Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-892-201-2013].docx
Bylos nr.: 1-892-201/2013
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
Laisvės apribojimas ( BK 48 str.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)

 

Baudžiamoji byla Nr. 1-892-201/2013

Proceso Nr. 1-33-1-00910-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

1.1.7.2.5.;1.2.4.8.2.; 2.3.6.4.2.

dokpaieska

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos Vardu

2013 m. lapkričio 6 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei, nukentėjusiesiems M. C. (M. C.), A. F., jos atstovei Z. Ž., vertėjai S. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. C. (I. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “ vamzdininku, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini)), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (du savarankiški epizodai, įstatymo, galiojusio iki 2013-07-13 redakcija),

 

n u s t a t ė:

 

I. C. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą:

2013 m. gegužės 26 d., apie 17.30 val., būdamas neblaivus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., paėmė dukrai A. F. už kairės ausies ir laikydamas už ausies nusitempė į koridorių, kumščiu smogė į pilvą bei koridoriuje pastūmė į spintą, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. F. fizinį skausmą. Tuoj po to, tėvui M. C., bandžiusiam apginti anūkę A. F., ne daugiau kaip penkis kartus dešiniu kumščiu smogė į įvairias galvos vietas, paėmęs metalinį siurblio vamzdį du kartus trenkė per kairės kojos apačią, du kartus per nugarą ir du kartus per abi rankas, padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą su muštine žaizda ir poodine kraujosruva kaktoje, muštinę žaizdą kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, kojose. Tokiu būdu I. C. nežymiai sutrikdė M. C. sveikatą.

I. C. kaltu prisipažino visiška, parodė, kad jis gyveno su tėvais jų bute, (duomenys neskelbtini). Su jais gyvena ir jo dukra A. F.. 2013-05-26 buvo išgėręs alaus. Namo iš lauko grįžo dukra, kuri buto koridoriuje paliko įjungtą šviesą, dėl to jis supyko, paėmė dukrai už dešinės ausies ir pradėjo tempti į koridorių. Jai sakė, kad niekada nepamirštų išjungti šviesos. Dukra pradėjo verkti. Koridoriuje ją pastūmė į koridoriaus spintą. Dukra nubėgo į kambarį kur buvo jo tėvas. Jis bėgo paskui dukrą, tuomet į jų tarpą stojo tėvas. Jis jam kumščiu trenkė į galvos sritį, dar mušė metaliniu vamzdžiu nuo dulkių siurblio. Dėl šio įvykio labai gailisi, pažada, kad daugiau tai nepasikartos.  

Nukentėjusioji A. F., kurios parodymai pagarsinti (b.l. 28-29), parodė, kad gyvena su močiute V. C. ir seneliu M. C. bute, (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena jos tėtis I. C.. 2013-05-26 apie 18.00 val. grįžo namo, raktų nuo laukinių durų pasiėmusi nebuvo, todėl paskambino į duris, jas atidarė močiutė. Grįžusi įjungė buto koridoriuje šviesą, nusirengė ir nuėjo į kambarį, o koridoriuje paliko įjungtą šviesą. Tėtis išgėręs vaikščiojo po namus. Maždaug po 15 min. į kambarį, kur buvo su močiute ir seneliu, įėjo tėvas ir pradėjo jai priekaištauti, kodėl neužgesino koridoriuje šviesos. Ji jam nieko nesakė. Tuomet jis paėmė už ausies, ją tempė į viršų ir paėmęs už ausies tempė į koridorių. Vis ant jos šaukė, kodėl šviesos neišjungė, sakė, kad dabar jis ją auklės, nebeleis seneliams auklėti, nors jam yra atimtos tėvystės teisės. Nutempęs už ausies į koridorių, ausį paleido ir ranka pastūmė už dešinio peties. Nuo smūgio ji atsitrenkė į atidarytą koridoriaus spintą. Tuomet tėtis vieną kartą kumščiu trenkė į pilvą. Nuo smūgio labai skaudėjo. Tai pamačiusi, iš kambario atbėgo močiutė ir iš nugaros pradėjo jį traukti nuo jos. Ji ištrūko ir nubėgo į kambarį, tėvas bėgo iš paskos, o jam iš paskos močiutė. Kambaryje jis norėjo vėl mušti, bet į tarpą įsikišo močiutė. Ji tėtį tempė už marškinių nuo močiutės. Nuo tempimo tėvas nukrito ant žemės šalia lovos. Atsistojęs vėl norėjo pulti ant jų su močiute, bet nespėjo, nes į tarpą įsikišo senelis. Tuomet tėtis pradėjo mušti senelį, trenkė jam į galvą, kur ir kiek kartų pataikė - nematė. Ji užėjo tėčiui už nugaros ir vėl jį tempė nuo senelio. Tuo momentu močiutė pasiėmė telefoną ir išėjo iš buto kviesti pagalbos. Tėtis parvertė senelį ant lovos ir norėjo jį smaugti, bet ji neleido, vis tempė tėtį nuo senelio. Kai jį nutempė, senelis atsistojo, o tėtis kambario kampe pamatė dulkių siurblį. Ką tėtis darė su dulkių siurbliu nematė. Paliko dulkių siurblį kambaryje ir išėjo į buto koridorių. Po kelių minučių ir ji nuėjo į koridorių. Pamatė, kad laukinės durys užtrenktos. Tėtis bandė atidaryti duris, bet jam nepavyko, todėl vaikščiojo iš koridoriaus į kambarį ir atgal. Ji bandė atidaryti duris, bet ir jai nepavyko, neatidarė durų ir močiutė. Tada iš kambario atėjo senelis ir atidarė duris. Tėtis buvo savo kambaryje, toliau vartojo alkoholį. Kai atvažiavo policija, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri senelį išsivežė į ligoninę. Ji ir močiutė į ligoninę nevažiavo, nes jų sužalojimai nebuvo stiprūs.

Nukentėjusysis M. C., kurio parodymai pagarsinti (b.l. 8-11), parodė, kad su žmona V. C. gyvena bute, (duomenys neskelbtini). Kartus su jais gyvena sūnus I. C. ir jo dukra A. F.. Sūnus su jais gyvena beveik visą savo gyvenimą, būna, kad keliems mėnesiams išeina, tačiau paskui vėl pareina gyventi. Maždaug prieš devynis metus už vaiko nepriežiūrą, girtavimą I. ir jo sugyventinei F. teismas atėmė teises į tėvystę. Nuo tada anūkės globėja yra jo žmona V. C.. Sūnui yra priteisti alimentai už dukros priežiūrą, bet jis tai juos moka, tai nemoka. Šiuo metu sūnus dirba, padeda išlaikyti namus. Namuose tarp jo ir sūnaus nuolat kyla žodiniai konfliktai, tačiau fizinio smurto nebūdavo. Norėjo sūnų išvaryti iš namų, tačiau „Pempininkų“ valdose jiems paaiškino, kad sūnus yra pas juos registruotas, todėl jo iškeldinti negali. Sūnui bijo pasakyti kokį nors žodį. Jei pasako, jis pradeda elgtis agresyviai, sako, kad jie nieko nesupranta, reikalauja nesikišti į jo gyvenimą. Nuo 2013-05-24 iki 2013-05-26 sūnus vienas namuose gėrė alkoholinius gėrimus. 2013-05-26 apie 17.30 val. į laukines buto duris paskambino anūkė, kuri grįžo iš pasivaikščiojimo lauke. Įėjusi į buto koridorių, anūkė uždegė šviesą ir nusirengusi pamiršo ją užgesinti. Tai pamatęs sūnus pradėjo ją barti, sakė, kad ją išauklės. Priėjo prie anūkės, paėmęs už ausies, pradėjo ją tampyti ir sukti. Anūkė pradėjo verkti. Tuomet sūnus anūkei spyrė į pilvą. Tai pamatę, su žmona puolė anūkę gelbėti. Pirmiausia pribėgo žmona, patraukė nuo sūnaus anūkę į kambarį. Kambaryje sūnus sakė, kad dabar jis auklės savo dukrą, kad jo žmona yra kvaila, nieko nesugeba ir pradėjo žmoną stumti nuo anūkės. Jis puolė į jų vidurį, bandė sūnų nustumti nuo žmonos, tada jis sakė, kad jis „debilas“, sakė, kad prie jo nelįstų ir ne daugiau penkis kartus kumščiu trenkė į įvairias galvos sritis, šaukė, kad žmona kviestų policiją. Tai išgirdęs, sūnus dar labiau įsiuto, parvertė ant sofos, užvirto ant jo ir norėjo smaugti, tačiau jį pradėjo ginti anūkė, šaukė, rėkė, verkė, kad nemuštų senelio, o tuo tarpu žmona jau buvo išbėgusi kviesti policijos. Anūkė didelių pastangų dėka atitraukė sūnų nuo jo. Tuomet sūnus pamatė kambaryje dulkių siurblį. Paėmė siurblio metalinį vamzdį ir pardėjo jį trankyti į grindis, kol nuo vamzdžio nukrito siurblio galva. Vamzdžiu sūnus pirmiausia du kartus jam trenkė per kairės kojos apačią, paskui du kartus per nugarą ir kai rankomis užsidengė galvą, du kartus trenkė per abi rankas. Nuo smūgių nukrito ant žemės. Sūnus norėjo išeiti į laiptinę ieškoti mamos, tačiau buto durys buvo užsikirtusios, jų nėjo atidaryti. Sūnus reikalavo, kad jis su anūke atidarytų duris, tačiau jiems nėjo. Tuomet sūnus nuėjo į savo kambarį. Jie atidarė duris ir sulaukė policijos. Atvažiavusi policija iškvietė greitąja medicinos pagalbą. Jį išsivežė į ligoninę, kur nustatė galvos sutrenkimą, įvairius sumušimus ir paleido namo. Sūnus jo atsiprašė, jis jam atleido ir jie susitaikė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1257/13(3) nurodyta, kad M. C. nustatytas galvos sumušimas su muštine žaizda ir poodine kraujosruva kaktoje, muštine žaizda kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kojose. Minimus sužalojimus M. C. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais neužilgo kreipiantis į medicininę įstaigą, galimai teisėsaugos nustatytu laiku, t.y. 2013-05-26 paros antroje pusėje. Sužalojimų metu M. C. galėjo būti įvairiose padėtyse. M. C. patirta trauma yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. ( b.l. 15).  

Liudytoja V. C., kurios parodymai pagarsinti (b.l. 35-38), parodė, kad yra kaltinamojo I. C. mama. Su vyru M. C. gyvena dviejų kambarių bute, kartu su jais gyvena sūnus I. ir jo dukra A. F.. Prieš septynis metus teismas iš sūnaus ir J. atėmė tėvystės teises ir anūkės globą atidavė jai. Teismas yra priteisęs anūkės tėvams kas mėnesį mokėti vaiko išlaikymui po 260 Lt., tačiau J. šių pinigų nemoka. Su sūnumi buvo sutarę, kad kai jis turės pinigų, duos jai už dukters išlaikymą. Kai turėdavo pinigų, sūnus tikrai duodavo jų dukters išlaikymui. Tarp jos ir sūnaus nuolat kildavo žodiniai konfliktai, tačiau smurto prieš ją ar kitus šeimos narius naudojęs nėra. Sūnus nuolat vartoja alkoholį. Kai sūnus negeria, būna labai geras. 2013-04-13 sužinojo, kad sūnus guli Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Ten nuvykus, jai paaiškino, kad greitoji medicinos pagalbą, sūnų į ligoninę atvežė sumuštą. Sūnus ligoninėje išgulėjo iki 2013-04-21. Po šios traumos sūnus labai pasikeitė, pasidarė piktas, agresyvus. Grįžęs iš ligoninės, sūnus nesigydė, pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Nuo jų jam pasidarė dar blogiau. Nuo 2013-05-24 iki 2013-05-26 sūnus visą laiką vienas namuose gėrė alkoholį. Gerdamas buvo agresyvus, vaikščiojo po kambarius priekaištaudamas jai ir kitiems šeimos nariams. 2013-05-26 atsikėlė ryte ir matė, kad sūnus yra išgėręs, elgiasi agresyviai, todėl anūkei pasakė, kad su draugėmis išeitų iš namų pasivaikščioti. Sūnus visą dieną vartojo alkoholį. Apie 18.00 val. į duris paskambino anūkė. Ji jas atidarė. Ji uždegė koridoriuje šviesą, nusirengė ir nuėjo į vonią plautis rankų ir paliko uždegtą šviesą. Ji tuo tarpu virtuvėje šildė jai vakarienę. Anūkei beplaunant rankas, sūnus pradėjo šaukti, kad Anastasija neužgesino šviesos. Tai išgirdusi, nuėjo pažiūrėti, kas ten darosi. Nuėjusi į koridorių pamatė, kad anūkė sėdi koridoriaus spintoje. Sūnus paėmė jai už kasos ir ištempė iš spintos. Ištempęs iš spintos pradėjo ją tampyti. Ji priėjo prie sūnaus, norėjo jį nuo anūkės nustumti. Anastasija iš jo išsilaisvino ir nubėgo į kambarį, kur sėdėjo senelis. Sūnus ėjo jai iš paskos. Kambaryje anūkė atsisėdo ant sofos. Sūnus vėl norėjo ant jos pulti, tačiau ji įsikišo į tarpą. Tuomet jis vieną kartą ranka trenkė per dešinės pusės kaklą. Nuo smūgio ji nukrito ant žemės. Dėl šio smūgio sūnui pretenzijų neturi. Kol ji gulėjo ant žemės, anūkė stipriai pradėjo tampyti sūnui už marškinėlių. Nuo tampymo sūnus nugriuvo ant žemės. Ji greitai atsikėlė nuo žemės. Ant žemės parkritęs sūnus dar labiau įsiaudrino, atsistojo ir vėl norėjo pulti ant anūkės, bet ji vėl įsikišo į tarpą, norėjo išstumti jį iš kambario, tačiau į jų konfliktą įsikišo jos vyras. Jis priėjo prie sūnaus, sakė, kad jis ramintųsi, išeitų iš kambario. Sūnus dar labiau supyko, pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais. Vyras pasakė, kad kviestų policiją, ji pasiėmė telefoną ir išbėgo iš namų kviesti policijos. Kas vyko namuose toliau - nematė. Jai būnant laiptinės koridoriuje, matė, kaip prie laukinių durų priėjo sūnus ir spyrė į laukines duris ir jas užtrenkė. Bandė jas atidaryti, tačiau nėjo. Po kokių 10 min. duris atidarė jos vyras. Pamatė, kad jam nuo kaktos bėga kraujas, abi rankos ir kojų apačios mėlynos. Vyras sakė, kad labai skauda galvą. Į butą nėjo, būdama laiptinėje matė, kad sūnus įėjęs į savo kambarį. Atvažiavus policijai, pamatė, kad anūkės kairė ausis raudona. Ji papasakojo, kad tėtis jai paėmė už ausies ir tempė, paskui kumščiu trenkė į pilvą. Policija iškvietė greitąja medicinos pagalbą, kuri vyrą išsivežė į ligoninę, tačiau jį tą pačią dieną paleido.

Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta. Jo veikos, sumušus nukentėjusiuosius, sukeliant fizinį skausmą bei padarant kūno sužalojimus, buvo kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., kaip du savarankiški epizodai. Atsižvelgiant į tai, kad abi veikos padarytos tuo pat metu, toje pačioje vietoje, veika kvalifikuotina, kaip vienas tęstinis nusikalstamas.

Kaltinamojo I. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai galisi, be to, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, į veikos motyvus ir tikslus - veika padaryta tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas. Taip pat atsižvelgiama į kaltininko asmenybę – nusikalto pirmą kartą (ankstesnis teistumas išnykęs), dirba.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, teismo nuomone bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.

Be to, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 641 str., bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso Kodekso 297-307 str., str.,

 

n u s p r e n d ė:

 

I. C. (I. C.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (įstatymo, galiojusio iki 2013-07-13 redakcija), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per visą šį laikotarpį nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 641 str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti galutinę bausmę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per visą šį laikotarpį nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-05-26 iki 2013-05-28, t.y. dvi paras, kas atitinka keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

 

 

Teisėja                                                                                                Adolfina Simaitienė             

 

 

 

 

 

 

             

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas