Baudžiamoji byla Nr. 2K-103/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.4.5.;
1.1.8.1.; 2.4.2.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko Olego Fedosiuko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
sekretoriaujant Jūratei Švabaitei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui
Kuzminskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. kasacinį
skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d.
nuosprendžio, kuriuo D. A. nuteistas pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė
iš V. G. automobilio) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių,
pagal 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. V. automobilio)
laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš V. M. automobilio) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal
187 straipsnio 3 dalį (V. M. turto sužalojimas) dvidešimt
parų areštu, pagal 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš Č. V. automobilio)
laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. K. automobilio) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis bausmės subendrintos ir paskirta
subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64
straipsnio 1, 3 dalimis paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu
subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d.
nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė
laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pagal BK 302 straipsnio 1
dalį D. A. išteisintas.
Taip pat
skundžiamas Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m lapkričio 14 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo D.
A. apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis
dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų
nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau
– ir BPK) 328 straipsnio 1, 4 punktai) pakeistas: D. A. nuteistas
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš V. G. automobilio)
laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš
A. V. automobilio) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams,
pagal 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš V. M. automobilio)
laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, pagal 187 straipsnio 3 dalį (V. M. turto sugadinimas) areštu dvidešimt parų, pagal 178
straipsnio 2 dalį (vagystė iš Č. V. automobilio) laisvės
atėmimu penkiems mėnesiams, pagal 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. K. automobilio) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams,
vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu,
apėmimo būdu, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį (vieną
arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), subendrinant bausmes už
nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš V.
M. automobilio) ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje
(už V. M. turto sugadinimą), paskirta subendrinta bausmė
laisvės atėmimas penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi,
bausmę, paskirtą Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d.
nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už vagystes iš V. G., A. V., Č. V.,
A. K. automobilių), bei apėmimo būdu subendrintą bausmę už
vagystę iš V. M. automobilio ir turto sužalojimą iš dalies
sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų
nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, galutinė subendrinta
bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. D. A. pagal
BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti
nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1
punktas).
Pirmosios instancijos
teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti T. B., Ž. G., T. P., D. J.,
tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo
kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
D. A. nuteistas už tai, kad:
2007 m. naktį iš sausio 10-osios į 11 d., Raseiniuose,
Vilniaus g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdamas bendrininkų
grupe kartu su Ž. G., įsibrovė į V. G. priklausantį
užrakintą automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš
kur pagrobė 400 Lt vertės kompaktinių diskų grotuvą „Blaupunkt miami“, žemų
dažnių garso kolonėlę „Evira“ su garso stiprintuvu, bendros 250 Lt vertės, 150
Lt vertės garsiakalbį „Pioneer“, 100 Lt vertės vyrišką rankinę „Adidas“, su
joje buvusia 50 Lt vertės pinigine ir joje buvusiais 470 Lt bei V.
G. asmeniniais ir automobilio dokumentais: Lietuvos Respublikos piliečio
pasu, vairuotojo pažymėjimu, leidimu gyventi Ispanijoje, leidimu dirbti
Ispanijoje, ispanišku sveikatos pažymėjimu, ispaniška banko kortele,
automobilio registracijos liudijimu bei techninės apžiūros talonu; iš viso
pagrobė svetimo turto bendros 1420 Lt vertės.
2007 m. naktį iš sausio 14-osios į 15 d., Raseiniuose,
Jaunimo g. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas
bendrininkų grupe kartu su T. B. ir Ž.
G., jis įsibrovė į A.
V. priklausantį užrakintą ir su įjungta signalizacija buvusį automobilį „VW
Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio pagrobė žemų
dažnių 250 Lt vertės garso kolonėlę
„Magnat“ bei 200 Lt vertės garso
stiprintuvą „Pyle“; iš viso pagrobė svetimo turto bendros 450 Lt vertės.
2007 m. naktį iš sausio 23-iosios į 24 d., Raseiniose, J. T. Vaižganto g. (duomenys
neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo
namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. J.,
jis įsibrovė į V. M. priklausantį užrakintą automobilį „VW
Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio pagrobė 600 Lt vertės kompaktinių diskų grotuvą „Blaupunkt
Alicante“ su jame buvusiu įdėtu 15 Lt vertės kompaktiniu disku; iš viso
pagrobė svetimo turto bendros 615 Lt vertės.
2007 m. naktį iš sausio 23-iosios į 24 d., Raseiniuose, J. T. Vaižganto g. (duomenys
neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo
namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. J.,
įsibraudamas į V. M. priklausantį užrakintą automobilį „VW
Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), jis sulaužė automobilio vairuotojo durelių spynelę ir padarė
100 Lt vertės turtinę žalą bei automobilio salone išlaužė daiktų dėtuvę
ir padarė 50 Lt vertės turtinę žalą; iš viso sugadino svetimo turto bendros
nedidelės 150 Lt vertės ir padarė nukentėjusiajam V. M. tokio
dydžio turtinę žalą.
2007 m. naktį iš sausio 31-osios
į vasario 1 d., Raseiniuose, Ligoninės g. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje
prie Raseinių ligoninės, veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. J., jis įsibrovė į Č. V. priklausantį
užrakintą automobilį „VW GOLF CARAVAN“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)),
iš kurio pagrobė 520 Lt vertės kompaktinių diskų grotuvą AEG.
2007 m. naktį iš vasario 22-osios į 23 d., Raseiniuose, Dubysos g. (duomenys
neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo kieme, veikdamas bendrininkų grupe
kartu su Ž. G., jis įsibrovė į A. K. priklausantį užrakintą ir su įjungta
signalizacija buvusį automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)),
iš kurio pagrobė žemų dažnių garso kolonėlę su garso stiprintuvu „Boschmann“
bendros 400 Lt vertės ir padarė nukentėjusiajam A. K. tokio
dydžio turtinę žalą.
Kasaciniu
skundu nuteistasis D. A. prašo pakeisti Raseinių
rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. bei Šiaulių apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m lapkričio 14 d.
nuosprendžių dalis dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį
(vagystė iš V. G. automobilio), 178 straipsnio 2 dalį
(vagystė iš V. M. automobilio) ir 187 straipsnio 3 dalį (V. M. turto sužalojimas), jo nusikalstamas veikas
kvalifikuojant pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį,
24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, pakeisti jam paskirtą bausmę
švelnesne, nesusijusia su laisvės atėmimu.
Kasatorius
tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai patikrino jo apeliaciniame skunde
išdėstytą prašymą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 178 straipsnio 2 dalis ir 187
straipsnio 3 dalis) ir dėl to pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Kasatoriaus nuomone, teismai
neteisingai kvalifikavo jo padarytas vagystes iš V. G. ir V. M. automobilių bei V. M. turto sužalojimą. Pasak kasatoriaus, šių veikų metu jis tik saugojo, kad
niekas nepamatytų, kaip Ž. G. įsibrovė į V. G. priklausantį automobilį
ir pagrobė iš jo svetimą turtą ir kaip D. J. įsibrovė į V. M. priklausantį
automobilį ir pagrobė iš
jo svetimą turtą bei sugadino šį automobilį. Todėl jo veika turėjo būti kvalifikuojama taikant ir BK 24
straipsnio 6 dalį, t. y. kaip padėjėjo.
Be to, kasatorius
teigia, kad lengvinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta tai, jog jis kaltu
prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino turtinę žalą, todėl
atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, kad tris nusikalstamas veikas jis įvykdė
kaip padėjėjas, teismai turėjo pagrindą skirti jam švelnesnę bausmę.
Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismai, skirdami jam bausmę už
kiekvieną įvykdytą nusikalstamą veiką, bausmių nediferencijavo, palyginus jas
su kitiems bendrininkams paskirtomis bausmėmis. Kasatorius taip pat nurodo, kad
yra jaunas, anksčiau nebaustas realia laisvės atėmimo bausme, suprato, kad
elgėsi netinkamai, neapgalvotai, išvadas dėl savo elgesio padarė, todėl prašo skirti
jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Nuteistojo D. A. kasacinis
skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl bendrininkavimo
1. Kasatorius teigia, kad teismai neteisingai
kvalifikavo jo padarytas vagystes iš V. G. ir
V. M. automobilių bei V. M. turto
sužalojimą be nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį, nes jis šių veikų padarymo
metu veikė kaip padėjėjas.
2. Pagal BK 24 straipsnio 1
dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje
susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus
asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinaisiais subjektyviaisiais
požymiais yra ir tyčia bei susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada,
kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais
asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas gali
būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos
stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako
pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą
nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas
(bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).
Pagal
baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos
veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti,
tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai
kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju) (BK 24 straipsnio 3
dalis). Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką, nustačius
asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą
bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat nustačius, kad
bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties
objektyviųjų požymių, yra laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip
bedravykdytojai.
Baudžiamajame
įstatyme pateiktas išsamus baudžiamų padėjimo padaryti nusikaltimas veikas būdų
sąrašas. Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas
patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas
ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį,
nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar
nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs
realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24
straipsnio 6 dalis).
3. Pirmosios instancijos
teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais D. A. ir Ž. G. parodymais, nustatė, kad vagystė
iš V. G. priklausančio automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini)) buvo įvykdyta bendravykdytojų D. A. ir Ž. G. veiksmais, t. y. bendrininkų grupe. Apeliacinės
instancijos teismas dėl analogiško ir kasaciniame skunde nurodyto D. A. teiginio apie jo kaip padėjėjo dalyvavimą šiame
nusikaltime nuosprendyje motyvuotai nurodė, kodėl pripažįsta, jog D. A. šioje vagystėje veikė ne kaip padėjėjas, o kaip aktyvus
vykdytojas, bei kokias veiksmais buvo realizuoti minėto nusikaltimo sudėties
objektyvieji požymiai: „Ž. G. su D. A. nutarė
apvogti Vilniaus gatvėje, Raseinių mieste, vieno šios gatvės namo kieme
stovintį tamsios spalvos automobilį „VW Golf“. Priėjus prie automobilio D. A. pabandė atidaryti automobilio bagažinę, tačiau ji buvo
užrakinta, vėliau iš automobilio salono paimtą kompaktinių diskų grotuvą „Blaupunkt“
jis padavė D. A., tada D. A. liepė
jam pažiūrėti, ar automobilyje nėra bosinės garso kolonėlės, kurią liepė paimti,
bei ši kolonėlė jam buvo perduota“.
Kolegijos
nuomone, teismai pagrįstai pripažino, kad D. A. ir Ž. G. bendrais tyčiniais veiksmais įvykdė vagystę iš V. G. automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini)), t. y. realizavo BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto
nusikaltimo sudėties požymius kaip bendravykdytojai. Todėl kasatoriaus
teiginys, kad jis šiame nusikaltime veikė kaip padėjėjas atmetamas kaip
nepagrįstas.
4. Teismai taip pat nustatė,
kad D. A. vagystę iš V. M. priklausančio
automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei
jo turto sužalojimą įvykdė bendrininkų grupe veikdamas kartu su D.
J. ir pagrįstai pripažino, kad D. A. šio nusikaltimo
metu taip pat veikė kaip bedravykdytojas. Apeliacinės instancijos teismas
nustatė, kad D. A. ir D. J. kartu
sugalvojo apvogti V. M. automobilį. D. J.
iš D. A. automobilio bagažinės pasiėmė atsuktuvą,
kuriuo sulaužė automobilio spynelę, o iš automobilio paimtą magnetolą padavė D. A. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šios byloje
nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog „nuteistojo D.
A. veiksmai – sugalvojimas padaryti nusikalstamą veiką, buvimas
nusikalstamos veikos darymo vietoje, pavogto daikto paėmimas ir nešimas iki
automobilio, apima nusikalstamos veikos vykdytojo, o ne padėjėjo sąvoką“.
Kolegijos nuomone, pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir kvalifikavo
D. A. įvykdytą vagystę iš V. M. priklausančio
automobilio bei jo turto sužalojimą atitinkamai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį
ir BK 187 straipsnio 3 dalį.
5. Atsižvelgdama į išdėstytus
argumentus, kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo teigti, jog
buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant D. A. įvykdytas vagystes
iš V. G. ir V. M. automobilių bei V. M. turto sužalojimą.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 320
straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo
Kasatoriaus
skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai patikrino jo apeliaciniame
skunde išdėstytą prašymą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 178 straipsnio 2 dalis
ir 187 straipsnio 3 dalis) ir dėl to pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Pagal
baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina
tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas
nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės
(BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Vadinasi,
apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir
motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo
reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje
privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia
suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios
apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į
teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo
aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d.
nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso
normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 6, 25
punktai).
Iš bylos
medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė
motyvuotas išvadas dėl D. A. apeliacinio skundo esminių
argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl jo apeliacinis skundas
atmetamas. Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai išnagrinėjo jo
argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, kvalifikuodamas jo
padarytas veikas, yra nepagrįstas. Palyginus nuteistojo apeliacinio skundo ir
apeliacinio teismo nuosprendžio aprašomosios dalies turinį, matyti, kad
apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas nepažeidžiant BPK 320 straipsnyje
numatytų reikalavimų. Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas
D. A. bylą patikrino tiek, kiek to prašoma jo
apeliaciniame skunde, ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė.
Dėl bausmės skyrimo
1. Kasatoriaus prašo atsižvelgti
į tai, kad jis yra jaunas, anksčiau nebaustas realia laisvės atėmimo bausme,
suprato, kad elgėsi netinkamai, neapgalvotai, išvadas dėl savo elgesio padarė,
ir todėl jam skirtina švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Be to, kasatorius
teigia, kad teismai turėjo pagrindą jam skirti švelnesnę bausmę, nes jis kaltu
prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino turtinę žalą. Kasatoriaus
nuomone, bausmės už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką, turėjo būti diferencijuotos,
palyginus jas su kitiems bendrininkams paskirtomis bausmėmis.
2. Pagal
baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies
straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją
laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas
atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą
ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens
kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę
lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik
atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir
atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina
kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir
(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio
santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar
griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos
vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Kasacinės
instancijos teismas pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį gali sušvelninti
nuteistajam paskirtą bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu
baudžiamojo įstatymo pritaikymu.
3. Pirmosios
instancijos teismo nuosprendžiu D. A. nuteistas už penkias
vagystes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir turto sužalojimą pagal BK 187
straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas už D. A. padarytas
nusikalstamas veikas – vagystes iš automobilių – paskyrė po penkis mėnesius
laisvės atėmimo, o už baudžiamąjį nusižengimą – turto sužalojimą – dvidešimt
parų arešto. BK 178 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo
redakcija) sankcijoje, be kitų bausmių rūšių, numatytas laisvės atėmimas iki
penkerių metų. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje taip pat, be kitų bausmių
rūšių, numatyta ir arešto bausmė, kurios trukmė pagal BK 49 straipsnio 3
dalį už baudžiamąjį nusižengimą yra nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių
parų. D. A. paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės
yra mažesnės nei minėtų BK straipsnių sankcijose už padarytas veikas nustatytų
bausmių vidurkiai. Nustatydamas laisvės atėmimo ir arešto bausmių dydžius,
pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą
ir pobūdį (kaltinamasis padarė penkis apysunkius nusikaltimus ir vieną
baudžiamąjį nusižengimą, jo asmenybę (anksčiau teistas ir teistumas neišnykęs,
charakterizuojamas teigiamai, dirba, administracine tvarka nebaustas),
atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (kaltinamojo atsakomybę
lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai
gailisi, o sunkinančia – minėtas veikas padarė bendrininkų grupe). Be to,
pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvavo, kodėl D.
A. yra skiriama būtent laisvės atėmimo bausmė: „anksčiau teistas, teistumas
neišnykęs, nusikalto bausmės atidėjimo metu, iš ankstesnio teistumo išvadų
nepadarė“.
4. Pažymėtina
ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog D. A. yra
recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį
įstatymą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai
paskiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnis). Apeliacinės instancijos
teismas, be kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, įvertino ir tai,
kad D. A. būdamas teistas už analogiškų tyčinių
nusikalstamų veikų padarymą, teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo
metu vėl padarė tyčines veikas, ir pagrįstai konstatavo, kad „padarytos
nusikalstamos veikos yra dėsningas ankstesnės nuteistojo veikos padarinys“ ir „nuteistasis
nekeičia gyvenimo būdo“. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos
teismas pripažino, kad D. A., kaip recidyvistui, parinkta
teisinga bausmės rūšis. Be to, apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimą
reglamentuojančio įstatymo nuostatų (BK 54 straipsnio 2 dalis) pažeidimo
nenustatė, todėl pripažino, kad D. A. švelninti paskirtų
bausmių dydžio ar pakeisti bausmių rūšis nėra pagrindo.
Kartu
apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo D. A. apeliacinio
skundo argumentą dėl jam paskirtų bausmių, palyginus su kitiems bendrininkams
paskirtomis bausmėmis, nediferencijavimo, kuris iš esmės yra analogiškas
kasacinio skundo argumentui, motyvuotai konstatavo, kad šioje baudžiamojoje
byloje kiti nuteistieji, išskyrus D. A., anksčiau nebuvo
teisti, todėl pirmosios instancijos teismas jiems pagrįstai parinko skirtingas
bausmių rūšis. Be to, kaip minėta šioje nutartyje, teismai tinkamai pritaikė
baudžiamąjį įstatymą ir teisingai kvalifikavo D. A., kaip
bendravykdytojo, įvykdytas vagystes
iš V. G. ir V. M. automobilių bei V. M. automobilio turto sugadinimą, todėl kasatoriaus teiginys,
kad bausmė jam turi būti švelninama atsižvelgiant ir į tai, kad tris
nusikalstamas veikas įvykdė kaip padėjėjas, yra nepagrįstas.
Taigi,
kolegijos nuomone, teismai, parinkdami D. A. už jo
padarytas nusikalstamas veikas bausmės rūšį, tinkamai pritaikė baudžiamojo
įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bendruosius bei kitus bausmių skyrimo
pagrindus (BK 54, 56, 61 straipsniai), todėl skirti kasatoriui švelnesnę
bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus
argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. A. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Olegas
Fedosiukas
Aldona
Rakauskienė
Jonas Prapiestis