Nr. 1S-290-238/2018

              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49021-2015-7

              Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gyčio Večersko,

sekretoriaujant Dianai Vorvul,

dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo kaltinamosios Ž. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutarties, kuria kaltinamajai Ž. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Ž. J. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).
2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi kaltinamajai Ž. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 8 d. Teismas konstatavo, kad kaltinamosios atžvilgiu anksčiau buvo paskirtos net dvi švelniausios kardomosios priemonės neužtikrino jos dalyvavimo bylos teisminiame nagrinėjime, ji surasta tik pagal teismo paskelbtą paiešką. Iš aplinkybių visumos darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamoji, būdama laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Jokių pasikeitusių aplinkybių nėra nustatyta.
3. Skunde kaltinamoji Ž. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį, kuria jai pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams ir pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę.
1. Skunde nurodo, kad ji yra suimta nuo 2017 m. lapkričio 10 d., o teismo posėdžiai neįvyksta ne dėl jos kaltės. Ji jau yra davusi parodymus, savo kaltę pripažįsta, todėl šiuo metu jai galėtų būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė. Būdama laisvėje ji galėtų dirbti ir padėti mamai auginti sesę, tačiau teismas jai nesuteikia šanso pasitaisyti. Pasižada atvykti į visus teismo posėdžius.
4. Teismo posėdžio metu prokurorė Loreta Šimkuvienė prašė skundą atmesti.
5. Kaltinamosios Ž. J. skundas atmetamas.
6. BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į kaltinamojo nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį, suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šios nuostatos taikomos ir pratęsiant suėmimo terminą.
7. Konstatuojama, kad teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo taisykles, ir aplinkybes, nustatytas baudžiamojoje byloje. Kolegijos vertinimu, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino aplinkybes, nurodytas įstatyme ir nustatytas baudžiamojoje byloje, bei jas aiškiai nurodė nutartyje.
8. Iš teismo nutarties matyti, jog kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajai Ž. J. pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamoji, būdama laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
9. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
10. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog Ž. J. kaltinama dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų. Kaltinamoji yra daug kartų teista, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, todėl jai gali būti skiriama ir reali laisvės atėmimo bausmė. Nors pagal susiformavusią teismų praktiką gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau visgi jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Šio pagrindo egzistavimą taip pat patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, jog rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinė registracija policijos įstaigoje šiame baudžiamajame procese neužtikrino kaltinamosios dalyvavimo teismo posėdžiuose, apie kuriuos ji būdavo informuota tinkamai. Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi skyrė kaltinamajai atvesdinimą, tačiau policijos pareigūnai nerado kaltinamosios jos nurodomoje ir nustatytoje gyvenamojoje vietoje, todėl jos atvesdinti nepavyko. Be to, iš Kauno AVPK Kauno m. Panemunės PK buvo gauta informacija apie tai, kad Ž. J. neatvykdavo periodiškai registruotis į policijos įstaigą, taigi pažeidinėjo ir šią kardomąją priemonę. Darytina išvada, kad Ž. J. piktybiškai vengė teismo, neatvykdavo į teisiamuosius posėdžius, trukdė procesui, ir tik išdavus Europos arešto orderį buvo pargabenta iš užsienio valstybės. Kaip ir nurodė teismas, aplinkybės, dėl kurių švelnesnės kardomosios priemonės kaltinamajai buvo pakeistos į griežčiausią ­– suėmimą, nepasikeitė, tokių aplinkybių nenurodoma ir kaltinamosios skunde. Aukštesniojo teismo nuomone, skunde nurodomos aplinkybės nepaneigia kitų aplinkybių visumos, kurios pagrindu buvo padaryta neabejotina išvada, jog kaltinamajai būtina taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.
11. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, jog teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdama laisvėje bei suvokdama gresiančios atsakomybės ir realios laisvės atėmimo bausmės neišvengiamumą, kaltinamoji Ž. J. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl kardomąją priemonę – suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu pratęsė pagrįstai.
12. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamosios Ž. J. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, gresiančios bausmės griežtumas, galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąją į laisvę ir skirti jai kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Ž. J. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos terminas, atsižvelgiant į proceso stadiją, parinktas teisingai ir pagrįstai. Nei viena švelnesnė kardomoji priemonė šiuo atveju neužkirs galimybės kaltinamajai bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, t. y. nebus įgyvendinti BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai. Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinama Ž. J., atsižvelgus į jų pobūdį ir sunkumą, kaltinamosios asmenybę, pavojingumą visuomenei, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis ir toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamosios teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo skyrimo pagrindui. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo principui. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį, todėl kaltinamosios Ž. J. skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

n u t a r i a :

kaltinamosios Ž. J. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai              Kęstutis Dargužis

              Danguolė Šiugždinytė

              Gytis Večerskas