Civilinė byla Nr. 2-411-732/2014

2-30-3-00802-2012-3

Proc.spr.kat. 116.10.3.

(S)

                                                                                                  .

MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. birželio 3 d.

Molėtai

         Molėtų rajono apylinkės teismo teisėjas Liudvikas Myško rašytinio proceso tvarka,

išnagrinėjo antstolės Nijolės Viešchnickienės prašymą dėl sprendimo rezoliucinės dalies išaiškinimo ir

n u s t a t ė :

antstolė Nijolė Viešchnickienė pateikė teismui prašymą išaiškinti, ar iš UAB „Molesta“ priteista suma V. R. yra neatskaičius gyventojų pajamų bei privalomojo draudimo mokesčių/įmokų, kadangi Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-02-06 sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra apie tai pasisakyta. Nurodė, kad antstolės kontoroje 2013-03-14 gautas Molėtų rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas dėl ieškovo V. R. ieškinio tenkinimo priteisiant jam iš atsakovo UAB „Molesta“ 2263,52 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, t.y. už laikotarpį nuo 2012-11-05 iki visiško darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumokėjimo; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2012-12-05 iki teismo sprendimo įvykdymo, 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

          Prašymas tenkintinas.

          Vadovaujantis LR CPK 278 straipsnio 2 dalimi, teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas tik tada, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007).

              Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, mokestį išskaičiuojantis asmuo, išmokėdamas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti mokesčius valstybei. Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 21 punkte nustatyta: “Vykdydamas vykdomuosius dokumentus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių sumų išieškojimu, antstolis išieško visą vykdomajame dokumente nurodytą sumą ir išmoka ją išieškotojui, neatskaičiuodamas su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų). Tačiau jeigu skolininkas, pervesdamas į antstolio depozitinę sąskaitą priteistą sumą, atskaito iš jos su darbo teisiniais santykiais susijusius mokesčius, jis privalo antstoliui pateikti mokesčių atskaitymo apskaičiavimą, kuriame nurodomi iš išieškomų sumų atskaitomi mokesčiai ir jų dydžiai (...)“. Iš šių normų sisteminio aiškinimo išplaukia taisyklė, kad mokesčiai valstybei apskaičiuojami, išskaičiuojami ir sumokami juos išskaičiavus iš priteistų sumų, susijusių su darbo santykiais, šias sumas išmokančio subjekto. Tačiau iš nurodyto teisinio reglamentavimo kylanti taisyklė gali modifikuotis konkrečių bylos aplinkybių kontekste apibrėžiant sistemines atskirų teisinių santykių reglamentavimo jungtis, taikant bendruosius teisės principus bei atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama nustatant tokį reglamentavimą. Nurodytomis teisės normomis įtvirtinta darbdavio pareiga veikti kaip mokesčius išskaičiuojančiam asmeniui viešosios teisės taikymo srityje. Tačiau kartu jam tenka ir bendro pobūdžio pareiga būti sąžiningam. Ji apima tiek sąžiningumo imperatyvą darbo teisiniuose santykiuose, tiek sąžiningumą civiliniame procese (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 2 dalis), tiek vykdant mokestines prievoles. Pažymėtina, kad teismas nėra priteistas sumas išmokantis ir mokesčius apskaičiuojantis asmuo, todėl pareigos apskaičiuoti mokėtinus mokesčius ir nurodyti juos teismo sprendime neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „LUKOIL BALTIJA“ bylos Nr. 3K-3-301/2010).

              Todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika antstolei išaiškintina, kad V. R. išmokėtina visa jam priklausanti teismo sprendimu priteista išmokų suma. Pažymėtina, kad UAB „Molesta“ privalo sąžiningai vykdyti savo pareigas, kilusias darbo teisinių santykių pagrindu ir sumokėti mokesčius valstybei, nemažinant V. R. teismo sprendimu priteistų išmokų.

           Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta bei LR CPK 278 str. 1 d., 290 str., teismas

n u t a r i a:

išaiškinti, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta konkreti V. R. išmokėtina suma.

           Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

           Teisėjas                                                                                                                   Liudvikas Myško