Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. e2S-704-265/2015
Teisėjas V. Alška (Proceso Nr. 2-25-3-00167-2015-4)
Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 110.4
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. balandžio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. S. (A. S.) atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-02-09 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Grindinis“ ieškinį atsakovui A. S. (A. S.) dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė dėl skolos priteisimo pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 8 227,67 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį turtą ir/ar atsakovo vardu esančias sąskaitas. Nurodė, kad atsakovas skolos negrąžina, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi prašymą tenkino ir areštavo atsakovui A. S. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai - pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar kitose kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 8 227,67 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Teismas leido iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškove. Taip pat teismas leido disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą išieškoti sumą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas pripažino, kad laikinas atsakovo turtinių teisių apribojimas nepažeis teisingumo principo, užtikrins ieškovės ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą.
Atsakovas su Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas įvertino pareikšto reikalavimo dydį, tačiau nevertino atsakovo turtinės padėties. Taip pat nurodė, jog rangos sutarties darbų kaina yra 23 106,03 Eur, iš kurių ieškovei jau sumokėta 17 956,44 Eur. Dėl to suma nėra didelė lyginant su visa rangos darbų kaina. Pažymi, kad jo uždarbis yra didelis ir leistų įvykdyti finansinius įsipareigojimus, jeigu ieškinys būtų patenkintas. Apelianto vertinimu, ieškovė neįrodė grėsmės savo turtiniams interesams, kadangi nepateikė įrodymų, jog jis ketina perleisti turimą turtą. Be to, apelianto vertinimu, pareiškusi ieškinį teismui ieškovė elgiasi nesąžiningai, atsisako bendradarbiauti ir pažeidžia jo, kaip vartotojo, teises. Apeliantas teigia, jog pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas pažeidė proporcingumo principą ir taip nepagrįstai suteikė pranašumą ieškovei.
Atskirasis skundas atmestinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 str. 1 d., kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tais atvejais, kai jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Spręsdamas, ar yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismas turi išimtinai įvertinti aplinkybę, ar ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo, kaip fizinio asmens. Pareikšto reikalavimo suma atsakovui įvertinus jo gaunamas pajamas yra didelė, todėl kyla reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju negalima sutikti su atsakovo ieškinio sumos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio sumos dydis nustatomas vertinant pareikštą reikalavimą ir atsakovo turtinę padėtį, o ne tarp šalių buvusius turtinius įsipareigojimus, kurie įvykdyti ir dėl jų ginčo nėra. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovas neįrodė, kad ginčo suma jam nėra didelė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui priklausantį turtą pareikšto reikalavimo ribose. Tuo tarpu atsakovo nurodomos aplinkybės, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai kreipdamasis į teismą ir taip pažeidė jo, kaip vartotojo, teises sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturi teisinės reikšmės. Esminę reikšmę šiuo nagrinėjamu atveju turi aplinkybė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą ir grėsmę savo turtiniams interesams.
Negalima sutikti su atsakovo argumentu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidė proporcingumo principą. Pažymėtina, jog pirmiausia buvo areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamas ir kilnojamas turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos ir tik pareikšto reikalavimo ribose. Dėl to atsakovo teisės buvo apribotos minimaliai, taip užtikrinant galimo sprendimo įvykdymą ir šalių interesus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Alvydas Žerlauskas