Administracinė byla Nr. A-1134-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00999-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014  m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja L. R. su 2014 m. rugsėjo 12 d. prašymu (b. l. 3-5) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. gruodžio 30 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Reikalavimas) įvykdymo terminą iki 2016 m. rugsėjo 12 d.

Pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 3 d. jai, t. y. buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje savininkei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos skyrius) specialistė surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas), kuriuo nustatyta, jog pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir statybos reglamento STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatas, neturint rašytinio pritarimo statinio projektui bei statybą leidžiančio dokumento, prie buto šiaurinėje namo fasado pusėje prie išorės sienos pastatytas inžinierinis statinys (toliau – ir Statinys). Reikalavimu, kurio įvykdymo terminą prašoma pratęsti, pareikalauta, kad pareiškėja savo lėšomis ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 9 d. pašalintų savavališkos statybos, dėl kurių surašytas Aktas, padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą Statinį bei sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos skyriaus 2014 m. birželio 11 d. sprendimu Reikalavimo įvykdymo terminas pratęstas iki 2014 m. rugsėjo 9 d., tačiau iki nustatytojo termino pasibaigimo nesuspėta įteisinti savavališkos statybos. Pareiškėja teigė, kad siekdama savavališkos statybos įteisinimo ir savavališkos statybos padarinių panaikinimo, ėmėsi aktyvių bei teisėtų veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, kurių trukmės iš esmės ji pati negali įtakoti, todėl mano, kad tai sudaro pagrindą prašyme aprašytas priežastis pripažinti svarbiomis ir pratęsti terminą įvykdyti Reikalavimą iki 2016 m. rugsėjo 12 d.

Pareiškėja 2014 m. spalio 6 d. prašymu (b. l. 54-56), be kita ko, tuo atveju, jei teismas padarys išvadą, jog pareiškėja prašymą pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą teismui pateikė praleidusi terminą, teismo prašė atnaujinti šį terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija, atstovaujama Inspekcijos skyriaus, atsiliepimu į pareiškėjos prašymą (b. l. 46-47) nurodė, kad pareiškėjos prašyme keliamą klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti jau pasibaigusį Reikalavimo įvykdymo terminą. Vertino, jog šiuo atveju nėra pagrindo pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą, kadangi taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu (b. l. 80-85) atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos L. R. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo. Netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo paduoti.

Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, jog pareiškėjai priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Butas yra pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1A2b(p), kuris yra žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. k. v., priklausančiame 4 savininkams. Inspekcijos 2013 m. gruodžio 3 d. savavališkos statybos aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-29) nustatyta, kad prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš fasado šiaurinės pusės, ties L. R. butu, nuo pirmo aukšto šliejasi pastatytas inžinerinis kitos paskirties statinys: ant 2,55 m. aukščio metalinių vertikalių kolonų, kurių išmatavimai 10x10 cm, įbetonuotų į žemę, įrengta terasa (išmatavimai: storis apie 0,11 m, ilgis 6,35 m, plotis – vienoje pusėje 3 m, kitoje 2,60 m); iš trijų pusių – rytinės, vakarinės ir pietinės įrengtos 1 m. aukščio stiklinės atitvaros. Aktu taip pat nustatyta, kad: išskaičiavus pagal nustatytą formulę, inžinerinis statinys priskiriamas I-ai nesudėtingų statinių grupei; žemės sklypas ir gyvenamasis namas priklauso 4 savininkams; L. R. neturi gyvenamojo namo savininkų sutikimo ir gretimo sklypo savininkų sutikimo; gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje; L. R. neturi statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo statinio projektui. Akte konstatuota, jog pažeisti Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas, statybos techninio reglamento STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 3.1 punktas. Reikalavimu iš pareiškėjos buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 9 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas Aktas, padarinius: nugriauti Statinį ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos skyriaus 2014 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. RE-211(16.51) „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ (b. l. 38), atsižvelgiant į pareiškėjos 2014 m. birželio 4 d. prašymą Nr. PRE-160(16.51) bei vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, Reikalavimo įvykdymo terminas pratęstas iki 2014 m. rugsėjo 9 d. Pareiškėja Reikalavimu nustatytų nurodymų neįvykdė, dėl Reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 3-5). Tuo atveju, jei teismas padarys išvadą, jog pareiškėja prašymą pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą teismui pateikė praleidusi terminą, prašo teismo atnaujinti šį terminą (b. l. 54-56).

Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymų, teismas rėmėsi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 28 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija), reglamentuojančio savavališkos statybos padarinių šalinimą, 2 dalimi (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija), Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl šios teisės normos nuostatos aiškinimo (2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013; 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012; 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012; 2014 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-377/2014).

Teismas taip pat rėmėsi nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 28 straipsniu (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsniu, nurodė, kad jame nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, surašymu, terminais ir t. t., yra iš esmės identiškas iki 2014 m. sausio 1 d. Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytam reguliavimui.

Teismas vertino, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai 2013 m. gruodžio 30 d. buvo surašytas Reikalavimas ir nustatytas terminas iki 2014 m. birželio 9 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuris Inspekcijos skyriaus 2014 m. birželio 11 d. sprendimu buvo pratęstas iki 2014 m. rugsėjo 9 d. Pareiškėja nustatytu terminu Reikalavimo neįvykdė, į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą iki 2016 m. rugsėjo 12 d., kreipėsi tik 2014 m. rugsėjo 12 d., todėl konstatuota jog prašymą pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą teismui pateikė praleidusi šį terminą.

Teismas citavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad Reikalavimo įvykdymo terminas nėra procesinis terminas. Procesiniu terminu laikytinas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ir kiti proceso dalyviai privalo ar gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant, arba privalo susilaikyti nuo tikrų veiksmų atlikimo, taip pat kuriam pasibaigus dalyvaujantys byloje asmenys gali įgyvendinti tam tikras procesines teises. Procesiniu terminu taip pat laikytinas tas terminas, per kurį asmuo gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad terminas nėra procesinis, bet yra įtvirtintas materialinės teisės nuostatose, o būtent – Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-346/2012).

Atsižvelgdamas į nurodytas įstatymo nuostatas, teismas darė išvadą, jog termino prašymui dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo paduoti atnaujinimas, vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio nuostatomis, negalimas.

Teismas vertino, kad pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl Reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo paduoti teiginiai, susiję su jos nedarbingumu nuo 2014 m. liepos 18 d., nėra reikšmingi šioje byloje. Be to, kaip matyti pagal byloje pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. spalio 6 d. pažymą apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus Nr. PP3-210 (b. l. 63), matyti, jog pareiškėjai nedarbingumas nepertraukiamai buvo nustatytas nuo 2014 m. liepos 19 d. iki 2014 m. spalio 8 d., tačiau tai jai nesutrukdė 2014 m. rugsėjo 12 d. kreiptis į teismą dėl Reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo.

Pažymėta, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, VTPSI kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti šį nurodymą. Teismas savo sprendimu gali įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, šio asmens lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) arba statinį (išardytas jo dalis), dėl kurio nugriovimo (išardymo) buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Taigi, pareiškėja, net ir Reikalavimo nustatytais terminais neįteisinusi savavališkos statybos, atsižvelgiant į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas, nepraranda galimybės užbaigti tokio pobūdžio procedūros (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-624-1532/2014).

Atsižvelgęs į aptartą teisinį reguliavimą ir jo aiškinimo praktiką, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą ar atnaujinti terminą tokiam prašymui paduoti.

III.

Pareiškėja L. R. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 88-91), kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Tenkinti pareiškėjos prašymus: atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą paduoti prašymą dėl Reikalavimo termino iki 2016 m. rugsėjo 12 d. pratęsimo; pratęsti pareiškėjai Inspekcijos Reikalavimui terminą iki 2016 m. rugsėjo 12 d.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 matyti, kokia linkme turi būti formuojama teismų praktika, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą su prašymu pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, kai šis jau yra pasibaigęs, bei kad, yra galimybė pagal ABTĮ 34 straipsnio nuostatas prašyti teismo, kad šis atnaujintų praleistą terminą prašymui dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Prieidamas priešingą išvadą, teismas neteisingai taikė ir aiškino ABTĮ 34 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos tokio pobūdžio bylose, nepagrįstai ir neteisėtai nesprendė pareikšto prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog termino atnaujinimo klausimo sprendimas teisme, kai sprendžiamas prašymas dėl reikalavimo įvykdymo termino pašalinti reikalavime nurodytus savavališkos statybos padarinius pratęsimo negalimas.

2) Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS602-346/2012 matyti, jog termino atnaujinimo galimybė pagal ABTĮ 34 straipsnio nuostatas egzistuoja, be to, jokie įstatymai nenumato, jog kreipimosi į teismą sąlyga yra tai, kad reikalavimo įvykdymo terminas turi būti dar nepasibaigęs. Iš to darytina išvada, jog pareiškėja laiku kreipėsi į teismą prašydama pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą papildomam laikotarpiui, o teismui padarius priešingą išvadą, turėjo būti sprendžiamas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą dėl prašymo pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą.

3) Teismas, pripažinęs pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių nereikšmingumą, vis dėlto dėl termino praleidimo priežasčių iš dalies pasisakė, pripažindamas ilgą nedarbingumo turėjimą nesvarbia priežastimi. Tai taip pat leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ABTĮ 34 straipsnio taikymo galimybė, todėl teismas privalėjo spręsti prašymą atnaujinti terminą pagrindiniam prašymui paduoti visų prašyme nurodytų aplinkybių kontekste. Tuo tarpu teismas pasisakė tik dėl vienos jų – gana ilgo pareiškėjos nedarbingumo. Dėl kitų pareiškėjos nurodytų priežasčių (nuo 2014 m. liepos 18 d. iki šiol pareiškėja dėl ligos ir dėl nelaimingo atsitikimo buityje yra nedarbinga, todėl neturėjo galimybės laiku pateikti prašymo teismui; terminas praleistas nežymiai –tris dienas; teismų praktikos skirtingumas, statybą reglamentuojančių teisės aktų naujumas ir neapibrėžtumas, praktikos nebuvimas; iki pat paskutinio momento buvo pagrįstai tikimasi, kad du daugiabučio kaimynai išduos rašytinius sutikimus, padėsiančius įteisinti savavališką statybą, tačiau sutikimai nebuvo išduoti; savavališką statybą leidžiantys įteisinti projektai buvo rengiami vienu metu abiems bendraturčiams, su jais derinami projektų sprendiniai, patys projektai buvo užbaigti rengti 2014 m. rugpjūčio 18 d., tačiau galutinai perduoti užsakovams tik 2014 m. rugsėjo pradžioje, todėl nepakako laiko jų derinti su kitais bendraturčiais) nebuvo pasisakyta. Pareiškėjos nuomone, nurodytos priežastys yra svarbios ir pateisinančios visiškai nežymaus termino praleidimą, kartu su aktyviais ir kryptingais pareiškėjos veiksmais savavališkos statybos šalinimo procese, siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius, sudaro pagrindą termino atnaujinimui.

4) Pasisakydama dėl prašymo pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą, nurodo, jog siekia įteisinti savavališką statybą, veikia aktyviai, savo jėgomis ir lėšomis su kitu to paties daugiabučio savininku parengė I gr. nesudėtingo statinio statybos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje supaprastintus projektus, kurie pateikti susipažinti kitiems daugiabučio namo savininkams, siekiant iš šių gauti sutikimus dėl savavališkos statybos įteisinimo, projektas derinamas su gretimo žemes sklypo savininkais, būtina atlikti dar ne vieną teisės aktuose nustatytą procedūrą, kurių įtakoti pareiškėja negali, t. y. gauti bendraturčių sutikimus, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Be to, atsižvelgiant į tai, jog du daugiabučio namo savininkai atsisakė išduoti rašytinius sutikimus parengtam savavališkos statybos įteisinimo projektui, o pareiškėja kartu su kitu daugiabučio bendraturčiu kaip bendraieškiu 2014 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, inicijuodami civilinę bylą dėl teises be kitų bendraturčiu sutikimo leisti įsiteisinti savavališką statybą ir gauti statybą leidžiančius dokumentus statybos darbams pagal parengtus projektus atlikti, tačiau teismas nėra išsprendęs šalių ginčo, o civilinėje byloje pareiškėjai priėmus palankų sprendimą, jos įvykdyta statyba būtų pateisinta, taip pat pasibaigtų procedūra nukreipta į savavališkos statybos įteisinimą. Taigi, pareiškėja, siekdama savavališkos statybos įteisinimo ir savavališkos statybos padarinių panaikinimo, ėmėsi aktyvių bei teisėtų veiksmų, susijusių su teises aktų reglamentuojamomis procedūromis, kurių trukmės iš esmės ji pati negali įtakoti, tad yra pagrindas pareiškėjos nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir pratęsti pareiškėjai terminą įvykdyti Reikalavimą iki jos prašomo termino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ginčo išsprendimas susijęs su Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies (redakcija galiojusi kreipimosi į teismą metu bei teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) aiškinimu bei taikymu.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje „<...> nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. <...>“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012, kuri buvo publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Administracinė jurisprudencija 2012, 24, p. 207-212, aiškindamas Statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 28 straipsnio 3 dalį (toks pat reguliavimas ir kaip ir buvo nurodyta aukščiau), pažymėjo, jog „Remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei atsižvelgiant į šios nuostatos bei Reglamento (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“) 37 punkto tikslą, pažymėtina, jog minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Todėl darytina išvada, jog šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta“.

Taigi buvo konstatuota, kad terminui pasibaigus pastarojo pratęsti nebėra galimybės, kas patvirtinta ir kitose išnagrinėtose tapataus pobūdžio administracinėse bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1725/2014; 2014 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1532/2014; 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-678/2014; 2014 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-377/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013).

Tikrinamoje administracinėje byloje pareiškėja dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs reikalavimo įvykdymo terminas (pasibaigė 2014 m. rugsėjo 9 d., o į teismą kreiptasi 2014 m. rugsėjo 12 d.). Vadinasi, pareiškėja iš esmės kreipėsi ne dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo, o jo atnaujinimo, ko nenumato teisinis reguliavimas.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis pasikeitė. Įstatymų leidėjas nurodė, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

Tačiau Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta nuostata visiškai identiška Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies (redakcija galiojusi kreipimosi į teismą metu bei teismo sprendimo priėmimo metu; nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) nuostatai (cituota pirmiau). Taigi, minėta aplinkybė neturi teisinės reikšmės bylos baigčiai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad jurisprudencijos tęstinumo principas taikytinas ir administraciniams teismams (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Atsižvelgiant į ką tik išdėstytas nuostatas, faktines bylos aplinkybes bei taikytiną teisinį reguliavimą, turint omenyje, kad tikrinama administracinė byla analogiška kitoms išnagrinėtoms administracinėms byloms, kur buvo spręsti tapataus pobūdžio teisiniai klausimai, ir šiuo atveju nėra išskirtinių aplinkybių, galinčių kitaip pakreipti bylos eigą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r ė

Pareiškėjos L. R. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                Laimutis Alechnavičius

                                                                                                                              Artūras Drigotas

                                                                                                                              Ramūnas Gadliauskas