Civilinė byla Nr. 3K-3-28-1075/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00716-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.1; 2.2.2.3.1.8

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. U. ir R. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. U. ir R. B. ieškinį atsakovei asociacijai Alytaus LIONS moterų klubui dėl sprendimų pašalinti nares iš klubo (asociacijos) panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asociacijos teisę pašalinti savo narius, aiškinimo ir taikymo, kai asociacijos įstatuose nėra nustatytos narių pašalinimo sąlygos ir tvarka.

2.       Ieškovės prašė panaikinti atsakovės 2023 m. sausio 4 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimus pašalinti jas iš atsakovės narių sąrašo.

3.       Ieškovės nurodė, kad atsakovės 2023 m. sausio 4 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimai pašalinti ieškoves iš atsakovės narių yra neteisėti. Kol ieškovės buvo atsakovės narės, jos įstatuose nebuvo nustatyta visuotiniame narių susirinkime patvirtinta narių pašalinimo tvarka, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovė gali pašalinti narius bet kokia tvarka ir toks sprendimas bus laikomas teisėtu. Ieškovių ginčijami sprendimai pašalinti jas yra neteisėti, nes jie priimti pažeidžiant procedūrinius reikalavimus – ieškovės nebuvo tinkamai informuotos apie atsakovės visuotinį narių susirinkimą. Jos nepažeidė nei atsakovės įstatų, nei Asociacijų įstatymo nuostatų; apie kokius nors ieškovių padarytus pažeidimus neužsiminta ir 2023 m. sausio 4 d. atsakovės visuotinio narių susirinkimo protokole. Ieškovės buvo pašalintos vien dėl to, kad įgyvendino teisę į saviraiškos laisvę ir teikė pasiūlymus dėl atsakovės veiklos, o jie nebuvo priimtini kai kurioms kitoms atsakovės narėms.  

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Alytaus apylinkės teismas 2024 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį patenkino ir panaikino atsakovės 2023 m. sausio 4 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimus pašalinti ieškoves iš atsakovės narių.

5.       Teismas nurodė, kad Asociacijų įstatyme nėra nustatyta narių pašalinimo iš asociacijos tvarka, šis klausimas turi būti reglamentuotas asociacijos įstatuose. Tačiau atsakovės įstatuose nebuvo nurodyta narių pašalinimo ir visuotinio narių susirinkimo, turinčio išspręsti pašalinimo klausimą, sušaukimo tvarka.

6.       Teismas nustatė, jog 2022 m. lapkričio 23 d. susirinkime, kuriame nedalyvavo ieškovės, atsakovės narės kalbėjo apie tai, kad ieškovės tariamai nuolat elgiasi neetiškai su kitomis narėmis ir kad kitos narės nemato galimybės veikti kartu su ieškovėmis. Atsižvelgdamos į tai, kad ieškovės nedalyvavo šiame susirinkime, atsakovės narės nutarė kitame susirinkime informuoti ieškoves apie susiklosčiusią situaciją ir įspėti jas, kad tuo atveju, jeigu nepasikeis jų elgesys, gali būti sprendžiama dėl ieškovių pašalinimo iš klubo. 2022 m. gruodžio 7 d. įvykusiame visuotiniame atsakovės narių susirinkime buvo nagrinėjamas klausimas dėl ieškovių netinkamo elgesio ir galimų sankcijų. Susirinkime buvo nutarta toliau šį klausimą nagrinėti kitame susirinkime, o ieškovėms buvo suteikta laiko apgalvoti savo elgesį ir kito susirinkimo metu išsakyti savo poziciją; į 2023 m. sausio 4 d. turėjusį įvykti susirinkimą buvo nuspręsta šaukti visas nares ir spręsti klausimą dėl ieškovių narystės klube.

7.       Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimus dėl asociacijos narių pašalinimo turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti nagrinėti šį klausimą: turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluoti pašalinimo pagrindai, sudaryta galimybė surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti, narių nuomonei susiformuoti reikšmingą informaciją, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan. Teismas nurodė neturįs pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė procedūrinius reikalavimus dėl ieškovių tinkamo informavimo. Klausimas dėl ieškovių pašalinimo buvo iškeltas 2022 m. gruodžio 7 d. įvykusiame visuotiniame narių susirinkime, jame, dalyvaujant ieškovėms, buvo nagrinėjamas jų galimai netinkamas elgesys ir galimos sankcijos. Ieškovėms buvo sudaryta galimybė apsvarstyti išgirstą informaciją, pasiruošti ir išsakyti savo poziciją kitame susirinkime. Ieškovės žinojo, kad yra keliamas klausimas dėl jų pašalinimo, turėjo galimybę išgirsti tokio sprendimo priežastis, joms buvo suteiktas protingas terminas ir galimybė pasiruošti tolesniam klausimo svarstymui kitame susirinkime, pareikšti klubo narėms savo poziciją.  

8.       Teismas nurodė, kad iš atsakovės 2023 m. sausio 4 d. susirinkimo protokolo matyti, jog ieškovės buvo pašalintos iš klubo, nes dėl jų elgesio klubą paliko mažiausiai keturios narės, tačiau protokole nebuvo nurodyta jokių konkretesnių pašalinimo pagrindų ar aplinkybių. Teismas nustatė, kad atsakovė buvo įsteigta 2018 metais, jos trys steigėjos priėmė į klubą dar aštuoniolika narių. 2021 metais atsakovę paliko dvi narės, 2022 metais – dar trys narės; jos argumentavo pasitraukimą iš klubo nurodydamos įvairias asmenines priežastis, tačiau neminėjo netinkamo ieškovių elgesio. Nors liudytojos tvirtina, kad S. S. pasitraukė iš klubo, nes per susirinkimą ją apšaukė ieškovė R. U., S. S. savo laiške nurodė kitokias pasitraukimo priežastis. Teismas prašė, kad atsakovė (jos atstovė) ir liudytojos, nurodžiusios, jog ieškovės buvo pašalintos iš klubo dėl priekaištų, patyčių, apkalbėjimo, draugystės, bendrystės nebuvimo, netinkamai išsakytos kritikos ir pan., detalizuotų savo paaiškinimus ir nurodytų konkrečias situacijas, tačiau jos negalėjo detalizuoti savo parodymų ir nurodė, kad prisimena tik nemalonius pojūčius, emocijas ir neigiamą atmosferą. Dvi liudytojos nurodė, kad iš esmės ieškovės R. U. kritika būdavo pagrįsta ir konstruktyvi. Pašalinant narį iš asociacijos turi būti nurodomi konkretūs faktai apie asmens padarytus pažeidimus, nurodant jų atlikimo laiką, vietą, asmens faktinių veiksmų turinį, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Narių pašalinimas iš klubo negali būti grindžiamas vien apibendrinto pobūdžio teiginiais, tačiau atsakovė ir liudytojos tik abstrakčiai nurodė, kad ieškovė R. U. pašalinta iš klubo dėl netinkamo elgesio, o ieškovė R. B. pašalinta dėl to, kad palaikydavo R. U..

9.       Teismas nurodė, kad griežčiausia sankcija – pašalinimas iš asociacijos – turi būti proporcinga asmens atliktiems veiksmams, kiekvienu atveju turi būti nustatyta teisinga ir tinkama interesų pusiausvyra. Asociacijos narius siejantys santykiai pasižymi ne formalumu, todėl ir priimami sprendimai neturėtų būti formalūs ir griežti, o griežčiausios sankcijos taikytinos tik išskirtiniais atvejais. Teismas vertino, kad byloje nėra įrodyta, jog egzistavo konkrečios priežastys pašalinti ieškoves iš klubo, todėl nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovėms pagrįstai pritaikyta ši sankcija.

10.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2024 m. liepos 4 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. 

11.       Kolegija vertino, kad byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog ieškovėms taikyta sankcija už padarytus etikos ir įstatų pažeidimus buvo proporcinga ir buvo teisinis pagrindas pašalinti jas iš atsakovės narių. Iš atsakovės 2023 m. sausio 4 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad ieškovės pašalintos atsakovės narių balsų dauguma dėl nuolatinio nepagarbaus ir neetiško elgesio su kitomis narėmis. Atsakovės etikos kodekse yra nurodyta, kad neturi būti priimami sprendimai, tenkinantys tik nario interesus, negalima pamiršti etikos ir teisingumo kitiems; kai tik kyla dvejonių, situacija turi būti nedelsiant išspręsta ir visos abejonės išsklaidytos; etikos kodekse yra nustatyta, kad nariai turi būti atsargūs kritikuodami kitus ir negailėti pagyrimų, jie turi kurti, o ne griauti.

12.       Kolegija pažymėjo, kad teismo posėdyje apklaustos atsakovės atstovė ir liudytojos (atsakovės narės) nurodė, jog ieškovės nesielgė pagarbiai ir etiškai, tyčiojosi iš narių veiklos ir pomėgių, dėl tokio ieškovių elgesio klube buvo bloga atmosfera; dėl jų netinkamo elgesio dvi atsakovės narės pasišalino, kitos trys turėjo tokių ketinimų; klausimas dėl ieškovių netinkamo elgesio buvo svarstytas atsakovės narių susirinkime, tačiau ieškovės neatsižvelgė į išsakytas pastabas, todėl buvo priimtas sprendimas pašalinti jas iš atsakovės narių. Kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus ir priimdamas sprendimą, suteikė didesnę įrodomąją galią ieškovių paaiškinimams ir nepakankamai atsižvelgė į atsakovės ir liudytojų parodymus, patvirtinusius, kad ieškovės neetiškai elgėsi su kitais atsakovės nariais. Kolegija nurodė neturinti teisinio pagrindo abejoti atsakovės paaiškinimais ir liudytojų parodymais, nes jie yra nuoseklūs ir patvirtino pasikartojantį ieškovių netinkamą elgesį.

13.       Kolegija pažymėjo, kad asociacijos laisvė reiškia ne tik teisę laisvai vienytis į asociacijas, bet ir asociacijos teisę reikalauti iš savo narių tinkamai elgtis, laikytis asociacijos įstatų, kitų vidinių dokumentų, bendrų papročių ir pan., o nariams, kurie pažeidžia asociacijos taisykles, taikyti sankcijas, taip pat, asociacijos nariams pritarus ir nusprendus, šalinti narius iš asociacijos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina nuolatinį ieškovių nepagarbų ir neetišką elgesį su atsakovės narėmis. Atsakovė 2022 m. lapkričio 23 d. ir 2022 m. gruodžio 7 d. visuotiniuose narių susirinkimuose svarstė ieškovių neetišką elgesį, suteikė joms laiko apsvarstyti savo elgesį ir įspėjo jas, kad gali būti sprendžiamas klausimas dėl jų pašalinimo iš klubo. Ieškovės neatsižvelgė į išsakytas pastabas, todėl 2023 m. sausio 4 d. susirinkime buvo nuspręsta jas pašalinti. Kolegija vertino, kad atsakovė, pritaikiusi ieškovėms griežčiausią sankciją, nepažeidė proporcingumo principo. Byloje nenustatyta pagrindo manyti, kad atsakovė siekė atsikratyti ieškovių kaip savo narių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 4 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Asociacijų įstatymo nuostatas, nes pripažino, kad ieškovės buvo teisėtai pašalintos iš atsakovės narių, nors jas šalinant nebuvo nurodyta, kokias įstatymų, įstatų, nutarimų ir kitų teisės aktų nuostatas jos pažeidė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas taikyti griežčiausią sankciją (pašalinimą iš asociacijos) turi būti priimtas esant konkrečiam pagrindui. Pirmosios instancijos teismas įvertino šią aplinkybę ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės buvo pašalintos neteisėtai, o apeliacinės instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, nenurodė jokių ieškovių atliktų įstatymų, įstatų, nutarimų, etikos kodekso ir pan. pažeidimų ar konkrečių, įrodymais pagrįstų veiksmų, parodančių ieškovių netoleruotiną elgesį su atsakovės narėmis. Teismas nurodė, kad ieškovės buvo teisėtai pašalintos dėl etikos ir įstatų pažeidimo, tačiau jis nenurodė, kokius etikos kodekso ir atsakovės įstatų pažeidimus jos padarė, kada padarė ir kokiais konkrečiais veiksmais šie pažeidimai pasireiškė. Vien tai, kad ieškovės teikė pasiūlymus, kaip pagerinti atsakovės veiklą, ir jie nebuvo priimtini kitoms narėms, nesudarė pagrindo jas pašalinti ir šį veiksmą laikyti teisėtu. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, asociacijos įstatuose, be kita ko, turi būti nustatyta narių pašalinimo tvarka ir sąlygos. Priimdama ginčo sprendimus, atsakovė nebuvo patvirtinusi tokios tvarkos, todėl būtent ji turi prisiimti riziką, susijusią su ribotomis galimybėmis įrodyti ieškovių padarytą pažeidimą ir apribotomis ieškovių galimybėmis įrodinėti tai, ko jos nepažeidė ir teoriškai negalėjo pažeisti. Tai, kad narių pašalinimo tvarka nebuvo nustatyta, savaime nereiškia, kad atsakovė gali pašalinti narius bet kokia tvarka ir toks sprendimas bus teisėtas vien dėl to, kad taip balsuoti nusprendė visos narės, išskyrus ieškoves.

14.2.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nevertino byloje surinktų įrodymų viseto ir vadovavosi tik pavieniais įrodymais, nors jie net negali būti laikomi patikimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Teismas rėmėsi tik atsakovės atstovės ir liudytojų parodymais ir nepaaiškino, kodėl vertino juos kaip reikšmingesnius už kitus įrodymus. Atsakovė ieškovių tariamus pažeidimus įrodinėjo tik savo paaiškinimais ir liudytojų, balsavusių už ieškovių pašalinimą, parodymais. Ieškovės pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovės narės veiklos klausimais bendravo per „Messenger“ programėlę; ieškovių pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys atsakovės narių bendravimą, akivaizdžiai paneigė teiginius, kad ieškovės neetiškai bendravo su kitomis narėmis. Ieškovės pateikė įrodymus, kad klubą palikusios narės nereiškė joms jokių pretenzijų ir ieškovių elgesys nepaskatino jų priimti sprendimą išstoti iš klubo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodymus, o apeliacinės instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, jog ieškovės buvo pašalintos teisėtai. Teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovės ir liudytojų parodymus, nors jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina šių asmenų teiginių ir jų negalima patikrinti. Teismas nevertino to, kad atsakovės atstovė ir jos pakviestos liudytojos yra artimai susijusios ir akivaizdžiai suinteresuotos nagrinėjamos bylos baigtimi, kadangi jos priėmė ginčijamus sprendimus. Teismas nurodė, kad ieškovės neatsižvelgė į 2022 m. lapkričio 23 d. ir 2022 m. gruodžio 7 d. atsakovės visuotiniuose narių susirinkimuose išsakytas pastabas ir nepakeitė savo nekorektiško elgesio, tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovės narės minėtu laikotarpiu turėjo kokių nors nusiskundimų dėl ieškovių elgesio, taigi, ši išvada nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Ieškovės minėtu laikotarpiu beveik nebendravo su kitomis narėmis, todėl net teoriškai negalėjo elgtis netinkamai. Teismas neįvertino ir 2022 m. lapkričio 23 d. susirinkimo protokolo klastojimo požymių. Susirinkimo sekretorė teismo posėdyje nurodė, kad siuntė narėms tik juodraštinį, nepasirašytą protokolo variantą, tačiau, palyginus jį su teismui pateiktu pasirašytu protokolu, matyti, kad jis tapo oficialiu protokolu, į kurį buvo įtrauktas ir papildomas klausimas dėl ieškovių pašalinimo. Tai rodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo kuriami (papildomi) dokumentai, siekiant pateisinti neteisėtą ieškovių pašalinimą; į protokolą buvo įtrauktas klausimas dėl ieškovių šalinimo, nors jis šiame susirinkime nebuvo svarstomas.

14.3.                      Apeliacinės instancijos teismas nevertino ieškovių tariamai atlikto pažeidimo proporcingumo pritaikytai sankcijai, taip pat nevertino galimybių taikyti ne tokias griežtas sankcijas, todėl jis nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismo sprendime tik deklaratyviai nurodyta, kad pašalinus ieškoves buvo tinkamai taikytas proporcingumo principas, tačiau jokia analizė dėl paskirtos nuobaudos proporcingumo realiai nebuvo atlikta. Teismas nevertino, kokių padarinių kilo atsakovei dėl ieškovių tariamai padarytų pažeidimų, nesiaiškino, ar ieškovių ir kitų narių nesutarimų nebuvo galima išspręsti kitomis priemonėmis, ir pateisino ieškovių pašalinimą vien tik dėl to, kad jos turėjo kitokią nuomonę dėl atsakovės veiklos ar išsakė konstruktyvią kritiką dėl nesprendžiamų klausimų. Atsakovė nepaaiškino, o teismas nesiaiškino, kodėl atsakovė pritaikė griežčiausią poveikio priemonę.

15.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1.                      CPK 347 straipsnyje nustatyta, kad šalis, pateikdama kasacinį skundą, turi jame nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius, jog yra CPK 346 straipsnyje nurodyti kasacijos pagrindai. Tačiau, įvertinus ieškovių kasacinio skundo turinį, yra akivaizdu, kad jos kelia fakto klausimą, o jų argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, yra formalūs ir deklaratyvaus pobūdžio.  

15.2.                      Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad asociacijos laisvė reiškia ne tik asmens teisę laisvai vienytis į asociacijas, bet ir asociacijos teisę reikalauti iš savo narių atitinkamo elgesio ir imtis sankcijų prieš asmenį, pažeidusį taisykles. Apeliacinės instancijos teismas taip pat tinkamai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovių netinkamas elgesys yra akivaizdus ir prieštarauja Tarptautinės LIONS klubų asociacijos standartinio klubo konstitucijai ir įstatams, etikai ir gerai moralei. Šias aplinkybes patvirtino tiek atsakovė, tiek ir byloje kaip liudytojos apklaustos visos kitos jos narės. Liudytojos patvirtino, kad ieškovių elgesys prieštaravo atsakovės etikos kodeksui ir, prieš jas pašalinant iš atsakovės narių, buvo svarstomas net trijuose narių susirinkimuose, tačiau ieškovės neatsižvelgė į joms padarytas pastabas, todėl visos narės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą pašalinti ieškoves iš atsakovės narių. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė tinkamai įgyvendino Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje nustatytą visiškos autonomijos principą, teisę nusistatyti savo taisykles ir tvarkyti reikalus savo nuožiūra. Net ir tenkinus ieškovių skundą, jos neturėtų objektyvios galimybės būti atsakovės narėmis, nes visos kitos narės yra išreiškusios poziciją, kad dar kartą balsuotų už ieškovių pašalinimą ar prieš jų priėmimą.

15.3.                      Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovės pažeidė Tarptautinės LIONS klubų asociacijos standartinio klubo konstituciją ir įstatus, etikos reikalavimus, jų elgesys su kitomis atsakovės narėmis prieštarauja gerai moralei. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo šias aplinkybes ir jų nevertino, be to, jis nevertino ir aplinkybės, kad pačios ieškovės nepateikė jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių atsakovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus. Apeliacinės instancijos teismas nesuteikė pirmenybės jokiems šalių pateiktiems įrodymams ir užtikrino šalių interesų pusiausvyrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl asociacijos teisės pašalinti savo narį tuo atveju, kai asociacijos įstatuose nėra nustatytos narių pašalinimo sąlygos ir tvarka 

16.       Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių asociacijos teisę pašalinti savo narį, aiškinimo ir taikymo tuo atveju, kai asociacija nėra savo įstatuose įtvirtinusi konkrečios narių pašalinimo tvarkos ir sąlygų.

17.       Kasaciniu skundu ieškovės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodydamos, kad jų pašalinimas iš asociacijos yra neteisėtas jau vien dėl to, kad, pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, narių pašalinimo tvarka ir sąlygos turi būti nustatytos asociacijos įstatuose, o šiuo atveju tokia tvarka nebuvo nustatyta. Tai, kad narių pašalinimo tvarka nebuvo nustatyta, savaime nereiškia, kad atsakovė gali pašalinti narius bet kokia tvarka ir toks sprendimas bus teisėtas vien dėl to, kad taip balsuoti nusprendė visos narės, išskyrus ieškoves.

18.       Teisėjų kolegija su šiais ieškovių kasacinio skundo argumentais sutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, asociacijos narių pašalinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, kai asociacija savo įstatuose iš anksto nustato ir tinkamai išviešina konkrečias asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos sąlygas ir tvarką. Nurodytą išvadą suponuoja tiek toliau aptariamos teisės normos, nustatančios asociacijos, kaip juridinio asmens, veiklos pagrindus ir įtvirtinančios jos teisę savarankiškai reglamentuoti narystės asociacijoje klausimus, tiek ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatos, garantuojančios asmenims teisę laisvai jungtis į asociacijas ir dalyvauti jų veikloje.

19.       Asociacijos, kaip juridinio asmens, samprata, jos veiklos pagrindai, asociacijos organų kompetencija ir atsakomybė yra reglamentuoti Asociacijų įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta, kad asociacija – tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Pagal Asociacijų įstatymo 11 straipsnį, asociacija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Asociacijų įstatyme ir asociacijos įstatuose; asociacija turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams ir veiklos tikslams ir yra reikalinga jos tikslams pasiekti. Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Civilinio kodekso, Asociacijų įstatymo ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų, o savo veiklą grindžia savo įstatais.

20.       Įstatai – tai vienas iš esminių juridinio asmens dokumentų, kuriame yra apibrėžti svarbiausi su juridiniu asmeniu ir jo veikla susiję klausimai. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šiame straipsnyje yra išvardyti ir klausimai, kurie turi būti aptarti asociacijos įstatuose. Vadovaujantis aptariamo straipsnio 2 dalimi, asociacijos įstatuose, be kita ko, turi būti nurodyti asociacijos pavadinimas ir teisinė forma; asociacijos veiklos tikslai, kurie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis ir rūšis; asociacijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo į asociaciją, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka ir sąlygos; visuotinio narių susirinkimo ir kitų asociacijos valdymo organų (jei jie sudaromi) kompetencija, jų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka; asociacijos įstatų keitimo tvarka ir kt. (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5, 7–11, 15 punktai). Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asociacijos įstatuose gali būti nustatytos ir kitos asociacijos veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, Asociacijų ar kitiems įstatymams. Tai reiškia, kad asociacija, būdama savarankiškas civilinės teisės subjektas, tiek, kiek nėra imperatyviai reglamentuota įstatymuose, turi teisę savo nuožiūra įstatuose nusistatyti savo veiklos taisykles ir apibrėžti leistinas savo elgesio ribas.  

21.       Taigi, Asociacijų įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos ir sąlygų. Šis klausimas turi būti reglamentuotas asociacijos įstatuose, t. y. teisę nusistatyti asociacijai privalomas jos narių pašalinimo taisykles įstatymų leidėjas suteikė pačiai asociacijai. Toks teisinis reglamentavimas grindžiamas tuo, kad narystė asociacijoje yra grindžiama laisvos valios ir savanoriškumo principais, asociacija yra įsteigiama ir veikia savo narių interesais, todėl asociacijos steigėjai ir dalyviai turi teisę laisvai ir savarankiškai, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, nusistatyti jiems priimtinas veiklos taisykles ir atitinkamai reglamentuoti vidaus reikalų tvarkymą, narystės asociacijoje santykius, įskaitant ir teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumente nurodytiems tikslams įgyvendinti. Asociacijos nariai, laisvos valios ir savarankiškumo principų pagrindu susibūrę į asociaciją, tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymų nuostatoms, yra laisvi patys nustatyti, ar apskritai asociacijos nariai gali būti šalinami iš asociacijos (jiems taikoma tokia sankcija), o jei šalinami, tai koks narių elgesys kitiems nariams nėra priimtinas, taip pat įtvirtinti aiškias taisykles, kokiomis sąlygomis, dėl kokių pažeidimų ir kokia tvarka nariai gali būti pašalinti iš asociacijos.

22.       Asociacijų įstatyme nustatytas reikalavimas asociacijos įstatuose reglamentuoti jos narių pašalinimo sąlygas ir tvarką nėra savitikslis.

23.       Pirma, pagal Asociacijų įstatymo 6 straipsnį, asociacijos įstatai yra išviešinami, įregistruojant juos Juridinių asmenų registre, todėl su jais susipažinti gali tiek esami asociacijos nariai, tiek ir asmenys, pretenduojantys jais tapti. Toks reikalavimas padeda užtikrinti, kad asociacijos narių pašalinimo sąlygos ir tvarka būtų išviešinti visiems asociacijos nariams, kad jie galėtų iš anksto numatyti, kokie jų veiksmai gali nulemti minėtus teisinius padarinius, ir pasirinktų tokį elgesio modelį, kuris padėtų išvengti pašalinimo iš asociacijos. Be to, ir asmenims, ketinantiems tapti asociacijos nariais ir dalyvauti jos veikloje, yra sudaromos sąlygos dar prieš stojant į asociaciją įvertinti, kokį elgesį asociacija vertina kaip nepriimtiną ir

24.       Antra, Asociacijų įstatyme nustatyta speciali įstatų priėmimo ir keitimo tvarka lemia, kad įstatams turėtų pritarti atitinkama asociacijos narių dauguma, o tai užtikrina didesnę asociacijos narių interesų apsaugą. Tuo atveju, jei sprendimas pašalinti asociacijos narį galėtų būti priimtas asociacijai įstatuose nenustačius narių pašalinimo sąlygų ir tvarkos, asociacijos narių daugumai galėtų būti sudarytos prielaidos piktnaudžiauti turimomis teisėmis ir nepagrįstai apriboti kitų narių galimybę tęsti veiklą asociacijoje.

25.       Antai Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatų projektą asociacijos steigėjai parengia iki asociacijos įregistravimo Juridinių asmenų registre ir pateikia juos priimti steigiamajam susirinkimui. Iš šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 dalies nuostatų matyti, kad išimtinę teisę pakeisti asociacijos įstatus turi tik visuotinis narių susirinkimas; ši teisė gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai tokį sprendimą palaiko įstatyme nustatyta asociacijos narių dauguma – visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos narių (jeigu asociacijos įstatuose nenustatyta kitaip), o siekiant priimti sprendimą pakeisti įstatus reikia ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių asociacijos narių balsų. Taigi, asociacijos narių pašalinimo tvarka yra nustatoma įsteigiant asociaciją, o keičiama gali būti tik tuo atveju, jei tokiam sprendimui pritaria kvalifikuota visuotiniame asociacijos narių susirinkime dalyvaujančių asociacijos narių dauguma. Savo ruožtu kitiems visuotinio asociacijos narių susirinkimo sprendimams tokie reikalavimai nėra keliami. Vadovaujantis jau minėta Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, visuotinio narių susirinkimo sprendimas (išskyrus įstatyme nurodytas išimtis) laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių (kurių turi būti daugiau kaip 1/2 asociacijos narių) balsų „už“ negu „prieš“, jeigu asociacijos įstatuose nenustatyta didesnė dauguma.

26.       Tuo atveju, jei asociacijos įstatuose nėra nustatytos jos narių pašalinimo sąlygos ir tvarka, turėtų būti laikoma, kad asociacija atsisakė teisės pašalinti savo narius. Pagal aptartą teisinį reguliavimą įstatymų leidėjo suteikta asociacijai diskrecija pačiai nusistatyti savo narių pašalinimo iš asociacijos taisykles įgyvendinama būtent asociacijai iš anksto savo įstatuose nustatant, kokios aplinkybės gali nulemti jos narių pašalinimą ir kokia tvarka tai turi būti atliekama. Asociacijos teisė pačiai nustatyti savo narių pašalinimo iš asociacijos sąlygas ir tvarką nereiškia, kad asociacijos nariai gali būti pašalinami asociacijai iš anksto nenustačius tokių taisyklių, bet asociacijos narių daugumai nutarus, kad konkretus asmens veiksmas galėtų sudaryti pagrindą taikyti jam tokią sankciją. Priešingas aiškinimas neužtikrintų asociacijos esamų ir būsimų narių lūkesčio žinoti, koks asociacijos narių elgesys sudaro pagrindą taikyti jiems minėtą griežčiausią sankciją.

27.       Asociacijos narių teisė iš anksto numatyti, kokios aplinkybės gali sudaryti pagrindą juos pašalinti iš asociacijos, ir reikalauti, kad asociacija, spręsdama šį klausimą, griežtai vadovautųsi savo pačios nustatytomis taisyklėmis, kyla ne tik iš teisės normų, reglamentuojančių asociacijos, kaip juridinio asmens, statusą, bet ir iš Konvencijos 11 straipsnio, garantuojančio kiekvienam asmeniui teisę jungtis į asociacijas. Pažymėtina, kad ši Konvencijos nuostata neįpareigoja asociacijos priimti į savo gretas visų norą dalyvauti asociacijos veikloje išreiškusių asmenų ir suteikia asociacijoms teisę kontroliuoti, kas gali būti jos nariais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad asociacijų organizacinis savarankiškumas yra svarbus asociacijų laisvės, saugomos pagal Konvencijos 11 straipsnį, aspektas (pvz., EŽTT 2017 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Lovrić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 38458/15). EŽTT taip pat yra nurodęs, kad Konvencijos 11 straipsnis negali būti aiškinamas kaip nustatantis asociacijų ar organizacijų pareigą į savo gretas priimti visus norinčius; tais atvejais, kai asociacijas steigia asmenys, kurie, vadovaudamiesi tam tikromis vertybėmis ar idealais, ketina siekti bendrų tikslų, negalėjimas kontroliuoti narystės asociacijoje prieštarautų pačiam asociacijos laisvės veiksmingumui (pvz., EŽTT 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Associated Society of Locomotive Engineers ir Firemen (ASLEF) prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 11002/05). Tačiau klausimai dėl asociacijos narių pašalinimo EŽTT jurisprudencijoje yra vertinami griežčiau nei klausimai, susiję su naujų narių (ne)priėmimu.

28.       EŽTT jurisprudencijoje yra nurodoma, kad asociacijų laisvė, taigi, ir asociacijų organizacinė autonomija, nėra absoliuti, o tai reiškia, kad valstybės kišimasis į asociacijų vidaus reikalus negali būti visiškai atmetamas. Visų pirma, asociacijai turi būti taikomi tam tikri minimalūs standartai pašalinant savo narį. Pašalinimas iš asociacijos gali būti laikomas atitinkamo nario asociacijos laisvės pažeidimu, pavyzdžiui, jei šiuo pašalinimu pažeidžiamos asociacijos taisyklės, jis įvykdomas savavališkai ar yra susijęs su išskirtiniais asmens patiriamais sunkumais (pvz., minėto EŽTT sprendimo byloje Lovrić prieš Kroatiją par. 54 ir 72). EŽTT taip pat yra nurodęs, kad, pagal Ministrų komiteto rekomendacijos CM/Rec(2007)14 valstybėms narėms dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje nuostatas dėl narystės (23 punktas), nevyriausybinių organizacijų nariai turėtų būti apsaugoti nuo pašalinimo, prieštaraujančio organizacijų įstatams. Minėtos rekomendacijos aiškinamajame rašte teigiama, kad, kaip ir priėmimo atveju, asmens pašalinimas iš naryste grindžiamos nevyriausybinės organizacijos paprastai yra pačios organizacijos reikalas, tačiau visada turi būti laikomasi jos įstatuose nustatytų taisyklių dėl narystės, todėl nacionalinė teisė turėtų užtikrinti, kad asmuo, kuriam gresia pašalinimas arba kuris buvo pašalintas, turėtų veiksmingą priemonę reikalauti, kad tokių taisyklių būtų laikomasi (pvz., minėtas EŽTT sprendimas Cheall prieš Jungtinę Karalystę).

29.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos yra nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles ir bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario pašalinimo iš asociacijos pagrindus, tiek ir procedūrinius pašalinimo aspektus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018, 25 punktas). Teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar asociacija, spręsdama dėl galimo jos įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jai priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš tvarkos ir sąlygų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Tačiau tokio pobūdžio bylą nagrinėjantis teismas negali pažeisti įstatyme nustatytos asociacijos diskrecijos pačiai nusistatyti savo narių pašalinimo sąlygas ir pripažinti, kad konkretūs asociacijos nario veiksmai, asociacijos įstatuose nenurodyti kaip pagrindas pašalinti narį, turėtų sukelti jam tokius padarinius. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovės įstatuose nebuvo nustatytos narių pašalinimo sąlygos ir tvarka, o tai reiškia, kad atsakovė neturėjo teisės priimti sprendimų pašalinti ieškoves iš narių. Atitinkamai ir teismas, nesant asociacijos įstatuose nustatytų narių pašalinimo sąlygų ir tvarkos, neturėjo pagrindo spręsti šio klausimo ir pripažinti, kad konkretūs pažeidimai leido atsakovei taikyti ieškovėms šią griežčiausią sankciją.

Dėl kasaciniam teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų

30.       Atsakovė 2024 m. gruodžio 3 d. pateikė kasaciniam teismui papildomus rašytinius paaiškinimus ir jų priedą – atsakovės narių sąrašą. Teikdama šiuos dokumentus, atsakovė siekia pagrįsti, kad, pašalinus ieškoves iš asociacijos, pagerėjo jos narių tarpusavio santykiai ir padidėjo narių skaičius – prie atsakovės prisijungė penkios naujos narės, be to, dar keturios kandidatės siekia tapti atsakovės narėmis. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateiktą procesinį dokumentą ir jo priedą, atsisako juos priimti.

31.       Pirma, pažymėtina, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, nenustato naujų faktinių aplinkybių. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu neperžengdamas kasacinio skundo ribų; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).

32.       Antra, CPK 350 straipsnio 8 dalyje yra imperatyviai nustatytas draudimas pildyti ar keisti kasacinį skundą išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, todėl priėmus kasacinį skundą nebegali būti pateikiami jokie nauji argumentai, papildantys kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes. CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsiliepimas į kasacinį skundą yra surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas. Civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos nesuteikia dalyvaujantiems byloje asmenims galimybės kasaciniame teisme papildyti pateiktą atsiliepimą į kasacinį skundą ar reikšti papildomus rašytinius paaiškinimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-313/2022, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytiniai paaiškinimai kasaciniame teisme gali būti teikiami tik išimtiniais atvejais, kai, atsižvelgiant į konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, toks procesinis veiksmas nebūtų pripažintas prieštaraujančiu bylų procesą kasaciniame teisme reglamentuojančioms nuostatoms (CPK 340 straipsnio 5 dalis), pavyzdžiui, dėl teisės klausimo, kuriuo kasacinis teismas ketina pasisakyti peržengdamas kasacinio skundo ribas, ar kitu atveju, kai pateikti rašytinius paaiškinimus šalis įpareigoja (joms pasiūlo) pats kasacinis teismas, dėl reikšmingo procesinių aplinkybių pasikeitimo, įvykusio jau po kasacinio skundo (atsiliepimo į jį) priėmimo (procesinių teisių perėmimo, taikos sutarties sudarymo, bylos šalies pasibaigimo, teismo procesinio sprendimo kitoje byloje, susijusioje su nagrinėjama byla, priėmimo), ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-823/2024, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

33.       Nagrinėjamu atveju byloje nesusiklostė ypatingos procesinės aplinkybės, sudarančios pagrindą priimti atsakovės kasaciniam teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus. Įvertinus atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, matyti, kad atsakovė juos teikia siekdama papildomai pagrįsti savo byloje išdėstytą poziciją, jog ieškovės, būdamos asociacijos narės, elgėsi netinkamai ir buvo pagrįstai pašalintos iš asociacijos, taigi, ji iš esmės siekė neleistinai papildyti savo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais pateiktą priedą ir grąžina juos atsakovei.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, bylos procesinės baigties, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliacinės instancijos teismo sprendimo atgręžimo

34.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai aiškino ir taikė Asociacijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias asociacijos teisę nustatyti savo narių pašalinimo sąlygas ir tvarką, nepagrįstai pripažino, kad atsakovė galėjo teisėtai pašalinti ieškoves, nors jos įstatuose nebuvo aptartas narių šalinimo klausimas, ir atmetė ieškovių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nors ir rėmėsi kitokiais, nei nurodyta šioje nutartyje, argumentais, padarė iš esmės teisingą išvadą, kad atsakovės sprendimai pašalinti ieškoves iš narių yra neteisėti, ir juos panaikino. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija panaikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyti argumentai yra pakankami siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasaciniame skunde nurodytų argumentų.

35.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Panaikinusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikusi galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija perskirsto šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat paskirsto jų kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36.       Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus bylą kasacine tvarka panaikinamas atsakovei palankus apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas, atsakovės apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Ieškovės pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis (2024 m. balandžio 15 d. sąskaitą, 2024 m. balandžio 16 d. ir 2024 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymus), kad rengdamos atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jos prašė iš atsakovės priteisti kiekvienai iš jų po 605 Eur šioms išlaidoms atlyginti. Ieškovės taip pat prašo atlyginti joms po 1512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant šioje byloje kasacinį skundą. Nurodytas išlaidas ieškovės grindžia 2024 m. gruodžio 9 d. sąskaita ir mokėjimo nurodymais. Be to, ieškovės prašo, kad joms būtų atlyginta po 110 Eur žyminio mokesčio, sumokėto teikiant kasacinį skundą (2024 m. spalio 3 d. mokėjimo nurodymai). Ieškovių už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir kasacinio skundo parengimą prašomos priteisti sumos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už tokio pobūdžio procesinių dokumentų parengimą priteistinų sumų. Tiek ieškovių prašomos atlyginti išlaidos už minėtų procesinių dokumentų parengimą, tiek ir jų nurodytos išlaidos, patirtos sumokant žyminį mokestį už kasacinį skundą, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl kiekvienai iš ieškovių iš atsakovės priteisiama po 605 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginti, ir po 1622,50 Eur (1512,50 Eur + 110 Eur) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, atlyginti.

37.       CPK 762 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtą, jis privalo išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės; tokiu atveju šis klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovių po 2524,54 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Ieškovės pateikė kasaciniam teismui duomenis (2024 m. liepos 8 d. banko sąskaitos išrašą ir mokėjimo nurodymą), patvirtinančius, kad abi ieškovės įvykdė šį teismo sprendimą ir sumokėjo atsakovei iš jų priteistas sumas. Šia nutartimi panaikinus ieškovių įvykdytą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, taikytinas sprendimo vykdymo atgręžimas, priteisiant ieškovėms iš atsakovės po 2524,54 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 4 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei R. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės asociacijos Alytaus LIONS moterų klubo (j. a. k. 304917946) po 605 (šešis šimtus penkis) Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir po 1622,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt du Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, atlyginti.

Atgręžti panaikinto Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 4 d. sprendimo įvykdymą. Priteisti ieškovei R. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovei R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės asociacijos Alytaus LIONS moterų klubo (j. a. k. 304917946) po 2524,54 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt keturis Eur 54 ct).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Danguolė Bublienė

        Artūras Driukas

        Andžej Maciejevski