Byla Nr. TS-72-548/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25667-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.5.14.2; 2.1.10.1

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. gynėjos advokatės S. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

 Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 16 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 10 d.

Anksčiau teismo vieną kartą teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 16 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to, išskiriami kriminogeniniai veiksniai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Komisija pažymėjo, kad ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam buvo taikoma švelnesnė bausmė, tačiau nepaisant taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimai buvo pasirinkto gyvenimo ir elgesio būdo pasekmė. Tai rodo, nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimas socialiai nepriimtinais būdais. Asmuo ir struktūrizuotoje aplinkoje nėra itin pavyzdingas, vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nesilaikė penkis karti Tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengia elgtis nepriekaištingai. Vien tai, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų į nebenusikals. 

Nuteistojo R. G. gynėja advokatė S. M. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu penkis kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, tai įvyko iki 2022 m. liepos mėnesio. Pažeidimai galėjo būti padaryti, todėl, kad nuteistasis pirmą katą atlieka bausmę ir dar nebuvo pripratęs ir susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis. Pažymėtina, kad drausminėmis nuobaudomis nebaustas, bet skatintas net du kartus. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis nuo 2022 m. sausio 3 d. atvykęs į pataisos namus parašė prašymą, kuriame nurodė, kad sutinka dirbti pataisos įstaigos jam siūlomą mokamą darbą. Nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. birželio 22 d.  dirbo Ūkio aptarnavimo brigadoje tvarkiniu, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki dabar dirba VĮ „Mūsų namai“ siuvimo ceche darbininku vienetininku. Už gerai atliekamą darbą buvo paskatintas padidinant apsipirkimo limitą. Šiuo metu nuteistasis dirba, finansinių įsipareigojimų neturi, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą ir bus įdarbintas. Nuteistasis gyventų su tėvais, kurie yra senyvo amžiaus ir yra silpnos sveikatos. Todėl grįžus nuteistajam, jis padėtų savo senyvo amžiaus tėvams, jai pasirūpintų.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. G. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, tris kartus skatintas, dirba, paleistas lygtinai turės darbą ir bus įdarbintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, R. G. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad R. G. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu penkis kartus pažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, tačiau drausminės nuobaudos neskirtos, o apsiribota svarstymais drausmės komisijoje. Nors nebuvo paskirtos drausminės nuobaudos, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas laisvės atėmimo vietų įstaigos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką R. G. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri sumažėjo tik nuo 2023 m. kovo 13 d., iki tol buvo vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat išlieka nuteistojo atžvilgiu kriminogeniniai (dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai –kriminalinė istorija (2 teistumai); nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; nusikaltimų sunkėjimas; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad R. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su seksualinės privartos naudojimu, padarymą. Anksčiau nuteistasis vieną kartą teistas, jam skirta švelnesnio pobūdžio bausmė – laisvės apribojimas, tačiau tai į takos nuteistojo elgesiu nepadarė, nes jis ir vėl nusikalto. Teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pirmą kartą su teisėsauga susidūrė pakankamai brandžiame amžiuje - būdamas 37 metų amžiaus. Nuteistajam ankstesniu teistumu buvo paskirtas laisvės apribojimas, kurio jis nepažeidė, tačiau naują veiką padarė sekančią dieną po to, kai buvo išregistruotas iš Probacijos tarnybos. Teisės pažeidėjas nurodo, kad dabartinę nusikalstamą veiką už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įvykdė kartu su nusikaltimo bendrininkais, tačiau savo veiksmus toje konkrečioje situacijoje neigia. Vertinimo metu nuteistasis neneigia, kad jo laisvalaikio praleidimo būdai ne visada buvo pozityvūs - nurodo dažnai laisvalaikiu su draugais vartodavęs alkoholį, o tai suponuoja nuomonę jog laisvalaikio praleidimo būdas galėjo sudaryti nuteistajam nusikalsti. Pažymėtina ir tai, kad iki nusikalstamos veikos įvykdymo fakto nuteistasis laiką leido su draugais ne užsiimdami pozityvia veikla, o vartodami alkoholį kas galimai ir įtakojo nusikalstamos veikos atlikimą. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad pokalbio metu nuteistasis nesiekia atskleisti nusikalstamos veikos detalių, tik tvirtina, jog jis nieko nepadarė ir yra neteisingai nuteistas. Nusikalstama veika nebuvo iš anksto planuota, veiksmai daugiau impulsyvūs, spontaniški, nepagalvota apie galimas pasekmes, daugiau susikoncentruota į asmeninę naudą sau. Kalbėdamas apie problemas, kurios galėjo prisidėti prie nusikalstamo elgesio raiškos nuteistasis geba įvardinti tik tiek, kad nusikaltimo dieną buvo per daug išgėręs, tačiau jokių problemų teigė neturintis. Nusikalstamos veikos pasekmes įvardina tik sau pačiam, kad šiuo metu tenka atlikti laisvės atėmimo bausmę, apie nukentėjusiąją nekalba. Stebima, kad nuteistasis socialines situacijas daugiau vertina tik iš savo perspektyvos ir jam trūksta empatiškumo jausmo kitų asmenų atžvilgiu. Teisės pažeidėjas siekdamas patenkinti savo poreikius pasirenka netinkamus jų įgyvendinimo strategijas. Kalbėdamas apie tikslus nurodo, kad nori kuo greičiau išeiti į laisvę, užsiimti darbine veikla bei susirasti antrą pusę, tačiau lieka neaišku kokiais būdais visa to sieks. Pažymėtina, kad atliekant pakartotinį vertinimą ir bendraujant su nuteistuoju, stebima jog nuteistasis pripažįsta savo nusikalstamą elgesį, stengiasi giliau analizuoti mąstymo ir elgesio klaidas privedusias prie nusikalstamo elgesio. Taip pat stebimas problemų atpažinimo gebėjimas ir suvokimas jog jas reikia spręsti teisėtais būdais. Visgi, ankstesniu įvertinimo metu nuteistasis vis neigė dėl nusikalstamos veikos padarymo, be to, nuteistojo nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, savo elgesio pasekmių nepakankamas įvertinimas buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo įvykdytais nusikaltimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam būdingas nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu taikomas baudžiamojo poveikio priemones. Taigi, nuteistojo nuostatų ypatumai gali būti dalinai siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. 

Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. G. neatliktos bausmės dalis (2 metai 28 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. G. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo R. G. gynėjos advokatės S. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo R. G. gynėjos advokatės S. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                     Ričardas Juodis