Civilinė byla Nr. e2-528-236/2016
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ukrainos juridinio asmens MAILLER LLC atstovės advokatė E. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d., kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-2665-656/2016 pagal ieškovo Ukrainos juridinio asmens MAILER LLC ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „ITEMA“ ir uždarajai akcinei bendrovei „MailerLite“ dėl neteisėto sutarties nutraukimo, nesąžiningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Ukrainos juridinis asmuo MAILLER LLC kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „ITEMA“ ir UAB „MailerLite“, prašydamas pripažinti atsakovo UAB „ITEMA“ 2015 m. balandžio 29 d. ir 2015 m. birželio 1 d. pranešimais įvykdytą vienašališką 2014 m. sausio 1 d. licencijavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti solidariai iš atsakovų 119 275 Eur nuostolių atlyginimą dėl licencijavimo sutarties nutraukimo, 243,90 Eur skolos. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovų UAB „ITEMA“ ir UAB „MailerLite“ turto areštą ieškinio sumoje; uždrausti atsakovui UAB „ITEMA“ perleisti tretiesiems asmenims autorių turtines teises į kompiuterines programas MailerSoft ir MailerLite.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies, ieškovo Ukrainos juridinio asmens MAILER LLC reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - solidariai areštuoti atsakovų UAB „ITEMA“ ir UAB „MailerLite“ 119 518,90 Eur vertės turtą; nustatyti, kad pirmiausiai areštuojamas atsakovų nekilnojamasis turtas, o jo nesant arba nepakankant, areštuojamas kilnojamasis turtas, kitas turtas ir turtinės teisės, priklausantys atsakovams ir esantys pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar nepakankant, likusiai daliai areštuojamos atsakovų piniginės lėšos, esančios pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, nustatyti, kad atsakovams leidžiama iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su atsakovų darbuotojais, bendras abiejų solidarių atsakovų arešto mastas negali viršyti 119.518,90 EUR sumos.
Atsakovai padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį ir leisti skubiai vykdyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį, kuria ieškovo Ukrainos juridinio asmens MAILER LLC reikalavimų užtikrinimui nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones - solidariai areštuoti atsakovų UAB „ITEMA“ ir UAB „MailerLite“ 119 518,90 EUR vertės turtą; nustatyti, kad pirmiausiai areštuojamas atsakovų nekilnojamasis turtas, o jo nesant arba nepakankant, areštuojamas kilnojamasis turtas, kitas turtas ir turtinės teisės, priklausantys atsakovams ir esantys pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o jų nesant ar nepakankant, likusiai daliai areštuojamos atsakovų piniginės lėšos, esančios pas atsakovus ar trečiuosius asmenis; nustatyti, kad atsakovams leidžiama iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, išmokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su atsakovų darbuotojais.
Teismas nurodė, jog atsakovų pateikti duomenys nepagrindė geros įmonių finansinės padėties, tačiau sutiko su atskirojo skundo argumentu, kad ieškinys nėra prima facie pagrįstas visoje reikalavimo apimtyje.
Teismas nustatė, jog ieškinys pareikštas dėl nuostolių, padarytų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo priteisimo iš solidarių atsakovų. Ieškovas ieškinyje patvirtino, kad jam nėra žinomas faktinis žalos dydis, žalos dydį siejo su jo negautomis pajamomis.
Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė žalos dydžio skaičiavimo, t.y. žalos apskaičiavimo tvarkos, mechanizmo, jos nepaskaičiavo grynojo pelningumo metodu. Ieškiniui esant preliminariai nepagrįstam, teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 144 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas Ukrainos juridinis asmuo MAILER LLC atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas (nepagrįstas). Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad ieškovas nuostolius kildina iš skirtingų atsakovų neteisėtų veiksmų - sutarties nutraukimo ir nesąžiningos konkurencijos, taip pat nepagrįstai suabsoliutino ieškovo ieškinį dėl tikslaus nuostolių dydžio nebuvimo;
- Skundžiam nutartis yra nemotyvuota;
- Pirmosios instancijos teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones, nors atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų gerą turtinę padėtį. Atsakovai neturi nekilnojamojo turto, taip pat registruotino turto ir ilgalaikio turto, kuris užtikrintų ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Vienintelis turtas, kuriam atsakovai galėjo pasiūlyti pritaikyti areštą yra atsakovo UAB „MailerLite“ valdomos kito atsakovo UAB „ITEMA“ akcijos.
Atsiliepimu į ieškovo Ukrainos juridinio asmens MAILER LLC atskirąjį skundą atsakovai UAB „ITEMA“ ir UAB „MailerLite“ prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo nurodomos žalos nepagrįstumą ir jos neapibrėžtumą, todėl pagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Ieškinys dėl nesąžiningos konkurencijos yra prima facie neapgrįstas, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų. Ieškovas taip pat neįrodė grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys yra patenkinamas. Dėl to teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti sunkiai įvykdomu arba visiškai nebeįmanomu įvykdyti (CPK 144 str. 1 d). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2012; 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1136/2014).
Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas (nepagrįstas). Apeliacinis teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Vertindamas apelianto argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškinio prima facie pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo su jais sutikti. Šioje byloje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau pats materialusis teisinis ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, visi ieškinyje nurodyti teisiniai bei faktiniai aspektai bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės. Tik išsprendus bylą iš esmės bus galima daryti išvadą, ar tikrai buvo pažeistos ieškovo teisės ir interesai bei ar yra teisinis pagrindas patenkinti ieškinį.
Apeliacinis teismas taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog skundžiam nutartis yra nemotyvuota.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienas teismo sprendimas (nutartis) turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą (nutartį) neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, teisingai ir pagrįstai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, todėl skundžiamos nutarties argumentacija ir motyvų pateikimas nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Apeliacinis teismas sutinka su apeliantu, jog atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų gerą turtinę padėtį, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ieškinys nėra prima facie pagrįstas visoje reikalavimo apimtyje, taip pat apeliantas nepateikė įrodymų, jog panaikinus laikinąsias apsaugos priemones galimai ieškovui palankaus teismo sprendimas pasunkės ar taps neįmanomas.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo Ukrainos juridinio asmens MAILER LLC atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Kazys Kailiūnas