Civilinė byla Nr. e2-25549-465/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20212-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4;
(S)
2.6.11.1; 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gėlių bazė“ ieškinį atsakovui mažajai bendrijai (toliau – MB) „Vilniaus horizontas“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovas UAB „Gėlių bazė“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo MB „Vilniaus horizontas“ ieškovo naudai 3158,55 Eur skolos, 6 procentų palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas – 71 Eur žyminio mokesčio ir 181,50 Eur už advokato pagalbą. Nurodė, kad atsakovui tiekdavo gėles, tačiau atsakovas pagal jam išrašytas PVM sąskaitas-faktūras mokėdavo tik iš dalies, todėl per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 28 d. iki 2021 m. birželio 28 d. susidarė 3158,55 Eur skola. PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas apmokėjimo terminas – 7 dienos nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Atsakovas žadėjo iki 2021 m. liepos 15 d. padengti skolą, tačiau to nepadarė, dėl parduotų prekių kokybės pretenzijų nereiškė. Rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad atsakovo išsakyti argumentai, kad PVM sąskaitos faktūros nėra sutartis, ieškovas paaiškina, kad šalys susitarė dėl prekių, t.y., gėlių pirkimo, prekės, nurodytos PVM sąskaitose-faktūrose, buvo perduotos, o tai patvirtina ta aplinkybė, jog atsakovas neginčija pačio prekių gavimo fakto.
Atsakovas MB „Vilniaus horizontas“ atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu jokios paslaugų ir prekių pirkimo–pardavimo sutarties niekada nebuvo pasirašęs, savo santykius grindė nesant rašytinės formos sutarties, o išrašant sąskaitas faktūras, kuriose nurodydavo jų apmokėjimo terminus, delspinigius. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo parašas, esantis ant PVM sąskaitos faktūros, dar nieko nereiškia, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 d. jis yra nustatytas kaip PVM sąskaitos faktūros rekvizitas. Atsakovas už prekes atsiskaitydavo, bet nesilaikydavo PVM sąskaitose faktūrose nurodytų atsiskaitymo terminų. Ieškovas dėl to pretenzijų nereiškė, palūkanų ir (ar) delspinigių neskaičiavo. Pirkėjas, neakceptavęs pardavėjo vienašališkai sąskaitoje nustatytų sąlygų, neprivalo jų laikytis. Atsakovas už prekes atsiskaitydavo visuomet nesilaikydamas PVM sąskaitose faktūrose nurodytų jų apmokėjimo terminų, o ieškovas, kuris žinojo arba privalėjo žinoti, kada atsakovas atsiskaito už prekes ir (ar) paslaugas nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl apmokėjimo terminų praleidimo ir neskaičiavo palūkanų. Atsakovas neturi įrodymų ieškovo ieškinyje pateiktam teiginiui, kad ieškovas atsakovui pateikė pretenziją iki 2021 m. liepos 15 d. apmokėti sąskaitas. Šis įrodymas nebuvo pateiktas ir ieškovo ieškinyje. Taigi, šalių elgesys rodo, jog faktiškai susiklostę apmokėjimo terminai atitiko abiejų šalių valią ir negali būti taikomi sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai bei kitos sąlygos, nurodytos PVM sąskaitose faktūrose, ir jos negali būti taikomos kaip esminė šios bylos dalis skolos priteisimui. PVM sąskaitos faktūros gali įrodyti šalis siejančius teisinius santykius, bet negali įrodyti to santykio pobūdį. Rėmėsi teismų praktiką, teigdamas, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005 išaiškino, jog pirkimo–pardavimo santykiams pagrįsti nepakanka byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų. Sprendžiant, kokia tvarka ir terminais atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu už gautas prekes, taip pat ar šiuo konkrečiu atveju atsakovas turi apmokėti PVM sąskaitas faktūras, kasacinio teismo nuomone, turi būti nustatytinos kitos reikšmingos bylai aplinkybės, kurios leistų įvertinti ginčo šalių sutartinių santykių atsiradimo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas aplinkybes. PVM sąskaita faktūra geriausiu atveju (jei joje yra papildomų prekių gavėjo įrašų, tačiau šiuo atveju ieškovo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose to nėra) tegali patvirtinti prekių perdavimą, tačiau prekių perdavimo įrodymų Ieškovas šiame ieškinyje nepateikė, todėl negalima preziumuoti, kad prekės išvis atsakovui buvo tiektos. Kadangi atsakovas su ieškovu nėra sudaręs rašytinės prekių tiekimo sutarties ir atsižvelgiant į pateiktus argumentus, atsakovas laikosi pozicijos, kad PVM sąskaita faktūra negali atstoti rašytinės prekių tiekimo sutarties ir tokia sąskaita faktūra negalima įforminti nei pirkimo–pardavimo, nei kitų su prekių perdavimu susijusių šalių sutartinių santykių. Vienašališkai išrašyta PVM sąskaita faktūra neįpareigoja kitos šalies, nes remiantis vien ja negalima kalbėti apie abiejų šalių valios sutapimą dėl sąskaitoje nurodytų atsiskaitymo terminų ar kitų sutartinių santykių sąlygų,
2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi, esant šalių prašymui ir neprieštaravimui nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, teismas nutarė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į šalyje susiklosčiusią nepalankią epideminę COVID-19 (koronaviruso infekcijos) situaciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 225 straipsnio 7 punktas, 232 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Juolab, kad šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas už prekes (gėles) atsakovui išrašė 2021 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr.GB-2100350 viso 370,47 Eur sumai, 2021 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr.GB-2100379 viso 314,49 Eur sumai, 2021 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr.GB-2100382 viso 571,05 Eur sumai, 2021 m. gegužės 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr.GB-2100409 viso 976,71 Eur sumai, 2021 m. gegužės 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr.GB-2100476 viso 338,88 Eur sumai, 2021 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą viso 218,41 Eur sumai, 2021 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr.GB-2100540 viso 247,49 Eur sumai, 2021 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr.(duomenys neskelbtini) viso 121,05 Eur sumai. Sąskaitose nurodytas jų apmokėjimo terminas – 7 dienos nuo sąskaitos išrašymo dienos. Ieškovas teigia, kad atsakovas sąskaitų neapmokėjo, todėl prašo priteisti iš viso 3158,55 Eur skolos pagal jas. Atsakovas ginčija savo pareigą sumokėti skolą, kadangi šalys nebuvo sudariusios pirkimo-pardavimo sutarties, o ieškovo išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose vienašališkai ieškovo nurodyti apmokėjimo terminai ir sąlygos neįpareigoja atsakovo.
Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Šalys rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties sudariusios nebuvo, bet abi patvirtino, kad jas siejo pirkimo-pardavimo santykiai. Ieškovas savo reikalavimą grindžia aukščiau nurodytomis PVM sąskaitomis-faktūromis. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVMĮ) PVM sąskaitą faktūrą apibrėžia kaip dokumentą, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, PVM sąskaita faktūra taip pat galima įrodyti ir šalis siejančius sutartinius santykius. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009 kasatorius įrodinėjo, jog PVM sąskaita faktūra negali būti pripažįstama tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad ieškovė buvo viena iš pirkimo – pardavimo sutarties šalių. LAT sutiko, jog PVMĮ – viešosios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialią paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu. Nors PVMĮ nereglamentuoja civilinių pirkimo – pardavimo santykių aspektų ir nenustato nei formos reikalavimų pirkimo – pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties sudarymo, LAT teisėjų kolegijos nuomone, įstatymu nenustatyta, kad pirkimo pardavimo sutarties faktas teisme gali būti įrodinėjamas tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis. Todėl ši aplinkybė byloje gali būti įrodinėjama visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagal bendrąsias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tame tarpe ir PVM sąskaita – faktūra.
Pažymėtina, kad PVM sąskaitos – faktūros gali įrodyti šalis siejančius teisinius santykius, bet ne visada gali įrodyti to santykio pobūdį. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005 išaiškino, jog pirkimo – pardavimo santykiams pagrįsti nepakanka byloje esančių PVM sąskaitų – faktūrų. PVM sąskaitos – faktūros savo esme gali būti laikomos ne tik pirkimo – pardavimo, bet ir komiso, distribucijos ir kitus sutartinius santykius, susijusius su prekių perdavimu, patvirtinančiais dokumentais. Teismo nuomone, siekiant nustatyti atsiskaitymo už šias prekes tvarką ir kitas šalių sutarties turinį patvirtinančias aplinkybes, PVM sąskaitų – faktūrų neužtenka. Sprendžiant, kokia tvarka ir terminais atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškovu už gautas prekes, taip pat ar šiuo konkrečiu atveju atsakovas turi apmokėti PVM sąskaitas -faktūras, LAT nuomone, nustatytinos kitos reikšmingos bylai aplinkybės, kurios leistų įvertinti ginčo šalių sutartinių santykių atsiradimo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas aplinkybes.
Šiuo atveju atsakovas, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, byloje neginčijo, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekės (gėlės) atsakovui buvo perduotos, atsakovas taip pat nei iki ieškinio pareiškimo, nei bylos nagrinėjimo metu neginčijo skolos dydžio, nereiškė pretenzijų dėl perduotų prekių kokybės. Aplinkybė, kad PVM sąskaitos-faktūros nepatvirtina šalių susitarimo dėl konkrečių atsiskaitymo terminų, šiuo atveju yra nereikšminga, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teisme pareikštu ieškiniu prašo sumokėti skolą (CK 6.53 str. 1,2 d.). Įvertinus tai, kas išdėstyta, byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsakovui, gavusiam PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas prekes, kyla pareiga sumokėti jų kainą, t.y. 3158,55 Eur, todėl teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3158,55 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2021 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Teismui ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 71 Eur žyminio mokesčio ir 181,50 Eur už advokato pagalbą (CPK 93 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 269-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Gėlių bazė“, j. a. k. 304133015, iš atsakovės MB „Vilniaus horozontas“, j.a.k.305540601, 3158,55 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 55 ct) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3158,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 252,50 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Margarita Ambrazaitienė