Civilinė byla Nr. e2-813-592/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16800-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1;

 (S)

2.1.2.4.1.5; 2.6.3; 2.6.7; 3.2.6.1

       VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,

sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,

atsakovo atstovui Vytautui Januškai,

trečiojo asmens G. P. atstovui advokatui Mariui Grucei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui UAB Legal Balance dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys G. P. ir K. B..

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas prašo pripažinti jo ir UAB Legal Balance 2018-07-12 reikalavimo perleidimo sutartį dėl reikalavimo teisės į 4 000 Eur dydžio skolą iš skolininko G. P. perleidimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio); taikyti restituciją – priteisti iš ieškovo atsakovui 500 Eur sumą.

Ieškovas nurodo, kad jis ir G. P. susitarė, kad norint pastarajam įsidarbinti (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovas dirbo vadovu, bus skirtas 1 (vieno) mėnesio bandomasis laikotarpis, kad G. P. turės įmonei sumokėti 4 000 Eur dydžio užstatą arba pateikti kitą priemonę dėl galimų būsimų nuostolių atlyginimo įvykdymo užtikrinimo, taip pat apdrausti savo civilinę atsakomybę arba KASKO draudimu jam perduodamą valdyti K. B. priklausantį automobilį FORD GALAXY TDI. G. P. nepageidavo apdrausti savo civilinės atsakomybės, sudaryti KASKO draudimo ir neturėjo kitų užtikrinimo priemonių (garantijos, laidavimo ir pan.) galimiems nuostoliams atlyginti dėl netinkamo šio automobilio naudojimo teikiant keleivių pervežimo (taksi) paslaugas, todėl jis išdavė ieškovui du vekselius bendrai 4 000 Eur sumai: 2016-06-19 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2000 Eur sumai ir 2016-06-21 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2000 Eur sumai. 2016-07-17 G. P., būdamas neblaivus, vairavo minėtą automobilį ir jį nepataisomai apgadino. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-23 nutarimu jis buvo pripažintas kaltu. Dėl automobilio apgadinimo nuostoliai sudarė 2 000 Eur, tačiau G. P. jų neatlygino. 2018-07-12 ieškovas ir atsakovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, perdavė atsakovui vekselių originalus ir kitus turimus dokumentus. Ieškovo teigimu jis perdavė reikalavimo teisę į 2 000 Eur nuostolių atlyginimą, o ne į abstrakčią 4 000 Eur  prievolę pagal vekselius.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškinį.

Jis nurodo, kad 2018-07-11 ieškovas užregistravo dvi užklausas dėl G. P. atsakovo platformoje https://www.eskolos.lt/. Vienoje iš užklausų ieškovas atskirai įkėlė 2016-06-21 vekselį, pagal kurį G. P. įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 000 Eur iki 2017-06-20, o kitoje užklausoje ieškovas pateikė 2016-06-19 vekselį, pagal kurį G. P. įsipareigojo sumokėti ieškovui 2 000 Eur iki 2017-06-18. Atsižvelgdamas į tai, kad abiejose užklausose kreditorius ir skolininkas sutapo, atsakovas užklausas sujungė, o pateikti skolų dokumentai ir jų sumos buvo vertinami bendrai. Atsižvelgdama į tai, kad du skolų dokumentai buvo įvertinti vienoje užklausoje. Atsakovas pateikė ieškovui pasiūlymą dėl abiejų pateiktų skolų dokumentų, t. y. pasiūlė parduoti reikalavimo teises į 4 000,00 Eur dydžio skolą už 1 000 Eur. Ieškovas, sutikdamas su atsakovo pasiūlymu, patvirtino pasiūlymą ir nuotoliniu būdu pasirašė reikalavimo į G. P. skolą, kurios suma 4 000 Eur, perleidimo sutartį.

Atsakovas pažymi, kad be vekselių originalų ieškovas nepateikė kitų duomenų ar dokumentų apie G. P. įsipareigojimus ieškovo atžvilgiu, nepranešė apie vekselių ryšį su galimais nuostoliais automobiliui. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas anksčiau yra užregistravęs dar 7 užklausas.

Trečiasis asmuo G. P. atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškinį.

Jis nurodo, kad nėra aišku kokiu pagrindu ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis, nes pats ieškovas pripažįsta, kad perleido reikalavimo teisę, kurios niekada neturėjo. Mano, kad buvo perleista reikalavimo teisė į 2 000 Eur sumą, tačiau teigia, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti ginčo sutartį negaliojančia.

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. B. ir atsakovas UAB Legal Balance 2018-07-12 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018-07/46 dėl reikalavimo teisės į 4 000 Eur dydžio skolą iš skolininko G. P. perleidimo už 1 000 atlygį (toliau - Sutartis) (e. b. l. 52-54). Sutarties priede nurodoma, kad perleidžiama reikalavimų suma yra 4 000 Eur, apie 2 000 Eur dydžio prievolę, susijusią su nuostolių atlyginimu, nieko neaptarta.

Byloje nekilo ginčas, kad Sutartis buvo sudaryta remiantis ieškovo turimu 2016-06-19 Paprastuoju vekseliu 2 000 Eur sumai, kuris yra nepasirašytas (e. b. l. 49), ir 2016-06-21 Paprastuoju vekseliu, kuris yra pasirašytas vekselio davėjo G. P. (e. b. l. 50).

Byloje nekilo ginčas, kad minimas 2016-06-19 Paprastasis vekselis negalioja.

Iš 2018-07-13 mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovas pervedė ieškovui 1 000 Eur pagal Sutartį už perimtą reikalavimo teisę į 4 000 Eur sumą (e. b. l. 51), dėl ko ginčas taip pat nekilo. 

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje aiškinama, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. T. y. skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Šie išaiškinimai suponuoja išvadą, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).

Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015). Paneigiant šį principą, kreditoriui (vekselio turėtojui) būtų sudarytos galimybės išsiieškoti tą pačią pinigų sumą dvigubai.

Nagrinėjamu atveju nekilo ginčas, kad 2016-06-21 Paprastasis vekselis buvo kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių rašytiniame įrodyme - Sutartyje - aptartą reikalavimo perleidimo teisę būtent į 4 000 Eur sumą, todėl šia sutartine nuostata teismas remiasi (CK 6.193 straipsnis). Akivaizdu, kad negaliojant 2016-06-19 Paprastajam vekseliui 2 000 Eur sumai ginčo šalys be teisėto pagrindo įtraukė šią sumą į Sutartį (CPK 178, 185 straipsniai). Tokiu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Sutarties dalis dėl 2 000 Eur sumos perleidimo yra nepagrįsta ir neteisėta, tuo pačiu ir negaliojanti (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas kaip skolų išieškojimo verslu užsiimantis subjektas elgėsi tinkamai, netikrindamas vekselių turinio (pasirašyti vekseliai ar ne) ir nesiaiškindamas, kokio teisinio santykio (sandorio) pagrindu sudarytas vekselis.

Teisme atsakovas nurodo, kad įgydamas reikalavimo teisę ne į 4 000 Eur sumą, o į 2 000 Eur sumą, būtų įsipareigojęs mokėti ne 1 000 Eur, o 500 Eur sumą. Ieškovas sutinka grąžinti ieškovui tik 500 Eur.

Ieškovas nepateikė objektyvių ir pakankamai kitų įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl Sutarties negaliojimo visa apimtimi. Tokiu atveju konstatuotina, kad pripažintina negaliojančia Sutarties dalis dėl 2 000 Eur reikalavimo teisės perleidimo pagal 2016-06-19 Paprastąjį vekselį, kad pripažintina galiojančia likusi Sutarties dalis - dėl 2 000 Eur reikalavimo teisės perleidimo pagal 2016-06-21 Paprastąjį vekselį.

Pagal CK 1.80 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. 

Tokiu atveju taikant restituciją ieškovas turi prievolę sumokėti (grąžinti) atsakovui 500 Eur sumą (CPK 185 straipsnis).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina ieškovui 45 Eur žyminio mokesčio (pagrįstas turtinis reikalavimas 2 000 Eur sumai), iš ieškovo priteistina trečiajam asmeniui G. P. 235 Eur advokato pagalbai (pagrįstas turtinis reikalavimas 2 000 Eur sumai, todėl priteistina 1/2 dalis išlaidų advokatui); į valstybės biudžetą nepriteistinos iš šalių išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jų suma kiekvienai šaliai sudarytų mažiau nei 5 eurus (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Pripažinti A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB Legal Balance (juridinio asmens kodas 302528679) 2018-07-12 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2018-07/46 dalį dėl reikalavimo teisės į 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio skolą iš skolininko G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) perleidimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją - priteisti iš ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB Legal Balance (juridinio asmens kodas 302528679) 500 Eur (penkis šimtus eurų).

Atmesti ieškinio kitą dalį.

Priteisti iš atsakovo UAB Legal Balance (juridinio asmens kodas 302528679) ieškovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                Igoris Kasimovas