Civilinė byla Nr. e2-938-1097/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00838-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.18; 3.2.4.4; 3.2.4.11

 (S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 10 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Daivai Vasiliauskei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Open Banking LT“ atstovams nemokumo administratoriui Juozui Viščiniui ir advokatui Simonui Janušaičiui,

atsakovui P. S. ir jo atstovui advokatui Justinui Jarusevičiui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kevin EU“ atstovei advokatei Mildai Visockei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Open Banking LT“ ieškinį atsakovui P. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Kevin EU“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) ,,Open Banking LT“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. S. (toliau – atsakovas) dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovo 13 712 098 USD dydžio žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (13 712 098 USD) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad BUAB „Open Banking LT“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Kevin LT“) buvo įregistruota Juridinių asmenų registre 2017 m. birželio 8 d. Nuo įmonės įsteigimo, t. y. nuo 2017 m. birželio 14 d., iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės vadovas buvo atsakovas P. S.. 2018 m. kovo 1 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas trečiasis asmuo UAB ,,Kevin EU“. 2017 m. spalio mėn., trečiajam asmeniui dar nesant įsteigtam, buvo parengta Kevin baltoji knyga (ang. whitepaper) (toliau – Baltoji knyga) – dokumentas, kuriame išsamiai aprašomas pirminio žetonų platinimo (ang. ICO arba Initial Coin Offering) (toliau – ICO) tikslas, taip pat įmonė (jos steigėjai, vadovai, konsultantai ir pan.), kurios vystomam projektui / produktui yra siekiama pritraukti investicijų, finansuojamos įmonės verslo planas, jos planuojamo įgyvendinti projekto/produkto koncepcija, galutinis tikslas, pajamų ir pelno prognozės ir pan. Baltojoje knygoje, be kita ko, nustatyta, kad investicijoms pritraukti platinamų žetonų pavadinimas „KVT“, bendras platinamų KVT žetonų kiekis – 250 mln., vieno KVT žetono kaina – 1 USD, KVT žetonai išduodami per Ethereum valdomą išmaniųjų sutarčių sistemą; KVT žetonų pardavimas bus vykdomas per Gibraltare įsteigtą Kevin įmonę, laikantis visų žetonų pardavimą tvarką reglamentuojančių kompetentingų institucijų taisyklių bei rekomendacijų. Numatyta, kad KVT žetonų platinimas vyks nuo 2017 metų spalio mėn. iki 2017 metų gruodžio mėn., 10 mln. KVT žetonų bus išplatinta ankstyviesiems investuotojams uždaro platinimo metu, o likę žetonai (240 mln.) bus išplatinti viešai; KVT žetonų pasiūla ribota, visi per platinimą neparduoti KVT žetonai bus sunaikinti.

3.       Ieškovės teigimu, iš viešai prieinamų platformos etherscan.io duomenų matyti, kad bendras platinamų KVT žetonų kiekis – 250 mln., su šiais žetonais buvo atlikti 171 pervedimai, šiuos žetonus turėjo / turi 109 turėtojai; taigi, per laikotarpį nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. vasario 2 d. iš viso KVT žetonų turėtojams (į kriptovaliutų pinigines) buvo pervesta / perleista 13 712 098 KVT žetonų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Baltąją knygą vieno KVT žetono kaina buvo nustatyta 1 USD, darytina išvada, jog per ICO išplatinus 13 712 098 KVT žetonų buvo pritraukta 13 712 098 USD investicijų Kevin projekto / produkto vystymui. Po sėkmingai įvykusio ICO, atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, 2018 metų rugpjūčio – rugsėjo mėn. kreipėsi į advokatų profesinę bendriją Norkus ir partneriai Cobalt dėl ieškovės planuojamos vykdyti veiklos, kurią vykdant ieškovė teiktų galimybes prekių ir / arba paslaugų teikėjų klientams atsiskaityti už prekes ir / arba paslaugas ne tik įprasta valiuta (eurai, doleriai ar kita oficialia valiuta), bet taip pat ir virtualia valiuta, teisinio įvertinimo.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3042-643/2021 ieškovei iškėlė bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-101-553/2022). Nustatytas prejudicinis faktas, kad ieškovės 2021 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodytas 1 823 533 Eur vertės trumpalaikis turtas iš tiesų realiai neegzistavo. Tuo tarpu trečiasis asmuo UAB ,,Kevin EU“ šiuo metu yra sėkmingai veikianti įmonė; 2021 metais pritraukusi 10 mln. dolerių investiciją, o 2022 metais – net 65 mln. dolerių investiciją.

5.       Ieškovės teigimu, dėl ieškovės buvusio vadovo atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei buvo padaryta didelė žala – atsakovas ieškovės verslo modelį (sukurtą projektą / produktą), turtą, žmogiškuosius išteklius bei kitą ieškovės turėtą nematerialų turtą (ieškovės ,,know-how“, vardą ir pan.) panaudojo didžiulių investicijų per ICO pritraukimui, ieškovei iš to negaunant jokios naudos. Šios aplinkybės nulėmė tolesnį ieškovės nemokumą.

6.       Ieškovės teigimu, egzistuoja visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos, todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės patirtą žalą privalo atlyginti atsakovas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jis, būdamas ieškovės vadovu, pažeidė savo fiduciarines pareigas elgtis sąžiningai ir protingai ieškovės atžvilgiu, be kita ko, naudodamas ieškovės verslo modelį (sukurtą projektą / produktą), turtą, žmogiškuosius išteklius, taip pat ieškovės ,,know-how“ bei ieškovės turėtą vardą, panaudojo šiuos išteklius savo asmeninei naudai ir / ar trečiajam asmeniui (CK 2.87 straipsnis).

6.1.                      2017 m. spalio mėn., trečiajam asmeniui dar nesant įsteigtam, su tikslu vykdyti ICO buvo parengta Baltoji knyga; sėkmingai įvyko ICO, kurio metu išplatinus 13 712 098 KVT žetonų buvo pritraukta 13 712 098 USD investicijų Kevin projekto / produkto vystymui. Kadangi pagal Baltąją knygą KVT žetonų pardavimas turėjo būti vykdomas per Gibraltare įsteigtą Kevin įmonę, tikėtina, jog ICO buvo įvykdytas ir tuo pačiu investicijos buvo pritrauktos per Kevin Limited, kurios vadovu, kaip ir ieškovės, ICO vykdymo metu buvo atsakovas. Įmonė Kevin Limited galimai jokios veiklos nevykdo nuo 2019 metų, neturi teisės naudoti registracijos adreso. Taigi, atsakovas, būdamas tiek ieškovės, tiek Kevin Limited vadovu, iniciavo ICO siekiant pritraukti lėšų ieškovės vykdomam verslui bei ieškovės sukurtam projektui / produktui plėtoti, tačiau iš ieškovės finansinių dokumentų nenustatyta jokių duomenų, jog šios per ICO pritrauktos investicijos būtų pasiekusios ieškovę. ICO metu pritrauktos investicijos per Gibraltare įsteigtą įmonę Kevin Limited buvo galimai nusavintos ir / ar panaudotos šiuo metu sėkmingai veikiančiam trečiajam asmeniui plėtoti.

6.2.                      Iš ieškovės 2017 m. rugsėjo 29 d. atlikto 15 000 USD dydžio tarptautinio pavedimo Ambisafe Inc. matyti, kad buvo atsiskaityta už paslaugas, susijusias su KVT žetonų vystymu / ICO vykdymu. Platformoje etherscan.io pateikiami duomenys patvirtina, kad įmonė Ambisafe Inc. buvo atsakinga už KVT žetonų sukūrimą / šių žetonų ICO vykdymą. Taigi, atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, ieškovės lėšomis atsiskaitė už KVT žetonų vystymą / ICO vykdymą.

6.3.                      Atsakovo el. laiškas, siųstas buvusiam investuotojui M. Z., patvirtina, kad po sėkmingai įvykusio ICO atsakovas ketino vykdyti Kevin produktą / paslaugą ieškovės vardu ir naudai, todėl kreipėsi į teisininkus dėl ieškovės planuojamos veiklos teisinio įvertinimo. Šią aplinkybę patvirtinta ir ieškovės vardu parengtas 2018 m. liepos 4 d. raštas, kuriuo siūlomas Kevin produktas / paslaugos Pakistano valstybėje veikiantiems subjektams.

6.4.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs buvusių ieškovės ir trečiojo asmens darbuotojų ieškinį dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, 2022 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022, konstatavo, jog teismai, spręsdami dėl šalių darbo teisinių santykių kvalifikavimo kaip darbo keliems darbdaviams, pagrįstai nustatė, kad ginčo laikotarpiu ieškovė ir trečiasis asmuo vykdė iš esmės tą pačią veiklą, susijusią su internetinės bankininkystės paslaugomis; veikla buvo vykdoma tose pačiose patalpose; darbuotojai vykdė tas pačias darbo funkcijas abiejų įmonių naudai, įmonės prisistatė vienu pavadinimu – „Kevin“; mažėjant atsakovės (ieškovės) darbuotojų skaičiui, atitinkamai didėjo trečiojo asmens darbuotojų skaičius. Teismai konstatavo, jog labiausiai tikėtina, kad ieškovės darbuotojai (ar jų dalis) galėjo būti perkelti į trečiąjį asmenį. Tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas, neveikė išimtinai ieškovės interesams ir jo naudai. Įsteigus naują subjektą – trečiąjį asmenį, atsakovui tuo pačiu metu būnant ieškovės vadovu bei trečiojo asmens steigėju / vienu iš vadovu, atsakovas aktyviais veiksmais prisidėjo prie trečiojo asmens plėtros, perkeliant visą ieškovės verslo modelį (vystomą Kevin projektą/produktą) ir su juo susijusį nematerialų turtą (ieškovės ,,know-how“, įgytą vardą ir pan.) bei žmogiškuosius išteklius į trečiąjį asmenį. Tokiais prieš ieškovę nukreiptais veiksmais atsakovas prisidėjo prie ieškovės nemokumo.

7.       Ieškovė nurodė, kad nors naudojantis ieškovės vardu, verslo modeliu (jos vystomo projektu / produktu) bei ieškovę sudarančios komandos sudėtimi sėkmingai įvykusio ICO metu buvo pritraukta 13 712 098 USD, tačiau nemokumo administratorius, įvertinęs ieškovės finansinius dokumentus, nenustatė jokių duomenų, jog šios per ICO pritrauktos investicijos būtų pasiekusios ieškovę. Atitinkamai, ieškovė nurodė reiškianti šį ieškinį buvusiam bendrovės vadovui – atsakovui, kuris yra materialiai atsakingas už šią ieškovei padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis).

8.       Ieškovės teigimu, atsakovas veikė tiesiogine tyčia (CK 6.248 straipsnis), nes atsakovas veikė suprasdamas, kad jo veiksmai padarys žalos ieškovei. Atsakovas veikė sąmoningai: tiek per ICO pritrauktas investicijas galimai pasisavinant sau ir / ar panaudojant trečiojo asmens plėtrai; tiek savo aktyviais veiksmais prisidedant prie ieškovės verslo modelio bei žmogiškųjų išteklių perkėlimo į trečiąjį asmenį. Taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Žalingi padariniai kilo ieškovei iš atsakovo neteisėtų veiksmų – per ICO pritrauktas investicijas panaudojant trečiojo asmens plėtrai ir / ar pasisavinant sau. Jeigu šios investicijos būtų buvusios panaudotos ieškovei ir / ar ieškovės verslo modelis (vystomas Kevin projektas / produktas) ir juo susijęs nematerialus nefinansinis turtas bei žmogiškieji ištekliai nebūtų buvę perkelti į šiuo metu sėkmingai veikiantį trečiąjį asmenį, tai ieškovė nebūtų tapusi nemokia bei, tikėtina, galėtų ir toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Taigi, šie atsakovo veiksmai tiesiogiai lėmė tai, jog per ICO ieškovės plėtrai pritrauktos lėšos nepasiekė ieškovės. Atsakovui buvo žinoma / turėjo būti žinoma, kad per ICO ieškovės plėtrai pritrauktų lėšų panaudojimas galimai asmeninei naudai ir / ar trečiojo asmens plėtrai bei ieškovės verslo modelio perkėlimas į trečiąjį asmenį, sukels neigiamas pasekmes ieškovei.

9.       Atsakovas P. S. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės administravimui skirtų lėšų atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodė, kad ieškinys buvo pareikštas ne siekiant apginti galimai pažeistas ieškovės teises ir / ar teisėtus interesus, o kaip spaudimo priemonė atsakovui ieškovės bankroto bylos bei konflikto su ieškovės nemokumo administratoriumi kontekste. Ieškovės nemokumo administratorius bankroto procesą vedą kitų asmenų – ieškovės akcininkų A. Ž., S. S. Z. bei M. Z. – naudai ir interesais. Ieškinys grindžiamas vien tik nemokumo administratoriaus ir M. Z. subjektyvia nuomone ir deklaracijomis, yra spaudimo prieš atsakovą priemonė, siekiant priversti atsakovą nupirkti M. Z. sutuoktinei priklausančias UAB ,,Kevin EU“ akcijas. Atsakovas nurodė, kad teiginiai apie neva įvykusį KVT žetonų išplatinimą ir daugiau nei 13 mln. USD investicijų surinkimą yra melagingi – ICO niekada neįvyko ir jokių investicijų iš ICO nei ieškovė, nei kuri nors kita ieškovės nurodoma įmonė negavo. Ieškinys atmestinas, nes nebuvo įrodytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

10.       Atsakovas paaiškino, kad, įsteigus ieškovę UAB ,,Open Banking LT“ (buv. UAB ,,Kevin LT“), buvo ieškoma galimybių kuriamam produktui finansuoti; viena iš svarstytų galimybių buvo virtualių žetonų išleidimas ir išplatinimas. ICO planai buvo aprašyti informaciniame leidinyje pavadinimu „baltoji knyga“ (angl. whitepaper), žetonų platinimui reikalingos programinės įrangos kūrimui pasisamdyta įmonė Ambisafe Inc. ir teisiniai patarėjai Ramparts, turėję konsultuoti žetonų platinimo klausimu. Ruošiantis ICO buvo pradėta testuoti programinė įranga, tačiau ICO vykdymo planai liko neįgyvendinti. Operacijos kriptovaliutomis yra susijusios su didele rizika. Be to, 2017 m. spalio mėn., kai buvo atliekami paruošiamieji ICO darbai, Lietuvos bankas paskelbė savo neigiamą poziciją dėl virtualiųjų valiutų ir pirminio virtualiųjų valiutų žetonų platinimo, todėl buvo aišku, kad ieškovės planuoto ICO įgyvendinimas galėtų itin nepalankiai atsiliepti ateityje su ieškove susijusiems asmenims kreipiantis į Lietuvos banką dėl leidimo vykdyti licencijuojamą veiklą. Persvarsčius ICO vykdymo planus, buvo nuspręsta projekto nebetęsti, nepradėti platinti KVT žetonų bei ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Priėmus šį sprendimą, toliau nebebuvo perkamos Ambisafe Inc. ir Ramparts paslaugos. Tai, kad ICO nebuvo įvykdytas, patvirtina vien faktas, kad ieškovė teisiniams patarėjams iš Gibraltaro – Ramparts – sumokėjo tik pusę sutartos sumos, t. y. 12 500 svarų sterlingų avansą iš sutartos 25 000 svarų sterlingų sumos. Jeigu ICO būtų įvykdytas, išplatinti KVT žetonai ir surinktos milijoninės sumos (ką nepagrįstai nurodo ieškovė), teisinių paslaugų teikėjai neabejotinai būtų reikalavę sumokėti ne tik avansą, bet ir visą sutartą sumą. Nutraukus ICO vykdymo planus, ieškovei nebeliko poreikio samdytis teisininkus Gibraltare. Lygiai tokia pati situacija susiklostė ir su Ambisafe Inc. – pagal ieškovės pateiktą mokėjimą šiai įmonei už žetonų vystymo paslaugas buvo sutarta sumokėti 35 000 USD, tačiau už suteiktas buvo sumokėtas tik avansas – 15 000 USD. Nutraukus ICO vykdymo planus, Ambisafe Inc. neužbaigė visų numatytų darbų, nepaleido KVT žetonų, todėl nebuvo sumokėta kaina už tuos darbus, kurie liko neatlikti. Trečiasis asmuo UAB ,,Kevin EU“ yra atsakovo verslo partnerio T. T. įkurta įmonė, kurios darbuotojas ir vienas iš akcininkų yra atsakovas; ši įmonė įkurta 2018 m. kovo 1 d., taigi jos įkūrimas neturi jokios sąsajos su ieškovės įrodinėjamu ICO, kuris tariamai vyko nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. vasario. ICO niekada nebuvo įgyvendintas, o, neįvykus ICO, nebuvo surinktos ir 13 712 098 USD lėšos. Ieškinys yra grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, todėl turi būti atmestas pilna apimtimi.

11.       Atsakovo teigimu, nėra įrodytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir savo patirtos žalos, t. y. to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. vasario 2 d. vyko ICO, kurio metu neva buvo išplatinti 13 712 098 vnt. KVT žetonų ir gauta 13 712 098 USD lėšų suma, o atsakovas šias lėšas tariamai panaudojo kitos įmonės veikloje. Ieškovės nurodomas ICO neįvyko ir įvardijamų pajamų gauta nebuvo. Oficialusis, didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas –Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. kovo 12 d. atlikto operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-1077 – patvirtina, kad jokio ICO nebuvo. Šią išvadą VMI patvirtino 2022 m. rugpjūčio 16 d. atsakymu į Vilniaus apygardos teismo paklausimą civilinėje byloje Nr. eB2-2608-643/2022 ir VMI aiškiai bei nedviprasmiškai nurodė, kad ieškovė ICO nevykdė ir jokių pajamų iš to negavo. Atsakovo teigimu, ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtinta ICO vykdymo ir to, kad jo metu 13 712 098 KVT žetonų buvo parduoti už 13 712 098 USD sumą. Taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog lėšos, tariamai gautos iš ICO, būtų buvusios atsakovo pasisavintos ar kur nors išleistos. Tokių duomenų nėra ir negali būti, nes ieškovės nurodomas ICO neįvyko ir nebuvo parduotas nei vienas KVT žetonas. Ieškovei neįrodžius ICO fakto, nėra net teorinių prielaidų, kad atsakovas galėjo pažeisti savo fiduciarines pareigas ieškovės atžvilgiu, t. y. ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis).

12.       Atsakovas argumentavo, kad ieškovė neįrodė, jog veikla buvo perkelta į UAB ,,Kevin EU“. Tariamas ieškovės veiklos perkėlimas į Kevin EU yra visiškai nesusijęs su byloje pareikštu reikalavimu dėl 13 712 098 USD žalos priteisimo. Ieškovė nurodo, neva prisidėdamas prie ieškovės veiklos perkėlimo, atsakovas prisidėjo prie ieškovės nemokumo, tačiau šioje byloje nereiškiamas reikalavimas dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Nėra aišku, kaip tariamas ieškovės išsigalvotas veiklos perkėlimas yra susijęs su reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Be to, tariamas ieškovės veiklos perkėlimas į UAB ,,Kevin EU“ neįrodytas jokiais rašytiniais įrodymais. 

13.       Atsakovas nurodė, kad, siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Šiuo atveju ieškovė to neįrodė. Ieškovė nepatyrė ir negalėjo patirti 13 712 098 USD dydžio žalos, nes neįrodžius, kad ICO įvyko ir jo metu buvo surinkti 13 712 098 EUR, nėra jokio pagrindo net teoriškai kalbėti apie kokią nors ieškovės patirtą žalą. Be to, net ir darant prielaidą, kad ICO įvyko ir jo metu buvo išplatinti 13 712 098 vnt. KVT žetonų, ieškovė iš žetonų pardavimo nebūtų gavusi pajamų, nes Baltojoje knygoje pateikiama informacija, kad viešo žetonų pardavimo (ICO) tikslas buvo parduoti 15 mln. KVT žetonų, o jeigu žetonų pardavimas nepasieks minimalaus kapitalo tikslo, visos lėšos bus automatiškai grąžintos investuotojams. Baltojoje knygoje, kuria ieškovė remiasi teigdama, kad 1 KVT žetonas neva buvo parduotas už 1 USD, pateikiama informacija apie planuotą 1 KVT žetono pardavimo kainą taip pat negali būti vertinama kaip teisinga, nes joje buvo aprašyti tik ICO planai, o ne įvykusio ICO faktas. Ieškovės pateikiamuose įrodymuose – išrašuose iš internetinės kriptovaliutų svetainės – apskritai nenurodoma tariamo KVT žetono pardavimo kaina. Taigi, nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės įrodinėjamą žalos dydį. Ieškovė neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei ieškovės patirtos žalos. Vadinasi, nesant nustatytų dviejų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo spręsti ir dėl priežastinio ryšio tarp jų. Atsakovo kaltės prezumpcija galioja tik tada, kai nustatoma, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, todėl, neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, laikytina, kad nėra CK 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo konstatuoti atsakovo kaltę.

14.       Dublike ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas savo atsiliepime pripažįsta, jog būtent ieškovė mokėjo už su Kevin virtualių žetonų „KVT“ platinimu susijusias teisines paslaugas Gibraltaro teisininkams, taip pat Ambisafe Inc. už virtualių žetonų vystymo bei platinimo programinės įrangos kūrimą. Atsakovas neneigia, jog į bylą pateikta Baltoji knyga yra dėl ginčo virtualių žetonų Kevin (KVT), kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai virtualūs žetonai įvardinti Kevin. ir KVT, o atsakovas ir T. T. nurodomi kaip vieni iš siūlomos paslaugos vystytojų. Toks pats virtualių žetonų pavadinimas yra ir ieškovės pateiktuose etherscan.io išrašuose, kurių duomenų patikimumo atsakovas neginčija. Tai reiškia, kad pateikti duomenys būtent apie ginčo Kevin virtualius žetonus ir jų perleidimus skirtingiems subjektams.

15.       Ieškovės teigimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad virtualių žetonų Kevin projektas buvo nutrauktas vėliausiai 2017 m. spalio 17 d., nes už susijusias teisines paslaugas Advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontora Cobalt (toliau – Cobalt) išrašė sąskaitas už perpirktas Gibraltaro Rampart Corporate Advisors Limited (toliau – Rampart) teisines paslaugas, taip pat už kriptovaliutų rinkimo sutarties parengimo paslaugas 2017 m. gruodžio 1 d., 2018 m. rugsėjo 28 d., 2018 m. spalio 31 d.; kaip matyti iš etherscan.io duomenų naujausia Kevin virtualių žetonų pervedimo transakcija įvyko prieš 1997 dienas, t. y. apytiksliai prieš 5 metus ir 172 dienas (2018 metais).

16.       Ieškovė nurodė, kad pateikiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas nieko neįrodo ir nepaneigia, nes jame pateikta nuomonė yra grįsta tik paties atsakovo, kaip ieškovės vadovo, paaiškinimais, taip pat viešos informacijos paieška, kurios VMI nesugebėjo rasti iš dalies dėl to, kad atsakovo iniciatyva buvo trinama vieša informacija apie šią veiklą. Ieškovė dar 2018 m. vykdė virtualių žetonų veiklą ir atsakovo iniciatyva pradėjo slėpti ir naikinti informaciją apie ją. Virtualūs žetonai yra skaitmeninis turtas, o tai reiškia, jog jį perleisti kitiems asmenims gali tik to turto pirmasis savininkas, todėl byloje pateikti etherscan.io duomenys bet kokiu atveju rodo bendrą visų išplatintų Kevin virtualių žetonų kiekį, kurie be pradinio savininko valios negalėjo būti išplatinti ir atsirasti 109 virtualiose piniginėse. Šios aplinkybės įrodo, kad buvo išplatinta 13 712 098 vienetų virtualių žetonų Kevin,, kurie buvo sukurti ieškovės iniciatyva ir kurių oficiali pirminė siūloma pardavimo kaina buvo 1 USD, kas laikytina ir šio turto vieneto nominalia verte.

17.       Ieškovė pastebėjo, kad atsakovas nepaaiškina, kodėl M. Z. buvo parduoti Kevin virtualūs žetonai už mažiausiai 50 000 Eur sumą, nors tuo pačiu aiškina, kad jokių virtualių žetonų ieškovė neplatino. Virtualių žetonų pardavimas kitam asmeniui ir yra jų platinimas. Vertinant visas aplinkybes yra labiau tikėtina, jog už kitiems asmenims perleistus 13 712 098 vienetus virtualių žetonų gautos pajamos ieškovės naudai. Tai, kad atsakovas nuslėpė pajamas, nereiškia, kad jos nebuvo gautos. Atsakovas, kaip ieškovės vadovas, privalėjo gautas pajamas tinkamai apskaityti ir naudoti išimtinai tik ieškovės veiklai. Jeigu atsakovas teigia, jog ieškovė negavo jokių pajamų už virtualius žetonus Kevin, tuomet jis turėtų paaiškinti, kam ir kokių neatlygintinių sandorių pagrindu buvo perduoti žetonai, tačiau to nedaro ir pats sau prieštaraudamas neigia virtualių žetonų buvimą. Atsakovo neteisėti tyčiniai veiksmai lėmė ieškovės pajamų negavimą / praradimą ar turto (virtualių žetonų) praradimą, kurio nominali vertė buvo 13 712 098 USD.

18.       Triplike atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas pabrėžė ir pakartojo, kad Kevin (KVT) virtualių žetonų išleidimas ir platinimas (ICO) nevyko, planai vykdyti ICO buvo nutraukti ir nėra jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ICO vyko, atsakovas per ICO gautas lėšas (13 712 098 USD) kažkokiu būdu pasisavino ir dėl to ieškovė tariamai patyrė žalą. Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikia jokių konkrečių argumentų dėl tariamos atsakovo civilinės atsakomybės. Abstraktus faktų išvardinimas apie sudarytas sutartis arba pirktas teisines paslaugas nepagrindžia, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ieškovės įrodinėjamoje apimtyje – pasisavino ieškovei priklausančias 13 mln. USD viršijančias lėšas. Tai, kad ieškovė samdė teisininkus iš Gibraltaro Ramparts Corporate Advisors Limited, svarstydama vykdyti ICO, neįrodo, jog ICO iš tiesų įvyko ir 13 712 098 vienetų virtualių žetonų KVT buvo išplatinti gaunant atitinkamą JAV dolerių sumą. ICO planavimo ir pasirengimo stadijoje nutrūko ir ieškovės santykiai su advokatų kontora Ramparts baigėsi, o Ramparts už suteiktas teisines konsultacijas ieškovei 2017 m. spalio 11 d. išrašė tik avansinę sąskaitą. Būtent šiuos mokėjimus patvirtina ieškovės nurodomi mokėjimai Cobalt. Tai, jog ieškovė sudarė paslaugų teikimo sutartį su Ambisafe Inc. dėl virtualių žetonų vystymo bei platinimo programinės įrangos kūrimo, neįrodo, kad šis projektas buvo užbaigtas ir įvykdytas, paleidžiant ICO ir išplatinant virtualius KVT žetonus mainais gaunant 13 712 098 USD. Tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Ieškovė pateikė duomenis, kad įmonei Ambisafe Inc. 2017 m. rugsėjo 29 d. sumokėta tik 15 000 USD suma, o tai yra tik dalis šalių sutartos kainos. Ieškovei nusprendus ICO planų netęsti, tolimesnis bendradarbiavimas su Ambisafe Inc. ieškovei buvo nebereikalingas, todėl paslaugų atsisakyta ir daugiau sąskaitų Ambisafe Inc. ieškovei neišrašė bei, atitinkamai, ieškovė daugiau mokėjimų šiam tiekėjui neatliko. Be Ambisafe Inc. paslaugų ICO įgyvendinimas neįmanomas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų, jog Ambisafe Inc. neužbaigė savo darbų, šiuos darbus nutarus nutraukti ir jų nebetęsti. Tai įrodo, kad ieškovės planai, susiję su ICO, buvo neįgyvendinti ir nėra jokių aplinkybių įrodančių atsakovo veiksmų neteisėtumą.

19.       Atsakovas nurodė, kad ieškovės teiginiai dėl aplinkybės, jog atsakovas neva trynė visą viešą informaciją apie ieškovės su kriptovaliutomis susijusią veiklą, įskaitant įvykdytą ICO, yra klaidinantys. Ieškovės pateiktame 2018 m. kovo 8 d. laiške nėra jokios informacijos apie ICO. Jame tik nurodoma, kad ieškovė turi pašalinti informaciją apie kriptovaliutas savo rinkodaroje dėl partnerio nuogąstavimų. Šis ginčas nėra apie tai, ar ieškovė turėjo bendrai veiklų, susijusių su kriptoturtu. Šis ginčas yra apie neva įvykdytą ICO ir neva gautas bei atsakovo pasisavintas 13 mln. USD viršijusias pajamas. Ieškovės pateiktas 2018 m. kovo 8 d. laiškas niekaip nesusijęs su ICO, su tuo susiję nepagrįsti teiginiai neturi reikšmės sprendžiant dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo nepagrįstumo.

20.       Trečiasis asmuo UAB ,,Kevin EU“ rašytiniuose paaiškinimuose paaiškino, kad UAB ,,Kevin EU“ veikloje nebuvo ir negalėjo būti panaudotos jokios pirminio žetonų platinimo (ICO) metu gautos lėšos. UAB ,,Kevin EU“ yra Lietuvos banko licencijuojama įmonė, bendrovės licencijavimo proceso metu priežiūros institucija (Lietuvos bankas) nuosekliai įvertino visus duomenis apie bendrovę, jos dalyvius ir vadovus, kapitalo kilmę ir kitą Lietuvos bankui svarbią informaciją. Aplinkybė, kad Lietuvos bankas, įvertinęs visą bendrovės licencijavimui reikalingą informaciją, neįžvelgė su bendrovės įkūrimu, jos dalyviais ir vadovais susijusių rizikų ar neatitikimo teisės aktų reikalavimams, ir suteikė mokėjimo įstaigos licenciją, įrodo, kad kuriant bendrovę nebuvo naudotos jokios ICO metu ieškovės neva gautos ir atsakovo pasisavintos lėšos. Lietuvos bankui buvo pateikti visi duomenys, pagrindžiantys UAB ,,Kevin EU“ steigimui ir veiklos plėtrai panaudotų lėšų kilmę. Visos įmonės gautos investicijos (investuojamų lėšų kilmė) buvo išsamiai patikrintos net keliais lygiais: pačių investuotojų, tikrinusių gaunamų lėšų kilmę ir sandorio atitikimą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams; investuotojų bankų, atlikusių mokėjimus į UAB ,,Kevin EU“ sąskaitą, tikrinusių investuotojų sąskaitose esančių lėšų kilmę, lėšų pervedimo pagrindą ir sandorio atitikimą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams; UAB ,,Kevin EU“ sąskaitą valdančio banko, tikrinusio į UAB ,,Kevin EU“ sąskaitą pervestų beveik 70 mln. Eur lėšų gavimo pagrindą ir sandorio atitikimą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams; pačios UAB ,,Kevin EU“, tikrinusios gaunamų lėšų kilmę ir sandorio atitikimą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams; Lietuvos banko, tikrinusio UAB ,,Kevin EU“ kaip licencijuojamos mokėjimo įstaigos kapitalo lėšų kilmę pagal Lietuvos banko veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Nė vieno iš šių atvejų metu nebuvo nustatyta, kad neva ieškovė vykdė pirminį kripto valiutos siūlymo, o atsakovas surinktas lėšas pasisavino ir perdavė UAB ,,Kevin EU“.

21.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai ieškovės nemokumo administratorius nurodė, kad žetonai buvo išplatinti ir tai yra ieškovės sukurti darbo vaisiai. Pažymėjo, kad nežino, kas ir kokį kiekį žetonų gavo, taip pat to, jog surinkta 13 mln. Prekyba žetonais buvo vykdoma, o vėliau sustabdyta. Vykdymą patvirtina 109 virtualios piniginės. Įmonės apskaitoje 13 mln. nėra, taip pat nėra nustatyta, kad tokios lėšos būtų Gibraltare esančioje įmonėje. Taip pat nurodė, kad be M. Z. daugiau niekas nėra pareiškęs pretenzijų dėl žetonų. Ieškovę atstovaujantis advokatas nurodė, kad byloje turėjo būti įrodytos dvi faktinės aplinkybės: kad buvo platinami virtualūs žetonai ir kad už tai gautos pajamos, kurių bendrovė neteko. Virtualūs žetonai buvo išplatinti, informacija viešai prieinama ir nėra atsakovo ginčijama. Virtualių žetonų buvimą patvirtina: rašytiniai įrodymai, liudytojų paaiškinimai, elektroninės piniginės išrašas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, paties atsakovo paaiškinimai, susirašinėjimas su Cobalt, mokėjimai už Gibraltaro įmonei suteiktas paslaugas. Liudytojai taip pat patvirtino, kad žetonus gavo, tik nekalba apie viešą platinimą. M. Z. už žetonus sumokėjo 50 000 Eur, taigi – žetonai platinti, pinigai gauti, o žala – mažiausiai 50 000 Eur.

22.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Atsakovas paaiškino, kad planavo vykdyti ICO: pasamdė Ambersafe Inc. dėl techninių sprendinių, Cobalt – dėl konsultavimo, tačiau sumokėti tik avansai; Gibraltare įsteigta įmonė, sukurtas techninis sprendimas, reklama. Pažymėjo, kad ieškovės nurodomos 109 neva žetonus įsigijusių asmenų elektroninės pinginės reikštų, kad nurodytą kiekį žetonų įsigijo ir, atitinkamai, 13 mln. sumą sumokėjo 109 asmenys, t. y. turėjo mokėti labai didelėmis sumomis; per 109 piniginių neįmanoma surinkti 13 mln. Ir dar labiau neįtikėtina, kad niekas iš dideles lėšas mokėjusių asmenų per tiek laiko nepareiškė pretenzijų. Nurodomos piniginės – tai testinis bandymas, ICO nevyko. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad įrodymų apie pirminį kriptovaliutų siūlymą nėra, taip pat nėra įrodymų apie gautas pajamas. Niekas, tik M. Z. nurodė, kad gavo žetonų. Pirminio platinimo nebuvo, todėl viešai žetonų nebuvo galima įsigyti. Puslapyje matyti tik bandomasis platinimas, nurodomose elektroninėse piniginėse nesimato, kad būtų įkritusi eterio ar bitkoinų valiuta; nėra įrodymų, kad buvo sumokėta, t. y. nėra įrodymų, kad kriptovaliutų mainai įvyko. Atsakovo atstovas nurodė, kad baigiamojoje kalboje ieškovės atstovas, kalbėdamas apie 50 000 Eur žalą, pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl byloje turėtų būti laikomasi ieškiniu apibrėžtų nagrinėjimo ribų ir nurodyto dalyko. Ieškinio dalis dėl 50 000 Eur turėtų būti palikta nenagrinėta, nes dėl to ginčas nagrinėjamas kitoje byloje (civilinės bylos Nr. e2-1196-392/2023). Taip pat atsakovo atstovas prašė skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudą sumokant iš ieškovės administravimo lėšų ir pusę baudos skiriant atsakovui. Atsakovo atstovo teigimu, ieškovės atstovas teismo proceso metu slėpė duomenis, sąmoningai nepateikė jam žinomų reikšmingų duomenų, pareiškė žinomai nepagrįstą reikalavimą.

23.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB ,,Kevin EU“ atstovai prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad ieškovė remiasi tik prielaida dėl to, jog gauta 13 mln., tačiau nedėjo pastangų tai įrodyti. Trečiojo asmens atstovų teigimu, nebuvo įrodytas nei ICO faktas, nei lėšų surinkimas. Argumentavo, jog lėšos iš ICO negali būti naudojamos trečiojo asmens veikloje, nes trečiasis asmuo yra licencijuojama įmonė, Lietuvos bankas vertina jos veiklą ir deklaruoja neigiamą poziciją dėl kriptovaliutos veiklos. Ieškovės teiginius dėl trečiojo asmens paneigia duomenys: teisės aktų reikalavimų pažeidimo nebuvimas – UAB ,,Kevin EU“ yra licencijuojama įmonė, teikia ataskaitas Lietuvos bankui, kuris pažeidimų nenustatė; trečiojo asmens teikiami duomenys apie jo pajamų šaltinius, taip pat nepriklausomo auditoriaus audituotos UAB ,,Kevin EU“ finansinės ataskaitos, iš kurių matyti, jog ICO kilmės lėšų nėra. Taip pat teigė, kad ieškovė veiklos perkėlimo neįrodė, be to, ieškovės atstovas ir patvirtino, jog tai neturi sąsajos su žala, taigi, neaktualu šiai bylai.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Ieškinys atmestinas.

 

24.       Byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 8 d. įregistruota UAB ,,Kevin LT“ (nuo 2020 m. kovo 3 d. – UAB ,,Open Banking LT“); įmonės vadovas (direktorius) nuo 2017 m. birželio 12 d. iki 2022 m. vasario 8 d. buvo atsakovas P. S. (e. t. 1, b. l. 13-16). Įmonės akcininkai, 2017 m. rugpjūčio 7 d. išrašo duomenimis, P. S., T. T., S. K. (e. t. 1, b. l. 17), 2022 m. lapkričio 16 d. išrašo duomenimis – A. Ž. (nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d.), S. S. Z., S. K., P. S. (e. t. 3, b. l. 32-33). 2018 m. kovo 1 d. įregistruota UAB ,,Kevin EU“; įmonės generaliniu direktoriumi nuo 2018 m. kovo 1 d. įregistruotas T. T. (e. t. 1, b. l. 18-27). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3042-643/2021 (Nr. eB2-196-643/2024), iškėlė UAB ,,Open Banking LT“ nemokumo (bankroto) bylą; nemokumo administratoriumi paskirtas Juozas Viščinis.

25.       Nemokumo administratorius, atstovaudamas BUAB ,,Open Bankining LT“ (toliau – ieškovė) 2023 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. S. (toliau – atsakovas) dėl žalos atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovo 13 712 098 USD dydžio žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Grįsdama ieškinio reikalavimus, ieškovė argumentuoja, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. vasario 2 d. atsakovo vadovaujama bendrovė UAB ,,Open Bankining LT“ (tuo metu – UAB ,,Kevin LT“) vykdė pirminį žetonų platinimą (ang. Initial Coin Offering arba ICO) (toliau – ICO), kurio metu išplatino KVT žetonus ir surinko 13 712 098 USD investicijų, tačiau, ieškovės teigimu, atsakovas šias lėšas pasisavino ir / ar panaudojo kitos įmonės – UAB ,,Kevin EU“ – veikloje. Šiais neteisėtais atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, veiksmais bendrovei padaryta 13 712 098 USD žala, kurią prašoma priteisti ieškovei iš atsakovo, esant visoms atsakovo civilinės atsakomybės sąlygoms. Taigi, nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl buvusio bendrovės vadovo civilinės atsakomybės už bendrovei padarytą žalą.

26.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai; turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo; privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

27.       Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Taigi, bylos nagrinėjimo dalyką tokiu atveju sudaro atsakovo (juridinio asmens vadovo) civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos, nustatymas.

28.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).

29.       Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

30.       Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

31.       Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas).

32.       Nagrinėjamu atveju ieškinio pagrindu nurodomą faktinę aplinkybę, kad buvo platinami virtualūs žetonai, t. y. įvyko viešas pirminis žetonų platinimas, ir už tai gautos pajamos (13 712 098 USD), ieškovės teigimu, patvirtina rašytiniai įrodymai (elektroninės piniginės išrašas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, susirašinėjimas dėl teiktų programavimo paslaugų ir teisinių konsultacijų, susijusių su Gibraltare įsteigta įmone bei ICO, taip pat mokėjimas už šias paslaugas; liudytojų paaiškinimai ir paties atsakovo paaiškinimai, pastarajam neneigiant, jog virtualūs žetonai buvo išplatinti.

33.       Pirminis žetonų platinimas (ang. Initial Coin Offering arba ICO) (toliau – ICO) apibūdinamas kaip pradinis virtualiųjų valiutų žetonų platinimas, kuriuo siekiama pritraukti kapitalo ar investicijų naujo produkto ar paslaugos kūrimui, įmonės vystymui ar jos veiklos plėtimui; ICO vyksta internete, naudojant decentralizuotą viešą finansinių operacijų saugojimo sistemą (angl. Distributed Ledger Technology, blockchain) ir išleidžiamus žetonus parduodant už virtualiąsias arba realias valiutas (e. t. 3, b. l. 58). Ši veikla priskirtina veiklai, susijusiai su kriptoturtu (virtualiuoju turtu), nes, pagal pateiktą Lietuvos banko informaciją, su kriptoturtu susijusia veikla ar paslaugomis laikytinas kriptoturto pirkimas, laikymas ar pardavimas, ICO vykdymas ar žetonų platinimas, operacijos, atliekamos su kriptoturtu, kriptoturto keitimo veikla, lėšų investavimas į kriptoturtą ir investicinių paslaugų, susijusių su kriptoturtu, teikimas, išskyrus atvejus, kai tai laikytina investavimu į finansines priemones (kaip jos apibrėžtos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje), fondų, skirtų investuoti į kriptoturtą, kūrimas, išskyrus profesionaliesiems investuotojams skirtus fondus, kriptoturto piniginių administravimas ir kita panaši veikla (e. t. 10, b. l. 123).

34.       Nagrinėjamoje byloje pateikiami įrodymai, suteikiantys informacijos apie UAB ,,Open Banking LT“ (buv. UAB ,,Kevin LT“) veiklą, siejamą su ieškovės nurodytu ginčo ICO, ir jos metu (ne)gautas lėšas:

34.1.                      2017 m. birželio 17 d. UAB ,,Kevin LT“ ir patentuotų kompiuterių programinės įrangos programų kūrimu, rinkodara, licencijavimu ir platinimu, susijusių palaikymo paslaugų teikimu, užsiimanti, taip pat ir blokų grandinės programinės įrangos kūrimo ir vystymo paslaugas teikianti bendrovė Ambisafe Inc. sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią Ambisafe Inc. įsipareigojo sukurti išsamią ICO svetainę su integruota ERC20 žetonų pinigine, kurios prekės ženklas bus sukurtas pagal klientės reikalavimus, išleisti naują žetoną pagal klientės specifikacijas viešajame Ethereum tinkle, sukonfigūruoti visas ICO svetainės veikimui reikalingas paslaugas, bendradarbiauti su kriptovaliutų biržomis, kad klientės žetonas būtų įtrauktas į biržų sąrašus, ir kt. Sutartyje nustatyta, kad mokesčiai už paslaugas bus skaičiuojami vienodo tarifo pagrindu pagal pateiktą mokėjimo grafiką, iš viso 35 000 USD, o kiekvienas mokėjimas bus atliekamas iš anksto, prieš Ambisafe Inc. pradedant darbus, susijusius su atitinkamu projekto etapu. Mokėjimai pagal grafiką išdėstyti taip: 5 000 USD – pasirengimas (brošiūros ir prospekto rengimo auditas, ICO interneto svetainės priežiūra, projekto valdymas, sąranga (2017 m. birželio 19 d. – 2017 m. liepos 31 d.); 15 000 USD – projekto skelbimas ir kūrimas (internetinės piniginės pritaikymas, lokalizacijos valdymas, žetonų išdavimas, projekto valdymas, reitingų agentūros ataskaita (2017 m. rugpjūčio 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 30 d.); 15 000 USD – paleidimas (ICO saugojimo paslauga, klientų aptarnavimas, projekto valdymas (2017 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. spalio 15 d.); 5 000 USD mokėtina sutarties pasirašymo metu. Pagal sutarties 8 punktą, jei klientė nutraukia projektą, ji privalo sumokėti paslaugų teikėjai Ambisafe Inc. visą mokestį už einamąjį etapą (e. t. 4, b. l. 70-101, 102-127). 2017 m. rugsėjo 29 d. tarptautiniu pavedimu UAB ,,Kevin LT“ sumokėjo Ambisafe Inc. 15 000 USD (e. t. 1, b. l. 83). Duomenų apie kitus mokėjimus ir / ar paslaugų teikėjos Ambisafe Inc. išrašytas kitas sąskaitas, teiktas pretenzijas dėl (ne)apmokėjimo už paslaugas ar pan., byloje nėra.

34.2.                      2017 m. rugpjūčio 29 d. atsakovo pasirašytame Susitarime ir pinigų gavimo patvirtinime atsakovas patvirtino, kad iš M. Z. gavo 50 000 Eur UAB ,,Kevin LT“ ,,Initial Coin Offering“ kampanijos vystymui; atsakovas įsipareigojo įtraukti M. Z. į ICO kampanijos ,,smart kontraktą“, pagal kurį jam bus skirta kampanijos metu išleistų 500 000 žetonų, bet ne mažiau kaip už 500 000 Eur; nurodyta, kad nuo 2017 m. lapkričio 20 d. UAB ,,Kevin LT“ privalo išpirkti šiuo susitarimu gautus žetonus už ne mažiau kaip 500 000 Eur, pagal M. Z. reikalavimą (e. t. 1, b. l. 180). Antstolės Astos Stanišauskaitės 2023 m. gegužės 2 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti M. Z. pateiktoje laikmenoje (Trezor įrenginyje) esantys duomenys – elektroninėje piniginėje yra 1 024 990 KVT (Kevin žetonai) (e. t. 1, b. l. 181-187).

34.3.                      2017 m. spalio mėnesį parengta Kevin baltoji knyga (ang. whitepaper) (toliau – Baltoji knyga) (e. t. 1, b. l. 28-61). Iš Baltosios knygos matyti, kad tai yra dokumentas, kuriame pristatoma kevin, kaip kuriama inovatyvi internetinės bankininkystės paslauga, leidžianti lengvai susieti ir valdyti įvairias kriptovaliutų sąskaitas ir banko sąskaitas, sekti išlaidas, konvertuoti valiutas, prašyti mokėjimų iš draugų ir verslo partnerių ir mokėti naudojant bet kurią sąskaitą, įskaitant kriptovaliutas ir ERC20 žetonus; pristatoma kevin kortelė ir paslaugos (e. t. 1, b. l. 48). Baltojoje knygoje taip pat nurodyta, kad per Gibraltare naujai įsteigtą bendrovę kevin renka lėšas naujoms finansinėms paslaugoms kurti ir kevin finansų ekosistemai plėsti; šiuo tikslu kevin išleidžia kevin žetonus (KVT), naudodamasi išmaniųjų sutarčių sistema, kurią valdo Ethereum: žetono pavadinimas – KVT, visos pasiūlos kiekis – 250 mln., pradinė žetono kaina – 1KVT = 1 USD, viešo pardavimo tikslas – 15 mln. KVT. Taip pat nurodyta, kad, jeigu žetonų pardavimas nepasieks minimalaus kapitalo tikslo, visos lėšos bus automatiškai grąžintos investuotojams. Pateikiama informacija apie viešą pardavimą: žetonų platinimas – 10 mln. KVT pateikta ankstyviesiems investuotojams uždarame išankstinio pardavimo etape, 240 mln. KVT žetonų – platinama pirkėjams. Nurodyta, kad sutelktinio pardavimo kampanija prasideda 2017 m. spalio mėn. ir baigiasi 2017 m. gruodžio mėn. (e. t. 1, b. l. 54). Informuojama, kad žetonų padavimas bus vykdomas per kevin bendrovę, registruotą Gibraltare (e. t. 1, b. l. 58). Taip pat Baltojoje knygoje nurodyta, kad ,,kevin negali būti laikomas patarėju jokiais teisiniais, mokesčių ar finansiniais klausimais; bet kokia informacija Baltojoje knygoje yra pateikiama tik bendrais informaciniais tikslais ir kevin neteikia jokių garantijų dėl šios informacijos tikslumo ir išsamumo“ (e. t. 1, b. l. 59).

34.4.                      2017 m. spalio 13 d. Gibraltare įregistruota įmonė Kevin Limited, kurios akcininkai P. S., S. K., T. T., vadovas – P. S. (nuo 2017 m. spalio 13 d.); paskutinė pateikta metinė deklaracija iki 2018 m. spalio 13 d. (e. t. 1, b. l. 96-101; 124-129, 134, 155, 156-157).

34.5.                      Byloje pateikta kopija iš viešai prieinamos etherscan.io platformos, kurioje suteikiama prieiga prie išmaniųjų sutarčių (angl. blockchain) duomenų, susijusių su Ethereum kriptovaliuta) (e. t. 1, b. l. 62-80). Platformos duomenimis apie KVT žetonų turėtojus (kriptovaliutų pinigines): bendras platinamų KVT žetonų kiekis – 250 mln., su žetonais atlikti 171 pervedimai, žetonus turėjo 109 turėtojai; žetono pardavimo kaina nenurodoma. 

34.6.                      2017 m. spalio 2 d. UAB ,,Kevin LT“, atstovaujama atsakovo, pasirašė teisinių paslaugų teikimo sutartį su Europos teisės advokatų kontora Ramparts, kuri įsipareigojo teikti teisines konsultacijas Anglijos, Gibraltaro ir EU teisės klausimais (e. t. 4, b. l. 131-141, 143). 2017 m. spalio 11 d. teisinių paslaugų teikėjas Europos teisės advokatų kontora Ramparts išrašė Advokatų kontorai Norkus ir partneriai Cobalt 12 500 GBP sąskaitą, nurodant, kad tai yra 50 proc. nuo sutarto atlygio už teisines paslaugas žetonų platinimo projekte UAB ,,Kevin LT“ (e. t. 4, b. l. 129, 142).

34.7.                      2017 m. spalio 17 d. ištrinta žinutė (viešas paskelbimas) apie Kevin žetonų platinimą (e. t. 4, b. l. 149, 150).

35.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog viešas ginčo žetonų ICO įvyko ir / ar kad jo metu būtų surinkta prašoma priteisti lėšų suma (CPK 178, 185 straipsniai).

36.       Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, 2017 m. spalio mėnesį paskelbtoje Baltojoje knygoje aprašomas pirminio žetonų platinimo (ang. ICO arba Initial Coin Offering) (toliau – ICO) tikslas, taip pat įmonė (jos steigėjai, vadovai, konsultantai ir pan.), kurios vystomam projektui / produktui yra siekiama pritraukti investicijų, aprašomas finansuojamos įmonės verslo planas, jos planuojamo įgyvendinti projekto / produkto koncepcija, galutinis tikslas, pajamų ir pelno prognozės ir pan. Įvertinus Baltosios knygos turinį, pripažintini pagrįstais atsakovo teiginiai, kad Baltoji knyga yra informacinis leidinys, skirtas aprašyti ieškovės kurtą produktą, pristatyti plėtros ir finansavimo planus, tarp jų – ir planuojamą viešą ICO. Šis dokumentas nesukūrė jokių materialiųjų teisių ar pareigų, ir tai tiesiogiai jame pabrėžta; taip pat Baltojoje knygoje tiesiogiai pažymėta, jog joje esanti informacija teikiama tik bendrais informaciniais tikslias ir neteikiamos garantijos dėl teikiamos informacijos tikslumo bei išsamumo. Taigi, Baltoji knyga yra viešo ICO planavimo ir populiarinimo stadijoje rengiamas dokumentas, kuris nepatvirtina ir neįrodo nei viešo ICO vykdymo fakto, nei jo metu surinktų lėšų fakto ir / ar dydžio.

37.       Ieškovės teigimu, etherscan.io platformos duomenys apie KVT žetonų turėtojus (kriptovaliutų pinigines) fiksuoja, kad per laikotarpį nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. vasario 2 d. iš viso KVT žetonų turėtojams (į kriptovaliutų pinigines) buvo pervesta / perleista 13 712 098 KVT žetonų, ir, atitinkamai, atsižvelgiant į Baltojoje knygoje nurodytą vieno KVT žetono kainą, pritraukta 13 712 098 USD investicijų Kevin projekto / produkto vystymui. Teismo vertinimu, su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes, kaip matyti iš nurodyto išrašo iš svetainės, jame esanti informacija nėra pakankama, kad būtų galima nustatyti žetonų platintoją, įgijėjus, įsigijimo kainą ar pan. Nesant individualių duomenų, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad būtų patvirtintas viešas žetonų išplatinimo faktas ir jo metu surinktos lėšos. Pažymėtina, kad šis įrodymas vertintinas visos įrodomosios medžiagos kontekste, todėl atsižvelgtina ir į tai, kad pagal svetainės duomenis žetonų įgijėjų skaičius ir ieškovės nurodoma žetono kaina lemtų, jog investuotos labai didelės sumos, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, kad kokie nors asmenys per laikotarpį nuo 2018 m. būtų pareiškę pretenzijas ieškovei dėl investuotų sumų. Tai natūraliai kelia abejonių dėl nurodomo viešo žetonų platinimo fakto. Kita vertus, šis išrašas logiškai atitinka atsakovo dėstomą faktinių aplinkybių kontekstą, pagal kurį – buvo vykdomas rengiamos ICO sistemos testavimas ir išrašas atspindi būtent tokią bandomąją žetonų platinimo platformos versiją. Šie teiginiai byloje nebuvo paneigti ir nebuvo įrodyta, kad platformos duomenys atspindi realiai faktiškai įvykusį viešą ICO. Kaip matyti, platformos duomenyse nėra nurodyta žetono pardavimo kaina, todėl nėra įrodoma, kokio dydžio pajamos būtų gautos, t. y. nepatvirtinami ieškovės teiginiai dėl prašomos priteisti žalos dydžio.

38.       Ieškovės teigimu, įvykusį ICO patvirtina su Ambisafe Inc. ir teisinių paslaugų teikėju Ramparts pasirašyti susitarimai ir atlikti mokėjimai už paslaugas, susijusias su KVT žetonų vystymu / ICO vykdymu. Teismas, įvertinęs pateiktų rašytinių įrodymų apie nurodytomis paslaugų sutartimis sutartas paslaugas turinį ir atliktų mokėjimų už paslaugas sumas, konstatuoja, kad sutarčių turinys, sutartos kainos ir sutarčių pagrindu sumokėtos sumos leidžia manyti, jog sutartos paslaugos nebuvo suteiktos pilna apimtimi, ką patvirtina mažesnių sumų, nei būtų mokama visiškai įvykdžius sutartis, sumokėjimas bei duomenų apie paslaugų teikėjų teiktas pretenzijas dėl (ne)atsiskaitymo nebuvimas. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo teiginius, kad ieškovės santykiai su Ambisafe Inc. buvo nutraukti neužbaigus projekto, kuriam įmonė samdyta: sutarta suteikti paslaugas vykdant ICO ir paleidžiant į viešą prekybą KVT žetonus už 35 000 USD, o sumokėta 15 000 USD, kas atitinka pirminių / paruošiamųjų etapų paslaugų teikimo apimtį. Taip pat ir su advokatų kontora Ramparts pasirašytos 2017 m. spalio 2 d. sutarties dėl ieškovės konsultavimo ICO klausimais Gibraltare pagrindu buvo išrašyta tik išankstinė sąskaita 12 500 GBP sumai už 50 proc. sutaro mokesčio už ICO projektą. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo teiginius, kad planai, susiję su ICO, nebuvo pabaigti, projektas nutrauktas.

39.       Ieškovės teigimu, sėkmingai įvykusį ginčo ICO patvirtina atsakovo el. laiškas, siųstas buvusiam investuotojui M. Z., ir ieškovės vardu parengtas 2018 m. liepos 4 d. raštas, kuriuo siūlomas Kevin produktas / paslaugos Pakistano valstybėje veikiantiems subjektams, nes, ieškovės teigimu, šie dokumentai liudija, kad po sėkmingai įvykusio ICO atsakovas ketino vystyti Kevin produktą / paslaugą ieškovės vardu ir naudai. Iš byloje pateikto 2018 m. liepos 4 d. el. paštu siųsto kevin rašto ,,Dėl galimo bendradarbiavimo“ matyti, kad tai buvo Pakistano Islamo Respublikos vidaus rinkai skirtas pasiūlymas apsvarstyti bendradarbiavimo su Kevin bendrove tikslingumą (e. t. 1, b. l. 85-86; e. t. 8, b. l. 12-13). Atsakovo M. Z. siųstu el. laišku atsakovas persiuntė 2018 m. rugsėjo 3 d. teisininkų komentarą dėl UAB ,,Kevin LT“ planuojamos vykdyti veiklos teisinio vertinimo (e. t. 1, b. l. 81-82). Iš šių dokumentų turinio nėra pagrindo spręsti apie realiai ir faktiškai įvykusio viešo ICO faktą ar apimtį (gautas pajamas), nes juose nėra kalbama apie žetonus ar jų sėkmingą išplatinimą, taip pat nėra informacijos apie iš to gautas lėšas. Dokumentai pernelyg apibendrinančio pobūdžio, todėl iš jų turinio nėra galimybės nustatyti šiai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių.

40.       Nurodytų aplinkybių ir įrodymų kontekste atskirai įvertintini byloje pateiktas 2017 m. rugpjūčio 29 d. atsakovo ir M. Z. Susitarimas ir pinigų gavimo patvirtinimas, taip pat antstolės užfiksuota ir liudytoju apklausto M. Z. nurodyta aplinkybė apie šio asmens pateiktoje laikmenoje (kriptovaliutų piniginėje) esančius 1 024 990 KVT.

41.       Viena vertus, šie įrodymai, vertinant kartu su visa bylos medžiaga, nepatvirtina ir neįrodo įvykusio viešo ICO fakto ir jo metu gautų lėšų (CPK 185 straipsnis). Susitarime nurodyta žetonų įsigijimo kaina (50 000 Eur), atsižvelgiant į turimą žetonų skaičių (1 024 990 KVT), neatitinka Baltojoje knygoje apibrėžtų žetonų platinimo sąlygų (kainos): ieškovė teigia, kad ginčo ICO metu 1 KVT žetonas parduotas už 1 USD, tačiau, kaip matyti iš Susitarimo, elektroninės piniginės ir liudytojo M. Z. nurodytų duomenų, liudytojas nurodė už 1 024 990 KVT mokėjęs 50 000 Eur. Taip pat nurodyti duomenys ir liudytojo paaiškinimai nepatvirtina, kad žetonus M. Z. būtų įsigijęs viešo ICO metu, mokėdamas kriptovaliuta. Priešingai, tiek Susitarimo turinys, tiek liudytojo nurodytos žetonų įsigijimo aplinkybės, nurodo, kad žetonai buvo įsigyti tiesiogiai, sumokant kainą eurais. Taip pat, atsižvelgiant į susitarimo surašymo datą (2017 m. rugpjūčio 29 d.), matyti, kad žetonai įsigyti (pinigai paimti) dar neprasidėjus ieškovės nurodomam ICO, kuris, kaip teigė ieškovė, vyko nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. vasario 2 d. Taigi, šie įrodymai nepatvirtina ieškovės ieškinio pagrindu nurodytų faktinių aplinkybių dėl viešo žetonų platinimo ir jo metu gautų lėšų.

42.       Kita vertus, pastebėtina, kad Baltojoje knygoje, pateikiant informaciją apie viešą žetonų platinimą, taip pat nurodyta, jog ,,10 mln. KVT pateikta ankstyviesiems investuotojams uždarame išankstinio pardavimo etape“. Lingvistinis šios nuostatos aiškinimas gali būti suvokiamas kaip nuoroda į jau įvykusį uždarą žetonų platinimo etapą, buvusį iki viešo ICO. 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. Z. nurodė, kad už 50 000 Eur įsigijo KVT žetonų, už kuriuos sumokėjo grynaisiais pinigais juos perdavęs atsakovui pagal susitarimą. Taip pat teigė, kad už įsigytus žetonus mokėjo eurais ir nežino nė vieno asmens, kuris už žetonus būtų mokėjęs kriptovaliuta; patvirtino, jog viešo platinimo metu įsigyjami žetonai ,,ateina“ į kriptovaliutų sąskaitą. Paaiškino, kad ruošiantis ICO reikalingos didelės lėšų sumos marketingui, reklamai, todėl jis, kaip investuotojas, sutiko sumokėti už žetonus prieš ICO ir žetonus gavo prieš ICO, investuodamas pinigus projektui vystyti. Liudytojo teigimu, jis prisidėjo prie projekto kaip investuotojas, kuris dirbo prieš ICO, todėl buvo žadėta, kad jis gaus pelno santykiu 1 prie 10. Taip pat liudytojas nurodė, kad girdėjo kalbant, jog buvo surinkta 13 mln. eurų, tačiau jis nežino, kiek buvo surinkta, nes buvo tik investuotojas. Liudytojo teigimu, kai jis pareikalavo grąžinti jam už žetonus sumokėtus pinigus sutartu santykiu, jam buvo nurodyta, kad ICO sustabdytas ir reiks grąžinti pinigus investuotojams. Liudytojas nurodė siekiantis atgauti savo pinigus. Jo teigimu, įsigyti žetonai nėra testiniai, nes už juos sumokėti realūs pinigai. Taigi, liudytojas negalėjo patvirtinti viešo ICO fakto, tokiame pats nedalyvavo. Taip pat jis nurodė žetonus įsigijęs iki viešo ICO, todėl tikėjęsis didesnio žadėto pelno. Liudytojas žetonus laiko ,,tikrais“, t. y. ne bandomaisiais, ne dėl to, jog jie buvo platinti ir įsigyti įvykusiame ICO, o dėl to, jog už juos jis pats sumokėjo realius pinigus, kuriuos siekia atgauti. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nėra paneigta išankstinio, neviešo žetonų pardavimo (platinimo) iki viešo ICO galimybė.

43.       Šiame kontekste pažymėtina, kad ginčai dėl 2017 m. rugpjūčio 29 d. atsakovo pasirašyto Susitarimo ir pinigų gavimo patvirtinimo bei, atitinkamai, dėl M. Z. nurodytos atsakovui, kaip ieškovės vadovui, sumokėtos 50 000 Eur sumos yra nagrinėjami kitose civilinėse bylose: Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-498-392/2024 (buv. Nr. e2-1196-392/2023), kuri sustabdyta iki civilinės bylos Nr. e2-799-565/2024 (buv. Nr. e2-2247-565/2023) išnagrinėjimo. Šioje byloje nagrinėjamo ieškinio dėl žalos atlyginimo faktiniu pagrindu tiek ieškinyje, tiek kituose procesiniuose dokumentuose, iki pat baigiamųjų kalbų buvo įrodinėjama ICO vykdymo aplinkybė ir jo metu surinktos lėšos, kaip bendrovės patirta žala. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, 50 000 Eur perdavimas susitarimu nebuvo siejamas su viešu žetonų platinimu per ICO, o nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindu įrodinėjama būtent vykdyto ICO ir jo metu surinktų lėšų faktinė aplinkybė, klausimai dėl nurodytos 50 000 Eur sumos (ne)perdavimo, jos mokėjimo pagrindo, susitarimu nustatytų prievolių (ne)vykdymo ir kt. bus išnagrinėti nurodytose bylose. Dėl to konstatuotina, kad ieškinio dalis dėl šios sumos paliktina nenagrinėta (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

44.       2024 m. kovo 28 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. Ž. nurodė, kad atsakovas 2017 m. ieškojo pinigų projektams ir pristatė idėją išleisti ICO. Siekiant įgyvendinti šią idėją, reikalingi pinigai reklamai, reikia sukurti puslapį, pasamdyti teisininkus. Tam atsakovas ir rinko pinigus, žadėdamas pelną 1 prie 10. Liudytojas nurodė suteikęs projektui paskolą, t. y. paskola suteikta veiklai – žetonų sukūrimui. Nors jam buvo žadėta suteikti žetonų ir jis jų tikėjosi gauti, tačiau ir paskola turėjo likti bei būti grąžinta. Liudytojas nurodė, kad kažkokius žetonus jis gavo ir jų turi 300 000, tačiau jie nebuvo padengti – liudytojo teigimu, buvo atliktas žetonų sukūrimo techninis veiksmas, tačiau nebuvo prieita iki to, kad jie būtų išpirkti. Liudytojo teigimu, žetonus į biržą turėjo įdėti atsakovas, bet įmonė veiklos nevykdė ir surinktus pinigus reikia grąžinti juos sunešusiems asmenims. Taip pat jis nurodė, jog surinktą sumą matė, džiaugėsi, tačiau vėliau pranešta, kad projektas nepavyko; liudytojas nurodė nesantis specialistu, todėl nežino, ar projektas pavyko, į techninius dalykus jis nesigilino. Taigi, šio liudytojo paaiškinimai nesudaro pagrindo nustatyti įvykusį viešą ICO ir / ar jo metu surinktas lėšas. Priešingai, liudytojas patvirtino, kad projektas buvo nutrauktas, kad iki žetonų viešo platinimo nebuvo ,,prieita“, taip pat ir tai, jog žetonų jis nepirko, o gavo suteikęs bendrovei paskolą. Tai irgi nesudaro pagrindo pripažinti įvykus viešą ICO ieškovės nurodytomis sąlygomis.

45.       Byloje apklaustų liudytojų – buvusių ieškovės darbuotojų – parodymai labiau paneigia, nei patvirtina ieškovės teiginius dėl įvykusio viešo ICO ir jo metu surinktų lėšų. 2024 m. kovo 28 d. teismo posėdyje liudytojais apklausti buvę UAB ,,Open Banking LT“ darbuotojai T. N. ir K. S., dirbę bendrovėje atitinkamai nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. ir nuo 2018 m. sausio 2 d (e. t. 10, b. l. 47-49; 50-52), t. y. iki ieškovės nurodomo ICO ar jo vykdymo metu. Liudytojai nurodė, kad su ICO nedirbo, žetonų platinime nedalyvavo; atėję dirbti į įmonę girdėjo, jog ICO jau įvykęs ir lėšų surinkta, t. y. teigė įsidarbinę jau po žetonų išplatinimo ir nepamenantys, jog jiems dirbant bendrovėje vyktų žetonų platinimas; taip pat nurodė nežinantys, kas dirbo su ICO. Nurodė neturintys informacijos nė apie vieną asmenį, kuris būtų įsigijęs žetonų. Taip pat liudytojai darbuotojai nurodė, kad UAB ,,Kevin LT“ nustojo vykdyti platinimą dėl Lietuvos banko / Direktyvos apribojimų.

46.       Į bylą pateikti duomenys apie tai, kad vieša žinutė apie ICO buvo ištrinta 2017 m. spalio 10 d. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, tai patvirtina projekto nutraukimą, nes, jeigu ICO būtų vykęs 2017 m. spalį – 2018 m. vasarį, ICO vykdę asmenys būtų buvę suinteresuoti žinutės apie ICO sklaida. Tuo tarpu žinutės ištrynimas patvirtina, kad projekto sklaida buvo nutraukta vos prasidėjus ieškovės nurodomam ICO vykdymo laikotarpiui. Taip pat pritartina atsakovo teiginiams, kad abejones ieškovės teiginių dėl vykdyto ICO atitiktimi tikrovei sustiprina ir duomenų apie procesą neatitinkanti įvykių chronologija. Ieškovės teigimu, ICO vyko laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. vasario 2 d. per Gibraltare įregistruotą įmonę Kevin Limited, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad, kaip minėta, nurodyta įmonė įregistruota tik 2017 m. spalio 13 d., t. y. po ieškovės nurodomos ICO pradžios. Ir priešingai, projekto viešinimo žinutė pašalinta 2017 m. spalio 17 d., t. y. po keturių dienų nuo ICO turėjusios vykdyti įmonės įsteigimo, kas kelia pagrįstų abejonių ieškovės teiginiais, kad žetonų platinimas vyko iki 2018 m. vasario 2 d. Ieškovė šių abejonių nepašalino ir tokią chronologiją paaiškinančių duomenų / paaiškinimų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

47.       Apibendrinant nurodytą pripažintina, kad įrodymų visuma nepatvirtina ieškovės teiginių apie ieškovės vykdytą viešą ICO, tačiau leidžia pagrįstai manyti, jog pirmiau aptarti įrodymai patvirtina atsakovo teiginius dėl to, kad planuotas ir pradėtas projektas nebuvo įgyvendintas, baigėsi pradinėje stadijoje ir viešas ICO neįvyko, atitinkamai, ieškinyje nurodyta prašoma priteisti investicijų suma nebuvo surinkta (CPK 185 straipsnis).

48.       Tokias aplinkybes paaiškina ir atsakovo, taip pat trečiojo asmens vadovo, nurodytos priežastys, dėl kurių buvo atsisakyta vystyti projektą ir ICO neįvyko. Buvo nurodyta, kad projekto atsisakyta įvertinus galimybes po tokio žetonų platinimo užsiimti finansinių įmonių veikla. Kaip pagrįstai paaiškina, 2017 m. spalio 10 d. Lietuvos banko valdybos posėdyje suformuluota Lietuvos banko pozicija dėl virtualiųjų valiutų ir pirminio virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (e. t. 3, b. l. 56-61), išaiškinant, jog ,,finansų rinkos dalyviai, teikiantys finansines paslaugas, neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis. <...> Su virtualiosiomis valiutomis susijusia veikla ar paslaugomis laikytinas virtualiųjų valiutų pirkimas, laikymas ar pardavimas, ICO vykdymas ar žetonų platinimas, galimybės atsiskaityti už prekes ar paslaugas virtualiąja valiuta sudarymas ir pan. Lietuvos bankas 2017 m. spalio 11 d. išplatino savo poziciją dėl virtualiųjų valiutų, pagal kurią finansinės paslaugos turi būti aiškiai atskirtos nuo veiklos, susijusios su virtualiosiomis valiutomis; bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant. <...> Pagal patvirtintą poziciją, finansų rinkos dalyviai neturėtų užsiimti virtualiųjų valiutų pardavimu, neturėtų sudaryti sąlygų klientams atsiskaityti virtualiosiomis valiutomis jų išduotomis mokėjimo priemonėmis (pvz., debeto ar kredito kortelėmis ir pan.), nevykdyti jokių operacijų virtualiosiomis valiutomis, taip pat neužsiimti jų keitimo ar panašia veikla.“ (e. t. 3, b. l. 61). 

49.       Byloje pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio pagrindu nurodytas ICO neįvyko. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2020 m. kovo 12 d. atlikto operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (21.222) FR1042-1077 nurodyta, kad VMI patikrino UAB ,,Open Bankint LT“; tikrinta mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas (e. t. 4, b. l. 144-146). Pažymoje konstatuota, kad, ,,vykdydama veiklą, bendrovė planavo lėšų pritraukimą pirminio žetonų platinimo būdu (ICO), buvo sukurta ir testuota platinimo sistema (paslaugos ir techniniai sprendimai buvo užsakomi iš bendrovės Ambisafe Software Inc.), tačiau paties ICO dėl nepalankaus teisinio reglamentavimo, nepalankaus ICO pritrauktų lėšų vertinimo bankiniame sektoriuje ir kritusios virtualių valiutų vertės, bendrovė atsisakė.“ Taigi, ši patikrinimo pažyma patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes dėl neužbaigto ICO. Atmestini kaip nurodytos pažymos struktūrinio-lingvistinio aiškinimo neatitinkantys ieškovės teiginiai, kad pažymoje aptarta išvada nurodyta tik įmonės atstovų paaiškinimų pagrindu, nes, kaip matyti iš pažymos teksto struktūros, įmonės atstovų paaiškinimai nurodyti kabutėse ir pasvyruoju šriftu, o nurodyta aktuali išvada pateikiama naujoje pastraipoje, be kabučių ir įprastu šriftu, t. y. formuluojama kaip VMI išvada. Taip pat ir 2022 m. rugpjūčio 16 d. VMI atsakyme į Vilniaus apygardos teismo paklausimą (e. t. 4, b. l. 147) nurodyta, jog VMI 2020 m. kovo 12 d. atlikto UAB ,,Open Banking LT“ operatyvaus patikrinimo metu padaryta išvada, kad bendrovė pirminio žetonų platinimo būdu (ICO) pajamų negavo; operatyvaus patikinimo išvados pagrįstos mokesčių administratoriaus surinktais bei turimais duomenimis ir dokumentais, t. y. buvo įvertinta: bendrovės pateiktas paaiškinimas, kad bendrovė planuojamo ICO nevykdė, bendrovės banko sąskaitų išrašai, kuriuose nebuvo įplaukų iš virtualių valiutų keityklų; informacijos viešoje erdvėje apie sėkmingai įvykdytą ICO nebuvimas. Taigi, VMI, atlikusi įmonės patikrinimą, nenustatė nei įvykusio ICO fakto, nei jo metu surinktų lėšų fakto ir / ar dydžio.

50.       Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų Gibraltare įsteigtos įmonės Kevin Limited veiklą ir / ar gautas / ICO metu surinktas lėšas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo išduotas teismo liudijimas, suteikiantis teisę gauti iš atsakovo ir / ar kitų asmenų Gibraltare įsteigtos įmonės Kevin Limited: (1) virtualios valiutų piniginės išrašą už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir / ar (2) banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (e. t. 5, b. l. 33-35). Tačiau jokių duomenų apie lėšų gavimą ir / ar judėjimą nurodytoje įmonėje pateikta nebuvo.

51.       Teiginius dėl ieškovei padarytos žalos paneigia ir aplinkybė, jog, kaip teigia ieškovė, ICO metu išplatinti 13 712 098 KVT žetonų, tuo tarpu iš Baltosios knygos nuostatų matyti, kad viešo žetonų pardavimo tikslas buvo parduoti 15 mln. KVT žetonų ir nurodoma, kad jeigu žetonų pardavimas nepasieks minimalaus kapitalo tikslo, visos lėšos bus automatiškai grąžintos investuotojams. Taigi, pagal ieškovės nurodytą išplatintų žetonų skaičių, surinktos lėšos turėjo būti grąžintos investuotojams. Šią išvadą patvirtina ir Kripto ekonomikos organizacijos vadovo V. K. 2022 m. rugpjūčio 31 d. el. laiškas ieškovės nemokumo administratorei (e. t. 4, b. l. 148), kuriame nurodoma, kad ,,deklaruotas minimalus tikslas surinkti 15 mln., ir įsipareigojimas, nesurinkus tiek, grąžinti visus finansus rėmėjams“. <...> iš 250 mln. žetonų, nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. vasario 2 d. perversti kitiems neidentifikuotiems gavėjams yra apie 13,7 mln. žetonų, tokiu būdu galime daryti išvadą, kad užsibrėžtas tikslas surinkti 15 mln. nebuvo pasiektas ir tikėtina, kad projektas būtų nutrauktas.“ <...> ,,pagal ICO reitingą projektas buvo vertinamas ypatingai prastai, kas galėjo sumažinti galimybes susirinkti investicijas. Tuo labiau, kad dar 2017 m. pabaigoje buvo pašalintas originalus pranešimas apie ICO“. Taigi, atsižvelgiant į Baltosios knygos nuostatas, nesurinkus 15 mln., lėšos turėjo būti grąžintos investuotojams. Tai paneigia ir potencialios ieškiniu prašomos atlyginti žalos faktą. 

52.       Teismas, išklausęs šalių paaiškinimų, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą bei liudytojų parodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė įrodė faktinę aplinkybę, jog jos deklaruojamas viešas ICO įvyko ir, atitinkamai, jo metu surinkta 13 mln. lėšų. Šių aplinkybių ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina. Priešingai, bylos medžiagos visuma leidžia pagrįstai manyti, kad viešas ICO neįvyko, o nurodyta lėšų suma surinkta nebuvo. Taigi, pateikti įrodymai nepatvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. vasario 2 d. UAB ,,Open Banking LT“ tiesiogiai ar per Kevin Limited vykdė viešą ICO, kurio metu buvo išplatinti KVT žetonai ir gauta 13 712 098 USD pajamų (CPK 185 straipsnis).

53.       Taip pat byloje nebuvo įrodyta ir ieškinio pagrindu esanti aplinkybė, kad lėšos, ieškovės teigimu, gautos iš įvykdyto viešo ICO, būtų pasisavintos atsakovo ir / ar nukreiptos į UAB ,,Kevin EU“. Viena vertus, ieškovė nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių konkrečių įrodymų; iš esmės rėmėsi hipotetiniais teiginiais, darydama nuorodas į UAB ,,Kevin EU“ veiklos sėkmę arba / ir asmenų, dalyvaujančių abiejų įmonių veiklose / valdyme sąsajas. Akivaizdu, kad tokios prielaidos pačios savaime nėra pakankamos būtinam nustatyti ieškinio faktinį pagrindą sudarančiam faktui dėl lėšų perėmimo iš ieškovės.

54.       Kita vertus, į bylą pateikti duomenys, paneigiantys galimybes, kad iš ICO gautos lėšos galėtų būti naudojamos įkuriant UAB ,,Kevin EU“ ar jos veikloje. UAB ,,Kevin EU“ turi Lietuvos banko 2018 m. birželio 20 d. išduotą mokėjimo įstaigos licenciją (e. t. 3, b. l. 62). Atsižvelgiant į pirmiau aptartą Lietuvos banko poziciją dėl virtualiųjų valiutų ir pirminio virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (e. t. 3, b. l. 56-61), išaiškinant, jog finansų rinkos dalyviai, teikiantys finansines paslaugas, neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis, pritartina atsakovui, jog aplinkybė, kad Lietuvos bankas, įvertinęs visą bendrovės licencijavimui reikalingą informaciją, neįžvelgė su bendrovės įkūrimu, jos dalyviais ir vadovais susijusių rizikų ar neatitikties teisės aktų reikalavimams, ir suteikė mokėjimo įstaigos licenciją, leidžia pagrįstai manyti, kad kuriant bendrovę ar jos veikloje nebuvo naudotos ICO metu gautos piniginės lėšos.  

55.       Trečiasis asmuo UAB ,,Kevin EU“ argumentavo, kad licencijavimo proceso metu priežiūros institucija (Lietuvos bankas) nuosekliai įvertino visus duomenis apie bendrovę, jos dalyvius ir vadovus, kapitalo kilmę ir kitą Lietuvos bankui svarbią informaciją. Ta aplinkybė, kad Lietuvos bankas, įvertinęs visą bendrovės licencijavimui reikalingą informaciją, neįžvelgė su bendrovės įkūrimu, jos dalyviais ir vadovais susijusių rizikų ar neatitikimo teisės aktų reikalavimams ir suteikė mokėjimo įstaigos licenciją, įrodo, kad kuriant bendrovę nebuvo naudotos jokios ICO metu ieškovės neva gautos ir atsakovo pasisavintos lėšos. Bendrovė savo veiklos plėtrai pritraukė užsienio investuotojų investicijas, šiuo metu jau generuoja pajamas ir iš vykdomos komercinės veiklos. Lietuvos bankui buvo pateikti visi duomenys, pagrindžiantys UAB ,,Kevin EU“ steigimui ir veiklos plėtrai panaudotų lėšų kilmę. Pirminio žetonų platinimo (ICO) metu gautos lėšos taip pat negalėjo būti ir nebuvo panaudotos tolesnėje UAB ,,Kevin EU“ veikloje. Dėl griežtų licencijuojamai įstaigai keliamų reikalavimų UAB ,,Kevin EU“ piniginės operacijos yra vykdomos negrynaisiais pinigais ir pagrindžiamos dokumentais – sandoriais, jų pagrindu atliekamais bankiniais pavedimais ir pan. UAB ,,Kevin EU“ veikla yra finansuojama pajamomis iš vykdomos ūkinės-komercinės veiklos bei investuotojų įnašais į įstatinį kapitalą, apmokant įmonės išleidžiamų akcijų emisijos kainą. Visos gautos investicijos ir investuojamų lėšų kilmė buvo išsamiai patikrintos keliais lygiais: pačių investuotojų, investuotojų bankų, UAB ,,Kevin EU“ sąskaitą valdančio banko, pačios UAB ,,Kevin EU“, Lietuvos banko; nė vienu atveju nebuvo nustatyta, kad ieškovė vykdė pirminį kripto valiutos siūlymą, ar kad atsakovas surinktas lėšas būtų perdavęs UAB ,,Kevin EU“; atsakovas nėra atlikęs jokio piniginio įnašo į UAB ,,Kevin EU“, nėra perdavęs bendrovei nei ieškovės nurodomų, nei jokių kitų lėšų. Šiems teiginiams pagrįsti trečiasis asmuo pateikė investicines sutartis (DOK-5154 priedai; e. t. 9, b. l. 5-403) ir UAB ,,Kevin EU“ finansines ataskaitas už 2018–2022 m., nepriklausomo auditoriaus išvadas (DOK-5154 priedai; e. t. 9, b. l. 404-480), kurios patvirtina, kad bendrovės veikloje nėra apskaityta jokių pajamų / įplaukų iš atsakovo ar ieškovės nurodomų ICO lėšų. Finansinių ataskaitų rinkiniai patvirtina, kad UAB ,,Kevin EU“ gavo įplaukas pagal pridedamas finansines sutartis bei iš vykdomos ūkinės veiklos. Ieškovė šių argumentų bei aplinkybių nepaneigė ir priešingai neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai).

56.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas aktyviais veiksmais prisidėjo prie trečiojo asmens plėtros, perkeliant ieškovės verslo modelį (vystomą Kevin projektą / produktą) ir su juo susijusį nematerialų turtą (ieškovės ,,know-how“, įgytą vardą ir pan.) bei žmogiškuosius išteklius į trečiąjį asmenį. Tačiau, kaip pagrįstai argumentavo atsakovas, teiginiai dėl ieškovės veiklos perkėlimo į UAB ,,Kevin EU“ nėra susiję su pareikštu konkrečiu reikalavimu atlyginti žalą, kuri kildinama iš vykdyto ICO ir jo metu surinktų lėšų. Be to, vienintelis argumentas ir aplinkybė, kuria ieškovė grindžia teiginius dėl veiklos perkėlimo – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022, kurioje buvo nagrinėjami buvusių ieškovės darbuotojų reikalavimai dėl nesumokėto darbo užmokesčio, delspinigių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, netesybų už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo. Teismo vertinimu šie argumentai nėra pakankami konstatuoti veiklos perkėlimo į trečiąjį asmenį fakto, nes nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiami su darbo teisiniais santykiai susiję klausimai, kai darbuotojai dirbo keliems atskiriems darbdaviams (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 96 straipsnis). Net nustačius, kad ginčo laikotarpiu ieškovė ir trečiasis asmuo vykdė iš esmės tą pačią veiklą, susijusią su internetinės bankininkystės paslaugomis; veikla buvo vykdoma tose pačiose patalpose; darbuotojai vykdė tas pačias darbo funkcijas abiejų įmonių naudai, įmonės prisistatė vienu pavadinimu – „Kevin“; mažėjant atsakovės (ieškovės) darbuotojų skaičiui, atitinkamai didėjo trečiojo asmens darbuotojų skaičius, šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl veiklos perkėlimo tokia apimtimi, kaip abstrakčiai argumentuoja ieškovė. Be to, tai bet kokiu atveju nepagrindžia ir neįrodo ieškiniu prašomos priteisti žalos, kildinamos iš ICO vykdymo, priežastinio ryšio su nurodomu veiklos perkėlimu ir nepatvirtina prašomos priteisti žalos dydžio, kaip padaryto perkeliant veiklą. Atitinkamai, vien bendrų darbuotojų turėjimas ar prekinio vardo naudojimas savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl veiklos perkėlimo, nesant kitų tai patvirtinančių duomenų. Ieškovė tokių nepateikė ir plačiau šių argumentų neplėtojo bei neįrodinėjo.

57.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai pažeidžiant fiduciarines pareigas UAB ,,Open Banking LT“ vykdant viešą ICO (CK 6.246 straipsnis), tai pat nebuvo įrodytas viešo ICO vykdymo faktas ir jo metu gautų pajamų faktas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog būtų prielaidos konstatuoti ieškovei padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). Taip pat neįrodytas veiklos perkėlimas į kitą bendrovę ir tokio perkėlimo, jei jis būtų įvykęs, priežastinis ryšys su ieškiniu prašoma priteisti žala, siejama su ICO vykdymu ir jo metu surinktomis lėšomis (CK 6.247 straipsnis). Neįrodžius įvykusio viešo ICO ir jo metu surinktų lėšų fakto, nėra prielaidų nustatyti būtinąsias atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Dėl to ieškinys dėl žalos, padarytos vykdant ICO ir jo metu gautas 13 mln. lėšų nukreipiant iš ieškovės, atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas, kartu, kaip minėta, paliekant nenagrinėtą ieškinio dalį dėl 50 000 Eur, sietinų su 2017 m. rugpjūčio 29 d. Susitarimu ir pinigų gavimo patvirtinimu.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavusio atsakovo pusėje, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės administravimui skirtų lėšų.

59.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

60.       Nagrinėjamu atveju atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir byloje dalyvavęs atsakovo pusėje, UAB ,,Kevin EU“ prašė priteisti 8 185,65 Eur teisinės pagalbos išlaidų byloje; pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-18139, e. t. 11, b. l. 132-134).

61.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, trečiojo asmens atstovų rengtų procesinių dokumentų skaičių ir atsiliepimo į ieškinį pobūdį atitinkantį turinį, dalyvavimą teismo posėdžiuose, teiktus papildomus rašytinius paaiškinimus ir gausius jų priedus, išsamų argumentavimą, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas trečiajam asmeniui iš ieškovės administravimui skirtų lėšų.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

62.       Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą, ją priteisiant iš administravimui skirtų lėšų, 50 proc. skirtos baudos skiriant atsakovui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad BUAB ,,Open Banking LT“ nemokumo administratorius ne tik pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, tačiau žinodamas, kad ginčo ICO neįvyko, nuslėpė nuo teismo jam žinomus reikšmingus įrodymus – Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymą, 2022 m. rugpjūčio 16 d. atsakymą į teismo paklausimą bankroto byloje, Kripto ekonomikos organizacijos vadovo el. laišką. Atsakovo atstovo teigimu, nemokumo administratorius šiai bylai svarbius įrodymus nuo teismo nuslėpė ir pateikė tik selektyviai atrinktus, jam pačiam naudingus įrodymus, t. y. pasirinko nesąžiningai nuslėpti nuo teismo jo reikalavimą paneigiančius įrodymus.

63.       CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

64.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).

65.       Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas, prašydamas teismo skirti ieškovės atstovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nurodo, kad buvo pateiktas nepagrįstas ieškinys ir neteikti ieškinio reikalavimus paneigiantys įrodymai. Teismo vertinimu, vien ieškinio, kad ir nepagrįsto, pateikimas savaime nepripažintinas piktnaudžiavimu ar nesąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Neįrodytas ieškinys atmetamas, tačiau, atsižvelgiant į rungimosi principą, tam tikrų reiškiamus ieškinio reikalavimus paneigiančių įrodymų teikimas teismui yra atsakovo procesinė teisė ir pareiga. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių ar itin akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo, kurie sudarytų pagrindą pripažinti teisę naudojamą ne pagal jos paskirtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nesant pakankamai duomenų apie piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos skyrimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis. Dėl to atsakovo atstovo prašymas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša

66.       Pagal CPK 10 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

67.       Trečiasis asmuo UAB ,,Kevin EU“ prašė pripažinti nevieša civilinės bylos medžiagos dalį – 2019 m. gruodžio 21 d. investicinę sutartį su vertimu, 2020 m. gruodžio 4 d. investicinę sutartį su vertimu, 2020 m. gruodžio 4 d. opciono sutartį su vertimu, 2021 m. liepos 2 d. investicinę sutartį su vertimu, 2022 m. balandžio 15 d. investicinę sutartį su vertimu (CK 1.116 straipsnio 1 dalis) (DOK-5154 priedai Nr. 1-5; e. t. 9, b. l. 5-403). Nurodė, kad investicinės sutartys sudaro UAB ,,Kevin EU“ komercinę paslaptį, nes jose nurodyta informacija yra nevieša (neskelbiama jokiuose viešuose registruose), jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama – šia informacija disponuoja tik UAB ,,Kevin EU“ ir investicines sutartis pasirašę asmenys. Investicinėse sutartyse esanti informacija turi komercinę vertę, nes jose yra nustatytos gaunamų privačių investicijų sąlygos, UAB ,,Kevin EU“, jos akcininkų ir investuotojų įsipareigojimai – tai informacija, kuria disponuodami ir/ar paviešindami konkurentai ar kiti asmenys galėtų padaryti įmonei žalos. Taip pat investicinėse sutartyse yra ir byloje nedalyvaujančių fizinių asmenų asmens duomenų – vardai, pavardės, asmens kodai, adresai ir kt. Pažymėjo ir tai, kad investicinių sutarčių sąlygose šalys įsipareigojo neatskleisti jose esančios informacijos tretiesiems asmenims (2019 m. gruodžio 21 d. investicinės sutarties 10.1-10.2 punktai, 2020 m. gruodžio 4 d. opciono sutarties 6.6 punktas, 2020 m. gruodžio 4 d. investicinės sutarties 9.1-9.2 punktas, 2021 m. liepos 2 d. investicinės sutarties 9.1 punktas, 2022 m. balandžio 15 d. investicinės sutarties 12.3 punktas).

68.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į pateiktų investicinių sutarčių pobūdį, jose esančius byloje nedalyvaujančių asmenų asmens duomenis, sutartyse nustatytus šalių įsipareigojimus neatskleisti jose esančių duomenų tretiesiems asmenims, teismas tenkina nurodytą trečiojo asmens prašymą ir pripažįsta šią bylos medžiagos dalį – DOK-5154 priedus Nr. 1-5 – nevieša civilinės bylos medžiagos dalimi (CPK 10 straipsnio 4 dalis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10, 259, 260, 270 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

palikti nenagrinėtą ieškinio dalį dėl 50 000 Eur, susijusių su 2017 m. rugpjūčio 29 d. atsakovo P. S. pasirašytu Susitarimu ir pinigų gavimo patvirtinimu (e. t. 1, b. l. 180).

Atmesti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Open Banking LT“ ieškinį atsakovui P. S. dėl žalos atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kevin EU“ (j. a. k. 304777572) iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Open Banking LT“ (j. a. k. 304548602) administravimui skirtų lėšų 8 185,65 Eur (aštuonis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Atmesti prašymą dėl baudos skyrimo.

Pripažinti nevieša civilinės bylos medžiagos dalį – 2019 m. gruodžio 21 d. investicinę sutartį su vertimu, 2020 m. gruodžio 4 d. investicinę sutartį su vertimu, 2020 m. gruodžio 4 d. opciono sutartį su vertimu, 2021 m. liepos 2 d. investicinę sutartį su vertimu, 2022 m. balandžio 15 d. investicinę sutartį su vertimu (DOK-5154 priedai Nr. 1-5).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                                Rūta Latvelė