Civilinė byla Nr.2A-139-852/2016

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00260-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant S. A.,

dalyvaujant apeliantei I. D. ir jos atstovui advokatui J. V.,

atsakovui Vytautui K. S.,

atsakovės G. R., Vytauto K. S., A. M. ir S. J. atstovui advokatui R. G.,

atsakovės G. R. atstovui D. R.,

atsakovės A. M. atstovui E. J. Matuliui,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovams Vytautui K. S., A. M., S. J., G. R., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Valstybės žemės fondas ir G. P. dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio 1,50 ha ploto žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, remiantis UAB „Atskaitos taškas“ 2013 m. sausio 21 d. parengtu šio žemės sklypo planu. Nurodė, kad šį žemės sklypą ji 2006 m. kovo 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko iš G. P., kuriai nuosavybės teisės į šį žemės sklypą buvo atkurtos Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-04-23 sprendimu Nr. 89-3160 (toliau – Sprendimas). 1995-05-26 G. P. pasirašė Žemės sklypo(-ų), skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktą (toliau – Aktas), kuriame nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 256 ribos parodytos vietoje ir pastatyti 4 laikini matavimo ženklai gretimybėje su buvusia „Širvintos“ ž.ū.į. žeme bei buvusio žvyro karjero riba. Iš G. P. žemės tvarkymo byloje esančio žemės sklypo Nr. 256 ribų nustatymo abriso, plotas – 1,50 ha, matyti žemės sklypo ribos, iš kurių 37 metrai ribojasi su Nartakų ežeru. Tiek Sprendime, tiek Akte nurodyta, kad žemės sklypui Nr. 256 taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 XXIX punkto reikalavimai: vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Iš viso to ieškovė daro išvadą, kad nuo pat nuosavybės teisės G. P. atkūrimo dienos ieškovės šiuo metu valdomas žemės sklypas neabejotinai ribojosi su Nartakų ežeru mažiausiai 37 metrais. Tiek anksčiau buvusi savininkė G. P., tiek ieškovė šiuo metu tvarko ir prižiūri būtent tokio perimetro priėjimą prie Nartakų ežero ir jokių atsakovų pretenzijų nesulaukė, t. y. ginčo tarp ieškovės ir atsakovų dėl žemės sklypo natūroje iki šiol nebuvo kilę. Šiuo metu tarp ieškovės ir atsakovų kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų. Dar 2006 m. ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyrių, prašydama išsiaiškinti faktinio žemės sklypų ženklinimo neatitikimus turimiems dokumentams, tačiau pastaroji tik nurodė, kad 2009 m. spalio 23 d. bus atliekami atsakovams priklausančio sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Ieškovė atliekant kadastrinius matavimus dalyvavo ir 2009 m. spalio 23 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte nurodė, kad nesutinka su riboženkliu prie Nartakų ežero. Ieškovė nurodė, kad atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą atsakovams, atsakovai 2003-07-18 Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu sutiko su žemės sklypo ribomis. Šio akto 2 punkte nurodyta, kad sklypo ribos nustatytos paženklinant ir parodant žemės sklypo ribas gretimybėje su sklypu Nr. 256 (1-2-3-4), sklypu Nr. 513 (5-6), sklypu Nr. 567-1 (7-8). Akte taip pat nurodyta, kad panaudoti anksčiau įtvirtinti 8 pastovūs riboženkliai, atstatyti išnykę riboženkliai gretimybėje su Nartakų ežeru (6-7) (8-1). Akte nurodyti riboženklių numeriai yra aiškiai nurodyti atsakovų žemės atkūrimo byloje esančiame žemės sklypo Nr. 459-2, plotas 4,50 ha, abrise, kuriame yra pasirašę atsakovai. Iš šio abriso matyti, kad ieškovės žemės sklypas su Nartakų ežeru ribojasi ne viename taške. 2009-12-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 93/09/72 konstatuota, kad 2009-10-23 atliekant kadastrinius matavimus buvo patikrintos ir užfiksuotos išlikusių riboženklių koordinatės, visi plane pažymėti riboženkliai buvo išlikę, išskyrus riboženklį Nr. 32, kuris buvo atstatytas pagal esamą sklypų planą. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovų ir yra būtent dėl to, kad žemės sklypų ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų, matavimų ribos abrisuose, planuose ir registruose neatitinka žemės sklypų ribų paženklinimo natūroje. Ieškovė mano, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovų žemės sklypas žymiai didesniu perimetru ribojasi su Nartakų ežeru ne tik pietinėje sklypo dalyje, bet ir rytinėje, todėl siekiant šalių interesų pusiausvyros mano, jog būtų teisinga palikti jai naudotis anksčiau nustatytu 37 metrų ilgio priėjimu prie ežero, neprieštarauja, kad būtų koreguojamos jos sklypo pietinės ir rytinės ribos nekeičiant sklypo ploto, tačiau visais atvejais paliekant jai 37 metrų ilgio priėjimą prie ežero. Todėl prašo nustatyti jos žemės sklypo ribas pagal UAB „Atskaitos taškas“ 2013 m. sausio 21 d. pagal teritorijų planavimo dokumentą parengtą minėto žemės sklypo planą.

Atsakovai atsiliepime ir atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės ieškinyje nurodytais reikalavimais nesutinka ir prašė ieškovės ir atsakovų žemės sklypų ribas nustatyti pagal 2009 m. spalio 23 d. UAB „Geovisata“ parengtą žemės sklypo planą. Nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), niekada neturėjo priėjimo prie Nartakų ežero daugiau kaip viename taške. Šią aplinkybę pagrindžia Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m liepos 10 d. įsakymu Nr. 2351-89, tiek iki jo galiojęs 1993 m. Širvintų rajono „Širvintos“ kolūkio žemės reformos preliminarus projektas, iš kurių matyti, kad žemės sklypas Nr. 256 su Nartakų ežeru ribojasi tik viename taške. Atsakovų nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiame žemės sklypo ribų nustatymo abrise yra nurodytos tik su atsakovų žemės sklypu besiribojančio G. P. žemės sklypo Nr. 256 kraštinės (20, 170 ir 120 metrų), tačiau jame nėra pavaizduotos minėto sklypo koordinatės ar padėtis Nartakų ežero atžvilgiu. Prie 2006-03-07 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pridėtame plane taip pat aiškiai matyti, kad sklypas su Nartakų ežeru ribojasi tik viename taške. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovės pateiktas 1995 m. gegužės 26 d. žemės sklypo ribų nustatymo abrisas neatitinka VĮ Registrų centro teismui pateiktų žemės sklypo bylos dokumentų, todėl galimai yra suklastotas. Dėl šios aplinkybės ištyrimo atsakovai kreipėsi į prokuratūrą. Ieškovė nurodė aplinkybę, kad tai, jog žemės sklypui nustatytos vandens telkinių juostos ir zonos įrodo, jog ieškovės sklypas ribojasi su ežeru 37 metrus, tačiau atsakovai pažymėjo, kad vandens telkinių juostos ir zonos pagal LRV 1995-05-12 nutarimą Nr. 343 nustatomos jau tada, kai nuo žemės sklypo ribos yra ne mažiau kaip 100 m iki vandens telkinio kranto linijos. Atsakovai taip pat nurodė, kad priešingai, nei atsakovė teigia, UAB „Atskaitos taškas“ 2013 m. sausio 21 d. parengtas žemės sklypo Nr. 256 planas neatitinka galiojančio teritorijų planavimo dokumento – Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 2351-89. Atsakovai, pasirašydami 2004-07-30 žemės sklypo plane sutiko ne su žemės sklypo Nr. 256 ribomis, kurios minėtame plane net nėra pažymėtos, bet su savo 4,5 ha ploto žemės sklypo ribomis. Ieškovės reikalavimai nėra teisėti, todėl mano, kad vadovautis šalių pusiausvyros taisykle šioje byloje negalima.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad mano, jog ieškovės išdėstyta pozicija dėl žemės sklypo ribų nustatymo šalims abipusių nuolaidų būdu, koreguojant tiek ieškovės, tiek atsakovų žemės sklypų ribas taip, kad būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, yra protinga, teisinga ir sąžininga. Nurodė, kad atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą G. P., ji su paženklintomis sklypo ribomis sutiko ir pasirašė 1995-05-26 žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo aktą. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio žemės sklypo Nr. 256 ribų nustatymo abrise matyti, kad viena žemės sklypo riba 37 metrai ribojasi su Nartakų ežeru. Šį žemės sklypą ieškovė 2006-03-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš G. P.. Atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą atsakovams, pastarieji su paženklintomis sklypų ribomis sutiko ir pasirašė 2003-07-18 žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktuose, žemės sklypų abrisuose. Ieškovės ir atsakovų žemės sklypai ribojasi. Nesutarimai tarp šalių dėl žemės sklypų ribų Nacionalinei žemės tarnybai buvo žinomi nuo 2006 m. birželio 1 d., kuomet ieškovė kreipėsi į tarnybą dėl žemės sklypo ribų. 2009-02-17 raštu atsakovai atsisakė tikslinti žemės sklypo ribas. Išanalizavus bylose pateiktus tiek ieškovės, tiek atsakovų abrisus matyti, kad žemės sklypų ribos nėra aiškios abiejų žemės sklypų bylose, matavimo duomenys abrisuose ir registruose nurodyti skirtingi.

Trečiasis asmuo VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime nurodė, kad nuosavybės teisės G. P. į 1,50 ha žemės sklypą atkurtos 1996 m. balandžio 23 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 89-3160. Su atkurto žemės sklypo ribomis G. P. sutiko dar 1995 m. gegužės 26 d. pasirašydama žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo akte. Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio žemės sklypo Nr. 256 ribų nustatymo abriso matyti, kad viena žemės sklypo riba 37 metrų ilgio atkarpa ribojasi su Nartakų ežeru. Atsakovų nuosavybės teisės į žemės sklypus atkurtos gerokai vėliau. Atsakovai su paženklintomis žemės sklypų ribomis sutiko ir pasirašė 2003-07-18 žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktuose, žemės sklypų abrisuose. Ieškovė ir atsakovai nesutaria nuo 2006-06-01, kuomet Širvintų žemėtvarkos skyriuje buvo gautas ieškovės prašymas dėl žemės sklypo ribų, tačiau atsakovai tikslinti ribas atsisakė. Iš byloje esančio ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo abriso matyti, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas viena kraštine ribojasi 37 metrus su Nartakų ežeru. Žemės tvarkymo byloje esančiame Laikinajame žemės sklypo plane taip pat matyti, kad su ežeru žemės sklypas ribojasi ne viename taške. Kuomet šalys nesutaria dėl žemės sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas. Mano, kad ieškovės pozicija dėl žemės sklypo ribų nustatymo vertintina nuolaidų būdu, koreguojant tiek ieškovės, tiek atsakovų žemės sklypų ribas taip, kad būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, kas atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus ir nebūtų ginamos išimtinai vieno savininko teisės kito savininko interesų sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15d sprendimu ieškinį atmetė, atsakovams iš ieškovės priteisė po 1276 Lt (369 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sklypų (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir, tik įvertinus šių aplinkybių visetą, sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant šią bylą iš naujo bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Paaiškėjo ir naujos aplinkybės, kurios Vilniaus apygardos teismui, priimant nutartį nebuvo žinomos, todėl jos taip pat turi būti įvertintos ir aptartos šiuo teismo sprendimu. O būtent, ši byla buvo sustabdyta dėl pradėto ikiteisminio tyrimo dėl galimo dokumentų klastojimo (b. l. 71-72, 2 t.). 2014-07-22 nutarimu prokurorė nustatė, kad laikotarpyje nuo 2006-01-31 iki 2011-03-31 buvo suklastotas tikras dokumentas – laikinasis 1,50 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), (sklypo savininkė G. P.) planas, padarius jame žemės sklypo ribų pakeitimus. Šį iš Širvintų žemėtvarkos skyriaus gautą bei patvirtintą laikino žemės sklypo plano nuorašą I. D. (ieškovė) 2011-03-31 pateikė Širvintų rajono apylinkės teismui. Prokurorė ikiteisminį tyrimą sustabdė, nes buvo išnaudotos visos galimybės bei atlikti visi reikiami tyrimo veiksmai, tačiau įtariamieji nenustatyti (b. l. 89, 2 t.). Nors atliktas tik ikiteisminis tyrimas ir nėra priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje, tačiau prokuroro išvados patvirtino ir teismo abejones dėl pateikto žemės sklypo plano, kuris laikomas pagrindu žemės sklypo ribų neaiškumui patvirtinti, t. y., kad planas galimai pataisytas ieškovės naudai, dėl ko atsirado 37 m riba su Nartakų ežeru. Kaip ir nurodyta aukščiau ieškovė ginčo žemės sklypą pirko tik 2006 m. iš G. P.. Teismo vertinimu, atsakovams gi nuosavybės teisės atkurtos, todėl būtent jų parodymai ir jiems žinomos aplinkybės turi didesnę vertę, nes tai jų giminaičių nuo senų laikų turėtas turtas. G. P. taip pat teismo posėdžio metu ir ikiteisminiame tyrime (IT b. l. 41) tvirtino, kad jos parduotas ieškovei žemės sklypas su ežeru ribos neturėjo. Liudytojas K. B.( šiuo metu miręs) raštu ir žodžiu(b. l. 75, 2 t.) bei ikiteisminiame tyrime(IT b. l. 45) tvirtino, kad jis žemės sklypą matavo ir G. P. žemės sklype pakrantės nebuvo. G. P. žemės sklypo pardavimo ieškovei aplinkybės, taip pat teismui sukėlė abejonių, kad sklypo pardavimu rūpinosi D. Š., kurią G. P. įvardijo, kaip žemėtvarkos skyriaus darbuotoją (ITS b. l. 41), o D. Š. nurodė, kad G. P. jos tolima giminaitė (ITS b. l. 46). Be to G. P. nurodė, kad ji žemės sklypo pirkėjai nerodė, jį rodė D. Š.. Šios bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė, tikslu taikiai išspręsti ginčą, siūlė žemės sklypą iš atsakovų išpirkti. Nurodytos aplinkybės, teismo manymu, leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypo ribos tapo neaiškios tik po to, kai žemės sklypas buvo parduotos ieškovei 2006 m., kuri galimai tikėjosi (galimai pageidavo), kad žemės sklypas butų su ežero pakrante. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, būtina nustatyti, kad žemės sklypo ribos yra neaiškios. Nurodytos ir išanalizuotos aplinkybės tokių išvadų dėl ribų neaiškumo padaryti neleidžia, todėl ieškinys, teismo vertinimu, turi būti atmestas, nurodant, kad žemės sklypų ribos nustatytinos pagal 2009 m. spalio 23 d. UAB „Geovisata“ parengtą žemės sklypo planą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

I. I. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamo teismo sprendimo teiginiai prieštarauja vieni kitiems. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esant prieštaravimų ieškovės ir atsakovų žemės sklypų ribas nustatančiuose dokumentuose, o tuo pačiu – ir aplinkybę, kad žemės sklypų ribos yra neaiškios, tačiau motyvuojamosios dalies pabaigoje konstatavo priešingai, kad nustatytos bylos aplinkybės išvadų dėl ribų neaiškumo padaryti neleidžia , todėl ieškinys turi būti atmestas nurodant, kad sklypų ribos nustatytinos pagal 2009 m. spalio 23 d. UAB „Geovisata“ parengtą žemės sklypo planą. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl sklypo ribos turi būti nustatomos būtent pagal šį aktą. Vilniaus apygardos teismas 2012-11-28 nutartyje nurodė, kad būtina tirti ir aiškintis aplinkybes, susijusias su atsakovų pateiktu ir pagal 2009 m. spalio 23 d. UAB „Geovosta“ parengtu žemės sklypo planu. Nustačius, kad sklypo ribos nustatomos pagal šį planą ženkliai sumažėtų atsakovės sklypo plotas, kas prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Be to, pačių atsakovų žemės sklypo konfigūracija ir kraštinių ilgiai atsakovų žemės sklypo abrise ( I tomas, b. l. 104) visiškai nesutampa su atsakovų žemės sklypo konfigūracija su ieškovės žemės sklypu besiribojančiais kraštinių ilgiais 2009-10-23 UAB „Geovisata“ parengtame atsakovų žemės sklypo plane. Apeliantė taip pat nurodo, kad prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teismine gynyba ir teise teikti įrodymus, todėl ši taisyklė neturėtų būtu išplėsta, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti sprendimai ir nutarimai turėtų būti vertinami tik, kaip rašytiniai įrodymai. Dėl laikinojo 1,50 ha žemės sklypo, esančio Akmenių k., Širvintų rajone (sklypo savininkė G. P.) plano (I tomas, b. l. 5), kuris, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra suklastotas, apeliantė pažymi, kad pagal šį dokumentą negalima daryti išvadų apie sklypų ribas, nes tai nėra tikslus dokumentas, jis nebuvo sudarytas pagal tikslius geodeziniu matavimus, ribos nėra tikslių geometrinių formų atsižvelgiant į tai, kad jis ribojasi su ežero pakrante. Tai, kad sklypas ribojosi su ežero pakrante patvirtina: šš trečiojo asmens G. P. žemės tvarkymo byloje (1 tomas, b. l. 104) esantis G. P. sklypo Nr. 256 ribų nustatymo abriso originalas iš kurio matyti žemės sklypo ribos, iš kurių 37 metrai pietinėje dalyje ribojasi su Nartakų ežeru; 1995-05-26 trečiasis asmuo G. P. pasirašė Žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktą (I tomas, b. l. 119), kuriame nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 256 ribos parodytos vietoje, ir pastatyti 4 laikini matavimo ženklai gretimybėje su buvusia „Širvintos“ Ž. Ū. J. žeme bei buvusio žvyro karjero riba. Iš šio akto matyti, kad ieškovės vakarinė ir pietinė (palei ežerą) sklypo riba buvo pažymėta ne riboženkliais, bet natūraliais kelio kontūrais. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovės žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro byloje (I tomas, b. l. 188) esančioje 2001-07-30 sudarytoje žemės sklypo duomenų lentelėje užfiksuoti duomenys apie servitutus. Iš gretimo žemės sklypo atkūrimo ribos taip pat matyti, kad ieškovės žemės sklypas ribojasi su ežeru ne viename taške; ieškovės žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro byloje (I tomas, b.l. 188) pateiktoje VĮ Registrų centro yra originalus 2001 m. sudarytas žemės sklypo planas, patvirtintas abrisą sudariusio G. B. ir kitų valstybės institucijų pareigūnų parašais, iš kurio matyti, kad sklypas ribojasi su Nartakų ežeru 37 metrais. G. B. teigdamas, kad abrisas yra suklastotas, negalėjo paaiškinti kodėl 2001 m. jo parašais buvo patvirtinta, kad sklypas ribojasi su ežeru. I. N. turto registro byloje  (I tomas, b. l. 188) esantys dokumentai, jos nuomone, patvirtina aplinkybes, kad tiek buvusi ieškovės sklypo savininkė, tiek abrisus sudaręs G. B., tiek žemėtvarkos pareigūnai vėliausiai 2001 m. patvirtino, jog ieškovės žemės sklypas su Nartakų ežeru ribojasi 37 metrais. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir 2004-07-01 VĮ Registrų centro išvada, kad ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribos persidengia. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyriaus atstovo paaiškinimų, kodėl persidengia ieškovės ir atsakovų žemės sklypai.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės I. D. 2015 m. sausio 13  d. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes teismas pasisakė dėl to, kad ieškovei nepriklauso 37 metrai ežero pakrantės, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad jai priklausantis žemės sklypo plotas sumažėja, kadangi šis faktas neįrodo, kad ieškovės sklypas 37 metrų juosta ribojasi su Nartakų ežero pakrante. Atsakovų teigimu, pats seniausias riboženklis jau buvo atsakovams 2003 m. parodant sklypo ribas. Iškyšulys yra pažymėtas visuose žemėlapiuose ir yra natūralus orientyras, pagal kurį visada tiksliai nustatoma riboženklio vieta. Būtent tame vieninteliame punkte ieškovės sklypas ir ribojasi su Nartakų ežeru. Pažymi, kad G. P. žemės sklypo byloje kelio plotas nėra nurodytas, o G. P. paženklinimo – parodymo akte apie jokius servitutus nėra nieko parašyta. V. J. sklypo abrise nėra pavaizduoti kaimyninio (ieškovės) sklypo kontūrai, dėl to negalima teigti ir padaryti jokių išvadų nei apie pakrantės ir V. J. sklypo ribas, nei apie ieškovės sklypo konfigūraciją. Apeliaciniame skunde nurodomas žemės sklypų persidengimas taip pat rodo tik tai, kad nebuvo tiksliai pažymėtas 1 riboženklis, tačiau nieko nepasako apie ieškovės žemės sklypo ribėjimąsi su Nartakų ežeru. Pažymi, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Ieškovės teiginiai yra visiškai nepagrįsti – teismas išnagrinėjo ir įvertino visus įrodymus, tame tarpe ir rašytinius; ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ikiteisminiame tyrime priimta prokuroro išvada buvo tinkamai įvertinta kartu su kitais įrodymais ir pagal teismų praktikoje taikomą tikimybių pusiausvyros principą.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas apeliacinį skundą palaikė. Prašė nustatyti žemės sklypo ribas pagal prie patikslino ieškinio pridėtą žemės sklypo planą arba kitą žemės sklypo planą, nustatant 37 m. ribą einančią palei Nartakų ežero pakrantę.

Atsakovai ir jų atstovai prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovės 1,5 ha žemės sklypo ribų, esančio (duomenys neskelbtini), numeris žemėtvarkos projekte (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas yra suformuotas naujai žemės reformos metu G. P. atkūrus nuosavybės teises natūra. G. P. 2006 m. kovo 7 d. žemės sklypą pardavė ieškovei I. D. (t. 1,  b.l. 115).

Ginčo esmę šalys įvardijo kaip ginčą dėl to, ar ieškovei priklausantis žemės sklypas ribojasi su Nartakų ežero pakrante (37 m.), ar ši sklypo dalis priklauso kaimyninio sklypo teritorijai.

Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad pirmiausiai siekiant nustatyti kilusio ginčo tarp gretimų sklypų savininkų dalyką, būtina įvertinti, pagal kokius dokumentus (planus) turi būti sprendžiama apie ieškovės žemės sklypo ribas. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą yra pateiktas tik vienas iki ginčo sudarytas ieškovės žemės sklypo Nr. 256 geodezinis planas su tiksliais kadastriniais matavimais. Jis yra Nekilnojamojo turto registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (t. 1, b.l. 188). Šis planas yra parengtas G. Š. personalinės įmonės ir patvirtintas 2001 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vyr. geodezininko P. L. ir tarnybos vedėjo A. V.. Šis sklypo planas taip pat yra suderintas su žemėtvarkos projekto autoriumi G. K. B.. Apie tai rodo G. K. B. parašas plane. Teisme liudytojas G. K. B. patvirtino, kad Registrų centro byloje esantys geodeziniai matavimai yra suderinti su juo ir kad šį planą suderino G. Š. (t. 2, b.l. 11). Tą patį patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja G. Š..

Šioje byloje šalys akcentavo, kad G. P. nuosavybės atkūrimo byloje ir nekilnojamojo turto kadastro byloje esantis žemės sklypo Nr. 256 abrisas yra skirtingas. Tačiau teismas pažymi, kad esant sklypo planui su tiksliais kadastriniais matavimais, jokie kiti planai (abrisai, laikinieji planai), sudaryti iki šio plano nebeturi reikšmės. Pagal juos apie žemės sklypo ribas teismas nespręs, nes tai yra techniniai, informacinio pobūdžio, orientaciniai ir netikslūs dokumentai (abrisas braižomas pieštuku, o laikinas planas yra pernelyg abstraktus, kad iš jo būtų galima nuspręsti ar sklypas ribojasi vienu ar dviem taškais su ežero pakrante). VĮ Registrų centro darbuotoja, liudytoja R. B. teismui paaiškino, kad sklypo ribos nėra nustatomos pagal abrisą, ir sklypo ribos pagal abrisą neregistruojamos. Liudytoja pažymėjo, kad abrisas yra tik preliminarus brėžinys, reikalingas planui parengti, o sklypo ribos nustatomos pagal planą (t. 3, b.l. 133). Ieškovės žemės sklypo Laikinajame plane nurodyta, kad jis galioja iki sklypo geodezinių matavimų (kurie šiuo atveju buvo atlikti 2001 m. rugpjūčio 6 d.). Priežastys, kodėl žemės sklypo ribos atliekant kadastrinius matavimus pasikeitė, lyginant su abrisu, nėra esminė sprendžiant klausimą, kuriuo planu vadovautis, nes plano patikslinimas yra leidžiamas, jeigu dėl to nesikeičia sklypo plotas ir tai nepažeidžia kitų žemės sklypų savininkų teisių. Šiuo atveju sklypo plotas rengiant tikslų 2001 m. rugpjūčio 6 d. žemės sklypo planą nesikeitė, palyginus su nuosavybės teisių atkūrimo byloje nustatytu, ir atsakovų teisų nepažeidė, nes jų sklypas dar nebuvo suformuotas. Taip pat nustatyta, kad preliminarių sklypo ribų koregavimui pritarė įgaliota institucija – Širvintų rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba suderindama šį planą.

G. Š. personalinės įmonės parengtas 2001 m. rugpjūčio 6 d. žemės sklypo planas nėra nuginčytas ir nėra negaliojantis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad toks 2001 m. rugpjūčio 6 d. ieškovės žemės sklypo planas prieštarautų aukštesnės galios planavimo dokumentams – žemėtvarkos projektui. Tretysis asmuo VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime (t. 1, b.l. 148) nurodo, kad 2000 m. Vilniaus apskrities Širvintų rajono Akmenių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte (b.l. 106-107) pažymėtas ieškovės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), su ežeru ribojasi dviem taškais, kaip ir yra pažymėta 2001 m. rugpjūčio 6 d. geodeziniame plane. Planus braižiusio specialisto G. K. B. paaiškinimai duoti teismui, kad ieškovės sklypui Nr. 256 ežero pakrantės jis nematavo, nėra svarbūs. Tokie G. B. paaiškinimai iš esmės neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Pagal kadastrinės bylos dokumentus, žemės sklypo ribos savininkei G. P. buvo parodytos du kartus – pirmą kartą 1995 m. gegužės 26 d. (nuosavybės teisų atkūrimo byloje esantis aktas, kurį sudarė G. K. B.) ir antrą kartą 2001 m. rugpjūčio 1 d. (kadastrinės bylos lapas 10). Žemės sklypo ribų 2001-08-01 paženklinimo akte nurodyta, kad sklypo ribas vietoje parodė G. B., bet akte G. B. parašo nėra. Kaip matyti, iš tikrųjų šį aktą surašė geodezinio plano rengėja G. Š., kuri taip pat atliko geodezinius matavimus, ir, kaip paaiškino apeliacinės instancijos teismui, ji tik rėmėsi ankstesniu G. K. B. sklypo ribų parodymu savininkei, bet G. K. B. naujo paženklinimo metu nedalyvavo. Vėlesniame, t.y. 2001 m. rugpjūčio 1 d., sklypo paženklinime G. Š. pažymėto sklypo Nr. 256 ribos susidėjo iš 5 riboženklių, iš kurių du buvo skirti pažymėti sklypo ribas su ežero pakrante. Tą aplinkybę patvirtino ir pati G. Š. apeliacinės instancijos teisme. Toks paženklinimas atitinka 2001 m. rugpjūčio 6 d. žemėtvarkos tarnybos pavirtintą geodezinį planą, kuris, beje, buvo suderintas su žemėtvarkos projekto autoriumi G. K. B., braižiusiu ieškovės ir atsakovų žemės sklypų abrisus. Tai taip pat paaiškina, kodėl G. K. B. negalėjo atsiminti žemės sklypo ribų parodymo aplinkybių ir paaiškinti, kodėl ieškovės sklypo ribos buvo patikslintos, o taip pat kas ir kada patikslino nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio pieštuku braižyto abriso originalą, po kuriuo yra tik jo parašas. Šiuo atveju, nors ir nėra reikšminga, negali būti atmetama tikimybė, kad G. K. B. žemės sklypą G. P. parodė esant vienai sklypo ribai ties ežeru, o atliekant tiksliuosius matavimus nebuvo galima suformuoti nurodyto ploto žemės sklypo, nekeičiant jo preliminarių abrise nurodytų ribų. Ieškovės žemės sklypo abrisas, esantis nuosavybės teisių atkūrimo byloje neabejotinai skiriasi nuo abriso, pateikto Registrų centrui. Tačiau nei vienas iš jų neparodo tikslios sklypo konfigūracijos. G. K. B. teisme paaiškino, kad abrisas braižomas žemės sklypo ribų parodymo metu (t. 2, b.l. 11), todėl tikėtina, kad ieškovės žemės sklypo abrisas esantis nuosavybės teisių atkūrimo byloje taip pat buvo patikslintas po žemės sklypo ribų 2001-08-01 paženklinimo akto surašymo. Teismas pažymi, kad abriso patikslinimo taisyklių teisės aktai nenustatė, tačiau manytina, kad abriso patikslinimas laikantis tos pačios procedūros, pagal kurią jis ir buvo sudarytas, nėra draudžiamas. Byloje nenustatyta, kad abriso, kaip preliminaraus plano, pataisymas (kurį, tikėtina, atliko pats G. K. B.), po padarytų tiksliųjų ieškovės žemės sklypo matavimų, ir sklypo ribų paženklinimo, būtų pažeidęs atsakovų teises.

Teismas pažymi, kad kitokių sklypo planų, kurie pakeistų 2001 m. rugpjūčio 6 d. geodezinį ieškovės žemės sklypo planą su tiksliais matavimais byloje taip pat nėra. Prie notarinės 2006 m. kovo 7 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pridėtas planas (t. 1, b.l. 116) nėra žemės sklypo planas su tiksliais matavimais, ir svarbiausia – jis prieštarauja suderintam ir patvirtintam žemės sklypo planui, esančiam žemės sklypo Nr. 256 kadastrinėje byloje.

Nekilnojamojo turto registro byloje yra G. P. 2001 m. rugpjūčio 14 d. pašymas registro tvarkytojui pakeisti duomenis pagal G. Š. parengtą planą (kadastro bylos 13 lapas) ir nėra jokių įrodymų, kad dėl šio G. P. prašymo Registro tvarkytojas priėmė neigiamą sprendimą. VĮ Registrų centro 2012-04-26 rašte (t. 2, b.l. 76) atsakovų advokatui R. G. pateikta informacija, jog registro duomenys nebuvo pakeisti pagal G. Š. parengtą planą, nes jis neatitiko preliminaraus plano, yra tik nuomonė, kuri nėra pagrįsta oficialiu registratoriaus sprendimu (išvada dėl neatitikties). Be to minėtame rašte taip pat nurodyta, kad VĮ Registrų centras nespendžia dėl sklypo plano galiojimo. G. Š. parengtas žemės sklypo planas nėra nuginčytas. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad kadastrinių duomenų įregistravimas pagal tokį planą būtų negalimas, nes prieštarautų jau įregistruotiems kadastro duomenims ir pažeistų kitų asmenų teises. Be to, nors bylos aplinkybės ir rodo, kad informacija apie geodezinius matavimus nebuvo įregistruota registre (2006-03-15 registro pažymėjime nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus), tačiau matyti, kad kadastro duomenys iš tikrųjų buvo pakeisti pagal šį planą ir tai kliudė įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre gretimą, vėliau suformuotą atsakovų žemės sklypą (neatitiktys įformintos Registrų centro 2004 m. liepos 1 d. išvadoje, t. 1, b.l. 170).

Tai, kad atsakovams suformuotas sklypas Nr. 322 neįsiteko į nuosavybės atkūrimo procese žemės reformos metu jam numatytas valstybinės žemės sklypo ribas, parodo visa eilė dokumentų: Registrų centro 2004 m. liepos 1 d. išvada (parengta S. N.), kad naujai formuojamo sklypo negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes jis dengia jau suformuotų žemės sklypų ribas ir dalį Nartakų ežero (332 sklypo nuosavybės teisių atkūrimo byla) ir prie jos pridėtos grafinės pastabos apie nesutapimus; žemėlapio fragmentas, kuriame pažymėta, kad pagal atsakovės A. M. prašymą 2006-05-17 yra pataisyta „linija tarp blokų Nr. 10551-5359“ (t. 1, b.l. 170), t.y. atsakovų žemės sklypo riba, besiribojanti su ieškovės sklypu ginčijamoje teritorijoje. Liudytojas A. Š. teisme paaiškino, kad jis dirbo matininku ir braižė atsakovų žemės sklypo planą, o Registrų centras to plano neįregistravo, nes jis „lipo“ ant G. P. sklypo. A. Š. teisme paaiškino, kad tuomet jis pataisė žemės sklypo planus patraukdamas gretimo sklypo linijas - vietoj baltų linijų, nubrėžė juodas, ir dėl to pasikeitė sklypo plotas, pažymėtas geltonai (Atsakovų nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantis 2004-07-01 planas, patvirtintas S. N., t. 1, b.l. 104). Liudytojas paaiškino, kad žemės sklypų vietoje jis neapžiūrėjo, o atliko tik grafinį planų pataisymą pagal Registrų centro nurodymą (t. 2, b.l. 11). Iš liudytojo A. Š. paaiškinimų yra aišku, kad jis pataisymų su sklypų savininkais nederino ir apie ribų pasikeitimą G. P. neinformavo. Be to, iš šio grafinio pataisymo aiškiai matyti, kad G. P. sklypo Nr. 256 ribos esmingai keičiasi būtent ties Nartakų ežero pakrante, sumažinant priėjimą prie ežero iki vieno taško.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje ginčo situacijoje turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2006 suformuotu CK 4.45 straipsnio taikymo precedentu. Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad esant tokiai situacijai, kai atkūrus nuosavybės teises į žemę vienam pretendentui, dviejų gretimų sklypų savininkai turi nuosavybės teises į minėtą persidengiantį žemės plotą, nustatant sklypų ribas būtina atsižvelgti į sklypų suformavimo laiką; vėliau formuojamas žemės sklypas turi būti derinamas su esama situacija, t. y. gretimai esančių sklypų ribomis, konkrečiai – su pirmiau suformuoto žemės sklypo ribomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2006). Atsakovų argumentai, kad tokios sklypo ribos buvo iki nacionalizacijos, nėra reikšmingi ir negali būti panaudoti sprendžiant šį ginčą. Tiek ieškovės, tiek ir atsakovų žemės sklypai yra suformuoti naujai žemės reformos metu, todėl ankstesnė buvusių iki nacionalizacijos žemės sklypo ribų lokalizacija ir sklypų naudojimosi tvarka nėra esminis kriterijus, pagal kurį turi būti nustatytos naujai formuojamų žemės sklypų ribos ir sprendžiami nesutarimai tarp savininkų.

Iš atsakovų Nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiagos (Nr. 217678, 217679) matyti, kad sklypo Nr. 256 savininkė nedalyvavo 2003 liepos 18 d. atsakovų sklypų ribų Nr. 459-1 ir 459-2 parodymo – paženklinimo metu (t. 1, b.l. 6, taip pat atsakovų nuosavybės atkūrimo bylos lapai 11-12). Sklypo ribų paženklinimo aktuose tuometinė gretimo sklypo Nr. 256 savininkė G. P. nepasirašė ir nėra duomenų, kad apskritai būtų buvusi informuota apie šį veiksmą. G. P. nebuvo informuota apie sklypo ribų perbraižymą, atliktą A. Š. dėl persidengiančių sklypų ribų, registruojant atsakovų žemės sklypą. Todėl teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog formuojant atsakovams naują žemės sklypą buvo pažeistos jau suformuoto sklypo Nr. 256 savininko teisės. Tokias žemės sklypo Nr. 256 savininko teises teismas gali atkurti konstatuodamas, kad šio sklypo ribos yra nustatytos pagal G. Š. personalinės įmonės parengtą ir 2001 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos suderintą žemės sklypo planą, t.y. planą, galiojusį iki savininko teisių pažeidimo.

Apie galimybę ginti ieškovės teises tokiu būdu, t.y. nustatant žemės sklypo ribas ne pagal ieškovės su ieškiniu pateiktą žemės sklypo planą, bet pagal kitą, anksčiau sudarytą žemės sklypo planą, šalys buvo informuotos apeliacinės instancijos teismo ir ieškovė tokį reikalavimą palaikė.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino reikšmingas bylos aplinkybes, ir taikydamas CPK 4.45 str. nuostatas nesirėmė šiai ginčo situacijai aktualiai kasacinio teismo praktika. Todėl teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 330 str.).

A. I. D. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės išlaidas sudaro žyminis mokestis už ieškinį 39,10 EUR (135 Lt) (t. 1, b.l. 16), 434,43 EUR (1500 Lt) atlygis advokatui už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą (t. 2, b.l. 68-69), 41 EUR žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. 3, b.l. 155) ir 340 EUR atlygis advokatui už apeliacinio skundo parengimą (t. 3, b.l. 183, 184). Šios išlaidos yra pagrįstos, susijusios su byla ir neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (48,10 EUR), kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų priteisiamos Lietuvos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 96 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

I. I. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

I. I. D. ieškinį tenkinti ir pripažinti, kad 1,5 ha žemės sklypo, esančio Širvintų raj. sav., Nartakų k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ir numeris žemėtvarkos projekte (duomenys neskelbtini), ribos yra tokios, kokios yra nustatytos G. Š. personalinės įmonės parengtame ir 2001 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vyr. geodezininko P. L. ir tarnybos vedėjo A. V. patvirtintame geodeziniame plane.

Priteisti ieškovei I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų Vytauto K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 854,53 EUR (aštuonis šimtus penkiasdešimt keturis eurus, 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų Vytauto K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei 48,10 EUR  (keturiasdešimt aštuonis eurus, 10 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                     Ona Gasiulytė

Eglė Surgailienė

Andrius Verikas