Civilinė byla Nr. 2-1854-658/2016
(Proceso Nr. 2-56-3-00501-2016-1)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.35.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, Vytautei Rolskytei, dalyvaujant ieškovės- UAB „Geros sveikatos centras“ atstovui advokatui Ariui Damušiui, ieškovės- UAB „Vynuogių“ vaistinė atstovei advokatei Arildai Buzelienei, atsakovės- Kauno miesto savivaldybės atstovei L. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių: UAB „Geros sveikatos centras“ ir UAB „Vynuogių“ vaistinė ieškinius atsakovei- Kauno miesto savivaldybei dėl dalies savivaldybės tarybos sprendimo ir konkurso sąlygų panaikinimo,
n u s t a t ė:
ieškovė UAB „Geros sveikatos centras“ (toliau ir – Ieškovė I) ieškiniu prašo panaikinti: 1) Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016-03-15 sprendimo Nr. T-140 10 punktą; 2) negyvenamų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sveikatinimo veiklai vykdyti konkurso sąlygų 1.7 ir 1.8 punktus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1 , b. l. 3-11). Posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog ieškinį palaiko pilnai. Paaiškino, jog ieškinys reiškiamas tuo pagrindu, kad atsakovė priėmė tokį sprendimą ir suformulavo konkurso sąlygas taip, kad nepagrįstai susiaurintų konkurse dalyvaujančių asmenų ratą. Ieškovė suinteresuota proteguoti stambiuosius rinkos dalyvius (dideles farmacijos įmones) ir užkirsti kelią mažesnėms įmonėms, kad jos įeitų į rinką. Ieškovė yra patikima ir sąžininga rinkos dalyvė, o atsakovė nepagrįstai ją bando pavaizduoti priešingai. Ginčijamų teismų sprendimų pasėkoje ieškovė praranda teisę dalyvauti viešame konkurse, o patys sprendimai prieštarauja LR Konstitucinio Teismo išaiškinimams, LR konkurencijos įstatymui, teismų praktikai. Mano, jog tokie sprendimai yra neproporcingi, o jei jau atsakovė siekia užsitikrinti savo teises, tai gali būti padaryta švelnesniais ribojimais. Be to rinkos dalyviams atsakovė taiko dvigubus standartus, t. y. kituose konkursuose netaiko tokių griežtų apribojimų. Prašo teismo įvertinti, ar atsakovės pasirinktos priemonės proporcingos ir adekvačios.
Ieškovė UAB „Vynuogių“ vaistinė (toliau ir – Ieškovė II) ieškiniu prašo panaikinti: 1) Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016-03-15 sprendimo Nr. T-140 „Dėl panaudos sutarties su viešąja įstaiga Kauno centro poliklinika pakeitimo, nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), perėmimo, perdavimo ir nuomos“ 10 punktą, 10.1. ir 10.2. papunkčius; 2) panaikinti 64,49 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso sąlygų 1.7. ir 1.8. punktus; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (t. 1., b. l. 72-79). Ieškovės atstovė posėdžio metu ieškinį prašė patenkinti pilnai. Nurodė, jog suformuluodama ginčijamas sąlygas atsakovė pažeidė imperatyvią teisės normą, t. y. Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos tvarkos aprašą, kadangi nustatė nei Apraše, nei jokiuose kituose teisės aktuose nenumatytus reikalavimus, kurie riboja subjektų dalyvavimą konkurse. Ginčijamo Sprendimo punktuose įtvirtintos diskriminacinio pobūdžio sąlygos, kurios varžo galimybes į rinką ateiti naujiems dalyviams. Mano, kad yra visa eilė alternatyvių priemonių, kurių pagalba būtų galima užsitikrinti tinkamą sutarties vykdymą (pvz. užstatas, banko garantija). Tokios priemonės būtų pakankamos, nevaržytų konkurencijos ir nediskriminuotų mažesnių rinkos dalyvių.
Atsakovė pateikė atsiliepimus į ieškinius, kuriuose nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti (t. 1, b. l. 31-40, 124-133). Posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Paaiškino, jog atsakovui teisės aktai numato teisę disponuoti turtu savo nuožiūra taip, kad būtų užtikrinti visuomenės interesai; Civilinis kodeksas numato teisę atsakovui nustatyti kvalifikacinius reikalavimus konkurso dalyviams; LR konkurencijos įstatymas nebuvo pažeistas, nes teisės aktai leidžia nustatyti ribojimus; Aprašo reikalavimai nebuvo pažeisti, nes jis leidžia nustatyti ir papildomas sąlygas; ieškovės gali būti nepajėgios vykdyti sutartį, nes tą įrodo praktinė patirtis, nes viena iš ieškovių jau prieš tai laimėjusi konkursą nepradėjo vykdyti veiklos; ginčijamos sąlygos nėra nukreiptos į tai, kad eliminuoti vienus rinkos dalyvius, suteikiant nepagrįstą pranašumą kitiems.
Ieškiniai atmestini.
Nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (CPK 270 str. 4 d. 1 p.): 2016-03-15 atsakovas priėmė sprendimą dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) perėmimo, perdavimo ir nuomos (t. 1, b. l. 59-60). Šiuo sprendimu atsakovas perėmė iš Viešosios įstaigos Centro poliklinika panaudos būdu valdytą nekilnojamą turtą (patalpas) (3 p.); nutarė jį viešo konkurso būdu išnuomoti 3 metams sveikatinimo veiklai vykdyti (6 p.); įpareigojo Savivaldybės turto nuomos komisiją nuomos konkurso skelbime nurodyti, jog norintys dalyvauti konkurse juridiniai asmenys turi pateikti: dokumentą, įrodantį, kad konkurso dalyvis ne mažiau kaip 1 metus vykdo sveikatinimo veiklą ir turi tam reikalingas licencijas (sertifikatus leidimus) (10.1 p.); paskutiniųjų 3 finansinių metų arba laiko nuo konkurso dalyvio įregistravimo dienos (jei konkurso dalyvis vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) pelno (nuostolių) ataskaitos kopiją, įrodančią, kad konkurso dalyvio veikla nebuvo nuostolinga (10.2 p.).
Vykdydama priimtą sprendimą atsakovė viešai paskelbė apie išnuomojamą sprendimo 6 p. nurodytą turtą (http://www.kaunas.lt/isnuomojamo-nekilnojamo-turto-skelbimai/) ir skelbimo 1.7. ir 1.8. punktuose nurodė, jog konkurse norintys dalyvaujantys asmenys turi pateikti užklijuotą voką, kuriame be kitų dokumentų privalo aukščiau minėto ginčijamo sprendimo 10.1 ir 10.2 punktuose nurodytus dokumentus (t. 1, b. l. 16-17).
Nesutikdamos su aukščiau minėtomis atsakovės sprendimo bei viešojo konkurso sąlygomis ieškovės ieškiniais kreipėsi į teismą (t. 1, b. l. 3-11, 72-79).
Ginčo esmė: ar atsakovės Tarybos sprendimas ir Komisijos paskelbtos sąlygos (ginčijamuose dalyse) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nevaržo konkurencijos, o nustatyti apribojimai yra proporcingi atsakovės siekiamiems tikslams.
Dėl atsakovės teisės nustatyti papildomus ribojimus
Turtas, dėl kurio nuomos viešo konkurso būdu kyla ginčas, priklauso atsakovei, kuri yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.81 str. 2 d.). Atsakovė turi teisę disponuoti juo savo nuožiūra, tačiau tik taip, kad būtų patenkinti viešieji interesai.
Ginčijamo sprendimo 6 punkte numatyta, jog turtas išnuomojamas sveikatinimo veiklai vykdyti. Teismas daro išvadą, jog atsakovė, Tarybos sprendimu nusprendusi jai priklausančias patalpas nuomoti šiai veiklai (sveikatinimo) vykdyti, siekia rūpintis savivaldybės gyventojų sveikata. Todėl toks turto panaudojimas, teismo vertinamas, kaip panaudojimas tenkinant viešąjį interesą, t. y. užtikrinant rūpinimąsi visuomenės sveikata.
Teismui nekyla abejonių, jog siekdama įgyvendinti šį viešąjį interesą, atsakovė privalo imtis priemonių, kad turtas būtų išnuomotas tam subjektui, kuris užtikrins turto nuomos terminu tokios veiklos vykdymą, kuri atitiks savivaldybės tikslą ir viešojo intereso užtikrinimą, t. y. šiuo atveju vykdys sveikatinimo veiklą. Tai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog atsakovė, siekdama savo turtą nuomos santykių pagrindu patikėti kitiems asmenims, privalo įsitikinti, ar jie pajėgs tokią veiką vykdyti.
Nei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, nei viešą konkursą reglamentuojančios Civilinio kodekso nuostatos, ir netgi nei Viešųjų pirkimų įstatymas (nors jis sprendžiant šią bylą ir netaikytinas) nenumato kiek ir kokių apribojimų konkurso dalyviams galima nustatyti. Tačiau nėra (ar bent bylą nagrinėjančiam teismui nežinoma) tokios teisminės praktikos, kurioje būtų konstatuota, jog viešo konkurso sąlygose bet kokie apribojimai dalyviams būtų draudžiami. Priešingai, nagrinėdamas savo pobūdžiu labai panašias viešųjų pirkimų bylas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog minimalius kvalifikacijos reikalavimus (iš esmės ribojimus dalyviams) turi nustatyti perkančioji organizacija, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (pvz. LAT CBS 2012 m. balandžio 12 d. nutartis c. b. UAB „Pireka“ , „Vėtrūna“ v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-43/2012 (11 lapas)).
Todėl daroma išvada, jog atsakovė turėjo teisę numatyti savo sprendime tam tikrus proporcingus ribojimus (kvalifikacinius reikalavimus), kurie leistų jai atsirinkti tokius subjektus, kurie ne tik, kad būtų pajėgūs užtikrinti viešąjį interesą užtikrinančios veiklos pastovų vykdymą, tačiau ir būtų pajėgūs atsiskaityti su turto savininku (atsakove) už nuomojamą turtą.
Atsakovė teigia, kad galimybė nustatyti apribojimus jei pirmiausiai kyla Civilinio kodekso 6.947 straipsnio penktosios dalies pagrindu. Tačiau teismas mano, jog pirmiausiai atsižvelgtina į tai, kad atsakovė yra viešasis juridinis asmuo, o jos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka nustatyta Konstitucijoje, įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ir savivaldybių tarybų sprendimuose (LR vietos savivaldos įst. 48 str. 1 d.). Atsižvelgiant į subjekto specifiškumą, klausimai dėl atsakovei priklausančio turto nuomos turėtų būti sprendžiami pirmiausiai vertinant viešosios teisės normas, o po to tik privatinės. Šiuo atveju pirmiausiai vertintinos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 22 straipsnis nustato valstybei ir savivaldybei priklausančio turto nuomos sąlygas. Kaip matyti, šio straipsnio aštuntoji dalis numato, jog Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Ši norma blanketinė, todėl sprendžiant klausimą ar atsakovas turėjo teisę numatyti apribojimus, analizuojamos ir vertinamos Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintame „Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos tvarkos apraše“ (toliau ir – Aprašas) įtvirtintos nuostatos (t. 1, b. l. 89-105).
Aprašo 2 punkte yra numatyta, kad savivaldybės turtas yra nuomojamas konkurso būdu, o aprašo II skyriuje, reglamentuojančiame atsakovės turto nuomos ir konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nurodoma, jog sprendime dėl nuomos gali būti numatytos papildomos sąlygos (28.7. punktas).
Todėl laikytinas nepagrįstu Ieškovės II argumentas, jog viešo nuomos konkurso sąlygų 1.7. ir 1.8. punktai naikintini dėl to, nes jokios papildomos sąlygos nėra numatytos Aprašo 28.12.1. – 28.12.7. punktuose. Kaip jau minėta, atsakovė papildomas sąlygas turėjo teisę nustatyti, ir akivaizdu, jog turėdama teisę nustatyti papildomas sąlygas ji privalo gauti dokumentus, kurie patvirtintų konkurso dalyvio atitikimą ar neatitikimą nustatytoms sąlygoms.
Dėl sprendimo 10.1 punkto panaikinimo
Ieškovė I ieškiniu prašė panaikinti visą sprendimo 10 punktą, tačiau teismo posėdžio metu aiškinantis aplinkybes nurodė, jog kas liečia 10.1 punktą, nesutinka tik su tuo, kad šioje sąlygoje nurodytas 1 metų terminas.
Ieškovė II aiškino, jog nesutinka su tuo punktu pilna apimtimi ir teigia, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra sudaroma tokia situacija, kad tik turėdamas patalpas subjektas gauna licenciją farmacinei veiklai, o atsakovė reikalauja licencijų jau tada, kuomet nuomoja patalpas. Todėl gaunasi tokia situacija, kad ieškovė negali dalyvauti šiame konkurse.
Teismas daro išvadą, jog ieškovių argumentai nepagrįsti. Pirmiausiai pažymėtina, jog sprendimo 6 p. yra numatyta, kad patalpos išnuomojamos sveikatinimo veiklai vykdyti. Nei viena iš šalių šio sprendimo punkto neginčijo, o teismui aiškinantis bylos esmę posėdyje, priešingai- ieškovės II atstovė teismui dar ir žodžiu patvirtino, kad 6 p. sąlygos neginčija, nes ji pagrįsta. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, ir šalys pačios apsisprendžia kokia apimtimi ginti savo pažeistas, ar tariamai pažeistas teises. Ieškovės neginčijo 6 p., kur nurodoma kokiai veiklai patalpos nuomojamos, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovei nurodžius veiklos sritį, kuriai būtent vykdyti išnuomojamos patalpos, ji turi teisę pareikalauti dokumentų, įrodančių, jog konkurso dalyvis tą veiklą vykdo (kaip kad ir numatyta 10.1 punkte).
Sprendžiant dėl šios sąlygos atmetamas ir Ieškovės I argumentas, jog ši sąlyga diskriminacinė, nes skirtinguose konkursuose nustatomos skirtingos sąlygos ir taip pažeidžiamos jos teisėti interesai. Tokią poziciją Ieškovė I grindė konkurso nuomos sąlygomis dėl patalpų Josvainių g. 2, Kaune. Ištyręs įrodymus teismas nustatė, jog ir kitame konkurse (kur beje dalyvavo ir ieškovė I) atsakovė numatė, jog patalpos nuomojamos sveikatinimo veiklai vykdyti (t. 1, b. l. 51, Sprendimo 1 p.). Tai, kad papildomai sprendime nebuvo nurodytos sąlygos pateikti įrodymus apie vykdomą sveikatinimo veiklą, kaip kad dabar ieškovių ginčijamo sprendimo 10.1 punkte – teismo vertinimu nereiškia jokio diskriminacijos, kadangi bet kokiu atveju konkurso dalyviai turi prievolę įrodyti, kad turi galimybę užsiimti ta veikla, kuriai vykdyti atsakovė nuomoja patalpas.
Taip pat nepagrįstu laikomas Ieškovės II argumentas, kad šia konkurso sąlyga sudaroma patinė situacija, nes licencija gaunama tik išsinuomojus patalpas, o atsakovė reikalauja ją pateikti jau dalyvaujant konkurse. Pažymėtina, jog ginčijamoje sąlygoje nurodoma, jog turi būti pateikti dokumentai, įrodantys apie vykdomą sveikatinimo veiklą. Sveikatinimo veikla – asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, farmacinė ir kita sveikatinimo veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija (LR sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 5 d., galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo momentui). Akivaizdu iš šio apibrėžimo, kad sveikatinimo veikla nėra vien tik farmacinė veikla. Juo labiau, sveikatinimo veikla nėra tolygi farmacinei veiklai. Tuo pačiu tai reiškia ir tai, jog sveikatinimo veikla yra labai plati bei nėra visa licencijuojama. Taigi visiškai nepagrįsti motyvai apie tai, kad ši sąlyga riboja konkurenciją, yra diskriminacinio pobūdžio, ar sudaro „užburtą“ ratą, kuomet prašoma licencijos, kuri galima tik turint patalpas. Teismo vertinimu, jei ieškovės tikrai norėtų užsiimti verslu, žiūrėdamos kūrybiškai, galėtų dalyvauti nuomos konkurse, išsinuomoti patalpas (pvz. kad ir medicininio masažo paslaugoms vykdyti), o turėdamos patalpas jau galėtų siekti gauti licenciją farmacinei veiklai vykdyti.
Pasisakant dėl Ieškovės I ginčijamo sąlygoje numatyto 1 metų laikotarpio pažymėtina, jog ieškovė registruota ilgiau nei vienerius metus, tačiau byloje surinkti įrodymai ir pačių ieškovių atstovų paaiškinimai rodo kitą- ieškovės nors ir įsteigtos, jokios realios veiklos nevykdo, todėl teismui, ištirtų įrodymų pagrindu, padarius išvadą dėl reikalavimų nepagrįstumo, papildomai kyla abejonės ir apie tai, ar jos nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Taip pat teismas mano, kad sąlygoje nurodytas 1 metų laikotarpis yra proporcingas ir tinkamas, kad įsitikinti, jog konkurse dalyvaujantis asmuo rimtas rinkos dalyvis, atsakingai nusiteikęs veiklos vykdymui.
Dėl sprendimo 10.2. punkto panaikinimo
Ieškovės teigia, kad atsakovė, siekdama užsitikrinti savo interesus, neturėjo teisės nustatyti tokio reikalavimo, o galėjo nustatyti tik švelnesnius apribojimus (pvz. užstatą, nuomos mokesčio dalies mokėjimą į priekį ir pan.), nes to būtų pakakę.
Teismas sutinka su ieškovėmis tik ta apimtimi, jog visi apribojimai turi būti pagrįsti ir nevaržantys konkurse dalyvaujančių asmenų rato (ir tuo pačiu jų teisių) daugiau nei reikia. Tačiau pripažintina, kad apribojimus (sąlygas) turi teisę nustatyti nuomojamo turto savininkas (pasisakyta sprendimo trečiame lape), todėl atmestini ieškovių argumentai, kad 10.2. punkte numatyta sąlyga negalėjo būti nustatyta aplamai.
Toliau teismas analizuoja ar ji yra proporcinga siekiamam tikslui. Ištyrus įrodymus daroma išvada, jog atsakovė, nuomodama savo turtą, iš esmės suinteresuota pasiekti dviejų tikslų: a) užtikrinti, kad visuomenei stabiliai būtų teikiamos sveikatinimo paslaugos; b) gauti piniginę naudą už jai priklausančio turto naudojimą. Taigi būtų galima sutikti su ieškovėmis, jog užstato, nuomos mokesčio į priekį mokėjimas ar net banko garantija leistų atsakovei tam tikram laikotarpiui užsitikrinti nuostolių atlyginimą, net jei ir nutrūktų nuomos santykiai, ar konkursą laimėjęs subjektas nepradėtų vykdyti veiklos. Tačiau šios užtikrinimo priemonės, teismo vertinimu, nebūtų pakankamos įsitikinti ar subjektas pajėgus stabiliai ir efektyviai dirbti visą nuomos laikotarpį.
Kaip vienas iš indikatorių, rodančių subjekto patikimumą ir gebėjimą vykdyti ūkinę veiklą, gali būti retrospektyvus subjekto veiklos pelningumo vertinimas už tam tikrą laikotarpį. Tas ir buvo nustatyta ginčijamoje sąlygoje, ir, teismo vertinimu, tai nėra neproporcinga bei nepagrįsta. Svarbu pažymėti ir tai, kad teismui aiškinantis dėl šios sąlygos ir numatyto 3 metų termino, atsakovės atstovė teigė, jog prieš nustatant šią sąlygą su tokiu 3 m. terminu ji kontaktavo su kitais savivaldybės struktūriniais padaliniais, ir ši sąlyga yra sukonstruota pagal nusistovėjusią ir įprastą atsakovės praktiką. Šis aspektas irgi svarbus teismui darant išvadą dėl sąlygos teisėtumo, kadangi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuluodamas teisės aiškino taisykles savo pobūdžiu labai panašiose viešųjų pirkimų bylose yra pasisakęs, jog apie kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas, kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (LAT CBS 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis c. b. UAB „A. Ž. ir ko“ v. Skuodo rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-661-469/2015 (9 lapas)).
Tai, kad Ieškovė II veiklą vykdo mažiau nei tris metus, nesudaro kliūties jai dalyvauti konkurse, nes sąlyga sukonstruota taip, kad trumpesnį nei trejų metų laikotarpį veiklą vykdantys subjektai privalo pateikti dokumentus tik už tą laikotarpį. Tokia sąlygos formuluotė, teismo vertinimu, taip pat paneigia Ieškovės I argumentus apie naujiesiems rinkos dalyviams siekiamus pritaikyti apribojimus. Priešingai- teismo vertinimu ji net šiek tiek palankesnė naujiems rinkos dalyviams, kadangi subjektas gali būti įkurtas naujai ir 10.2 punkte įtvirtinta sąlyga netrukdys jam dalyvauti, nes jis dokumentus apie pelningumą gali teikti nuo savo įkūrimo dienos.
Ieškovė I šios sąlygos neteisėtumą motyvavo ir tuo, kad įkuriant įmonę patiriama išlaidų, ir dėl to jos pelno/nuostolių ataskaitoje yra minusinė reikšmė, dėl ko neatitiks šios sąlygos. Teismo vertinimu tai nėra pagrįsta priežastis pripažinti ieškovės reikalavimus pagrįstais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nei viena ieškovė realios veiklos nevykdo, todėl visiškai suprantama, jog negeneruoja pajamų ir negali parodyti pelno. Kodėl ta veikla nevykdoma- ieškovių steigėjų reikalas, tačiau dėl to, kad negauna pajamų ir jų pelno/nuostolių ataskaita minusinė, negali būti kalta atsakovė. Vėlgi, jei jau ieškovėms tikrai labai svarbus ir aktualus šių patalpų nuomos konkursas, buvo galima galvoti kūrybiškai, ir nepažeidžiant apskaitos politikos pagerinti savo finansinius rodiklius (pvz. kad ir akcininkų įnašais, paskolomis ar pan.), o ne ginčyti sąlygas.
Taigi ištyrus visumą įrodymų teismas nenustatė, kad ginčijami reikalavimai būtų neproporcingi ir/ar pažeidžiantys ieškovių teises, ar suteiktų privilegijas kitiems rinkos dalyviams diskriminuojant ieškoves. Todėl ieškiniai laikytini visiškai nepagrįstais ir atmestini (CPK 265 str. 1 d.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Ieškovės II prašymu, 2016-04-13 nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. 1, b. l. 107-109). Ieškinius atmetus, šios laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinamos (CPK 150 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinius atmetus, ieškovėms jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Teismas byloje patyrė 8,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 1, b. l. 2). Šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovių valstybei, t. y. po 4,49 Eur iš kiekvienos.
Teismas vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinius atmesti.
Panaikinti 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi taikytas laikinąją apsaugos priemonę - 64,49 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų (patalpos plane pažymėtos 5-5, 5-6, 5-7, pusrūsis; 1-39, 1-44, 1-45, I a.; bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos 5-1, 5-15, pusrūsis; 1-17, 1-27, 1-38, I a.; pastatas, kuriame yra patalpos, plane pažymėtas lD3p, pastato unikalusis Nr. 1993-4020- 8019), esančių (duomenys neskelbtini)., viešo nuomos konkurso procedūrų vykdymo sustabdymą.
Priteisti iš ieškovės– uždarosios akcinės bendrovės „Geros sveikatos centras“ (į.k. 302797430, buveinės adresas J. Biliūno g. 7, Kaunas) valstybei 4,49 Eur (keturi eurai 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovės– uždarosios akcinės bendrovės „Vynuogių“ vaistinė (į.k. 304038688, buveinės adresas Aviečių g. 16, Martinavos k., Kauno raj.) valstybei 4,49 Eur (keturi eurai 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752), įmokos kodas 5660. Biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami VMI internetiniame puslapyje.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.