Civilinė byla Nr. e2A-279-370/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00084-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1; 2.6.11.6; 2.6.8.12; 2.6.10.9; 2.6.18.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giluminis vanduo“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams J. S., L. S., uždarajai akcinei bendrovei „Giluminis vanduo“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje akcinė bendrovė bankas „Swedbank“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje individuali įmonė G. V. projektavimo firma, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. M. (toliau – ir ieškovas) 2018 m. vasario 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė tenkinti pagrindinį ieškinio reikalavimą:
1.1. Nutraukti ieškovo ir atsakovų J. S. ir L. S. (toliau kartu – ir atsakovai) 2015 m. liepos 2 d. sudarytą nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3579, kuria ieškovas E. M. įsigijo žemės sklypą ir pastatą–gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini).
1.2. Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovui pagal 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtus 171 000 Eur, o ieškovą – grąžinti atsakovams pagal 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi įgytus žemės sklypą ir pastatą–gyvenamąjį namą.
1.3. Priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 23 787,85 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo, prašė tenkinti alternatyvų ieškinio reikalavimą:
2.1. priteisti ieškovui iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Giluminis vanduo“ 194 787,85 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2015 m. liepos 2 d. ieškovas ir atsakovai J. S. ir L. S. sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu ieškovas nupirko, o atsakovai pardavė nekilnojamąjį turtą – 0,2000 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 154,13 kv. m pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (toliau – ir gyvenamasis namas). Bendra nekilnojamųjų daiktų kaina – 171 000 Eur. Žemės sklypui, būstui pirkti ir jam remontuoti ieškovui buvo suteiktas 150 000 Eur dydžio kreditas iš trečiojo asmens akcinės bendrovės (toliau – AB) banko „Swedbank“.
4. 2015 m. rudenį ieškovas ir atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ sudarė žodinę sutartį dėl geoterminių gręžinių įrengimo šalia gyvenamojo namo. Žodinį ieškovo ir atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ susitarimą dėl geoterminių gręžinių įrengimo darbų prie ieškovo gyvenamojo namo lėmė tai, kad ieškovas asmeniškai pažinojo atsakovės vadovą, todėl šalys šio susitarimo raštu neįformino ir rašytinė rangos sutartis sudaryta nebuvo.
5. Atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2015 m. spalio 30 d. šalia gyvenamojo namo išgręžė pirmąjį geoterminį gręžinį, 2015 m. lapkričio 2 d. atsakovė pradėjo gręžti antrąjį gręžinį, kuris baigtas gręžti 2015 m. lapkričio 3 d. Po atsakovės atliktų geoterminių gręžinių darbų, iš vieno gręžinio ėmė sunktis vanduo. UAB „Artva“ 2016 m. spalio 25 d. užpildė geoterminių gręžinių sistemos pasą ir pateikė jį įregistruoti Lietuvos geologijos tarnybai. UAB „Artva“ geoterminių gręžinių sistemos pase pateikė informaciją apie atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ įrengtą geoterminį gręžinį.
6. Ieškovas 2016 m. lapkričio 14 d. pastebėjo gyvenamojo namo defektus (sienose, pertvarose ir grindyse atsirado skilimai, nusėdimai) ir apie juos pranešė trečiajam asmeniui akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Gjensidige“. 2017 m. vasario 5 d. įgriuvo gyvenamojo namo pirmojo aukšto grindys, įtrūko vidinės sienos bei buvo padaryta žala baldams, langams, durims bei lauko trinkelėms.
7. Ieškovas 2017 m. spalio 20 d. raštu kreipėsi į atsakovus su pranešimu–pretenzija, kurios pagrindu reikalavo padengti avarinės būklės / statybos broko likvidavimo išlaidas, o nesant galimybių pašalinti esamus trūkumus – nutraukti nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti pinigines lėšas, sumokėtas už šios sutarties objektą, tačiau atsakovai su pretenzija nesutiko.
8. ADB „Gjensidige“ 2016 m. gruodžio mėn. kreipėsi į UAB „Vakarų regionų statybų konsultacinis biuras“ dėl gyvenamojo namo dalinės ekspertizės atlikimo. 2017 m. sausio 20 d. statinio dalinės techninės ekspertizės akte Nr. 17-01/01 (toliau – Dalinė techninė ekspertizė) buvo konstatuota, kad: 1) vidaus pertvarų ir grindų ant grunto defektų atsiradimo priežastys – pagrindų antrojo tipo deformacijos; 2) nepakankamų tyrimų ir sprendinių projektavimo eigoje įtaka pažaidų atsiradimui sudarytų apie 60 proc., statybos darbų įtaka sudarytų apie 40 proc.
9. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo paskirta statybos ir statybos darbų defektų kainos dydžio nustatymo ekspertizė. UAB „Baltų būstas“ eksperto R. M. atlikta ekspertizė patvirtino, kad gyvenamojo namo defektų ir pažaidų (sienose, grindyse, pertvarose ir kt.) esmė – nusėdę grindų ir pertvarų grunto pagrindai bei pagrindų po laikančiųjų kolonų pamatais sedimentacija. Pažeidimų priežastis: po pastatu patenkančio vandens plaunami, išmirkę ir deformuoti grunto pagrindai. Gruntinio vandens perteklių statinio sklype sukėlė vienas iš geoterminių gręžinių, įrengtas pažeidžiant reikalavimus.
10. Nurodė, kad pardavėjams (atsakovams) buvo žinoma, kokiam tikslui ieškovas perka daiktą, t. y. jog būstas skirtas ieškovui gyventi, o būsto pirkimo ir įrengimo išlaidoms padengti yra imamas kreditas, todėl negalėjimas naudoti daikto pagal tą tikslą, kuriam buvo įgytas, pripažintinas esminiu pirkėjo (ieškovo) interesų ir sutarties sąlygų pažeidimu. Esant esminiam sutarties sąlygų pažeidimui sutarties nutraukimas ir sumokėtos kainos grąžinimas laikytinas proporcinga priemone pažeistoms pirkėjo (ieškovo) teisėms apginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1 dalis, 6.222 straipsnis). Nustačius, kad atsakovai pažeidė nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir šis pažeidimas yra esminis šios sutarties pažeidimas, šalių sudaryta sutartis nutrauktina, atsakovai įpareigotini grąžinti ieškovo sumokėtus 171 000 Eur už nekilnojamųjų daiktų įsigijimą, o nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovo įgyti nekilnojamieji daiktai grąžintini atsakovų nuosavybėn.
11. Nurodė, kad vykdant 2015 m. birželio 6 d. kredito sutartį Nr. 15-051323-FA bankui „Swedbank“, AB, ieškovas patyrė nuostolius: sumokėjo 6 688,22 Eur palūkanas, 350 Eur administravimo mokesčio išlaidas, 195,49 Eur turto draudimo išlaidas, 4 315,43 Eur išlaidas už į gyvenamąjį namą įdėtas grindis, 728,92 Eur už grindjuostes, 7 008,20 Eur už šilumos siurblį, 2 420 Eur už gręžinius, 526,59 Eur už stiklo paketą (langus), 1 555 Eur už laiptų turėklus, t. y. iš viso patyrė 23 787,85 Eur nuostolius.
12. Dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo nurodė, kad teismui nustačius, jog ieškovą ir atsakovę UAB „Giluminis vanduo“ siejo rangos sutartiniai teisiniai santykiai, konstatuotina, kad atsakovė turėjo pareigą saugoti ieškovo turtą – nekilnojamuosius daiktus. Dėl atsakovės atliktų nekokybiškų geoterminių gręžinių įrengimo darbų ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos sudaro: nekilnojamųjų daiktų pirkimo išlaidos – 171 000 Eur ir kitos išlaidos, kurias ieškovas patyrė – 23 787,85 Eur, iš viso – 194 787,85 Eur.
13. Atsakovai J. S. ir L. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „Giluminis vanduo“ privalėjo atsakyti už jai patikėtą turtą, todėl jos atsakomybė yra objektyvi, nes saugoti jai patikėtą nekilnojamąjį turtą buvo jos pareiga. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovas, nurodydamas namo defektų atsiradimo priežastį (fontanuojantį gręžinį), vis tiek nepagristai kaltina atsakovus pardavus jam nekokybišką nekilnojamąjį turtą. Atsakovų vertinimu, ieškovas deklaratyviai teigė, kad dėl atsakovų jam parduoto daikto reikšmingų (esminių) trūkumų (nors ieškovas nepasisako, kokie tie esminiai trūkumai), jis šio daikto negali naudoti pagal paskirtį.
14. Atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad UAB „Giluminis vanduo“ 2015 m. spalio 29 d., 2015 m. spalio 30 d., 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 3 d., 2015 m. lapkričio 23 d., 2015 m. lapkričio 25 d., 2015 m. lapkričio 26 d., 2016 m. vasario 19 d. ir 2016 m. vasario 22 d. atliko geoterminių gręžinių gręžimo darbus. Ieškovas už atliktus darbus neatsiskaitė, nors 2015 m. gruodžio 12 d. įregistravo 100 proc. gyvenamojo namo statybos užbaigimą.
15. Nurodė, kad 2016 m. spalio 18 d. UAB „Artva“ sudarė sutartį su ieškovu dėl geoterminių gręžinių įrengimo. 2016 m. spalio 25 d. UAB „Artva“ atliko dviejų geoterminių gręžinių įrengimo darbus. Ieškovas 2016 m. lapkričio 14 d. pranešė draudikei, kad name atsirado defektai, t. y. sienose, pertvarose ir grindyse atsirado skilimai, nusėdimai. 2017 m. sausio 30 d. ieškovas sumokėjo UAB „Artva“ už atliktus geoterminio gręžinio įrengimo darbus. 2017 m. vasario 1 d. draudikas, remdamasis specialisto išvada, pripažino įvykį nedraudiminiu ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką.
16. Atsakovei UAB „Giluminis vanduo“ tapo žinoma, kad 2017 m. vasario 5 d. įgriuvus gyvenamojo namo pirmojo aukšto grindims ieškovui buvo padaryta žala. Nustačius, kad pastato defektai atsirado dėl aplinkybių, buvusių iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir apie kurias ieškovas nežinojo, padengti avarinės būklės, statybos broko likvidavimo išlaidas, o nesant galimybės padengti avarinės būklės, statybos broko likvidavimo išlaidas, nutraukti sutartį ir grąžinti pinigines lėšas, sumokėtas už sutarties objektą turi atsakovai J. S. ir L. S.. Atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ vertinimu, alternatyvus ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, nes ji nėra atsakinga dėl gyvenamajame name atsiradusių pažeidimų, todėl neturi prievolės atlyginti žalą ieškovui. Atsakovė geoterminius gręžinius atliko tinkamai ir kokybiškai, kaip to reikalavo teisės aktai, vien aplinkybė, kad teismo ekspertas R. M. nustatė, jog gyvenamojo namo pažeidimai atsirado dėl vandens, grindų konstrukciją pasiekiančio iš geoterminio gręžinio, nereiškia, kad atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ yra atsakinga už tokius padarinius. Byloje nėra įrodyta, kokie konkretūs atlikti rangos darbai buvo nekokybiški.
17. Pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju UAB „Artva“ buvo paskutinė bendrovė, kuri atliko darbus su geoterminiais gręžiniais ginčo objekte, todėl bet kokie atsiradę geoterminių gręžinių defektai po UAB „Artva“ atliktų rangos darbų, yra UAB „Artva“ rizika ir atsakomybė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu:
18.1. Ieškinį atsakovų J. S. ir L. S. atžvilgiu atmetė. Priteisė atsakovams iš ieškovo 12 982 Eur bylinėjimosi išlaidas.
18.2. Ieškinį atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ atžvilgiu tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 41 976,63 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
18.3. Kitą ieškinio dalį atmetė.
18.4. Priteisė ieškovui iš atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ 11 271,77 Eur bylinėjimosi išlaidas.
18.5. Priteisė atsakovei UAB „Giluminis vanduo“ iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas – 4 707 Eur už ekspertizę ir 20 746,46 Eur už suteiktas teisines paslaugas.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas, iš atsakovų 2015 m. liepos 2 d. nusipirkęs nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (baigtumas 98 proc.), pakeitė jame šildymo sistemą ir vietoje granulinio katilo įrengė geoterminio šildymo katilą. Geoterminio šildymo įrengimo darbus gyvenamajame name pagal žodinį susitarimą atliko atsakovė UAB Giluminis vanduo“, kuri išgręžė du geoterminius gręžinius. Nustatė, kad dėl darbų ir jų apimties ieškovas ir atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ susitarė žodžiu. UAB „Giluminis vanduo“ pateiktas įrašas Darbo žiniaraštyje patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 23 d. Karklėje buvo dirbta nuo 8 iki 14 val. ir užfiksuotas geotermos gręžinio fontanavimas ir UAB „Giluminis vanduo“ ėmėsi jo užsandarinimo darbų. Kitas įrašas Darbo žiniaraštyje patvirtina, kad 2016 m. vasario 19 d. Karklėje dirbta nuo 8 iki 19 val., darbų rezultatas – geotermos gręžinio užkišimas. Teismo vertinimu, nors atsakovė teigia, kad geotermos gręžinį užsandarino, tačiau ekspertas R. M. davė išvadą, kad užsandarinta nekokybiškai, todėl nuo to laiko iš blogai užsandarinto gręžinio nuolat vyko vandens nutekėjimas.
20. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ įrengtą gręžinį (išskyrus fontanuojantį) geologijos tarnyboje įregistravo UAB „Artva“ (kartu su vienu, įrengtu savo). Įrengiant geoterminius gręžinius privalomas techninis projektas gręžiniams įrengti nebuvo parengtas nei UAB „Giluminis vanduo“, nei juos įregistravusios UAB „Artva“. Teismas padarė išvadą, kad pasekmes, t. y. defektų name atsiradimą nulėmė ne blogai sutankintas gruntas po gyvenamuoju namu jo statybos metu, o geoterminio gręžinio įrengimo metu ieškovui keičiant namo šildymo katilą, t. y. užbaigiant statybą (likusius 2 proc.), blogai įrengtas vienas iš gręžinių, kuris ėmė fontanuoti. Taip pat padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad iš atsakovų J. S. ir L. S. nusipirko netinkamos kokybės daiktą, todėl ieškinį atsakovų J. S. ir L. S. atžvilgiu atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ yra savo srities profesionalė, todėl darbus turėjo atlikti kokybiškai ir įsitikinti, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo priskirtas maksimalios ir dideles požeminio vandens proveržio rizikos zonoms, bei, prieš pradėdama darbus, turėjo turėti parengtą geoterminių gręžinių įrengimui būtiną techninį projektą. Tačiau atsakovė šiuos gręžinius įrengė be projekto, jų Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos neįregistravo, o vienas iš dviejų gręžinių ėmė fontanuoti, todėl turėjo būti užkimštas. Taip pat nustatė, kad iš nesandariai užkimšto gręžinio nuolat tekėjo vanduo, kuris per metus laiko išplovė gruntą po gyvenamuoju namu iki tokio lygio, kad įvyko namo sienų įtrūkimai bei grindų name nusėdimas, t. y. defektai, dėl kurių namas tapo netinkamas gyventi. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Giluminis vanduo“, veikė aplaidžiai, todėl privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.
22. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas gyvenamajame name atsiradusių defektų šalinimo kainą, vadovavosi eksperto R. M. ekspertizės akto išvada, kurioje nurodyta, kad gyvenamojo namo atstatymo suma yra 41 976,63 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė ieškinį atsakovų J. S. ir L. S. atžvilgiu atmesti, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti atsakovų J. S. ir L. S. atžvilgiu; 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti ieškovui is? atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ 41 976,63 Eur nuostolių atlyginimą, priteisiant ieškovui is? atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ 57 012,35 Eur nuostolių atlyginimą, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
23.1. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad labiausiai tikėtina defektų gyvenamajame name atsiradimo priežastis yra ne netinkamai sutankintas gruntas po namu jo statybos metu, bet netinkamai užsandarintas geoterminis gręžinys, tapęs nuolatiniu papildomo perteklinio vandens šaltiniu žemės sklype. Taip pat ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog is? atsakovų J. S. ir L. S. nusipirko netinkamos kokybės daiktą.
23.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne UAB „Baltų būstas“ teismo eksperto R. M. 2019 m. spalio 28 d. parengta Teismo statybos ir defektų kainos dydžio nustatymo ekspertize, o 2021 m. rugpjūčio 12 d. ekspertų S. Š. ir A. M. parengtu Teismo ekspertizės aktu, nes ekspertas R. M. nėra inžinierius hidrogeologas. Ieškovo vertinimu, 2021 m. rugpjūčio 12 d. teismo ekspertizės aktas ir 2022 m. vasario 14 d. vykusio civilinės bylos teismo posėdžio metu apklausto A. M. paaiškinimai patvirtina, kad gruntinis vanduo po namu kaupiasi dėl natūralių gamtinių priežasčių ir filtruojasi nuo namo link melioracinių griovių, juosiančių sklypą iš šiaurinės ir vakarinės pusių. Todėl 2021 m. rugpjūčio 12 d. Teismo ekspertizės akte padarytos išvados paneigia pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad į sklypo gruntą nuolat išmetamas papildomo vandens kiekis buvo iš blogai užsandarinto gręžinio, kuris, teismo įsitikinimu, ilgainiui ir išplovė gruntą po namu, o 2017 m vasario 5 d. lėmė grindų name sėdimą.
23.3. Gyvenamojo namo statybos rangos atliko UAB „Minsita“ pagal 2015 m. sausio 7 d. Rangos sutartį 15/01 sudarytą J. S. ir UAB „Minsita“. 2015 m. sausio 7 d. rangos sutarties 15/01 1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdytojas įsipareigoja vadovaudamasis užsakovo pateikta projektine dokumentacija (statinio projektas: Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projektas Nr. K-14-03-TP-BD, parengtas 2014 m.) atlikti sutarties priede Nr. 1 („Darbų sąmata Nr. 2015-01-05“) nurodytus darbus (toliau vadinama „Darbai“), o užsakovas įsipareigoja atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti nustatyta tvarka. Tačiau valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“ pateikė duomenimis, kurie patvirtina, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas dar 2013 m. gegužės 17 d. 2019 m. kovo 29 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Minsita“ direktorius P. D., kad jis su atsakovu J. S. yra broliai ir buvo žodiniu susitarimu susitarę dėl gyvenamojo namo statybos darbų, gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti 2012 m.–2013 m., o baigtas statyti 2014 metų pabaigoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo statomas be statybos projekto ir nesudarius rangos sutarties.
23.4. Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo, turėtų būti pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis, kuria teismas nusprendė priteisti ieškovui is? atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ 41 976,63 Eur nuostolių atlyginimą, priteisiant ieškovui is? atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ 57 012,35 Eur nuostolių atlyginimą vadovaujantis 2021 m. rugpjūčio 12 d. teismo ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad gyvenamojo namo stogo defektų pašalinimo darbų bendra verte? be PVM: 3 691,46 Eur, bendra verte? su PVM: 4 466,67 Eur. Vadovaujantis 2021 m. rugpjūčio 12 d. teismo ekspertizės aktu bendra gyvenamojo namo defektų šalinimo darbų verte? be PVM – 47 117,64 Eur, bendra verte? su PVM – 57 012,35 Eur.
24. Atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ atžvilgiu atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
24.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje apklausti liudytojai (hidrogeologai) A. M., J. K. atmetė kaip neįmanomą situaciją, jog iš atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ arba UAB „Artva“ geoterminių gręžinių besiskverbiantis vanduo galėjo teritoriją užtvindyti tokia apimtimi, kad galiausiai būtų apsemtos ir gyvenamojo namo konstrukcijos.
24.2. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad konkretūs gyvenamojo namo defektai (statybų metu netinkamai paruoštas gruntas, esantis po gyvenamuoju namu, neįrengtas drenažas) bei tai, kad ieškovo nuostoliai atsirado dėl to, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas iš esmės nekokybiškai, tačiau pirmosios instancijos teismas tai patvirtinančių įrodymų neištyrė ir jų neįvertino (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 4 dalis).
24.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino kitų svarbių aplinkybių, galėjusių turėti įtakos ieškovo patirtiems nuostoliams, o būtent: 1) neįvertino, kad gyvenamojo namo stogas buvo kiauras, blogai įrengtas, 2) gyvenamasis namas pastatytas neatlikus geologinių tyrimų, 3) gyvenamasis namas pastatytas be privalomo darbo projekto, 4) gyvenamasis namas pastatytas be statybą leidžiančio dokumento, 5) byloje nebuvo pateiktas gyvenamojo namo atliktų darbų aktas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad gyvenamasis namas buvo statomas pažeidžiant aktualių Statybos techninių reglamentų nuostatas, be statinio projekto, darbo projekto, taip pat nesant paslėptų darbų aktų, tinkamai neparuošus pagrindo gyvenamojo namo statybai bei neapsaugant gyvenamojo namo nuo išorės drėgmės poveikio (tiek grunto lygmenyje, tiek stogo lygmenyje).
24.4. Teismo ekspertas R. M., atlikdamas teismo ekspertizę, neatsižvelgė į tai, kad gyvenamasis namas buvo statomas nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų, nes gyvenamasis namas galėjo būti statomas parenkant netinkamą gruntą ar netinkamai jį sutankinant, taip pat nesuprojektuojant ir neįrengiant būtinų apsaugos nuo išorės vandens poveikio apsaugos priemonių. Būtent šios priežastys buvo esminės gyvenamojo namo pažeidimų atsiradimo priežastys. Dėl šių priežasčių skundžiamas sprendimas, grindžiamas išimtinai R. M. išvada, turi būti panaikintas ieškinį atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ atžvilgiu atmetant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
24.5. Atsakovė UAB „Giluminis vanduo“, susipažinusi su R. M. atlikta ekspertizės išvada, pateikė skundą Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnybai. R. M., siekdamas išvengti UAB „Giluminis vandens“ skundo išnagrinėjimo, dar iki skundo išnagrinėjimo 2020 m. vasario 6 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir paprašė jį išbraukti iš teismo ekspertų sąrašų ir Teisingumo ministro 2020 m. vasario 12 d. įsakymu R. M. prašymas buvo tenkintas. Dėl šios priežasties Teismo ekspertų koordinavimo tarnyba atsisakė iš esmės pasisakyti dėl UAB „Giluminis vanduo“ skundo dėl R. M. veiksmų, kai buvo surašyta tyrimo veiksmais nepagrįsta išvada.
24.6. Skundžiamu sprendimu buvo šiurkščiai pažeistos CPK 177 straipsnio 2 dalies, 182 straipsnio 1 punkto ir 185 straipsnio 1 dalies nuostatos, kada nuspręsta remtis R. K. – S., R. M. ir A. N. parodymais, kurie iš esmės yra paremti kitų asmenų kalbų perpasakojimais.
24.7. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ vykdytų darbų ir ieškovui padarytos žalos. Šiuo konkrečiu atveju, byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad dėl gyvenamojo namo atsiradusių pažeidimų ir atsiradusių nuostolių galbūt yra atsakingas atsakovas J. S. – gyvenamojo namo statytojas ir pardavėjas. Byloje surinktais įrodymais (teismo ekspertų S. Š. ir A. M. išvada, daugeliu kitų įrodymų) paneigta, kad atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ atlikti gręžinių įrengimo darbai turėtų bet kokį priežastinį ryšį su gyvenamajame name atsiradusiais defektais, kurie iš esmės buvo nulemti išimtinai nekokybiškai atliktų daugelio statybos darbų.
24.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ išgręžė gręžinį, kurį teismo ekspertas R. M. nustatė šlapiuojant. Šiuo konkrečiu atveju žemės sklype gręžinius įrengė UAB „Artva“ bei UAB „Giluminis vanduo“, tačiau teismas nenurodė, kokiu pagrindu daroma išvada, kad šlapiuojantį gręžinį įrengė būtent UAB „Giluminis vanduo“, o ne UAB „Artva“, kuris paskutinė atliko geoterminius darbus žemės sklype.
24.9. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad geoterminių gręžinių įvadų rengimo darbus atliko ieškovo samdyti fiziniai asmenys, kurie taip pat galėjo sukelti geoterminių gręžinių defektus. Net ir ekspertas R. M. konstatavo, kad netinkamų įvadų įrengimas į gyvenamąjį namą turėjo įtakos defektų ir pažaidų atsiradimui gyvenamajame name – būtent ne netinkamai atlikti gręžimo darbai, o netinkamas įvadų įrengimas, tokią pat išvadą padarė ir A. S., konstatuodamas, kad gyvenamojo namo pažeidimų atsiradimą galėjo turėti įtakos netinkamas įvadų įrengimas.
24.10. Jokių konkrečių nekokybiškai atliktų atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ darbų ieškovas neįvardijo, t. y. neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, tik kuriems esant galima taikyti civilinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė, kokias konkrečias pareigas – sutartines ar nustatytas teisės aktuose – pažeidė UAB „Giluminis vanduo“.
24.11. Ieškovui iš atsakovės UBA „Giluminis vanduo“ nepagrįstai priteista bylinėjimosi išlaidų suma, ją paskaičiuojant ne nuo ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau nuo sumos, kurią nuspręsta priteisti ieškovui. Ieškovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turėjo būti skaičiuota nuo 15 618,10 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas turi būti pakeistas, sumažinant ieškovui iš atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 3 365,21 Eur.
25. Ieškovas su atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
25.1. Ieškovas, kaip ir atsakovė UAB „Giluminis vanduo“, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį atsakovų J. S. ir L. S. atžvilgiu, nes byloje esančios atliktos teismo ekspertizės iš esmės patvirtino faktą, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas nesilaikant imperatyvių statybos darbus reguliuojančių teisės aktų reikalavimų.
25.2. Atsakovė nutyli, kad teismo eksperto R. M. ekspertizėje išvadose nurodyta, jog UAB „Giluminis vanduo“ yra atsakinga ne tik dėl vieno gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), defekto – grindų nusėdimo, bet ir dėl kitų defektų: statinio konstrukcijų defektų ir pažaidų (sienose, grindyse, pertvarose ir kt.).
25.3. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ neneigė, kad is? jos įrengto gręžinio sunkėsi vanduo, tačiau atsakovė apeliaciniame skunde netiesiogiai bando neigti, jog fontanuojantį gręžinį įrengė UAB „Giluminis vanduo“. 2018 m. spalio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas atskleidė visas jam žinomas visų gręžinių, buvusių ir esančių jo sklype, įrengimo aplinkybes, t. y., kad UAB „Giluminis vanduo“ išgręžė du gręžinius, iš kurių vienas buvo fontanuojantis, per jį skverbėsi vanduo, todėl po 2–3 dienų ieškovas kreipėsi į I. M., jog vanduo būtų nudrenuotas į šalia esantį vandens telkinį. Vėliau atvažiavo UAB „Artva“ darbuotojai, kurie įrengė dar vieną gręžinį, patikrino esamą gręžinį, kurį buvo įrengusi UAB „Giluminis vanduo“, ir paruošė dokumentus.
25.4. Ieškovas nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad gyvenamojo namo defektams atsirasti įtakos galėjo turėti nekokybiškai atlikti UAB „Artva“ geoterminių gręžinių rangos darbai ir nekokybiškai ieškovo samdytų fizinių asmenų geoterminių gręžinių įvadų rangos darbai arba vieno is? gręžinių sandarinimo darbai. Teismo ekspertas S. Š. ekspertizės akte nurodė, kad supilto grunto nesutankinimas statybos metu iki reikalingo tankumo lygio buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su gyvenamajame name po 2017 m. liepos 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kilusiomis pasekmėmis, t. y. su 2016 m. lapkričio 14 d. pastebėtų deformacijų atsiradimu ir 2017 m. vasario 5 d. gyvenamojo namo pirmojo aukšto grindų įgriuvimu. Ekspertas konstatavo, kad teismo ekspertizės metu negalima vienareikšmiškai nustatyti, kas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje dėl gyvenamajame name po 2017 m. liepos 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kilusi pasekmių, t. y. dėl 2016 m. lapkričio 14 d. pastebėtų deformacijų atsiradimo ir 2017 m. vasario 5 d. gyvenamojo namo vidinių sienų įtrūkimų ar dėl netinkamai sutankinto grunto po pamatais ar dėl netinkamai įrengtų pamatų po pertvaromis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ neįrodė, kad netinkamų įvadų įrengimas į namą turėjo įtakos defektų ir pažaidų atsiradimui gyvenamajame name.
25.5. Atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ nepaneigė aplinkybės, kad gręžinius ieškovo žemės sklype įrengė tinkamai. Atsakovė neneigia aplinkybės, kad ieškovas neatsiskaitė už atsakovės atliktus darbus, šiuo konkrečiu atveju ieškovas už gręžinių įrengimo atliktus darbus su atsakove neatsiskaitė, nes ji jų neatliko tinkamai ir tai lėmė gyvenamojo namo defektų ir pažaidų didėjimą.
26. Atsakovai J. S. ir L. S. su ieškovo ir atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ apeliaciniais skundais nesutinka, prašo juos atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
26.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį atsakovų J. S. ir L. S. atžvilgiu, nenustatęs atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, nes atsakovai gyvenamąjį namą ieškovui pardavė be paslėptų trūkumų (defektų). Šiuo konkrečiu atveju, teismo ekspertai pagrįstai nustatė, kad gyvenamojo namo defektus iš esmės lėmė netinkamai atlikti geoterminio gręžinio įrengimo darbai.
26.2. Ieškovas, nusipirkęs neįrengtą gyvenamąjį namą, nusprendė pakeisti buvusią šildymo sistemą ir organizavo neoficialų netinkamos kokybės geoterminių gręžinių įrengimą, neteisingą įvado parengimą, kitų gyvenamojo namo pertvarkymo darbus. Taip pat ieškovas, žinodamas apie žemės sklype fontanuojantį gręžinį, nesiėmė tinkamų veiksmų jį likviduoti (nutraukiant vandens skverbimąsi į gruntą, esantį po namu). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas, nesilaikant nustatytų reikalavimų, nusprendęs pakeisti gyvenamojo namo šildymo sistemą, pats prisiėmė riziką dėl kilusių nuostolių.
26.3. Ieškovas ir atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ apeliaciniuose skunduose nurodo, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog defektai, atsiradę gyvenamajame name, neatsirado dėl nekokybiškai įrengto geoterminio gręžinio.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys, taip pat sprendimo dalies, kuria ieškinys atsakovų J. S. ir L. S. atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
29. Atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 1) 2010 m. sausio 4 d. A. N. darbo sutartį, 2) 2014 m. gegužės 2 d. A. N. prašymą nutraukti darbo sutartį. Nurodo, kad šie rašytiniai įrodymai patvirtina apie atsakovės ir A. N. santykių priešiškumą, todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai vadovavosi A. N. paaiškinimais.
30. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-226-943/2021). Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad atsakovė nepagrindė šių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl atsakovės pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. liepos 2 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas E. M. už 171 000 Eur iš atsakovų J. S. ir L. S. įsigijo žemės sklypą ir pastatą–gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Namo statybos pradžia 2014 metai, statybos pabaiga 2015 metai, namo baigtumo procentas 98, bendras plotas 154,13 kv. m. Žemės sklypo kaina – 72 410 Eur, gyvenamojo namo kaina – 98 590 Eur.
33. Pagal 2015 m. sausio 7 d. rangos sutartį Nr. 15/01 užsakovas J. S. ir vykdytojas UAB „Minsita“, atstovaujamas direktoriaus P. D., susitarė, jog vykdytojas, vadovaudamasis užsakovo pateikta projektine dokumentacija (statinio projektas: Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projektas Nr. K-14-03-TP-BD, parengtas 2014 m.), įsipareigoja ne vėliau kaip per 18-24 mėnesius bei naudodamas savo įrangą ir techniką, atlikti žemės sklype bendrastatybinius darbus.
34. Ieškovas ir UAB „Artva“ 2016 m. spalio 18 d. sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu E. M. ir rangovas UAB „Artva“ susitarė dėl gręžinio įrengimo darbų, adresu (duomenys neskelbtini), atlikimo už 2 420 Eur.
35. Pagal Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą 2017 m. sausio 10 d. užsakovui E. M. buvo perduotas UAB „Artva“, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas geoterminis gręžinys, kurio įrengimo kaina 2 404,27 Eur.
36. Antstolių A. S. ir S. S. kontoros 2017 m. balandžio 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad apžiūrėtame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog tarp namo sienų ir grindjuosčių yra tarpai. Vietomis namo sienos įtrūkusios. Matomos įtrūkusios grindų plytelės. Virtuvės lango varčios liečiasi į stalviršį. Įėjimo į sanitarines patalpas durys liečiasi į grindis.
37. Ieškovas 2017 m. spalio 20 d. pranešimu informavo J. S. ir L. S. apie gyvenamojo namo būklę ir paprašė statytojus per 10 dienų inicijuoti projekto ekspertizės ir pastato techninės būklės tyrimus.
38. Atsakovai J. S. ir L. S. 2017 m. lapkričio 20 d. raštu pranešė, kad gyvenamasis namas buvo eksploatuojamas iki jo pardavimo. Jokių problemų dėl namo eksploatavimo nebuvo. Namas buvo pastatytas pagal profesionalaus projektuotojo G. V. projektavimo firmos projektą, tinkamai įgyvendinant šio projekto sprendinius (kartu ir dėl inžinierinių sistemų) statinių statybos eigoje. Nurodė, kad žemės sklypą įsigijo 2008 m. rugsėjo 2 d. ir eksploatuojant bei statant jame statinius nebuvo gauta duomenų apie galbūt pažeistą drenažo sistemą, jeigu sklype tokia sistema yra ar buvo. Dėl grunto ar gruntinio vandens jokių problemų taip pat neturėjo. Pažymėjo, kad 2015 m. liepos 2 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), E. M. nusipirko ir 2015 m. liepos 2 d. šį turtą priėmė. Sutarties 5.2 papunktis patvirtino, kad perduoti daiktai yra tinkamos kokybės, apžiūrėti (Sutarties 6.2.2 papunktis) ir 98 proc. statybos baigtumo. Nurodė, kad su prašymu inicijuoti projekto ekspertizę ar grąžinti pinigines lėšas, nesutinka. Atkreipė dėmesį, kad yra informuoti, jog sklype (ar po pastatu) E. M. yra atlikęs geoterminius gręžinius, todėl mano, kad nurodyti defektai pastate tikėtina yra atsiradę dėl šių geoterminių gręžinių įrengimo. Patvirtino, kad atsakovai namą šildė naudodami granules, o ne geoterminius gręžinio vandenis ar geotermines sistemas, kad jokių gręžinių nėra projektavę ir sklype nėra jų darę.
39. Atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ pateikti Darbo žiniaraščių nuorašai patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 3 d. objekte Karklėje nuo 8 iki 19 val. buvo gręžta 2 geoterma ir pragręžta 90 metrų. 2015 m. lapkričio 23 d. Karklėje dirbta nuo 8 iki 14 val. ir užfiksuotas geotermos gręžinio fontanavimas. 2015 m. lapkričio 25 d. Karklėje dirbta nuo 8 iki 19 val. ir užfiksuotas fontanavimo sustabdymas. 2015 m. lapkričio 26 d. Karklėje dirbta nuo 8 iki 19 val., darbų rezultatas nenurodytas. 2016 m. vasario 19 d. Karklėje dirbta nuo 8 iki 19 val., darbų rezultatas – geotermos gręžinio užkišimas. 2016 m. vasario 22 d. Karklėje dirbta nuo 8 iki 19 val., darbų rezultatas – kolonos suleidimas.
40. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 19 d. rašte nurodė, kad gyvenamojo namo projektavimui inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai nėra atlikti, nes jie nustatyta tvarka nėra įregistruoti Žemės gelmių registre, o jų ataskaita nėra pateikta Tarnybai, kaip to reikalauja Žemės gelmių įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos. Inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaita pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04: 2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 5.6.13 papunkčio nuostatas yra privalomas techninio projekto bendrosios dalies priedas. Šios reglamento nuostatos buvo ir 2014 metais galiojusiame dokumente statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“. Prie minėto gyvenamojo namo 2016 metais buvo įrengta geoterminė sistema, kuri nustatyta tvarka yra įregistruota Žemės gelmių registre. Šią sistemą sudaro 2 gręžiniai, išgręžti iki 95 m gylio. Turimos geologinės informacijos nepakanka, kad galima būtų nustatyti gyvenamojo namo deformacijų priežastis. Šių deformacijų priežastys gali būti nustatytos statinio ekspertizės metu. Tokia ekspertizė turi būti atliekama pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04: 2017 nuostatas.
41. 2017 m. sausio 20 d. Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 17-01/01 (ekspertizę atliko statinio ekspertizės vadovas A. S.) išvadose nurodyta, kad „Ekspertizės akto Lentelėje Nr. 2 ir fotofiksacijoje nurodytų vidaus pertvarų ir grindų ant grunto defektų atsiradimo priežastys – pagrindų antrojo tipo deformacijos. Defektų atsiradimo galimos priežastys: a. grunto filtracinė (antrinė) konsolidacija, ko pasėkoje valkšnumo deformacijos viršijo ribines reikšmes pagrindo pastovumui, pastato eksploatacijos metu bei įvyko pertvarų ir grindų konstrukcijų sėdimai; b. projekto rengimo metu neatlikti geologiniai tyrimai; c. projekte nenumatytos inžinerinės priemonės (kaip pvz. drenažas) apsisaugoti nuo gruntinio vandens neigiamo poveikio, statant pastatą ant horizontalios melioracijos sistemos drenažo tinklų; d. įvertinus pažaidų vystymosi Zonas, kryptis ir lokalizaciją, defektų atsiradimą galimai įtakojo ir netinkamas geoterminio šildymo tinklų įvado įrengimas; e. gruntinio vandens pagreitinta filtracija, kurią galimai įtakoja ir kiemo šulinys (t. y. neužsandarinti vamzdynų įvadai į šulinį), iš kurio periodiškai savininko teigimu yra šalinamas vandens perteklius. Nepakankamų tyrimų ir sprendinių projektavimo eigoje įtaka pažaidų atsiradimui sudarytų apie 60 proc., statybos darbų įtaka (tame tarpe geoterminio šildymo tinklu įrengimas) sudarytų apie 40 proc.“
42. Dėl priemonių statinio avarijos grėsmei pašalinti, A. S. nurodė, kad statinio techninei būklei pagerinti būtinas skubus vidaus konstrukcijų išramstymas. Siekiant apsaugoti pastato pamatus ir grindis ant grunto nuo sėdimų, sietinų su gruntinio vandens neigiama įtaka, būtina papildomai ištirti pagrindus (atlikti geologinius ir hidrogeologinius tyrimus), įvertinus tyrimų rezultatus suprojektuoti ir įrengti išorinį drenažą ir atstatyti pažeistas konstrukcijas. Atlikti pažeistų lietaus nuotekų tinklų remontą. Užsandarinti kiemo šulinyje vamzdynų įvadus.
43. 2019 m. spalio 28 d. UAB „Baltų būstas“ (ekspertas R. M.) ekspertizės akte nurodyta, kad tiesioginiame priežastiniame ryšyje su gyvenamajame name po 2017 m. liepos 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kilusiomis pasekmėmis, t. y. 2016 m. lapkričio 14 d. pastebėtomis deformacijomis ir 2017 m. vasario 5 d. gyvenamojo namo pirmojo aukšto grindų nusėdimu bei pertvarų įtrūkimais yra sklype įrengtas fontanuojantis gręžinys ir dėl to tvindomi gruntai.
44. Teismo ekspertas S. Š. 2021 m. rugpjūčio 12 d. ekspertizės akte nurodė, kad pagrindinė priežastis, lėmusi gyvenamojo namo grindų lygio nusėdimą, yra supiltinio grunto purumas ir jo natūralus suslūgimas, t. y. supilto grunto nesutankinimas statybos metu iki reikalingo tankumo lygio. Teismo ekspertizės metu nustatyta, kad aukščiausio gruntinio vandens lygio metu kapiliarinė zona, esanti virš gruntinio vandens laisvo paviršiaus, gali pasiekti grindis ir jas drėkinti, dėl to sumažėjo tūris smėlingo grunto po grindimis ir nusėdo grindys. Teismo ekspertizei nepateiktas Statybų darbų žurnalas ir paslėptų darbų aktai, kuriuose turėjo būti užfiksuoti grunto po grindų konstrukcija tankinimo būdai. Teismo ekspertizės metu nustatyta, kad po grindimis yra piltas smulkiagrūdis ir įvairiagrūdis vandeniui laidus smėlis. Įprastai smėlingi gruntai turi būti tankinami drėkinant vandeniu. Drėkinant vandeniu smėlingų gruntų mažėjo tūris. Teismo ekspertizės metu nustatyta, kad civilinėje byloje pateiktame objekto „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (žemės kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) statybos projektas“ techniniame projekte geoterminis gręžinys nebuvo suprojektuotas, šiuo atveju, kaip nustatyta „Geoterminių gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarkos apraše 2015 m. balandžio 3 d.“, geoterminio gręžinio projekto derinti nereikia, projektą tvirtina projekto rengėjas. Patvirtintas geoterminių gręžinių projektas yra leidimas jam įrengti. Viena patvirtinto geoterminio gręžinio projekto kopija pateikiama gręžinio savininkui. Taigi, geoterminio šildymo gręžinio (gręžinių) įrengimui buvo reikalingas projektas. Taip pat nurodė, kad supilto grunto nesutankinimas statybos metu iki reikalingo tankumo lygio buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su gyvenamajame name po 2017 m. liepos 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo kilusių pasekmių, t. y. 2016 m. lapkričio 14 d. pastebėtų deformacijų atsiradimo ir 2017 m. vasario 5 d. gyvenamojo namo pirmojo aukšto grindų įgriuvimo.
45. Klaipėdos apygardos teisme 2019 m. gegužės 7 d. gautas UAB „Giluminis vanduo“ prašymas į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų įtraukti UAB „Artva“ ir UAB „Minsita“. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi netenkino UAB „Giluminis vanduo“ prašymo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis UAB „Artva“ ir UAB „Minsita“. Teismas nustatė, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo įtraukti trečiaisiais asmenimis UAB „Artva“ ir UAB „Minsita“, nes nėra gautas teismo ekspertizės aktas, kurio išvados galėtų patvirtinti arba paneigti UAB „Artva“ ir UAB „Minsita“ įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis pagrįstumą.
46. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi netenkino UAB „Giluminis vanduo“ prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Minsita“. Teismas, preliminariai įvertinęs teismo eksperto R. M. atliktos teismo ekspertizės akto turinį, padarė išvadą, jog ekspertui suformuluoti klausimai ir ekspertizės išvados įtakos gyvenamojo namo statytojos UAB „Minsita“ teisėms ir pareigoms ar interesams neturės.
47. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi netenkino atsakovų J. S. ir L. S. 2021 m. rugsėjo 21 d. prašymo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti UAB „Minsita“. Teismas nustatė, kad atsakovai nenurodė, kokioms UAB „Minsita“ teisėms ar pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas.
Dėl priežastinio ryšio, padariusio žalą gyvenamajam namui, nustatymo
48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismo eksperto R. M. ekspertizės išvadą, padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju defektų name atsiradimą nulėmė ne blogai sutankintas gruntas po gyvenamuoju namu jo statybos metu, o geoterminio gręžinio įrengimo metu ieškovui keičiant namo šildymo katilą, t. y. užbaigiant statybą (likusius 2 proc.), blogai įrengtas vienas iš gręžinių, kuris ėmė fontanuoti. Nustatęs gyvenamajame name atsiradusių defektų priežastinį ryšį, teismas vertino, kad ieškovas neįrodė, jog iš atsakovų J. S. ir L. S. nusipirko netinkamos kokybės daiktą, todėl ieškinį atsakovų J. S. ir L. S. atžvilgiu atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
49. Ieškovas su tokia teismo išvada iš dalies nesutinka, t. y. nesutinka, kad gyvenamojo namo defektus lėmė blogai įrengtas gręžinys, o ne nesutankintas gruntas po gyvenamuoju namu, tačiau apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad gyvenamojo namo defektus iš esmės lėmė blogai atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ įrengtas gręžinys, prašo perskaičiuoti ieškovui priteistą žalos dydį. Atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad namo defektus lėmė nekokybiškai įrengtas gręžinys, nes byloje esantys įrodymai (2021 m. rugpjūčio 12 d. teismo ekspertų S. Š. ir A. M. teismo ekspertizės aktas) patvirtina, jog gyvenamajame name defektai atsirado dėl gyvenamojo namo statybos darbų metu tinkamai nesutankinto grunto.
50. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Dėl to priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-607/2013).
51. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (liet. privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 35 punktas).
52. Ieškovo pagrindinis ieškinio reikalavimas (nutarties 1.1-1.3 papunkčiai) buvo grindžiamas aplinkybe, kad atsakovai J. S. ir L. S. perdavė ieškovui netinkamos kokybės daiktą (gyvenamąjį namą). Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį, laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.
53. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019 21 punktas).
54. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-60-701/2019 22 punktas).
55. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-60-701/2019 23 punktą). Šios taisyklės taikomos ir tuo atveju, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą (CK 6.399 straipsnis).
56. Nustatyta, kad šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėjas (ieškovas) pareiškė, kad neturi pardavėjams (atsakovams J. S. ir L. S.) dėl perduotų daiktų jokių pretenzijų ir patvirtino, kad perduoti daiktai yra tinkamos kokybės (pirkimo–pardavimo sutarties 5.2.1 papunktis), o pardavėjai pareiškė, jog jiems nėra žinomi jokie nematomi ar paslėpti daiktų trūkumai, dėl kurių daiktais nebūtų galima naudotis pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų visai jų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs (pirkimo–pardavimo sutarties 6.1.9 papunktis). Taigi šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, joje jokių gyvenamojo namo paslėptų trūkumų neaptarė.
57. Ieškovas nurodė, kad po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nusprendė pakeisti gyvenamajame name šildymo sistemą, t. y. pakeisti granulinį šildymo katilą į geoterminio šildymo sistemą. Šiems darbams atlikti ieškovas žodine sutartimi susitarė su atsakove UAB „Giluminis vanduo“, kuri laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 29 d. iki 2015 m. spalio 30 d. šalia gyvenamojo namo išgręžė pirmąjį geoterminį gręžinį, o 2015 m. lapkričio 2 d. atsakovė pradėjo gręžti antrąjį gręžinį, kuris buvo baigtas gręžti 2015 m. lapkričio 3 d. Atsakovei UAB „Giluminis vanduo“ atlikus šiuos darbus ieškovas pastebėjo, kad iš vieno gręžinio ėmė sunktis vanduo. Praėjus daugiau nei metams, ieškovas 2016 m. lapkričio 14 d. pastebėjo gyvenamojo namo defektus (sienose, pertvarose ir grindyse atsirado skilimai, nusėdimai) ir apie juos pranešė trečiajam asmeniui ADB „Gjensidige“. Ieškovas 2017 m. vasario 5 d. taip pat pastebėjo, kad gyvenamajame name įgriuvo pirmojo aukšto grindys, įtrūko vidinės sienos bei buvo padaryta žala baldams, langams, durims bei lauko trinkelėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant nustatyti, kas lėmė ieškovui padarytą žalą, yra būtina atsižvelgti į tai, kokios aplinkybės buvo užfiksuotos ieškovui pastebėjus gyvenamojo namo defektus ir pažaidas.
58. ADB „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta Statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. 17-01/01 (2017-01-20) (ekspertizę atliko statinio ekspertizės vadovas A. S.). Statinio dalinės ekspertizės akto Nr. 17-01/01 išvadose nurodyta, kad Ekspertizės akto Lentelėje Nr. 2 ir fotofiksacijoje nurodytų vidaus pertvarų ir grindų ant grunto defektų atsiradimo priežastys – pagrindų antrojo tipo deformacijos. Defektų atsiradimo galimos priežastys: a. grunto filtracinė (antrinė) konsolidacija, ko pasėkoje valkšnumo deformacijos viršijo ribines reikšmes pagrindo pastovumui, pastato eksploatacijos metu bei įvyko pertvarų ir grindų konstrukcijų sėdimai; b. projekto rengimo metu neatlikti geologiniai tyrimai (ekspertizės akto psl. 11, projekto aiškinamojo rašto punktas 2.2.8.); c. projekte nenumatytos inžinerinės priemonės (kaip pvz. drenažas) apsisaugoti nuo gruntinio vandens neigiamo poveikio, statant pastatą ant horizontalios melioracijos sistemos drenažo tinklų (žiūr. ekspertizės akto psl. 24, 25); d. įvertinus pažaidų vystymosi Zonas, kryptis ir lokalizaciją, defektų atsiradimą galimai įtakojo ir netinkamas geoterminio šildymo tinklų įvado įrengimas (pav. 5, 6, 73, 74, 77, 78); e. gruntinio vandens pagreitinta filtracija, kurią galimai įtakoja ir kiemo šulinys (t. y. neužsandarinti vamzdynų įvadai į šulinį, žiūr. pav. 4) iš kurio periodiškai savininko teigimu yra šalinamas vandens perteklius. 3. Nepakankamų tyrimų ir sprendinių projektavimo eigoje įtaka pažaidų atsiradimui sudarytų apie 60 proc., statybos darbų įtaka (tame tarpe geoterminio šildymo tinklu įrengimas) sudarytų apie 40 proc.
59. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo paskirta statybos ir statybos darbų defektų kainos dydžio nustatymo ekspertizė. UAB „Baltų būstas“ ekspertas R. M. 2019 m. spalio 29 d. teismo statybos ekspertizės akte nurodė, kad gyvenamojo namo defektų ir pažaidų (sienose, grindyse, pertvarose ir kt.) esmė – nusėdę grindų ir pertvarų grunto pagrindai bei pagrindų po laikančiųjų kolonų pamatais sedimentacija, pažeidimų priežastis: po pastatu patenkančio vandens plaunami, išmirkę ir deformuoti grunto pagrindai. Gruntinio vandens perteklių statinio sklype sukėlė vienas iš geoterminių gręžinių, įrengtas pažeidžiant reikalavimus.
60. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi byloje paskirta gyvenamojo namo statybos ir defektų kainos dydžio nustatymo pakartotinė ekspertizė, ją pavedant atlikti teismo ekspertui S. Š.. Teismo ekspertas S. Š. 2021 m. rugpjūčio 12 d. ekspertizės akte nurodė, kad pagrindinė priežastis, lėmusi gyvenamojo namo grindų lygio nusėdimą, yra supiltinio grunto purumas ir jo natūralus suslūgimas, t. y. supilto grunto nesutankinimas statybos metu iki reikalingo tankumo lygio.
61. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant skirtingoms teismo ekspertų išvadoms dėl gyvenamajame name atsiradusių defektų, šiuo konkrečiu atveju tikslingiausia yra vadovautis R. M. atliktu teismo ekspertizės aktu, kuriame buvo įvertinta faktinė situacija (gyvenamojo namo apžiūra buvo atlikta 2019 m. rugpjūčio 13 d.) artimesnė tai faktinei situacijai, kuomet ieškovas pastebėjo gyvenamojo namo defektus. Nors ieškovas ir atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ laikėsi nuoseklios pozicijos, kad gyvenamasis namas buvo statomas pažeidžiant aktualių Statybos techninių reglamentų nuostatas, be statinio projekto, darbo projekto, taip pat nesant paslėptų darbų aktų, tinkamai neparuošus pagrindo gyvenamojo namo statybai bei neapsaugant gyvenamojo namo nuo išorės drėgmės poveikio (tiek grunto lygmenyje, tiek stogo lygmenyje), tačiau ieškovas ir atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ leistinais įrodymais neįrodė, kad jų nurodomos aplinkybės, susijusios su gyvenamojo namo statybos eiga, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su gyvenamajame name atsiradusiais defektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas prieš sudarymas gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį turėjo galimybę susipažinti su gyvenamojo namo statybos dokumentais ir įvertinti faktinę gyvenamojo namo būklę, tai ieškovas patvirtino pirkimo–pardavimo sutarties 5.2.1 papunktyje.
62. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad gyvenamasis namas faktiškai buvo pastatytas 2012–2013 m., tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ nepateikė objektyvių įrodymų, jog iki 2015 m. spalio 29 d. atliekant pirmuosius gręžinio įrengimo darbus, gyvenamajame name buvo nustatyti / pastebėti vidaus patalpų defektai, priešingai, tiek ieškovo nurodomos aplinkybės, tiek teismo eksperto R. M. teismo ekspertizės akto išvados patvirtina, kad defektai gyvenamajame name atsirado būtent po to, kai atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ netinkamai atliko gręžinio įrengimo darbus.
63. Nors atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ nurodo, kad ji, susipažinusi su R. M. atlikta ekspertizės išvada, pateikė skundą Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnybai ir R. M., siekdamas išvengti UAB „Giluminis vandens“ skundo išnagrinėjimo, dar iki skundo išnagrinėjimo 2020 m. vasario 6 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir paprašė jį išbraukti iš teismo ekspertų sąrašų ir Teisingumo ministro 2020 m. vasario 12 d. įsakymu R. M. prašymas buvo tenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis šio teismo eksperto atliktu teismo ekspertizės aktu. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
64. Eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2021, 43 punktas).
65. Pažymėtina, kad teismo ekspertas R. M. ekspertizės aktą parengė turėdamas Teisingumo ministro suteiktus įgaliojimus, o nurodoma aplinkybė, jog R. M., siekdamas išvengti drausminės nuobaudos, nusprendė pateikti prašymą išbraukti jį iš teismo ekspertų sąrašo, iš esmės yra atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ nepagrįstos prielaidos, kuriomis ji remiasi nesutikdama su jai nepalankiomis teismo ekspertizės išvadomis.
66. Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime (sprendimo 89–101 punktai) išsamiai motyvavo, kaip tyrė ir įvertino ekspertines išvadas, kartu ir teismo eksperto D. M., jas lygindamas ne tik atsižvelgiant į atlikimo laikotarpius, ekspertiniam tyrimui pasitelktus duomenis ir priemones, bet ir kitus byloje esančius įrodymus, t.y. įrodymų visumą. Be to, iš teismo eksperto D. M. atliktos teismo statybinės ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertizės objektas buvo apžiūrimas keturis kartus, kviečiant dalyvauti bylos ginčo šalis ir jų atstovams dalyvaujant, kiekvieną kartą fiksuojami atliekamo tyrimo (atkasimų ir matavimų) rezultatai, kartu ir fotonuotraukomis (kaip nustatyto ginčo gręžinio fotonuotraukos Nr.22-24), atskirai tiriant teismo iškeltus klausimus, nurodant pasirinktą ir papildomai išreikalautą tyrimui atlikti medžiagą (dokumentus), darant tarpines išvadas, kurių pagrindu padaryta pagrindinė išvada dėl objekto defektų atsiradimo priežasčių, taip pat iš karto informuojant teismą apie atsakovės atstovų elgesį, trukdžiusį ekspertui nepriklausomai atlikti tiriamuosius veiksmus, pasiūlant kartu teismui išsireikalauti ir iš nurodomų asmenų jų fiksuotus (Akto 3.2.12 ir 3.2.17 punktai) fotografuotus ir filmuotus duomenis. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo padaryti priešingą išvadą dėl ekspertinių duomenų vertinimo negu padarė pirmosios instancijos teismas.
67. Teisėjų kolegija, pripažindama, kad gyvenamojo namo atsiradusius defektus lėmė atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ netinkamai įrengtas gręžinys, toliau spręs, ar pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ieškovui padarytą žalą.
Dėl ieškovo nuostolių dydžio dėl netinkamai įrengto gręžinio
68. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas gyvenamajame name atsiradusių defektų šalinimo kainą, vadovavosi eksperto R. M. ekspertizės akto išvada, kurioje nurodyta, kad gyvenamojo namo atstatymo suma yra 41 976,63 Eur. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas gyvenamojo namo atstatymui reikalingą sumą, turėjo vadovautis 2021 m. rugpjūčio 12 d. teismo ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad gyvenamojo namo stogo defektų pašalinimo darbų bendra verte? be PVM: 3 691,46 Eur, bendra verte? su PVM: 4 466,67 Eur. Vadovaujantis 2021 m. rugpjūčio 12 d. teismo ekspertizės aktu bendra gyvenamojo namo defektų šalinimo darbų verte? be PVM – 47 117,64 Eur, bendra verte? su PVM – 57 012,35 Eur. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais ieškovo argumentais.
69. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).
70. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors tiek teismo eksperto R. M., tiek teismo eksperto S. Š. teismo ekspertizėse gyvenamojo namo atstatymo kaina yra panaši, tačiau pažymėtina, kad teismo eksperto R. M. ekspertizės išvados lokalinėje sąmatoje nebuvo apskaičiuota suma, reikalinga gyvenamojo stogo, kuriam buvo padaryta žala dėl atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ netinkamai įrengto gręžinio, atstatymui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nustatant gyvenamojo namo atstatymo kainą, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis teismo eksperto S. Š. ekspertizės akte pateikta lokaline sąmata. Teismo ekspertas S. Š. nurodė, kad defektų ir pažaidų gyvenamajame name pašalinimo rinkos kaina, skaičiuojant 2021 m. balandžio mėnesio kainomis yra 43 426,18 Eur be PVM (52 545,68 Eur su PVM), stogo defektų ir pažaidų gyvenamajame name pašalinimo rinkos kaina, skaičiuojant 2021 m. balandžio mėnesio kainomis, yra 3 691,46 Eur be PVM (4 466,67 Eur su PVM), iš viso 47 117,64 Eur be PVM (57 012,35 Eur su PVM). Teisėjų kolegija, vertindama, ar ieškovui gyvenamojo namo defektų ir pažaidų pašalinimo suma turėtų būti priteista su PVM, konstatuoja, kad šiuo atveju ieškovas nėra PVM mokėtojas, todėl gyvenamojo namo defektų ir pažaidų pašalinimo suma priteisiama be PVM, t. y. 47 117,64 Eur.
71. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
72. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį atsakovų J. S. ir L. S. atžvilgiu ir iš dalies tenkino ieškinį atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ atžvilgiu, tačiau netinkamai nustatė gyvenamojo namo defektų ir pažaidų pašalinimo sumą (kainą), todėl skundžiamas sprendimas keistinas ir šioje nutartyje nurodytais motyvais ieškovui iš atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ priteisiama 47 117,64 Eur padarytos žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
73. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu keičiama pirmosios instancijos teismo patenkintų ieškinio reikalavimų dalis, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
74. Pirmosios instancijos teisme ieškovas pateikė prašymą priteisti 15 618,10 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) 1 250 Eur sumokėtas žyminis ir 14 368,10 Eur atstovavimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinio patenkintų reikalavimų dalis atsakovės UAB ‚Giluminis vanduo“ atžvilgiu sudaro 24,2 proc. (194 787,85 Eur x 100 proc. / 47 117,64 Eur), bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 3 779,58 Eur (15 618,10 Eur x 24,2 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
75. Atsakovė UAB „Giluminis vanduo“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovo patirtas 32 445,45 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) 26 445,45 Eur atstovavimo išlaidos, 6 000 Eur išlaidos susijusios su 2021 m. rugpjūčio 12 d. teismo ekspertizės atlikimu.
76. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinio atmestų reikalavimų dalis sudaro 24,2 proc., bylinėjimosi išlaidos, susijusios su jos atstovavimu pirmosios instancijos teisme, priteisiamos atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 20 045,65 Eur (26 445,45 Eur x 75,8 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
77. Ieškinio reikalavimai atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ atžvilgiu buvo iš dalies patenkinti vadovaujantis teismo eksperto R. M. ekspertizės akto išvadomis nustatant priežastinį ryšį dėl ieškovui padarytos žalos ir teismo eksperto S. Š. ekspertizės akto išvadomis apskaičiuojant žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovei UAB „Giluminis vanduo“ patirtos išlaidos, susijusios su teismo eksperto S. Š. ekspertizės akto atlikimu negali būti visiškai priteistos iš ieškovo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju tikslinga yra priteisti atsakovei iš ieškovo 10 proc. patirtų išlaidų, susijusių su teismo eksperto S. Š. ekspertizės akto atlikimu – 600 Eur (6 000 Eur x 10 proc.), nes teismo ekspertizės akto išvados dėl priežastinio ryšio nustatant gyvenamojo namo defektus buvo paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais.
78. Siekiant teismo procesinio sprendimo vykdymo ekonomiškumo, apeliacinės instancijos teismas šias sumas įskaito, todėl atsakovei UAB „Giluminis vanduo“ iš ieškovo priteistina 16 866,07 Eur (20 645,65 Eur – 3 779,58 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
79. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atsakovų J. S. ir L. S. atžvilgiu paliekamas nepakeistas, sprendimo dalis, kuria atsakovams J. S. ir L. S. iš ieškovo priteista 12 982 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
80. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė dėl apeliacinio skundo pateikimo, tačiau ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė pateikdamas apeliacinį skundą ir atsiliepimą į atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
81. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
82. Atmetus atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ apeliacinį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu, nepriteisiamos. Ieškovas nurodė ir pagrindė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1) 3 800 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 2) 3 500 Eur už atsiliepimo į atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ apeliacinį skundą parengimą. Ieškovas taip pat nurodė, kad teikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 2 436 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo išlaidos už advokato pagalbą, susijusios su apeliacinio skundo parengimu buvo patirtos 2022 m. gruodį, remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 780,5 Eur. Rekomendacijų 8.9 punktas nustato, kad už apeliacinį skundą taikytinas 2,5 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 4 451,25 Eur (2,5 x 1 780,5 Eur). Ieškovo prašomos priteisti 3 800 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl įvertinus bylos sudėtingumą, taip pat, jog ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. papildomai priteisiant 5 141,01 Eur (47 117,64 Eur – 41 976,63 Eur) bylinėjimosi išlaidų (tenkinama 51,95 proc. apeliacinio skundo reikalavimų), ieškovui iš atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ priteisiama 1 974,10 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 1 265,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi ieškovo prašomos priteisti 3 500 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, ieškovui iš atsakovės priteisiama 2 338,70 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Iš viso ieškovui iš atsakovės UAB „Giluminis vanduo“ priteisiama 5 578,30 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giluminis vanduo“ pateiktus naujus įrodymus (2010 m. sausio 4 d. A. N. darbo sutartį, 2) 2014 m. gegužės 2 d. A. N. prašymą nutraukti darbo sutartį).
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl nuostolių atlyginimo ir priteisti ieškovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giluminis vanduo“, juridinio asmens kodas 300860679, 47 117,64 Eur (keturiasdešimt septynis tūkstančius vieną šimtą vienuolika eurų ir 64 ct) nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusią patikslinto ieškinio dalį atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giluminis vanduo“ atžvilgiu atmesti.
Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Giluminis vanduo“, juridinio asmens kodas 300860679, iš ieškovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16 866,07 Eur (šešiolika tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurų ir 7 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Giluminis vanduo“, juridinio asmens kodas 300860679, 5 578,30 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Danguolė Martinavičienė
Aldona Tilindienė