Civilinė byla Nr. e2-236-823/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00994-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.9.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė – Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2621-273/2017 pagal ieškovės I. B. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Aviabaltika“ iškėlimo, kuria atsisakyta patenkinti ieškovės prašymą panaikinti ieškovei paskirtą baudą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilęs dėl teismo nuobaudos (baudos), taikytos ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pateikiant aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Aviabaltika“ iškėlimo, skyrimo pagrįstumo.
2. Ieškovė I. B. 2017 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama atsakovei UAB „Aviabaltika“ iškelti bankroto bylą. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuoti UAB „Aviabaltika“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančius UAB „Aviabaltika“ ir esančius įmonėje arba pas trečiuosius asmenis, sustabdyti išieškojimus ir turto realizavimą pagal vykdomuosius dokumentus.
3. Ieškovė nurodė, kad nuo 2006 m. iki 2011 m. buvo atsakovės akcininke. Atsakovė nėra išmokėjusi ieškovei 1 408 178,87 Eur dividendų. Ieškovės žiniomis, atsakovė yra nemoki. Tą patvirtina aplinkybė, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove, atsakovės balanse nurodytos 18 108,64 Eur mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra pradelsti, o turto atsakovė turi už 24 693,56 Eur.
4. Atsakovė UAB „Aviabaltika“ 2017 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą ir skirti ieškovei I. B. 5 000 Eur baudą, 50 proc. šios baudos priteisiant atsakovei UAB „Aviabaltika“.
5. Atsakovė paaiškino, kad visi dividendai ieškovei yra išmokėti. Ieškovė, teikdama pareiškimą teismui, nutylėjo, kad dividendus iš atsakovės gavo ne tik į savo banko sąskaitą SEB banke, tačiau taip pat ir grynaisiais pinigais iš atsakovės kasos. Be to, dalis ieškovei priklausiusių dividendų, jos pačios rašytinių prašymų pagrindu, buvo pervesti į trečiųjų asmenų banko sąskaitas. Ieškovė nėra atsakovės kreditorė ir neturi teisės teikti pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, todėl teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovės pareiškimą. Kadangi ieškovė suklaidino teismą, ir jos pareiškimas jau yra priimtas, civilinė byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Be to, turint mintyje tai, kad ieškovė, aiškiai žinodama apie savo subjektinės teisės inicijuoti bankroto bylą neturėjimą – juolab, kad ji yra atstovaujama profesionalių teisininkų – vis tiek kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, rodo egzistuojant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje įtvirtintą teisinį pagrindą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
6. 2017 m. rugsėjo 19 d. Kauno apygardos teisme gautas ieškovės I. B. atsisakymas nuo ieškinio.
7. Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi priėmė ieškovės I. B. ieškinio atsisakymą; civilinę bylą pagal ieškovės I. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aviabaltika“ nutraukė; grąžino ieškovei I. B. 281,25 Eur žyminio mokesčio; paskyrė ieškovei I. B. 1 000 Eur baudą, įpareigodamas pusę šios sumos sumokėti atsakovei UAB „Aviabaltika“; priteisė atsakovei UAB „Aviabaltika“ iš ieškovės I. B. 2 371,04 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
8. Ieškovė 2017 m. spalio 6 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą panaikinti jai paskirtą baudą.
9. Ieškovė paaiškino, kad, prieš kreipdamasi į teismą, kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti dokumentus, pagrindžiančius dividendų jai išmokėjimą. Atsakovė nepateikė jokių atsakymų į ieškovės paklausimus. Ieškovei dar kartą kreipusis į atsakovę žodžiu, prašant pateikti įrodymus apie neva ieškovei išmokėtus dividendus už 2009 ir 2010 metus, atsakovė nurodė, kad visa informaciją apie išmokėtus dividendus disponuoja pati ieškovė. Kadangi ieškovė nedisponavo tokia informacija iki pat atsakovės atsiliepimo į ieškinį pateikimo, ieškovei, manančiai, kad atsakovė galimai sukčiauja, neliko kitos išeities, nei kreiptis į teismą.
10. 2017 m. vasario 9 d. ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei Kauno apylinkės teisme dėl informacijos pateikimo (civilinė byla Nr. e2-7942-894/2017). Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. žodine nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti visus dokumentus, pagrindžiančius faktą, kad ieškovei buvo išmokėti dividendai tuo laikotarpiu, kai ieškovė buvo atsakovės akcininkė. Atsakovė nurodytu laikotarpiu įpareigojimo pateikti informaciją neįvykdė, todėl ieškovei neliko nieko kita, kaip kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. 
11. Po to, kai atsakovė galiausiai pateikė ieškovės reikalaujamus dokumentus kartu su atsiliepimu į ieškinį, ieškovė atsisakė tiek pareiškimo šioje civilinėje byloje, tiek ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-7942-894/2017. Taigi, ieškovės elgesys šioje civilinėje byloje buvo teisėtas, sąžiningas ir tinkamas. Bauda ieškovei galėtų būti skiriama tik tuo atveju, jei ji būtų sąmoningai teikusi pareiškimą prieš atsakovę, t.y. pareiškimo teikimo metu būtų disponavusi dokumentais, kuriuos pateikė atsakovė 2017 m. rugsėjo 18 d.  
12. Ieškovė taip pat nurodė, kad jos finansinė padėtis yra sunki, ji yra beveik pensinio amžiaus, niekur nedirba, neturi pajamų, todėl jai skirta bauda nepagrįstai apribotų jos civilines teises ir galimybes ginti pažeistas teises teismuose.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13. Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovės I. B. prašymo panaikinti jai paskirtą baudą netenkino.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į bylą atsakovės pateikti dividendų ieškovei išmokėjimą patvirtinantys kasos išlaidų orderiai ir prašymai dėl piniginių lėšų už dividendus pervedimo UAB „BRP Invest“ yra pasirašyti pačios ieškovės, kasos išlaidų orderiuose išmokėtos piniginių lėšų sumos žodžiais taip pat įrašytos ieškovės. Šių aplinkybių ir savo parašų kasos išlaidų orderiuose ieškovė neginčija.
15. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad ieškovei kasos išlaidų orderių ir prašymų pervesti UAB „BRP Invest“ pinigines lėšas už dividendus pasirašymo dieną buvo žinomas arba turėjo būti žinomas pasirašomų dokumentų turinys. Pasirašydama šiuos dokumentus ieškovė negalėjo nežinoti, kad dividendai jai yra išmokėti. Taigi, atsakovė neįrodė, kad apie aptartus įrodymus jai tapo žinoma tik 2017 m. rugsėjo 18 d. Tuo pačiu ieškovė nepaneigė teismo išvados, kad ji nesąžiningai pareiškė nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Aviabaltika“ iškėlimo.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovė I. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vien faktas, kad apeliantė yra pasirašiusi kokius nors dokumentus prieš 6–7 metus, nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantė gali prisiminti, jog jie egzistuoja. Ieškovė galėjo neprisiminti apie tokių dokumentų egzistavimą dėl didelio pasirašomų dokumentų kiekio jai būnant atsakovės akcininke.
2. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl atitinkamų dokumentų pateikimo, tačiau atsakovė šiuos dokumentus pateikti atsisakė. Ieškovės ir atsakovės santykiai yra konfliktiški dėl buvusio ieškovės sutuoktinio veiksmų, kuriais ieškovė buvo atribota nuo bet kokios informacijos apie atsakovės veiklą.
3. Ieškovei galėtų būti skiriama bauda tik tuo atveju, jei ji būtų sąmoningai pateikusi pareiškimą prieš atsakovę, t. y. pareiškimo pateikimo metu būtų disponavusi dokumentais, kuriuos atsakovė pateikė 2017 m. rugsėjo 18 d. kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl UAB „Aviabaltika“ bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu ieškovė tokios informacijos neturėjo, o ją gavusi nedelsdama atsisakė pareikšto reikalavimo.
17. Atsakovė UAB „Aviabaltika“ atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti atsakovei UAB „Aviabaltika“ iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovė sąmoningai netinkamai naudojosi teise iškelti bankroto bylą atsakovei ir todėl akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškovė pripažįsta, kad bankroto bylą atsakovei inicijavo ne dėl atsakovės nemokumo, o – kaip nurodo pati ieškovė – siekdama gauti iš atsakovės ieškovės pageidaujamus dokumentus. Bankroto bylos inicijavimas tokiu pagrindu yra negalimas ir prieštarauja pačiai bankroto instituto paskirčiai.
2. Į bylą pateikti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad informaciją apie jai išmokėtus dividendus ieškovė turėjo. Ieškovė pati pasirašė ant kiekvieno iš šių dokumentų ir, atitinkamai, negalėjo nežinoti to, kad atsakovės dividendai jai yra išmokėti. Be to, ieškovė dėl tariamo dividendų neišmokėjimo kreipėsi tik praėjus beveik 6 metams nuo laikotarpio, už kurį jai tariamai nebuvo išmokėti dividendai pabaigos.  
3. Ieškovės elgesys, kuomet ji pati, būdama išimtinai aplaidi ir nesirūpindama savo interesais,  tiesiog „pamiršta“ ką ir kada yra pasirašiusi ir dėl to inicijuoja nepagrįstas bankroto bylas, sukeliančias neigiamas (tiek finansine, tiek reputacijos prasme) pasekmes į tokias bylas įtrauktiems asmenims, negali būti pateisinamas panaikinant dalį jai teismo pagrįstai paskirtos baudos. Vien ieškovės nepagrįstai inicijuotos bankroto bylos faktas lėmė atsakovės nuostolių atsiradimą bei pakenkė atsakovės verslo ryšiams bei reputacijai. Teismui priėmus ieškovės pareiškimą, atsakovė jau gavo keleto savo verslo partnerių laiškus, informuojančius atsakovę apie neigiamų pasekmių jos atžvilgiu taikymą.
4. Ieškovei taip pat buvo žinoma, kad kitų bankroto bylos iškėlimo pagrindų – pradelstų atsakovės įsipareigojimų, nėra. Tai patvirtina pačios ieškovės į bylą pateikti įrodymai – atsakovės 2016 m. balansas, kuris patvirtina, kad atsakovės turimas turtas reikšmingai (t. y. daugiau nei 6,5 mln. Eur) viršija visus jos turimus įsipareigojimus.
5. Paminėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, aiškiai suprasdama, kad bankroto bylos iškėlimui nėra jokio pagrindo, šią bylą iškėlė vedina kitų, nei viešai deklaravo, tikslų, t. y. siekdama gauti  iš atsakovės pačios turimą (ir bet kuriuo atveju kitais būdais galimą gauti) informaciją ir sumenkinti atsakovės, kaip patikimos verslo partnerės, įvaizdį rinkoje. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti ieškovei skirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę.
20. Įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą laikytini tie atvejai, kai į teismą kreipiamasi siekiant ne apginti savo pažeistą teisę ar įstatymų saugomą interesą, o kitų tikslų – sukelti nepatogumų atsakovui, pakenkti jo reputacijai, vykdyti neteisėtą „spaudimą“ kitai prievolės šaliai ir pan., t. y. tais atvejais, kai teise kreiptis į teismą sąmoningai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
21. Pirmosios instancijos teismas nuobaudą apeliantei paskyrė už tai, kad ji sąmoningai pareiškė nepagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, suvokdama ar turėdama suvokti, kad nėra atsakovės kreditorė. Apeliantės argumentus, kuriais buvo ginčijama ši pirmosios instancijos teismo išvada, pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
22. Pirma, kaip pagrįstai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo atsakovė, pati ieškovė pripažįsta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pateikė siekdama gauti iš atsakovės informaciją apie dividendų jai išmokėjimą, t. y. nebūdama įsitikinusi atsakovės skolos jai egzistavimu. Be to, kaip nurodo pati ieškovė, dėl tos pačios priežasties ji jau buvo iniciavusi teisminį procesą civilinėje byloje Nr. e2-7942894/2017. Pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ieškovė pateikė nelaukdama teisminio proceso civilinėje byloje Nr. e2-7942894/2017 pabaigos. Tai reiškia, kad ieškovė vienu metu iniciavo du teismo procesus prieš atsakovę, siekdama to paties tikslo – atitinkamų dokumentų pateikimo. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškimas iškelti atsakovei bankroto bylą teismui buvo pateiktas ieškovei siekiant daryti spaudimą atsakovei, ką savo atskiruoju skundu iš esmės pripažįsta ir pati apeliantė.
23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (lot. paskutine, kraštutine) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Pagal teismų formuojamą praktiką, bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-356/2013). Tuo tarpu ieškovė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pateikė ne tik nebandžiusi išsiieškoti iš atsakovės tariamos skolos, bet ir neįsitikinusi šios skolos egzistavimu ir nesulaukusi savo pačios šiuo tikslu inicijuoto teismo proceso pabaigos. Toks ieškovės procesinis elgesys pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas kaip piktnaudžiavimas bankroto institutu ir teisminės gynybos teise.
24. Be to, kaip pagrįstai ginčijamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, į bylą atsakovės pateikti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė apie tai, kad tariamos skolos jai nėra, žinojo ar privalėjo žinoti. Apeliantės teiginiai, kad ji galėjusi pamiršti apie tai, kokius dokumentus yra pasirašiusi prieš 6–7 metus, šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo nepaneigia. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės suvokimo apie jos reikalavimo nepagrįstumą, pagrįstai šią aplinkybę įvertino tiek pagal subjektyvų („žinojo“), tiek pagal objektyvų („turėjo žinoti) kriterijų, t. y. protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio matą. Asmens elgesys, kai jo paties aplaidumu (užmaršumu, atitinkamų dokumentų neišsaugojimu) bandoma pateisinti  kito asmens įtraukimą į eilę teisminių procesų, įskaitant ir tokią kraštutinę priemonę kaip bankroto bylos šiam asmeniui iškėlimas, neatitinka nei sąžiningumo principo reikalavimų, nei draudimo piktnaudžiauti teise, t. y. savo teises įgyvendinti būdais, pažeidžiančiais kitų asmenų teises.
25. Pažymėtina, kad CPK 95 straipsnyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) ar kito procesinio dokumento pareiškimas ir 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad taikydamas procesinę sankciją už aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą teismas taip pat visais atvejais privalo nustatyti sąmoningą ieškovo veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Bauda apeliantei buvo paskirta būtent už piktnaudžiavimą teise kreiptis į teismą, todėl apeliantės argumentai, kad, gavusi iš atsakovės atitinkamus įrodymus, ji nedelsdama atsisakė pareikšto reikalavimo, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos ginčijamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
26. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                    Goda Ambrasaitė – Balynienė