Civ. byla Nr.2-9940-329/2012;

proceso Nr. 2-05-3-06494-2012-8;

procesinio sprendimo kategorija:

21.4.2.7; 24.4; 36.1; 36.4; 42.4;  113.1.;

113.8.; 114.11.; 116.1; 116.11. (S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 18 d.

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovui P. S. ir jo atstovui advokatui Antanui Markūnui, atsakovei Z. V. ir jo atstovui advokatui Edgarui Jautakiui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. patikslintą ieškinį atsakovei Z. V., trečiajam asmeniui A. V. dėl sandorių panaikinimo, avanso ir baudos priteisimo ir

n u s t a t ė:

              ieškovas prašo atnaujinti terminą dėl baudos priteisimo iš atsakovės; panaikinti 2005 04 30 ir 2005 05 30 pirkimo - pardavimo sutartis, sudarytas E.-V. Z. su P. S.; priteisti ieškovui iš E.-V. Z. 15 000 Lt avansą ir 20 000 Lt baudą, iš viso 35 000 Lt, o taip pat bylinėjimosi išlaidas ( 48-49 b.l.).

Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimus palaiko pilnai ir paaiškino, kad 2005 m. pavasarį radęs skelbimą laikraštyje, jog Palangoje parduodamas garažas, paskambino nurodytu telefonu ir nuvyko į Palangą, susitiko su atsakove ir 2005-04-30 pasirašė su ja pirkimo-pardavimo sutartį, kuri savo turiniu atitiko preliminarios sutarties esmę. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo parduoti jam už 140 000 Lt garažą su kitomis patalpomis, iš viso 114,82 kv.m. ploto, esančiomis (duomenys neskelbtini), o jis įsipareigojo šias patalpas nupirkti. Nurodo, kad sutartyje jie numatė, jog atsakovė sumokės 20 000 Lt baudą, jei atsisakys parduoti; abu susitarė, kad galutinė patalpų pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip 2005-05-30. Sutarties pasirašymo metu jis atsakovei sumokėjo 2000 Lt. Po šios sutarties pasirašymo jis kreipėsi į Palangos kredito uniją dėl 99 000 Lt paskolos gavimo garažo įsigyjimui. Susitikus su atsakove 2005-05-30 sudaryti galutinės sutarties nepavyko, kadangi paaiškėjo, kad garažo savininkas išvykęs; tada abipusiu susitarimu jis su atsakove pasirašė kitą analogišką pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje numatė, kad galutinę sutartį sudarys ne vėliau kaip 2005-06-02, ir sumokėjo atsakovei dar 13 000 Lt avanso. Atvykus 2005-06-02 į Palangą parduodamo garažo adresu, atsakovė supažindino su savininku A. V. ir jiedu nuvyko pas notarą pasirašyti galutinės sutarties. Pakeliui užsuko į banką ir pagal susitarimą jis iš savo sąskaitos pervėdė į A. V. sąskaitą 26000 Lt. Pas notarą paaiškėjo, kad trūksta kažkokios pažymos. Pasikalbėjęs su A. V. sužinojo, kad atsakovė pasirašė sutartis neturėdama įgaliojimo, kad garažą A. V. parduoda ne už 140 000 Lt, o už 125 000 Lt ir kad atsakovė nėra jam perdavusi sumokėto 15 000 Lt avanso. A. V. žadėjo sutvarkyti trūkstamus dokumentus per valandą, tačiau pasikalbėjęs su A. V. ir įvertinęs situaciją, jis nusprendė nepirkti garažo, nes kilo įtarimas, kad gali būti apgautas. A. V. jam atgrąžino 26 000 Lt pervesdamas atgal į jo sąskaitą šiuos pinigus, o dėl 15 000 Lt atgavimo A. V. liepė kreiptis į atsakovę, kadangi pinigai jam neperduoti. Kilus įtarimams jis kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovės atžvilgiu, kadangi jautėsi jos apgautas. Nurodo, kad ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl 15 000 Lt grąžinimo, tačiau pinigai jam iki šiol negrąžinti. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas atsakovės atžvilgiu, tačiau mano, kad ji sutartis su juo sudarė apgaule, siekdama iš jo pasipelnyti, kadangi 2005-04-30 pasirašydama sutartį ji neturėjo A. V. notarinio įgaliojimo, o taip pat vėliau ir turėdama įgaliojimą, viršydama jai suteiktus įgalinimus paėmė iš jo pinigus. Todėl prašo panaikinti 2005-04-30 ir 2005-05-30 sutartis CK 1.91 str. pagrindu ir sugrąžinti jam avansą CK 6.145 str. tvarka, t.y. taikyti restituciją. Ieškovas nurodo, kad atsakovė 7 metus naudojosi apgaule įgytais iš jo pinigais, o jis šiais pinigais negalėjo naudotis ir patyrė nuostolį. Atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti jam 20 000 Lt baudą, jeigu neparduos garažo. Garažas nebuvo parduotas, todėl ji turi sumokėti sutartyje numatytą baudą kompensuodama jo nuostolius, kadangi netesybos, bauda atlieka  nuostolių kompensavimo funkciją. Ieškovas nurodo, kad 2006-07-01 jis suprato, jog neatgaus iš atsakovės sumokėto avanso, tačiau nuo tada atsakovei keičiant ne tik gyvenamąsias vietas, bet ir pavardes, jis tik 2012 m. pavasarį sužinojo duomenis apie atsakovę ir tik tada galėjo pateikti ieškinį. Kadangi įstatymas numato sutrumpintą terminą nuostoliams atlyginti, todėl prašo jo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti senaties terminą ieškinio reikalavimui priteisti iš atsakovės  20 000 Lt baudą nuostoliams atlyginti.      

              Atsakovė pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį ir į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti, taikyti ieškinio senatį  (37-39, 70-72 b.l.).

              Atsakovė Z. V. ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui, kadangi ketinamas įsigyti nekilnojamas turtas nuosavybės teise priklausė A. V., o ji pasirašydama su ieškovu 2005-04-30 ir 2005-05-03 sutartis veikė ne savo vardu, o turto savininko A. V. pavedimu, tai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu A. V.. 2005-06-02 atvykęs į Palangą ieškovas ketino pasirašyti galutinę pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą būtent su A. V.. Mano, kad ieškovo sumokėta pinigų suma vertintina kaip šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas, kai įsipareigojimo pagal preliminarią sutartį neįvykdo pinigus perdavęs asmuo, o kadangi pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta būtent dėl ieškovo kaltės, jam atsisakius tai padaryti, todėl ieškovo reikalavimas grąžinti jam avansą yra nepagrįstas, nes sutartyje buvo numatyta, kad pirkėjui atsisakius pirkti sutartyje nurodytą prekę, jis sumoka pardavėjui 10 000 Lt baudą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas niekieno neverčiamas savo laisva valia sudarė 2005-04-30 ir 2005-05-30 sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo; ne ji, o pats ieškovas pasiūlė pasirašyti minėtas sutartis, atvykęs į susitikimus su ja jis jau turėjo paruoštus sutarčių blankus ir būtent jo iniciatyva buvo pasirašomos sutartys. Teigia, kad ji jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko, jo neapgaudinėjo, tai buvo patvirtinta ir ikiteisminio tyrimo metu. Ieškovui nuo pirmojo susitikimo ji pranešė, kad turtas parduodamas ne jos, o kaimyno A. V., kad tik jo pavedimu ji ieško pirkėjų, tarpininkauja. Atsakovė paaiškino, kad jam A. V. sakė, jog pastatus nori parduoti už 120 000 Lt – 130 000 Lt, o ieškovui ji pasakė didesnę kainą, nes tikėjosi kad reikės su juo derėtis ir tada ji nuleis iki A. V. nurodytos sumos, tačiau ieškovas visiškai nesiderėjo, iš karto sutiko su nurodyta kaina, todėl ji ieškovui ir nesakė kitos kainos, nes vis tiek turto savininkas turėjo pasakyti ieškovui galutinę kainą pasirašant sutartį, ji sutarties pasirašyme neketino dalyvauti. Atsakovė nurodė, kad greit po to, kai turėjo būti pasirašyta pagrindinė sutartis, jai reikėjo išvykti iš Lietuvos, gautus iš ieškovo pinigus paliko A. V. žinioje, nes kiek jai žinoma tuo metu dar vyko derybos tarp ieškovo ir A. V. per turto pirkimo kita nei buvo numatyta 2005-05-30 sutartyje data. Būnant Vokietijoje, ji ne kartą telefonu bendravo su ieškovu dėl 15 000 Lt grąžinimo, ji siūlė ieškovui kreiptis į A. V., kuriam buvo palikti pinigai, ir juos pasiimti pasirašant pas notarą raštą arba pakvitavimą A. V., tačiau ieškovas atsisakė pasirašyti apie pinigų gavimą. Kiek jai žinoma, iki šiol pinigai nėra grąžinti, nes ieškovas atsisako už juos pasirašyti. Atsakovė nurodė, kad pinigus ji buvo paėmusi ne sau, o A. V. pavedimu, todėl juos perdavė A. V., šie pinigai yra jo žinioje, taigi ieškovas dėl pinigų grąžinimo turėtų kreiptis ne į ją, o į A. V.. Taip pat atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui priteisti 20 000 Lt baudą, kadangi įstatymas numato sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą dėl netesybų priteisimo - pagal 2005-05-30 sudarytą sutartį pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta ne vėliau kaip 2005-06-02, taigi ir terminas ieškinio senačiai prasidėjo 2005-06-03, o ieškinys dėl šio reikalavimo teisme pareikštas tik 2012-05-16. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu jo nurodytas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis būtų galima laikyti svarbiomis, todėl prašo atmesti prašymą dėl senaties termino atnaujinimo. Nurodo, kad ieškovui buvo žinomi jos adresai, jis žinojo jos telefoną, ne kartą pats jai skambino, taip pat žinojo kur gyvena jos dukra, todėl turėjo visas galimybes sužinoti duomenis apie ją ieškiniui pateikti. 

              Trečiasis asmuo A. V. į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (65-67 b.l.). Trečiasis asmuo patvirtino, kad jis tikrai buvo pavedęs savo kaimynei atsakovei Z. V. surasti pirkėją, kadangi ketino parduoti garažą Palangoje. Jam žinoma, kad ieškovas pats atsivežė sutarčių blankus ir jo iniciatyva 2005-04-30 ir 2005-05-30 buvo pasirašytos sutartys. Pagalbos kreipėsi į atsakovę todėl, kad turi neįgalumą, dažnai serga ir jam buvo sudėtinga pačiam ieškoti pirkėjo. Iki pirmąja sutartimi nustatyto termino pagrindinės sutarties nepavyko sudaryti, kadangi ieškovas iš anksto neįspėjęs atvyko paskutinę dieną, o tuo metu jis buvo išvykęs ir neturėjo galimybės sugrįžti. Jam žinoma, kad tada ieškovas su atsakove pasirašė kitą susitarimą ir nustatė, kad pagrindinę sutartį sudarys iki 2005-06-02. Ieškovui atvykus 2005-06-02, jie abu nuvyko pas notarą, tačiau ten paaiškėjo, kad Registrų centro darbuotojai išdavė netinkamai pavadintą dokumentą apie parduodamą turtą, todėl notaras netvirtino sutarties. Kadangi dokumento pavadinimo ištaisymas daug laiko neužėmė, jis susitarė su ieškovu susitikti pas notarą po 1 valandos, tuo metu turėjo būti 13.15 min., ir užbaigti sandorio sudarymą. Atvykęs po valandos pas notarą su sutvarkytais dokumentasi, ieškovo nerado, o kai paskambino telefonu, šis informavo, kad atvykti negali, nes yra jau pakeliui š Kaune, kadangi turi dalyvauti teisme; vėliau ieškovas informavo, kad persigalvojo ir sandorio nesudarinės, garažo nepirks. Nurodo, kad susitarimą sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė vykdyti pats ieškovas, todėl jis turėjo sumokėti 2005-05-30 sutartyje numatytą baudą; sutarties įvykdymo užtikrinimui ieškovo sumokėtas avansas negali būti jam grąžintas, nes ieškovas atsisakė pirkti garažą ir dėl jo kaltės neįvyko pagrindinis sandoris. Trečiasis asmuo A. V. nurodo, kad neįvykus sandoriui atsakovė sutiko grąžinti ieškovui sumokėtus pinigus 15 000 Lt, siūlė juos pasiimti pas notarą surašius pinigų grąžinimo dokumentą, tačiau ieškovas atsisakė tai padaryti. Po to atsakovei išvykus į Vokietiją, ieškovas dar keletą kartų kreipėsi dėl pinigų grąžinimo, bet kadangi visada atsisakydavo pasirašyti apie pinigų gavimą, todėl pinigai jam iki šiol negrąžinti. Nurodo, kad atsakovė niekur nuo ieškovo nesislapstė, ieškovui buvo  žinomas jos telefonas, o taip pat žinojo, kad ji periodiškai grįžta iš Vokietijos namo, įrenginėja savo patalpas.

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių paaiškinimų, bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2005-04-30 ieškovas P. S. su atsakove Z. V. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (8 b.l.). Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui garažą su kitomis patalpomis, iš viso 114,82 kv.m. ploto, esančiomis (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo šias patalpas nupirkti už 140 000 Lt. Sutartyje šalys susitarė dėl pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo užtikrinimo: pirkėjui atsisakius pirkti daiktą jis turi mokėti 10 000 Lt baudą pardavėjui, o pardavėjui atsisakius parduoti daiktą arba jį pardavus kitam asmeniui, pardavėjas turi mokėti pirkėjui 20 000 Lt baudą. Taip pat sutartyje buvo numatyta, kad šios sutarties įvykdymo užtikrinimui pirkėjas sumokėjo pardavėjui 2000 Lt avansą ir kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip 2005-05-30.

Nepavykus iki sutarto termino sudaryti pagrindinės sutarties, abipusius šalių susitarimu 2005-05-30 ieškovas su atsakove pasirašė kitą analogišką pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje numatė pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2005-06-02, pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui ieškovas sumokėjo dar 13 000 Lt, o kitos sutarties sąlygos nebuvo pakeistos (10 b.l.).

Ieškovas prašo panaikinti 2005-04-30 ir 2005-05-30 sutartis CK 1.91 str. pagrindu ir sugrąžinti jam 15 000 Lt sumokėtą avansą CK 6.145 str. tvarka, t.y. taikyti restituciją, kadangi atsakovė šias sutartis su juo sudarė apgaule, siekdama iš jo pasipelnyti, nes paaiškėjo, kad sutartimis ji buvo įsipareigojusi parduoti ne savo, o kitam, trečiajam asmeniui A. V., priklausančius pastatus, 2005-04-30 pasirašydama su juo sutartį atsakovė neturėjo A. V. notarinio įgaliojimo, o taip pat vėliau jau turėdama įgaliojimą, viršijo jai suteiktus įgalinimus paimdama iš jo avansą. Ieškovas nurodė, kad trečiajam asmeniui A. V. jis jokių pretenzijų neturi, pinigus prašo priteisti iš atsakovės, kadangi ji apgavo ieškovą nuo pat pradžių nepranešusi apie tikrąjį parduodamo turto savininką, nurodydama didesnę garažo pardavimo kainą negu pats savininkas ketino parduoti ir iki pagrindinės sutarties sudarymo termino neperduodama turto savininkui gauto iš jo avanso.  

Atsakovė nesutikdama su šiuo ieškinio reikalavimu nurodė, kad ieškovo neapgaudinėjo, su ieškovu dėl garažo pardavimo bendravo trečiojo asmens A. V. pavedimu, jokios naudos sau nesiekė, gautus iš ieškovo pinigus perdavė turto savininkui, apie tai, kad ketinamas parduoti turtas yra ne jos, o ji tik tarpininkauja, ieškovas buvo informuotas pirmojo susitikimo metu.

CK 1.91 str. 1 d. numato, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. O šio straipsnio 5 d. numato, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

Ieškovo teiginį, kad atsakovė jį apgavo nutylėdama per pirmąjį susitikimą 2005-04-30 apie tikrąjį parduodamo turto savininką, paneigia byloje esantys įrodymai : iš preliminarios turto vertinimo išvados, kurią 2005-05-18 atliko UAB „Lituka“ ir Ko ieškovo P. S. užsakymu (13 b.l.), matyti, kad garažo su administracinėmis patalpomis pastate 2G1/p, kurio bendras plotas 114,82 kv.m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. V., vertinimas atliktas pagal užsakovo, t.y. P. S., pateiktą informaciją, dokumentus, o taip pat turto apžiūrėjimą. Taigi, 2005-05-18 išvadoje yra aiškiai nurodytas ieškovo ketinamo įsigyti turto savininkas A. V.. Taip pat iš 2005-05 23 Palangos kredito unijos valdybos ir 2005-05 23 Palangos kredito unijos paskolų komiteto posėdžių protokolų (91-96 b.l.) matyti, kad buvo nutarta suteikti ieškovui P. S. 99 000 Lt paskolą, kurios užtikrinimo priemonė buvo įrašyta įkeičiamas perkamas garažas su administracinėmis patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, šie faktai patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad apie tikrąjį parduodamo turto savininką ieškovas buvo informuotas pirmojo susitikimo metu (2005-04-30), kad atsakovė jam perdavė parduodamo turto dokumentus ir šis pasidarė jų kopijas, kurios buvo reikalingos kredito gavimui. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė bendraudama su ieškovu visus veiksmus atliko turto savininko A. V. pavedimu : 2005-04-30 turėjo žodinį pavedimą, o vėliau veikė pagal 2005-05-25 notarinį įgalioją (15 b.l.). Trečiasis asmuo A. V. tiek nagrinėjamos bylos atsiliepimuose bei rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (111-168 b.l.) patvirtino, kad buvo pavedęs atsakovei atstovauti jį dėl jam priklausančio garažo su naujais pastatais, esančiais Sodų g.14, Palangoje, pardavimo sąlygų derinimo. Iš 2005-05-25 įgaliojimo teksto matyti, kad atstovaujant A. V. atsakovei buvo suteikta teisė ne tik derinti pardavimo sąlygas su pirkėju, bet ir daryti jo vardu pareiškimus, pasirašyti už jį ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su pavedimo vykdymu, išskyrus teisę disponuoti parduodamu turtu. Įgaliojime atsakovei nebuvo atimta teisė gauti atstovaujamojo vardu pinigus. Nors 2005-04-30 pasirašant sutartį rašytinio įgaliojimo atstovauti A. V. atsakovė neturėjo, tačiau A. V. patvirtino, kad toks žodinis pavedimas jai buvo duotas, A. V. nurodė, kad jam buvo žinomas pagrindinės sutarties sudarymo terminas (2005-05-30) pagal 2005-04-30 ieškovo ir atsakovės pasirašytą sutartį. Taigi darytina išvada, kad atstovaujamasis A. V. patvirtino 2005-04-30 sutartį (CK 2.133 str.). Iš atsakovės ir trečiojo asmens aiškinimų seka, kad gautas iš ieškovo avansas yra perduotas A. V., o tai patvirtina, kad atsakovė tinkamai vykdė jai nustatytas CK 6.760 str.  pareigas. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodytus atsakovės atliktus veiksmus nėra pagrindo laikyti apgaulingais. Teismas namo, kad atsakovė veikė neviršydama jai suteikto A. V. pavedimo, susijusio su šio asmens garažo pardavimu. Tai, kad atsakovė nurodė ieškovui didesnę parduodamo turto kainą, negu buvo nustatęs jos atstovaujamasis, negali būti vertinama kaip apgaulė, ieškovo suklaidinimas, kadangi atsakovės nurodyta kaina buvo priimtina ieškovui, nes byloje nėra duomenų, jog jis būtų siekęs derėtis ir ją mažinti. Ikiteisminio tyrimo medžiaga baudžiamojoje byloje Nr.60-1-00346-05 taip pat patvirtina aplinkybę, kad atsakovės veiksmuose dėl A. V. priklausančio garažo pardavimo apgaulės, sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų požymių nenustatyta (111-168 b.l.).

Taigi, ieškovas neįrodė, jog 2005-04-30 ir 2005-05-30 sandoriai buvo sudaryti dėl atsakovės panaudotos apgaulės jo atvilgiu, todėl nėra pagrindo juos naikinti, remiantis CK 1.91 str. ir todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas – CPK 178 str.

Teismui konstatavus, kad ieškovas neįrodė, jog 2005-04-30 ir 2005-05-30 sutartys sudarytos apgaule, nėra teisinio pagrindo taikyti restituciją ir ieškovo nurodytu CK 6.145 str. pagrindu priteisti iš atsakovės 15 000 Lt.

Atsakovė prašė ieškinį dalyje dėl 15 000 Lt priteisimo atmesti kaip pareikštą ne tam atsakovui, teigdama, kad ginčo sutartis ji sudarė A. V. pavedimu, todėl jam ir perdavė gautus iš ieškovo pinigus, kad jos su ieškovu nesieja jokie sutartiniai santykiai. Teismas šį atsakovės argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi pasirinkti ieškinio pagrindą ir dalyką yra išimtinė ieškovo teisė (CPK 42 str.). Šiuo gi atveju ieškovas savo reikalavimų pagrindu pasirinko CK 1.91 str. ir 6.145 str. bei atsakovu pasirinko tą asmenį, kurio veiksmai, jo manymu, buvo neteisėti, prieštaraujantys įstatymui – apgaulingi. Tokią savo poziciją ieškovas aiškiai išsakė teismo posėdyje, atsikirsdamas į šį atsakovės teiginį.      

Nors 2005-04-30 ir 2005-05-30 sutartys įvardytos pirkimo-pardavimo sutartimis, tačiau jos  atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, nes: iš jų turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti įvardytų pastatų pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis); sutartys sudarytos rašytine forma (CK 6.165 straipsnio 2 dalis); jose nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad nesudarius pagrindinės sutarties iki 2005-05-30 kaip buvo numatyta 2005-04-30 susitarime, bendru šalių sutarimu 2005-05-30 buvo pasirašyta nauja sutartis, kurioje pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo numatytas  iki 2005-06-02. Taigi, ginčijamos sutartys laikytinos preliminariomis sutartimis – CK 6.165 str.

Formuojamoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, tačiau atsižvelgiant į tai, kad  sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, teismų praktikoje pripažįstama, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK6.165 str. 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog  sudarant preliminariąsias sutartis, ieškovas sumokėjo 2000 Lt ir 13 000 Lt avansines įmokas.

Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu) - CK6.309 str. 2 d. Kadangi 2005-04-30 ir 2005-05-30 preliminarių sutarčių 2 punktuose buvo aptarta šalių atsakomybė neįvykdžius sutarties – numatytos konkrečios baudos (8-9, 10 b.l.), todėl teismas mano, kad sutarčių pasirašymo metu ieškovo sumokėti 2000 Lt ir 13 000 Lt avansai vertintini kaip būsimų įmokų už pagrindinę sutartį dalis (dalis ketinamo įsigyti turto kainos) ir negali būti laikoma kaip netesybų funkciją atliekančios pinigų sumos, nes dėl baudų buvo susitarta atskirai. Todėl teismas mano, kad yra nepagrįsti atsakovės ir trečiojo asmens teiginiai, jog negali būti nukreiptas ieškovo reikalavimas į 15 000 Lt priteisimą. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. UAB „Ginta ir partneriai“, bylos Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S., G. J. v. K. P. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-497/2007, 2011 m. kovo mėn. 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011).

Todėl teismas mano, kad netenkinus ieškinio reikalavimo panaikinti ginčo sutartis CK 1.91 str. pagrindu ir dėl to nesant pagrindo taikyti ieškovo reikalautą restituciją – 15 000 Lt avanso priteisimą vadovaujantis Ck 6.145 str., ieškovas turi teisę reikšti ieškinį dėl 15 000 Lt priteisimo kitu pagrindu, numatytu CK 6.237 str. Trečiasis asmuo A. V., manantis, kad 2005-05-30 preliminariosios sutarties sąlygas pažeidė ieškovas, turėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka ir terminais reikalauti iš ieškovo sutarties 2.1 p. numatytos baudos priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės netesybas 20 000 Lt, kadangi, jo teigimu, atsakovė 7 metus neteisėtai naudojasi jo pinigais, dėl ko jis, ilgą laiką negalėdamas pasinaudoti savo turtu, patyrė nuostolius, o nuostolį dydį vertina ginčijamojoje sutartyje (2.2 p.)  numatytos baudos dydžiu. Taip pat prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti. Nurodo, kad anksčiau negalėjo pateikti ieškinio, nes atsakovė slapstėsi, keitė pavardes, gyvenamąsias vietas ir tik 2012 m. pavasarį jis sužinojo duomenis apie ją.   

Atsakovė prašė šį reikalavimą atmesti pritaikius ieškinio senatį.

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamojoje byloje atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį dėl netesybų (baudos) priteisimo.

CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių iešinio senaties terminas.

Ginčijamos 2005-05-30 sutarties galiojimo terminas buvo iki 2005-06-02. Taigi, terminas ieškiniui dėl netesybų pateikti buvo iki 2005-12-02. Ieškovas ieškinį teismui pateikė 2012-05-16. Atsižvelgiant į praleisto ieškinio senaties termino trukmę ir į ieškovo nurodytas priežastis dėl jo praleidimo, teismas sprendžia, kad jos nėra pakankamos pripažinti svrabiomis, todėl praleistas ieškinio senaties terminas neatnaujintinas, ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas – CK 1.131 str. 1 d.

Taigi, remiantis išdėstytų motyvų visuma, teismas daro išvadą, kad ieškovo patikslintas ieškinys yra nepagrįstas įrodymais ir todėl atmestinas – CPK 178 str.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - CPK 98 str. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 2630 Lt atstovavimo išlaidų už susipažinimą su dokumentais, advokato konsultacijas, atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį surašymą, atsakovės atstovavimą teisme (110 b.l.). Šios atsakovės atstovavimo išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. Įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytas sumas, todėl nėra pagrindo jų mažinti, iš ieškovo priteistina atsakovei 2630 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmestus, iš ieškovo priteistina valstybei 45,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu -CPK 96 str.

Ieškinį atmetus, panaikintinos 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi taikytos atsakovės atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės – 35 000 Lt vertės atsakovei priklausančio turto areštas (24-25 b.l.) -CPK 150 str.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK CPK 259, 263-270 str., teismas

n u s p r e n d ė :

ieškovo P. S. patikslintą ieškinį atsakovei Z. V. dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, sutarčių panaikinimo, avanso ir baudos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 2630 Lt (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt litų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 45,75 Lt (keturiasdešimt penkis litus 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-9940-329/2012 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei Z. V. (ankstesnė pavardė – E.) priklausančio turto areštą 35 000 Lt sumai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą. 

Teisėja                                                                                                                   Virginija Šeškuvienė