Civilinė byla Nr.e2-1027-343/2020

Proceso Nr. 2-56-3-00991-2019-7  

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.1.2.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.9.14; 3.2.6.6.2.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 28 d.

Kaunas

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Metalika LT“ ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo atsakovei Bygg Engineering AS.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovės ir atsakovės procesinių dokumentų esmė

1.       Ieškovė prašo priteisti jai, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Metalika LT“ iš atsakovės Bygg Engineering AS: 1) 110 721,49 Eur (109 164,28 Eur skolą ir 1557,24 Eur delspinigius); 2) 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodoma, jog šalys 2017 m. vasario 23 d. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 94, Sutarties sudarymo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (Lietuva) (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktus brėžinius ir specifikacijas pagaminti metalo konstrukcijas ir jas perduoti atsakovei adresu (duomenys neskelbtini)- transportavimui, o atsakovė įsipareigojo priimti metalo konstrukcijas ir sumokėti nustatytą kainą (Sutarties 1.1. punktas).

3.       Nuo Sutarties sudarymo pradžios šalys sudarė du vienkartinius prekės užsakymo aktus, kuriuose numatė užsakomų prekių kiekį, kainą, atsiskaitymo sąlygas, prekių perdavimo vietą ir kitas sąlygas. Atsakovė buvo patenkinta prekių kokybe, todėl tarp šalių užsimezgė nuolatinis bendradarbiavimas bei pasitikėjimas. Ilgainiui atsakovė ieškovei prekių užsakymus pateikdavo tiesiog elektroniniu paštu, nurodydama tik tas užsakymo sąlygas, kurios reikalingos naujam užsakymui vykdyti, paliekant galioti pasirašytos Sutarties ir užsakymų nuostatas. Tokiu principu šalys bendradarbiavo visą Sutarties vykdymo laikotarpį.

4.       Ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus: pagamino metalo konstrukcijas pagal gautus brėžinius ir perdavė kokybės ir asortimento reikalavimus atitinkančias metalo konstrukcijas, pagal atsakovės pateiktus užsakymus bei elektroninius laiškus juose nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Tačiau už laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. pagal Sutartį įvykdytus užsakymus atsakovė yra neatsiskaičiusi. Viso ieškovė pagamino ir pateikė atsakovei Prekių bendrai 109 164,25 Eur sumai, atsakovė priėmė Prekes be pastabų dėl kokybės ir/ar jų kiekio, tačiau sutartais terminais, per 30 dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros pateikimo, su ieškove neatsiskaitė, nereiškė pretenzijų dėl Prekių kokybės. Atsakovė neatsiskaitė  pagal sąskaitas - faktūras:

5.1.       2019 m. balandžio 30 d. sąskaitą-faktūrą MET Nr. (duomenys neskelbtini) - 34 952,30 EUR sumai. Metalo konstrukcijų pateikimą šalių sutartu adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio deklaracija – brūkš. kodas (duomenys neskelbtini). Prekių transportavimą užsakė, apmokėjo ir juo rūpinosi atsakovė, Ieškovė Prekes perdavė transportavimui (siuntėjas) pagal Sutarties ir užsakymo sąlygas (užsakymo 2.1 punktas – (duomenys neskelbtini)).

5.2.       2019 m. gegužės 06 d. sąskaitą-faktūrą MET Nr. (duomenys neskelbtini) - 5 834,00 EUR sumai. Prekių pateikimą šalių sutartu adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio deklaracija - brūkš. kodas (duomenys neskelbtini). Prekių transportavimą užsakė, apmokėjo ir juo rūpinosi atsakovė, ieškovė Prekes perdavė transportavimui (siuntėjas) pagal Sutarties ir užsakymo sąlygas (užsakymo 2.1 punktas – (duomenys neskelbtini)).

5.3.       2019 m. liepos 31 d. sąskaitą-faktūrą MET Nr.(duomenys neskelbtini) - 4 730,75 EUR sumai. Prekių pateikimą šalių sutartu adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) bei krovinio deklaracija - brūkš. kodas (duomenys neskelbtini). Prekių transportavimą užsakė, apmokėjo ir juo rūpinosi atsakovė, ieškovė Prekes perdavė transportavimui (siuntėjas) pagal Sutarties ir užsakymo sąlygas (užsakymo 2.1 punktas – (duomenys neskelbtini)).

5.4.       2019 m. liepos 31 d. sąskaitą-faktūrą MET Nr. (duomenys neskelbtini) - 28 649,40 EUR sumai. Prekių pateikimą šalių sutartu adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) bei krovinio deklaracija - brūkš. kodas (duomenys neskelbtini). Prekių transportavimą užsakė, apmokėjo ir juo rūpinosi atsakovė, ieškovė Prekes perdavė transportavimui (siuntėjas) pagal Sutarties ir užsakymo sąlygas (užsakymo 2.1 punktas – (duomenys neskelbtini)).

5.5.       2019 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitą-faktūrą MET Nr. (duomenys neskelbtini) - 540,10 EUR sumai. Prekių pateikimą šalių sutartu adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) bei krovinio deklaracija - brūkš. kodas (duomenys neskelbtini). Prekių transportavimą užsakė, apmokėjo ir juo rūpinosi atsakovė, ieškovė Prekes perdavė transportavimui (siuntėjas) pagal Sutarties ir užsakymo sąlygas (užsakymo 2.1 punktas – (duomenys neskelbtini)).

5.6.       2019 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitą-faktūrą MET Nr. (duomenys neskelbtini) - 23178,70 EUR sumai. Prekių pateikimą šalių sutartu adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) bei krovinio deklaracija - brūkš. kodas (duomenys neskelbtini). Prekių transportavimą užsakė, apmokėjo ir juo rūpinosi atsakovė, ieškovė Prekes perdavė transportavimui (siuntėjas) pagal Sutarties ir užsakymo sąlygas (užsakymo 2.1 punktas – (duomenys neskelbtini)).

5.7.       2019 m. rugpjūčio 22 d. sąskaitą-faktūrą MET Nr. (duomenys neskelbtini) - 2279,00 EUR sumai. Prekių pateikimą šalių sutartu adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina CMR važtaraštis bei krovinio deklaracija – (duomenys neskelbtini). Prekių transportavimą užsakė, apmokėjo ir juo rūpinosi atsakovė, ieškovė Prekes perdavė transportavimui (siuntėjas) pagal Sutarties ir užsakymo sąlygas (užsakymo 2.1 punktas – (duomenys neskelbtini)).

5.8.       2019 m. rugpjūčio 22 d. sąskaitą-faktūrą MET Nr. (duomenys neskelbtini) - 9000,00 EUR sumai. Prekių pateikimą šalių sutartu adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina CMR važtaraštis bei krovinio deklaracija – (duomenys neskelbtini). Prekių transportavimą užsakė, apmokėjo ir juo rūpinosi atsakovė, ieškovė Prekes perdavė transportavimui (siuntėjas) pagal Sutarties ir užsakymo sąlygas (užsakymo 2.1 punktas – (duomenys neskelbtini)).

5.       Ieškinys yra pareikštas juridiniam asmeniui, kurio buveinė yra (duomenys neskelbtini). Taigi, taikytinas teisės aktas, reglamentuojantis bylos teismingumo klausimą, ex lege yra nuo 2010 m. sausio 1 d. tarp Europos Bendrijos, Danijos Karalystės ir Norvegijos Karalystės pradėjusi galioti 2007 m. spalio 30 d. Europos Bendrijos, Danijos Karalystės, Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės bei Šveicarijos Konfederacijos Lugane sudaryta Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 780 straipsnis). Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) punkte nustatyta: „Šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose“. Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b) punkte nustatyta, jog „pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės vykdymo vieta yra: parduodant prekes - šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį; teikiant paslaugas - šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų būti suteiktos pagal sutartį“. Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c) punktas nustato, jog ,,a papunktis taikomas tuomet, kai netaikomas b papunktis“. Ieškovės įsitikinimu tiek pagal Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b) punktą, tiek pagal 5 straipsnio 1 dalies a) punktą, kuriame nustatyta, kad byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose, byla teisminga Kauno apygardos teismui.

6.       Dėl Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b) punkto (pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės vykdymo vieta yra: parduodant prekes - šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį), taikymo: šalys Sutarties 8.4 punkte susitarė ir numatė, jog šiai Sutarčiai ir visoms iš šios Sutarties atsirandančioms teisėms bei pareigoms taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai. Sutartis sudaryta ir turi būti aiškinama pagal Lietuvos Respublikos teisę. Sutarties 8.5 punkte šalys numatė, jog visi ginčai yra sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokia sutartinės sąlygos formuluotė suponuoja, jog jos šalys de jure susitarė, kad iš Sutarties kylantiems ginčams taikytina Lietuvos Respublikos materialinė bei procesinė teisė ir ginčai turėtų būti sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose. Aiškinant Sutarties 8.4. ir 8.5 punktuose įtvirtintas sąlygas galima išvada, kad šalys susitarė dėl iš Sutarties kylančių ginčų priskyrimo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Pagal Sutarties 8.4 ir 8.5 punktus aplinkybė, ar Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ieškinį, pareikštą atsakovui, kurio buveinė yra (duomenys neskelbtini), nustatinėtina pagal CPK išreikštas teismingumo taisykles, t. y. VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriaus, nustatančio nacionalinio teismingumo taisykles, nuostatas. Įvertinus ieškinyje suformuluoto reikalavimo pobūdį - priteisti skolą pagal Lietuvoje sudarytą Sutartį, už Lietuvoje pagamintas metalo konstrukcijas, pristatytas (pateiktas) atsakovei adresu: (duomenys neskelbtini); konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomi CPK 787 straipsnyje nustatyti nacionalinio teismingumo ginčo teisenoje principai.

7.       Pagal ieškinio dalyką ir pagrindą akivaizdu, kad CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinti teismingumo nustatymo kriterijai lemia ginčo priskirtinumą Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai (Sutarties, iš kurios yra kilusi prievolė atsiskaityti sudarymo vieta nurodyta - Lietuva, konstrukcijos, už kurias reikalaujama atsiskaityti pagamintos Lietuvoje, Prekių pateikimo vieta Atsakovui - Lietuva, sumokėti reikalaujama į Lietuvoje esančio banko atsiskaitomąją sąskaitą, taigi prievolė neabejotinai atsirado Lietuvoje). Atsižvelgiant į sudarytos Sutarties nuostatas dėl Lietuvos Respublikos teisės taikymo daro išvadą, jog šalių valia spręsti visus kylančius ginčus pagal Sutartį, kurios tiek sudarymo vieta, tiek prievolės įvykdymo vieta yra Lietuva, kurioje yra numatyta ir pasirinkta Lietuvos Respublikos teisė buvo būtent Lietuvoje. Net jeigu šias Sutarties sąlygas Teismas vertintų priešingai, tai akivaizdu, kad šalys Sutartyje susitarė taikyti Lietuvos Respublikos teisės aktus, o vadovaujantis CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu teismingumo nustatymo kriterijumi kilęs ginčas priskirtinas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.

8.       Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b) punkte nurodyta, kad pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės vykdymo vieta yra: parduodant prekes - šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį. Šiuo atveju Prekių pristatymo - pateikimo atsakovei vieta aiškiai numatyta Sutarties bei jos priedų sąlygose (Sutarties 4.1 punktas, užsakymo 2.1 punktas) – (duomenys neskelbtini). Taigi ir pagal šią Lugano konvencijos straipsnio dalies papunktį bylos teismingumas turi būti priskirtas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) punkto, kuriame numatyta, kad: „Šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose“, taikymo atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) punktą taip pat turėtų būtų nustatyta, kad byla turėtų būti nagrinėjama Lietuvos teismuose, Kaune, kadangi prievolės įvykdymo vieta šiuo atveju yra Kaunas, Lietuva. Kaip jau nurodyta aukščiau ir kaip matyti iš Sutarties sąlygų ir faktinio jos vykdymo, Sutartis buvo ne tik sudaryta Lietuvoje, Kaune, tačiau ir faktiškai vykdoma Lietuvoje (pagamintos metalo konstrukcijos), prekių pateikimo vieta taip pat nurodyta (duomenys neskelbtini), atsakovė Prekes į jų tikslinę vietą gabenosi pati (užsakė ir apmokėjo transportą). Skola, kurią prašoma priteisti turi būti sumokėta į Lietuvos banko sąskaitą. Taigi vadovaujantis Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) punktu ši byla priskirtina Lietuvos teismų jurisdikcijai, todėl turi būti nagrinėjama Kauno apygardos teisme.

9.       Ieškovei perdavus prekes, atsakovei atsirado prievolė sumokėti prekių kainą. Vadovaujantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą prievolė atsiskaityti turi būti įvykdyta per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo dienos. Atsakovė nevykdo piniginės prievolės atsiskaityti, todėl iš jos priteistinas susidaręs įsiskolinimas. Sutarties 6.4 punkte šalys susitarė, jog atsakovei laiku ir tinkamai neatsiskaičius už Prekę, ji moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. PVM sąskaitos-faktūros, nurodytos ieškinyje, neapmokėtos nustatytu terminu, todėl už vėlavimą vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus atsakovės mokėtini delspinigiai sudaro 1557,24 Eur sumą. Vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovės patiriamiems nuostoliams kompensuoti priskiriamos taip pat ir palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi konkretus procesinių palūkanų dydis šiame straipsnyje nenurodytas, taikytinas LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų dydis. Pagal Lietuvos Banko internetiniame tinklalapyje pateiktą informaciją, refinansavimo palūkanų norma 2019 m. liepos 1 d. buvo 0,00 %. Pagal šį įstatymą taikytinas procesinių palūkanų dydis yra 8,00 %.

10.       Dublike ieškovė nurodo, kad, vykdydama 2017 02 23 tarp šalių sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį, tinkamai ir laiku pagal iš atsakovės gautus brėžinius pagamino ir perdavė atsakovei kokybės ir asortimento reikalavimus atitinkančias metalo konstrukcijas į Sutartyje numatytą vietą, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovė užsisakė transporto paslaugas jų pargabenimui į (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė už Prekes iki šios dienos su ieškove nėra atsiskaičiusi. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažįsta, jog šias metalo konstrukcijas, už kurias prašoma priteisti susidariusi skola gavo bei pripažįsta, jog jos buvo kokybiškos. Taigi, šioje byloje dėl metalo konstrukcijų (prekių), už kurias prašoma priteisti susidariusi skola, ginčo dėl jų kiekio ir kokybės nėra. Kaip matyti iš atsiliepimo turinio, atsakovė taip pat pripažįsta, ir tai, jog už metalo konstrukcijų gaminius atsakovei buvo išrašytos ir pateiktos apmokėti sąskaitos-faktūros: 1) Nr. (duomenys neskelbtini) - 34952,30 Eur, 2) Nr. (duomenys neskelbtini) - 5834,00 Eur, 3) Nr. (duomenys neskelbtini) - 4730,75Eur, 4) Nr. (duomenys neskelbtini) - 28649,40 Eur, 5) (duomenys neskelbtini) - 540,10 Eur, 6) (duomenys neskelbtini) - 23178,70Eur, 7) Nr. (duomenys neskelbtini) - 2279,00 Eur, 8) Nr. (duomenys neskelbtini) - 9000,00 Eur, viso bendrai 109 164,25 Eur sumai. Atsakovė neginčija savo pareigos, kaip tokios, apmokėti nurodytas sąskaitas, todėl ir ginčo dėl kainos dydžio už parduotas metalo konstrukcijas (prekes) šiuo atveju nėra.

11.       Atsakovė nurodytų sąskaitų-faktūrų neapmokėjimą grindžia aplinkybe, jog neva dar prieš šių sąskaitų-faktūrų išrašymą ieškovė pardavė metalo konstrukcijas, kurias atsakovė naudojo kitiems projektams (duomenys neskelbtini) įgyvendinti, neatitiko kokybės reikalavimų, t. y. pasak atsakovės turėjo dažų problemų bei santvarų nuokrypių bei neva ryšium su tuo atsakovė patyrė 1321599,00 NOK (132 118,00 Eur) nuostolius, kurie gerokai viršija neapmokėtų sąskaitų-faktūrų sumą (109164,25 Eur). Dėstydama tokią poziciją atsakovė atsiliepime nurodo, kad būtent dėl šių priežasčių ji neturi pareigos apmokėti ieškinyje nurodytų sąskaitų faktūrų. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepateikia jokių konkrečių skaičiavimų bei, kas svarbiausia, jokių tokius nuostolius pagrindžiančių dokumentų. Tokių neva tai patirtų nuostolių klausimas tarp šalių jau yra išspręstas. Jis buvo kilęs dar 2018 metais, kai atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl neva tai patirtų nuostolių, tačiau iš karto pati atsakovė laiške pripažino, kad susidariusi situacija, dėl kurios nėra ieškovės kaltės ar atsakomybės ir tai patvirtina 2018 07 10 atsakovės elektroninis laiškas, tačiau prašoma susitarti ir kažkaip suderinti prašant kompensuoti pusę sumos. Ieškovė geranoriškai sutiko pasidalinti 63000,00 Eur sumą per pusę su tikslu išsaugoti bendradarbiavimą. Dėl tos priežasties ieškovė atsakovei teikiamas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) (9735,70 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (764,30 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (10500,00 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (10500,00Eur) laikė kaip apmokėtas, t.y. užskaitė 31 500,00 Eur sumą kaip mokėjimą, taip įgyvendindama buvusį susitarimą. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentas - pajamų žurnalas/užskaitymai, bei šalių elektroninis susirašinėjimas. Šiuo konkrečiu atveju nėra nei vienos iš įstatyme bei Kasacinio teismo praktikoje nurodytų sąlygų, kad būtų galima laikyti, jog atsakovės prievolė atsiskaityti pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas faktūras pasibaigė įskaitymu: pirma, ieškovė neturėjo jokios prievolės atsakovei, antra, nesant jokio realaus atsakovės reikalavimo į ieškovę, nėra ir pagrindo spręsti, ar tai vienarūšiai reikalavimai ar nevienarūšiai. Atsakovė siekia nesąžiningai išvengti civilinės atsakomybės, jos pozicija deklaratyvi, jokiais įrodymais neparemta, prieštaraujanti realiai situacijai, todėl vertintina kaip gynybinė pozicija.

12.       Dėl atsakovės argumentų dėl PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimo bei pagal ją mokėtinos sumos dydžio ieškovė nurodo, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį remiasi aplinkybe, jog ieškovė dar 2019 08 29 el. laišku pati pripažino savo atsakomybę 32 000,00 Eur sumai dėl atsakovės patirtų nuostolių, bei nurodė, kad atsakovė už sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 34 952,30 Eur, gali mokėti tik 2 925,30 Eur, t. y., atsakovės teigimu, pati ieškovė įskaitė atsakovės reikalavimą dėl nuostolių į vieną iš savo išrašytų sąskaitų-faktūrų. Atsakovė, siekdama pagrįsti šią faktinę aplinkybę, pateikia šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu laiškų ištraukas. Ieškovė 31 500,00 EUR sumą įskaitė ne į 2019 08 29 el. laiške minimą sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau į kitas atsakovės mokėtinas sąskaitas-faktūras ir tai patvirtina tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas už laikotarpį nuo 2018 01 01 iki 2020 07 31. Iš šio buhalterinės apskaitos dokumento matyti, kokios sąskaitos-faktūros buvo išrašytos atsakovei per visą laikotarpį nuo 2018 01 01 iki 2018 07 31, bei kada ir kokiai sumai buvo atliktas įskaitymas. Pažymi, jog ieškovės darbuotojas (eksporto vadybininkas) 2019 08 29 el. laiške klaidingai nurodė įskaitymo aplinkybes (tiek sumą - vietoje 31 500,00 Eur nurodė, jog įskaitomi 32 00,00 Eur, tiek užskaitomą sąskaitą). Tačiau paties fakto tai nekeičia, nes ieškovė sutiko su 31 500,00 Eur kompensacija ir šią sumą jau yra įskaičiusi į atsakovės mokėtinų sąskaitų-faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) sumą. Antrą kartą išskaičiuoti tuo pačiu susitarimu sutartos 31 500,00 Eur sumos nėra jokio pagrindo, todėl atsakovė privalo apmokėti visą sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) sumą.

13.       Atsakovė Bygg Engineering, AS atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su juo nesutinka. Atsakovė mano, kad teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį, kaip neteismingą Lietuvos teismams. Be to, atsakovės manymu, ginčo teismingumo klausimas turėtų būti sprendžiamas ankstyvoje proceso stadijoje (iki bylos nagrinėjimo iš esmės) atskira nutartimi dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Ieškinys yra teismingas ne Lietuvos, tačiau Norvegijos teismams, nes pirma, visiškai nepagrįstas yra argumentas, jog šalys Sutartyje susitarė dėl ginčų teismingumo Lietuvos teismams. Sutarties 8.4 punktas nustato, kad Sutarčiai ir visoms iš šios Sutarties atsirandančioms teisėms bei pareigoms taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai. Sutartis sudaryta ir turi būti aiškinama pagal Lietuvos Respublikos teisę. Sutarties 8.5 punktas nustato, jog jei susitarimo nepavyksta pasiekti derybomis, ginčai yra sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Iš šių Sutarties nuostatų matyti, kad šalys yra pasirinkusios Lietuvos materialinę teisę kaip ginčui taikytiną teisę. Tuo tarpu nei vienoje iš šių nuostatų ar bet kokioje kitoje Sutarties nuostatoje šalys nėra pasirinkusios Lietuvos teismų jurisdikcijos, dėl ko ieškovė nepagrįstai teigia, kad šalys yra susitarusios dėl teismingumo Lietuvos teismams. Antra, ieškovė, grįsdama ginčo teismingumą Lietuvos teismams, visiškai nepagrįstai remiasi CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nepagrįstai aiškina Sutarties 8.4 ir 8.5 punktus kaip neva nustatančius ir taikytiną procesinę teisę. Procesinė teisė yra nustatoma savarankiškai ir ji taikoma pagal ginčą nagrinėjančio teismo vietą. Kitaip tariant, šalys pačios negali susitarti dėl taikytinos procesinės teisės, nes ji savarankiškai priklauso nuo to, kokios valstybės teisme bus nagrinėjamas ginčas. Be to, šio ginčo atveju nustatant ginčo teismingumą privalo būti vadovaujamasi ne CPK nurodytomis nuostatomis dėl tarptautinio teismingumo, tačiau Lugano konvencijoje numatytomis tarptautinio teismingumo taisyklėmis. Paties CPK 780 straipsnį aiškiai nurodyta, kad CPK VII dalies (Tarptautinis civilinis procesas) nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamu santykiu nereglamentuoja kitaip. Lietuvos ir Norvegijos santykius dėl jurisdikcijos reguliuoja Lugano konvencija. Trečia, kilusio ginčo teismingumo nustatymui turi būti taikomas ne Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) papunktis, bet b) papunktis. Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) papunktis nustato, kad šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Kaip matyti iš šios formuluotės, pagal a) papunktį reikia nustatinėti, kur yra atitinkamos prievolės vykdymo vieta. Tuo tarpu Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b) papunktis nustato specialią teismingumo taisyklę, kad prekių pardavimo atveju - tai yra valstybė, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį. Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c) papunktis aiškiai nurodo, kad a papunktis taikomas tuomet, kai netaikomas b papunktis. Šiuo atveju ginčas kilęs dėl pirkimo - pardavimo sutarties, todėl ginčų teismingumui nustatyti taikoma būtent b) papunktyje nustatyta taisyklė. Prekės atsakovei turėjo būti pristatomos į (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b) papunkčiu, ieškinys yra teismingas Norvegijos teismams. Taikant šį papunktį nėra aktualu ta aplinkybė, kad prekės pervežimui į transportą turi būti pakrautos Lietuvoje. Ketvirta, ieškovė nepagrįstai remiasi prekių perdavimo transportavimui vieta, nustatyta užsakymo aktuose. Pažymi, kad, taikant Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b) papunktį vertinama, į kurią valstybę turi būti pristatomos prekės, o ne kur prekes pardavėjas perduoda gabenimui. Be to, prekėms, už kurias ieškovė prašo priteisti skolą, užsakymo aktai nebuvo pasirašyti, todėl ieškovė nepagrįstai remiasi prie ieškinio pridėtais užsakymo aktais. El. laiškuose, kuriais, pasak ieškovės, buvo susitarta dėl ginčo prekių pristatymo, nėra nurodyta, kad prekių perdavimas atsakovei laikomas perdavimu vežėjui. Galiausiai, Sutarties 4.3 punktas nustato, kad jeigu užsakyme nenurodyta kitaip, prekės atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo prekės perdavimo pirkėjui momento, o tuo atveju, jeigu pirkėjas vėluoja prekes priimti, arba pardavėjas negali pirkėjui perduoti prekių dėl pirkėjo kaltės - nuo to momento, kai pardavėjas pateikia prekes perdavimui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Be to, Sutarties 4.1 punktas nustato, kad galutinis prekės priėmimas atliekamas tik sumontavus prekę objekte. Vadinasi, ir iš pačios Sutarties nuostatų matyti, kad ginčo prekių pristatymo vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ginčas dėl atsiskaitymo už šias prekes, remiantis Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b) papunkčiu, yra teismingas Norvegijos teismams.

14.       Atsakovė nekvestionuoja pristatytų medžiagų, už kurias buvo išrašytos ieškovės nurodytos sąskaitos, kokybės ir savo pareigos šias sąskaitas apmokėti kaip tokios, tačiau nurodo, jog ieškovė nutyli aplinkybes, kodėl šių sąskaitų atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi. Dar prieš sąskaitų išrašymą ieškovė teikė metalo gaminius ir kitiems projektams (duomenys neskelbtini) įgyvendinti. Įgyvendinat projektus (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad šiems projektams ieškovės tiekti metalo gaminiai nebuvo kokybiški (dažų problemos bei santvarų nuokrypiai), dėl ko atsakovė patyrė 1321599 NOK (pagal susirašinėjimo su ieškove metu galiojusį valiutų kursą - 132 118 Eur) nuostolį, kuris gerokai viršija neapmokėtų sąskaitų sumą (109 164,25 Eur). Būtent dėl šios aplinkybės atsakovė papildomai nedarė jokių mokėjimų pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė dar 2019 08 29 el. laiške pripažino savo atsakomybę 32 000 Eur sumai dėl atsakovės patirtų nuostolių dėl ieškovės pristatytos produkcijos, bei nurodė, kad atsakovė už 2019 04 30 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 34 952,30 Eur, gali mokėti tik 2925,30 Eur. Kitaip tariant, pati ieškovė įskaitė atsakovės reikalavimą dėl nuostolių į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Vis dėlto apie šią aplinkybę ieškovė ieškinyje nutylėjo ir nesąžiningai reikalauja visos 2019 04 30 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos sumos priteisimo.

15.       Atsakovė pažymi, kad atsakovės turimas reikalavimas ieškovei dėl nuostolių atlyginimo dėl nekokybiškų prekių pardavimo, kuris yra 132 118 Eur, viršijo ieškovės reikalavimą pagal šioje byloje pateiktas sąskaitas. Apie tai atsakovė informavo ieškovę el. laiškais ir tokiu būdu įskaitė ieškovės reikalavimą į savo turimą reikalavimą ieškovei. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.130 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Iš atsakovės el. laiško akivaizdu, kad atsakovė įskaitė ieškovės reikalavimą į savo turimą didesnį reikalavimą ieškovės atžvilgiu, todėl atsakovės prievolė apmokėti byloje pateiktas sąskaitas yra pasibaigusi. Atkreipia dėmesį, kad ir Sutarties 3.3 punkte nustatyta, jog atsiskaitymas tarp šalių vyksta, užskaičius tarpusavio įsiskolinimus, mokėjimo pavedimu į šalies atsiskaitomąją sąskaitą.

16.       Atsakovė nustatytu terminu tripliko nepateikė. Atsakovės atstovas advokatas D. J. 2020 08 20 informavo teismą, jog atsakovė 2020 08 20 informavo, kad advokatų kontora (duomenys neskelbtini) nebeturi įgaliojimų atstovauti atsakovę. Atsakovė savo atstovo nepaskyrė. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už alkių gali būti priimtas, jei atsakovas per nustatytą terminą nepateikė paruošiamojo dokumento byloje. Triplikas yra paruošiamasis dokumentas, atsakovė jo nepateikė, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas priimti sprendimą už akių

Teismas

k o n s t a t u o j a

          Ieškinys patenkintinas.

II.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Į bylą yra pateikta tarp šalių sudaryta 2017 m. vasario 23 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 94, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktus brėžinius ir specifikacijas pagaminti metalo konstrukcijas ir perduoti atsakovei metalo konstrukcijas (duomenys neskelbtini) - transportavimui, o atsakovė įsipareigojo priimti metalo konstrukcijas ir sumokėti nustatytą kainą (Sutarties 1.1. punktas). Sutarties 4.3 punktas nustato, kad, jeigu užsakyme nenurodyta kitaip, prekės atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo prekės perdavimo pirkėjui momento, o tuo atveju, jeigu pirkėjas vėluoja prekes priimti, arba pardavėjas negali pirkėjui perduoti prekių dėl pirkėjo kaltės - nuo to momento, kai pardavėjas pateikia prekes perdavimui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Sutarties 4.1 punktas nustato, kad galutinis prekės priėmimas atliekamas tik sumontavus prekę objekte. Ieškovė, vykdydama sutartį, pateikė prekes atsakovei ir tai patvirtina PVM sąskaitos faktūros: 1) Nr. (duomenys neskelbtini) - 34952,30 Eur, 2) Nr. (duomenys neskelbtini) - 5834,00 Eur, 3) Nr. (duomenys neskelbtini)  - 4730,75Eur, 4) Nr. (duomenys neskelbtini)  - 28649,40 Eur, 5) (duomenys neskelbtini)  - 540,10 Eur, 6) (duomenys neskelbtini)  - 23178,70Eur, 7) Nr. (duomenys neskelbtini) - 2279,00 Eur, 8) Nr. (duomenys neskelbtini)  - 9000,00 Eur, viso bendrai 109 164,25 Eur sumai.  

18.       Ieškinys yra pareikštas juridiniam asmeniui, kurio buveinė yra (duomenys neskelbtini). Atsakovė nesutinka, kad ieškinys teismingas Kauno apygardos teismui, todėl pašo ieškinį palikti nenagrinėtu. Todėl pirma išspręstinas klausimas dėl bylos teismingumo.

Dėl teismingumo 

19.       Šalys sutinka, jog taikytinas teisės aktas, reglamentuojantis bylos teismingumo klausimą, ex lege yra nuo 2010 m. sausio 1 d. tarp Europos Bendrijos, Danijos Karalystės ir Norvegijos Karalystės pradėjusi galioti 2007 m. spalio 30 d. Europos Bendrijos, Danijos Karalystės, Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės bei Šveicarijos Konfederacijos Lugane sudaryta Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (CPK 780 straipsnis). Atsakovė nurodo, jog visiškai nepagrįstas yra argumentas, jog šalys Sutartyje susitarė dėl ginčų teismingumo Lietuvos teismams, nes iš Sutarties nuostatų (Sutarties 8.4 ir 8.5 punktai)  matyti, kad šalys yra pasirinkusios Lietuvos materialinę teisę kaip ginčui taikytiną teisę. Tuo tarpu nei vienoje iš šių nuostatų ar bet kokioje kitoje Sutarties nuostatoje šalys nėra pasirinkusios Lietuvos teismų jurisdikcijos. Antra, ieškovė grįsdama ginčo teismingumą Lietuvos teismams visiškai nepagrįstai remiasi CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nepagrįstai aiškina Sutarties 8.4 ir 8.5 punktus, kaip nustatančius ir taikytiną procesinę teisę. Procesinė teisė yra nustatoma savarankiškai ir ji taikoma pagal ginčą nagrinėjančio teismo vietą. Kitaip tariant, šalys pačios negali susitarti dėl taikytinos procesinės teisės, nes ji savarankiškai priklauso nuo to, kokios valstybės teisme bus nagrinėjamas ginčas. Be to, šio ginčo atveju, nustatant ginčo teismingumą, privalo būti vadovaujamasi ne CPK nurodytomis nuostatomis. Atsakovė nesutinka, kad byla teisminga Kauno apygardos teismui ir dėl tos priežasties, kad prekės pagal Sutartį turėjo būti pristatytos į (duomenys neskelbtini), todėl prievolės įvykdymo vieta pagal Sutartį yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) ir todėl pagal Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b) punktą reiškia, kad byla teisminga Norvegijos teismams. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

20.       Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) papunktyje nustatyta: „Šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose“. Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b) papunktyje nustatyta, jog „pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės vykdymo vieta yra: parduodant prekes - šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį; teikiant paslaugas - šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų būti suteiktos pagal sutartį“. Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c) papunktis nustato, jog ,,a papunktis taikomas tuomet, kai netaikomas b papunktis“. Nagrinėjamu atveju šalys Sutartyje susitarė, kur bus perduodamos Lietuvoje pagamintos prekės atsakovei: Prekė perduodama pirkėjui užsakyme nurodytu adresu( Sutarties 4.1 punktas), pardavėjas įsipareigoja perduoti prekę užsakyme nurodytoje vietoje (Sutarties 4.2 punktas), užsakymų 2.1 punkte nurodyta, kad prekės perduodamos atsakovei nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Šį susitarimą šalys ir vykdė. Prekių transportavimą į (duomenys neskelbtini)vykdė atsakovė, kuri užsisakydavo prekių transportavimo paslaugas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė prekes pristatinėjo į (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir transporto kompanijos UAB „Auto transport Logistics“ 2020 07 06 pažyma, kurioje nurodoma, kad ieškovės produkcijos eksportui į (duomenys neskelbtini) užsakovas ir mokėtojas buvo įmonė Bygg Energeering, AS (atsakovė), pakrovimai vyko UAB „Metalika LT“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini). Nepagrįstu pripažintinas ir atsakovės argumentas, kad turi būti vertinama, į kurią valstybę turi būti pristatomos prekės, o ne kur prekes pardavėjas perduoda gabenimui, nes nagrinėjamu atveju pagal susitarimą (duomenys neskelbtini) prekės buvo perduodamos ne gabenimui, o perduodamos atsakovei. Sutarties 4.3 punktas taip pat nepatvirtina atsakovės pozicijos dėl bylos teismingumo Norvegijos teismams, nes šiame punkte šalys susitarė, kad prekės atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo prekės perdavimo momento, t.y. nuo jos perdavimo adresu (duomenys neskelbtini). Tolimesnį prekės kelią organizavo atsakovė. Teismo vertinimu, nepagrįstai atsakovė savo pozicijai dėl bylos teismingumo pagrįsti nurodo ir Sutarties 4.1 punktą, kuriame šalys susitarė, kad galutinis prekės priėmimas atliekamas tik sumontavus prekę objekte ir kad tai reiškia, jog prekių pristatymo vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsakovė tokiu aiškinimu Sutartyje nurodytus terminus dėl pretenzijų dėl prekių kokybės pateikimo aiškina kaip ieškovės įsipareigojimą pristatyti prekes į (duomenys neskelbtini).

21.       Dėl atsakovės argumentų dėl Sutarties punktų aiškinimo ir taikymo, sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo, teismas nepasisako, nes tai neturi teisinės reikšmės, kadangi minėta, šalys sutinka, jog teismingumo klausimas spręstinas vadovaujantis Lugano konvencija.

22.       Apibendrindamas, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju prekės tiek pagal Sutartį, tiek faktiškai turėjo būti ir buvo pristatytos (duomenys neskelbtini), todėl pagal Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b) papunktį, kuriame nustatyta, kad byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose, byla teisminga Kauno apygardos teismui. Nustačius, kad byla teisminga Kauno apygardos teismui, atmetamas atsakovės prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu.

Dėl ieškinio

Dėl skolos

23.       Ieškovė nurodo, kad tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus: pagamino metalo konstrukcijas pagal gautus brėžinius ir perdavė kokybės ir asortimento reikalavimus atitinkančias metalo konstrukcijas, pagal atsakovės pateiktus užsakymus bei elektroninius laiškus juose nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Tačiau už laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. pagal Sutartį įvykdytus užsakymus atsakovė yra neatsiskaičiusi. Viso ieškovė pagamino ir pateikė atsakovei Prekių bendrai 109 164,25 Eur sumai, atsakovė priėmė Prekes be pastabų dėl kokybės ir/ar jų kiekio, tačiau sutartais terminais, per 30 dienų nuo PVM sąskaitos-faktūros pateikimo, su ieškove neatsiskaitė, nereiškė pretenzijų dėl Prekių kokybės. Atsakovė yra neapmokėjusi sąskaitų faktūrų 1) Nr. (duomenys neskelbtini) - 34952,30 Eur, 2) Nr. (duomenys neskelbtini)  - 5834,00 Eur, 3) Nr. (duomenys neskelbtini) - 4730,75Eur, 4) Nr. (duomenys neskelbtini) - 28649,40 Eur, 5) (duomenys neskelbtini)  - 540,10 Eur, 6) (duomenys neskelbtini) - 23178,70Eur, 7) Nr. (duomenys neskelbtini) - 2279,00 Eur, 8) Nr. (duomenys neskelbtini) - 9000,00 Eur, viso bendrai 109 164,25 Eur sumai. Šią skolą ir prašo priteisti.

24.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažįsta, jog šias metalo konstrukcijas, už kurias prašoma priteisti susidariusi skola gavo bei pripažįsta, jog jos buvo kokybiškos. Taigi, dėl metalo konstrukcijų (prekių), už kurias prašoma priteisti susidariusi skola, ginčo dėl jų kiekio ir kokybės nėra. Kaip matyti iš atsiliepimo turinio, atsakovė taip pat pripažįsta, ir tai, jog už metalo konstrukcijų gaminius atsakovei buvo išrašytos ir pateiktos apmokėti sąskaitos-faktūros: 1) Nr. (duomenys neskelbtini)  - 34952,30 Eur, 2) Nr. (duomenys neskelbtini) - 5834,00 Eur, 3) Nr. (duomenys neskelbtini)  - 4730,75Eur, 4) Nr. (duomenys neskelbtini)  - 28649,40 Eur, 5) (duomenys neskelbtini) - 540,10 Eur, 6) (duomenys neskelbtini)  - 23178,70Eur, 7) Nr. (duomenys neskelbtini)  - 2279,00 Eur, 8) Nr. (duomenys neskelbtini)  - 9000,00 Eur, viso bendrai 109 164,25 Eur sumai. Atsakovė neginčija savo pareigos, kaip tokios, apmokėti nurodytas sąskaitas, todėl ir ginčo dėl kainos dydžio už parduotas metalo konstrukcijas (prekes) šiuo atveju nėra. Nesutikdama su ieškiniu, atsakovė nurodo, jog pati ieškovė yra atlikusi 32 000 Eur įskaitymą. Ieškovė tai neigia. Atsakovė nepateikė buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų, kad įskaitymas buvo atliktas, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovė skolinga visą prašomą priteisti sumą. 

25.       Ieškovei perdavus prekes, atsakovei atsirado prievolė sumokėti prekių kainą. Vadovaujantis LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą prievolė atsiskaityti turi būti įvykdyta per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo dienos. Atsakovė nevykdo piniginės prievolės atsiskaityti, todėl iš jos priteistinas susidaręs įsiskolinimas – 109 164,25 Eur. 

Dėl delspinigių

26.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės delspinigius. Sutarties 6.4. punkte šalys susitarė, jog atsakovei laiku ir tinkamai neatsiskaičius už Prekę, ji moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. PVM sąskaitos-faktūros neapmokėtos nustatytu terminu, todėl už vėlavimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovės mokėtini delspinigiai sudaro 1557,24 Eur sumą pagal ieškovės pateiktą apskaičiavimą. Atsakovė šios sumos neginčija.

27.       Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kad ieškovė pateikė atsakovei prekes, o pastaroji už jas nėra sumokėjusi, esant šalių susitarimui dėl delspinigių, sprendžia, jog ieškinys ir šioje dalyje patenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistini 1557,24 Eur delspinigiai.

Dėl palūkanų

28.       Ieškovė prašo priteisti ir procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Ieškovė prašo priteisti 8 procentų metines palūkanas.

29.       Vadovaujantis LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovės patiriamiems nuostoliams kompensuoti priskiriamos taip pat ir palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi konkretus procesinių palūkanų dydis šiame straipsnyje nenurodytas, ieškovė prašo taikyti LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų dydis. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pagal Lietuvos Banko internetiniame tinklalapyje pateiktą informaciją, refinansavimo palūkanų norma 2019 m. liepos 1 d. buvo 0,00 %. Pagal šį įstatymą taikytinas procesinių palūkanų dydis yra 8,00 %. Pažymėtina, kad atsakovė šio reikalavimo taip pat neginčija.

30.       Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą, daro išvadą, jog atsakovė privalo sumokėti 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020 01 06 – priimtas ieškinys) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos –  110721,49 Eur, todėl ieškinys ir šioje dalyje tenkinamas.

IV. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

31.       Apibendrindamas teismas sprendžia, jog ieškinys pilna apimtimi yra įrodytas, todėl tenkinamas.

32.       Patenkinus ieškinį, CPK 93 straipsnio pagrindu iš atsakovės ieškovei priteistinas 1805 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2019 12 06 paduodant ieškinį. Taip pat iš atsakovės valstybei priteistinos 7,78 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnis).

          Vadovaudamasis CPK 285 straipsniu,  286 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

           atmesti atsakovės Bygg Engineering AS prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu.

           Ieškinį patenkinti.

           Priteisti iš atsakovės Bygg Engineering, AS  (juridinio asmens kodas 994687018) ieškovei UAB „Metalika LT“ (juridinio asmens kodas 302681123) 109164,28 Eur skolą, 1557,24 Eur delspinigius, 1805 Eur žyminį mokestį, viso 112 526,49 Eur (šimtą dvylika tūkstančių penkis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 49 euro centus) ir 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos – 110721,49 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 01 06 (ieškinio priėmimo teisme diena) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 

           Priteisti iš atsakovės Bygg Engineering, AS (juridinio asmens kodas 994687018) valstybės naudai 7,78 Eur (septynių eurų ir 78 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis –„bylinėjimosi išlaidos“). Sumokėjus kvitą pateikti teismui. 

           Nurodyti, kad atsakovė Bygg Engineering, AS (juridinio asmens kodas 994687018) negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

           Ieškovė UAB „Metalika LT“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                    Rūta Palubinskaitė