Baudžiamoji byla Nr. 1A-369-557/2022

                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34017-2022-4                        Procesinio sprendimo kategorijos:

        2.4.6.1; 1.2.14.1.2.2; 1.1.8.1.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant R. Š. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas R. Š. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. iki 2022 m. rugsėjo 8 d., t. y. 2 (dvi) paros.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       R. Š. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2022-09-05, apie 9.40 val., Šilutės mieste, Taikos g. 6, būdamas UAB „Atrastėja“ pastate, įėjęs į grožio saloną „VIP“, iš ten esančio darbo stalo spintelės pagrobė svetimą, N. P. priklausantį turtą – 50 Eur vertės rankinę ir joje buvusias 160 Eur vertės belaides ausines IPHONE, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. P. bendrą 210 Eur vertės turtinę žalą. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. Š., būdamas tame pačiame pastate, nuėjo į pastato trečią aukštą, koridoriuje užkišo ranką už spintos užrakintų durų ir tokiu būdu jas pravėręs įsibrovė į saugyklą – spintą, ir iš Z. L. rankinės, pagrobė svetimą Z. L. priklausantį turtą – bendros 230 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A22 5G“ su dėklu ir dviem kortelėmis, tuo padarydamas nukentėjusiajai Z. L. bendrą 230 Eur vertės turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo peržiūrėti bylą ir įvertinti, ar skiriant jam bausmę buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Visų pirma apeliantas pabrėžia, kad prokuroras prašė skirti jam 81 parą arešto, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirti jam 54 paras arešto, tačiau teismas paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Be to, R. Š. nuomone, skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į jo šeiminę situaciją, t. y. kad jo šeimoje auga šeši nepilnamečiai vaikai ir netrukus turi gimti septintas vaikas, todėl jam atliekant laisvės atėmimo bausmę jo žmonai būtų labai sunku vienai tvarkytis su gimusiu kūdikiu, juolab, kad jų šeima neturi automobilio (abu yra nevairuojantys asmenys), o važinėja viešuoju transportu. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad jis, R. Š., savo kaltę nuo pat sulaikymo dienos visiškai pripažino, civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas, jis pats savanoriškai padėjo surasti pavogtus daiktus ir juos grąžinti nukentėjusiesiems, apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3.       Apeliacinis skundas atmestinas.

4.       Iš nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Būtent šiuo klausimu teisėjų kolegija ir pasisako.

5.       BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

6.       BK 178 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą R. Š. paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, taikant BK 641 straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 4 mėnesius laisvės atėmimo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas R. Š. už padarytą nusikaltimą griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis apysunkis tęstinio pobūdžio nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), R. Š. kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir R. Š. asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje daug kartų teistas (šioje byloje buvo teisiamas net keturioliktą kartą), iš jų 9 kartus už turtinio pobūdžio nusikaltimus, taip pat už sukčiavimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir kt., teistumas neišnykęs, be to, šiuo metu dėl jo pradėti dar du 2 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse, padarymo, o Tauragės apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje R. Š. taip pat kaltinamas analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, numatytų pagal BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse, padarymu. Šios aplinkybės rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti ir išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, priešingai, savo elgesiu toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Taip pat teismas įvertino tai, kad R. Š. nevedęs, „Sodros“ duomenimis, yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau vietoje to, kad bandytų susirasti darbą arba jį tęsti (iki 2022-08-26 oficialiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“), jis, kaip pats nurodė, šeimos išlaikymui pasirinko nusikalstamą pajamų gavimo būdą – vagystes, nors turi galimybę gauti pajamas teisėtais būdais, tačiau to nedaro sąmoningai. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį R. Š. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam R. Š. už padarytą tyčinį nusikaltimą turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam šios bausmės dydžiui.

7.       Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam R. Š. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų R. Š. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

8.       Pažymėtina, kad nuteistojo R. Š. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška. Inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas praeityje ne kartą teistas už, be kita ko, analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikalimus nuosavybei (vagystes, sukčiavimą), taip pat už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti ir kitas nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį teistumą (paskutinį kartą teistas Tauragės apylinkės teismo 2021-11-04 nuosprendžiu už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymą), o šiuo metu, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų, jam yra priimtas dar vienas to paties teismo 2022-11-23 nuosprendis (neįsiteisėjęs), kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį galutine 4 mėnesių ir 8 dienų laisvės atėmimo bausme. BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad R. Š. nusikalto, būdamas anksčiau ne kartą teistas, esant neišnykusiam teistumui. Nuteistojo R. Š. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes, kaip minėta, jis nusikalto būdamas praeityje ne kartą teistas, po bausmės atlikimo praėjus vos 3 mėnesiams, taigi akivaizdu, kad jo nusikalstamas elgesys buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Anksčiau R. Š. paskirtos bausmės, iš jų ir laisvės atėmimas, jo nepataisė, nes, kaip matyti, šioje byloje R. Š., būdamas pakankamai jaunio amžiaus, buvo teisiamas jau keturioliktą kartą, būdamas paskutinį kartą teistas už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikalstamas veikas nuosavybei – vagystes. Taigi akivaizdu, kad ankstesni teistumai nesulaikė R. Š. nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo. Šie duomenys rodo, kad R. Š. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, todėl švelnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis) įgyvendinti švelnesnės R. Š. inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje įtvirtintos bausmės rūšies paskyrimo šiuo atveju nebepakanka. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių bausmės individualizavimui vertinimo ir konstatuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam R. Š. paskirta bausmė už padarytą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, negali būti laikomos aiškiai per griežta.

9.       Nors nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad jis savo kaltę nuo pat sulaikymo dienos visiškai pripažino ir gailisi, ir ši aplinkybė, jo nuomone, turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytą nusikaltimą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos minimumui, skyrimą. Dėl R. Š. apeliacinio skundo argumento, kad jis pats savanoriškai padėjo surasti pavogtus daiktus ir juos grąžinti nukentėjusiesiems ir byloje civiliniai ieškiniai nebuvo pareikšti, pažymėtina, jog R. Š. pavogti daiktai buvo grąžinti nukentėjusiesiems kai, apklausus pastarojo žmoną V. Š. buvo nustatyta jų buvimo vieta. Kaip matyti iš byloje esančių savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolų, dalį R. Š. iš nukentėjusiųjų pavogtų daiktų policijos tyrėjams M. M. ir I. J. pateikė ne jis pats, o jo žmona V. Š. (t. 1, b. l. 114, 123), o kitus pagrobtus daiktus (rudos spalvos rankinę ir raudonos spalvos telefono dėklą) R. Š. atidavė tyrėjai I. J. tik po to, kai, kaip pats nurodė 2022-09-09 įtariamojo apklausos metu, buvo paleistas iš areštinės (t. 2, b. l. 107–108). Taigi tai, kad R. Š. pagrobti daiktai buvo grąžinti nukentėjusiesiems, nėra jo nuopelnas, nes, kaip matyti, dalis jų buvo atiduoti policijos tyrėjams jo žmonos, o dalį jų jis pats grąžino tik po to, kai tyrimo metu buvo surinkta pakankamai jo kaltės įrodymų (pažymėtina, kad pirminės 2022-09-06 įtariamojo apklausos metu R. Š. duoti parodymus atsisakė, nurodydamas, kad parodymus duos teisme (t. 2 b. l. 92), ir tik po to, kai buvo sulaikytas, davė parodymus apie jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, o paleistas iš areštinės dalį pagrobtų daiktų atidavė tyrėjai (kaip nurodė 2022-09-09 įtariamojo apklausos metu: „Kai buvau paleistas iš areštinės ir grįžęs į Šilutę aš ėjau ieškodamas rankinės, kurią ir radau Laisvės al., Šilutėje, ten kur ir numečiau, todėl ją paėmiau ir pateikiau ikiteisminio tyrimo byloje. Taip pat toje pačioje vietoje radau ir pavogto mobiliojo telefono, raudonos spalvos dėklą, kurį <...> taip pat pateikiau ikiteisminio tyrimo byloje.“ – t. 2, b. l. 108)).

10.       R. Š. apeliacinio skundo argumentas, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad jo šeimoje auga šeši nepilnamečiai vaikai ir žmona laukėsi septinto vaiko, todėl jam atliekant laisvės atėmimo bausmę jo žmonai būtų labai sunku vienai tvarkytis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra deklaratyvus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį, nes, kaip minėta, R. Š. šioje byloje inkriminuotą nusikaltimą padarė praėjus vos 3 mėnesiams po paleidimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kur atliko 60 parų arešto bausmę pagal Tauragės apylinkės teismo 2021-11-04 nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį už vagystes, šiuo metu dėl jo priimtas dar vienas nuosprendis, kuriuo jis nuteistas realia laisvės atėmimo bausme taip pat už vagystes, todėl laikytina, jog siekis prasimanyti pinigų pragyvenimui lėmė tai, jog jis ėmėsi nusikalstamų veikų, kurios, kaip matyti ir iš ankstesnių ir dabartinių R. Š. teistumų, yra savanaudiškos. Nors, bylos duomenimis, R. Š. yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, vietoj to, kad bandytų susirasti darbą arba jį tęstų (kaip matyti iš „Sodros“ išrašo apie asmens darbovietę, R. Š. 2022-07-01 buvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šioje įmonėje dirbo vos du mėnesius – iki 2022-08-26 (t. 2, b. l. 155)), jis, kaip pats nurodė, pragyvenimui ir šeimos išlaikymui pasirinko nusikalstamą pajamų gavimo būdą – vagystes. Kita vertus, kaip liudytoja 2022-09-06 apklausta R. Š. žmona V. Š. nurodė: „Mano vyras R. Š. man niekuo nepadeda.“, todėl jai, auginančiai 7 vaikus, labai sunku pragyventi, trūksta pinigų maistui (t. 1, b. l. 107).

11.       Dėl apelianto skundo argumento, kad teismas jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, nors prokuroras prašė skirti jam areštą, pažymėtina, jog vien tai, kad teismas paskyrė R. Š. griežtesnę bausmę, nei prašė prokuroras, priešingai apelianto tvirtinimui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad bausmė jam paskirta pažeidžiant bendrąsias bausmių skyrimo taisykles. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo ir jo individualizavimo klausimai yra išimtinai teismo prerogatyva, todėl teismas nėra saistomas prokuroro siūlomos kaltinamajam skirti bausmės rūšies ir dydžio. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-213-719/2020 ir kt.). Be to, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018).??? Į visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. Š., atsižvelgė ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos bausmės individualizavimo kontekste nepadarė. 

12.       Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam R. Š. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto tęstinio pobūdžio nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                Dalia Kursevičienė

Edita Lapinskienė

Linas