Civilinė byla Nr. 2A-714-560/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 3.4.5.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. S., valstybės įmonė Turto bankas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. B. 2019 m. vasario 13 d. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu valdymu priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios motinos M. A. palikimą. Pareiškėja nurodė, kad jos motina nuo 1969 m. iki savo mirties (duomenys neskelbtini). gyveno kartu su pareiškėja bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ir mirė. Šią aplinkybę patvirtina pažyma iš VšĮ Grigiškių sveikatos priežiūros centro. Po motinos M. A. mirties liko jos turėtas turtas – 1961 m. laidos obligacijos (išpirktos po motinos mirties), lova, stalas, spinta, patalynė. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po M. A. mirties nėra registruota faktų apie jos palikimo priėmimą, atsisakymą nuo palikimo ar sudarytus testamentus. Pareiškėjos teigimu, ji prižiūrėjo ir rūpinosi motina, o po jos mirties priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti ir daiktais naudotis kaip savo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. priėmė savo motinos M. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
3. Suinteresuotas asmuo G. S. 2019 m. liepos 11 d. padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi tenkintas ir procesas civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atnaujintas. Suinteresuotas asmuo G. S. prašė atmesti pareiškėjos A. B. prašymą pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja paveldėjo mirusios motinos turtą pradėdama jį faktiškai valdyti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja klaidina teismą dėl faktinių aplinkybių, nes po M. A. mirties turėjo būti paveldimas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kuriame M. A. gyveno iki pat savo mirties kartu su dukra V. R. ir jos šeima. Įstatymo nustatyta tvarka šį nekilnojamąjį turtą paveldėjo kartu su motina gyvenusi dukra V. R., o po pastarosios mirties – jos dukra G. S., kuri įregistravo nuosavybę savo vardu VĮ Registrų centre. Suinteresuotas asmuo teigė, kad M. A. turtą jos mirties dieną sudarė gyvenamasis namas su kiemo statiniais. Pagal tuo metu galiojusio 1964 m. CK 133 straipsnį jos turtas priklausė kolūkiečio kiemui. Pareiškėja nuo 1959 m. gyveno atskirai, todėl nebuvo kolūkiečio kiemo narė ir po M. A. mirties turto neperėmė ir į jį niekada nepretendavo. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl motinos palikimo priėmimo praėjus 42 metams po motinos mirties, kai iškilo ginčas dėl pareiškėjai su seserimi V. R. atkurtos nuosavybės teisės į žemę atidalijimo. Pareiškėja nesąžiningai ir nuslėpdama reikšmingą informaciją kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, o priimtą teismo sprendimą pateikė kitoje byloje pareikšdama ieškinį, kuriuo ginčija M. A. gyvenamojo namo su priklausiniais paveldėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu priėmė naują sprendimą ir pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo atmetė. Teismas nusprendė, kad priėmus naują sprendimą, ankstesnis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-9829-541/2019 netenka teisinės galios. Teismas priteisė iš pareiškėjos A. B. suinteresuotam asmeniui G. S. 2 551,61 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
5. Teismas, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, pareiškėjos bei suinteresuoto asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti buvus teisiškai reikšmingų pareiškėjos veiksmų faktą, t. y. tai, jog pareiškėja perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad šį faktą pareiškėja iš esmės grindžia įrodinėdama, kad M. A. gyveno kartu su ja bute Grigiškėse ir būtent čia buvo jos turtas, todėl po motinos mirties pareiškėja perėmė buvusį turtą. Pareiškėjos teigimu, aplinkybę, kad M. A. gyveno Grigiškėse, patvirtina VšĮ Grigiškių sveikatos priežiūros centro pažyma apie jos gydymą šioje gydymo įstaigoje, o tuo laiku (1977 m.) asmuo galėjo gydytis tik toje gydymo įstaigoje, kurios aptarnaujamai teritorijai priklausė pagal gyvenamąją vietą. 2019 m. sausio 21 d. VšĮ Grigiškių sveikatos priežiūros centro pažymoje Nr. 3.2-26 apie gulėjimo ligoninėje trukmę nurodyta, kad M. A. Grigiškių ligoninėje terapiniame skyriuje gydėsi nuo 1977 m. lapkričio 17 d. iki (duomenys neskelbtini); mirė (duomenys neskelbtini) Nurodytas tik kelių dienų gydymosi laikotarpis, kuris nepatvirtina aplinkybės apie senyvo amžiaus asmens nuolatinę medicininę priežiūrą. Byloje pateikta ir VšĮ Grigiškių sveikatos priežiūros centro 2019 m. rugsėjo 16 d. pažyma, kurioje informuojama, kad 1977 m. Grigiškių ligoninėje buvo teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos Trakų rajono gyventojams. Teismas atsižvelgęs į tai, kad, suinteresuoto asmens teigimu, M. A. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), sprendė, kad tokia pažyma apie teiktų medicininių paslaugų teritoriją paneigia pareiškėjos teiginius, jog gydymas Grigiškėse patvirtina buvus gyvenamąją vietą būtent Grigiškėse. Aplinkybes, kad M. A. prieš mirtį kelias dienas buvo gydoma Grigiškių ligoninėje, patvirtino ir visos suinteresuoto asmens iniciatyva kviestos liudytojos (I. D., Č. M., O. K., G. R.), paaiškinusios, kad prieš mirtį M. A. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežta į ligoninę, kurioje po kelių dienų ir mirė. M. A. mirties liudijime nurodyta jos gyvenamoji vieta – Senųjų Trakų apylinkės taryba, Trakų r.
6. Pareiškėja aplinkybę, kad M. A. gyveno bute Grigiškėse, įrodinėjo liudytojų A. Š., L. Š. ir J. P. parodymais. Šios liudytojos paaiškino esančios pareiškėjos dukters įgaliotojo asmens L. D. vaikystės draugės, gyvenusios kaimyniniuose namuose Grigiškėse. Jos nurodė pamenančios, kad pareiškėjos namuose gyveno senutė, kurios mirties laiku ((duomenys neskelbtini)) liudytojos buvo 12-14 metų amžiaus paauglės. Tiksliau apie močiutės gimines ar kilmę, net išvaizdą, jos paaiškinti negalėjo, nurodydamos, jog buvo vaikai, kuriems tai nelabai rūpėjo. Taip pat jos nedalyvavo močiutės laidotuvėse. Taigi, iš esmės liudytojos tegalėjo patvirtinti, kad bute gyveno senyvo amžiaus moteris, tačiau jos nebuvo tikros dėl jos tapatybės, nežinojo iš esmės jokių faktų apie ją, o dėl savo jauno amžiaus nelabai ir galėjo tai žinoti. Tuo tarpu suinteresuoto asmens G. S. iniciatyva iškviestos liudytojos I. D., Č. M., O. K., G. R. galėjo detaliai apibūdinti M. A. kilmę, turtą, giminystės ryšius, buitį, sveikatos būklę, mirties aplinkybes, laidotuves (jose dalyvavo visos šios liudytojos), nurodyti palaidojimo vietą (kuri yra (duomenys neskelbtini).). Šios liudytojos patvirtino, kad M. A. visą gyvenimą iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) kaime jai priklausančiame name. Taip pat visos liudytojos vienodai paaiškino, kad M. A. mirė ligoninėje, kad į ligoninę buvo išvežta greitosios medicinos pagalbos automobiliu iš savo namų (duomenys neskelbtini) kaime, kad ilgai ligoninėje nesigydė, nes po kelių dienų mirė. Liudytoja kaimynė O. K., giminystės ryšiais nesusijusi su M. A., pareiškėja ar suinteresuotu asmeniu, paaiškino atvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą 1976 metais ir gerai pamenanti, kad kaimyniniame name gyveno M. A.. Ji taip pat patvirtino, kad M. A. savo name gyveno iki savo mirties, niekur neišvykdavo. Teismas, atsižvelgęs į liudytojų I. D., Č. M., O. K., G. R. paaiškinimų išsamumą, neprieštaringumą, į jų amžių M. A. mirties metu, pripažino, kad jų parodymai patikimiau patvirtina aplinkybę, jog M. A. iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), o liudytojų A. Š., L. Š. ir J. P. parodymai nėra pakankamai apibrėžti šiai aplinkybei paneigti.
7. Pareiškėja nurodo, kad paveldėti daiktai buvo obligacijos, lova, stalas, spinta, patalynė. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokie daiktai egzistavo, priklausė mirusiajai ir buvo perduoti pareiškėjai. Taip pat nėra duomenų apie turėtas obligacijas. Tai natūralu, nes pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo praėjus 42 metams po palikėjos mirties. Iš kitos pusės, tokios aplinkybės palikimo priėmimo fakto nustatymą daro negalimu, o atsižvelgiant į pareiškėjos nurodomą paveldimą turtą – ir neprasmingu. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie palikimą sudarantį turtą, jo perėmimą bei priežiūrą, prievolių, susijusių su juo, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), kitų aktyvių veiksmų, kuriais būtų priimtas palikimas, atlikimą, todėl nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė savo motinos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinis faktas, kad pareiškėja priėmė motinos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, negali būti pripažintas ir dėl to, mirusiosios turtas buvo paveldėtas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad M. A. priklausė gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina kolūkiečio kiemo dokumentų įrašai bei liudytojų I. D., Č. M., O. K., G. R. parodymai. Byloje pateikta Trakų rajono savivaldybės Senųjų Trakų seniūnijos 2001 m. rugpjūčio 22 d. pažyma Nr. 287, kurioje nurodyta, kad pagal namų ūkio knygos Nr. 33 įrašą gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), užrašyti A. R. vardu. 2003 m. rugsėjo 8 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad A. R., mirusio 2003 m. gegužės 23 d., turtą paveldi mirusiojo sutuoktinė V. R. (paveldimą turtą sudaro ½ dalis gyvenamojo namo ir priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini)). Pagal 2010 m. vasario 25 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)V. R. turtą paveldėjo mirusiosios dukra G. S. (paveldimo turto sąraše nurodytas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini)). Taigi, M. A. priklausęs nekilnojamasis turtas, kuriame ji ir gyveno iki mirties, šiuo metu yra įregistruotas G. S. vardu, remiantis eile paveldėjimą patvirtinančių dokumentų.
8. Pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji paveldėjo motinos turtą priimdama jį faktiškai valdyti, remiasi testamentų registro išrašu, kuriame nurodyta, jog nėra įregistruota testamentų, palikimo priėmimo faktų, pareiškimų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Šiuos argumentus teismas laikė nepagrįstais, nes nurodytame registre testamentai ir palikimo priėmimo faktai registruojami nuo 2001 m. Taigi, jame objektyviai negali būti duomenų apie paveldėjimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) metais. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog ji kreipdamasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nežinojo apie tai, kad paveldimas galėjo būti ir nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjos veiksmai, kai po 42 metų po motinos mirties kreipiamasi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o po to, kai toks faktas pripažįstamas – iš karto paduodant ieškinį ginčijant nurodyto nekilnojamojo turto paveldėjimą, leidžia abejoti nurodytais teiginiais. Teismas tenkino suinteresuoto asmens G. S. prašymą priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui 2 551,61 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėja A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į medicininių paslaugų teikimo ypatumus 1977 metais. Dabartinis VšĮ Grigiškių sveikatos priežiūros centras teikė paslaugas tik Grigiškių miesto gyventojams. Tuo metu Grigiškės priklausė Trakų rajonui. Būtent dėl šios priežasties 2019 m. rugsėjo 16 d. pažymoje buvo konstatuota, kad gydymo įstaiga teikė medicininės priežiūros paslaugas Trakų rajono gyventojams. M. A. galėjo būti gydoma VšĮ Grigiškių sveikatos priežiūros centre tik tada, kai ji gyveno kartu su pareiškėja Grigiškėse, bet ne (duomenys neskelbtini). Priešingu atveju ji būtų gydoma Trakų mieste esančioje ligoninėje. Nė viena iš suinteresuoto asmens G. S. liudytojų negalėjo nurodyti aplinkybės, iš kur VšĮ Grigiškių sveikatos centras gydymui buvo atgabenta M. A..
10. Teismas, vertindamas įrodymus, visiškai atmetė liudytojų A. S., J. P. ir L. Š. parodymus. Teismas padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl liudytojų, liudijusių dėl senyvo amžiaus moters gyvenimo kaimynystėje, parodymų. Teismas pripažino, kad liudytojos gyveno kaimynystėje ir matė pastoviai šiuo adresu gyvenusią senyvo amžiaus moteriškę, kuria rūpinosi A. B.. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojos A. S. ir J. P. tiesiogiai ir vienareikšmiškai teismui nurodė, kad jų matyta bute gyvenanti senyvo amžiaus moteris buvo pareiškėjos mama. Visos trys liudytojai nurodė, kad M. A. čia gyveno nuolatos, o liudytoja A. S. nurodė aplinkybę, kad tokį nuolatinio M. A. faktą prisimena nuo 1971 metų. Šios liudytojos nurodytame bute lankydavosi nuolat, kadangi dvi iš jų buvo giminaitės ir visos trys artimos pareiškėjos dukros L. D. draugės bei gyveno šalia.
11. Teismas negali grįsti savo išvadų prielaidomis, todėl privalėjo išsiaiškinti, kur tuo metu gyveno M. A.. Teismas savo sprendimą grindė išimtinai suinteresuoto asmens G. S. pakviestų liudytojų parodymais. Šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai. M. A. niekada neturėjo namo (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens kviestos liudytojos negyveno kaimynystėje. Liudytoja O. K., kuri buvo atsakinga darbuotoja tuometiniame „Aušros“ kolūkyje, M. A. matė vieną kartą, kai jai reikėjo, kad kažkas pasaugotų mažametį vaiką. Ši liudytoja teismui paaiškino, kad ji negali nurodyti, kur 1976 - 1977 metais gyveno M. A.. Č. M. nurodė, kad dažnai pas M. A. nesilankė, nežino, kur ji dirbo, nežino, kur gydėsi iki to momento, kai 1977 metais pateko į VšĮ Grigiškių sveikatos centrą. Liudytoja G. R. duodama parodymus iš pradžių nurodė, kad M. A. mirė (duomenys neskelbtini), vėliau kad Grigiškių ligoninėje. Liudytojų I. D., Č. M. ir G. R. tvirtinimu po M. A. mirties jos dukra V. R. paveldėjo visą turtą - namą ir žemę (duomenys neskelbtini). Tačiau teismui pateikti įrodymai šias aplinkybes paneigia. V. R. po M. A. mirties jokio turto nepaveldėjo. Namas pirmą kartą buvo įregistruotas kaip nuosavybė tik 2001 metais A. R. vardu, kaip jo asmeninė nuosavybė ir ne paveldėjimo teisės pagrindu. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad po M. A. mirties V. R. paveldėjo kokį nors jos turtą. Pareiškėjai, priėmusiai palikimą po motinos mirties, atsiranda teisė ginčyti neteisėtą administracinio pobūdžio aktą. Vertindamas įrodymus teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus ir šis pažeidimas yra esminis, sutrukdęs teismui priimti byloje teisingą sprendimą.
12. Suinteresuotas asmuo G. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad didžiąją dalį apeliacinio skundo iš esmės sudaro argumentai dėl įrodymų tyrimo, vertinimo, įrodymų leistinumo ir pakankamumo taisyklių pažeidimo. Gyvenamoji M. A. vieta (duomenys neskelbtini) kaime užfiksuota rašytiniuose dokumentuose (namų knygos išrašas) nuo 1964 m., o pagal liudytojų parodymus, M. A. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime nuolatos, kiek jie ją pažinojo ir kitos gyvenamosios vietos M. A. niekada neturėjo. Teismas tyrė pareiškėjos liudytojų parodymus ir padarė pagrįstas išvadas. Liudytojai nepateikė duomenų, patvirtinančių pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, kad M. A. nuo 1977 m pastoviai gyveno kartu su pareiškėja bute. Liudytoja A. Š. paaiškino teismui, kad jos močiutė turėjo giminystės ryšį su L. D. (pareiškėjos dukra) močiute ir jos bendravo ir pati liudytoja pas pareiškėją lankėsi, tačiau su močiute nebendravo ir jai nežinoma iš kokio kaimo kilo močiutė, jos giminės nepažįsta. Tuo metu kartu su L. D. gyveno jos tėvas, ar tai galėjo būti močiutė iš tėvo pusės, liudytoja nežino. Liudytoja L. Š. paaiškino teismui, kad turi giminystės ryšį su pareiškėja, nuo mažens (7-8 metų) bendravo su pareiškėjos dukra L. D.. Liudytojos močiutė bendravo su L. D. močiute, tačiau liudytoja nežino jos vardo ir nežino iš kieno pusės (iš L. D. motinos ar tėvo) buvo močiutė.
13. Pareiškėjos teiginys, kad iš teismo turimų duomenų apie M. A. turtą, ji niekada neturėjo nuosavybėje namo (duomenys neskelbtini)yra grindžiamas aplinkybe, kad inventorizacijos biuras „Valda“ jokių duomenų jos mirties dienai apie jos turimą nekilnojamąjį turtą ne turėjo, yra nepagrįstas, kadangi tai yra tik pareiškėjos prielaidos. Pareiškėjos teisinė pozicija šioje byloje prieštarauja pareiškėjos teisinei pozicijai Vilniaus regiono teisme užvestoje byloje (Nr.2-7287-804/2019), kurioje ji pateikė įrodymus ir tvirtina, kad jos motina M. A. iki pat mirties nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą su ūkio pastatais (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad M. A. namų valda priklausė kolūkiečių kiemui, ji buvo apskaitoma namų knygoje ir kolūkių tarybose, namų knygų išrašai pateikti į bylą ir tai yra nenuginčytini įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad kreipimosi į teismą dieną su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, pareiškėjai nebuvo žinoma, kad jos motinai priklausė namas (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja žinojo palikimo sudėtį, tačiau dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė ir faktiniame pareiškėjos valdyme jokio motinai priklausiusio turto nebuvo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėja nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.
14. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. A. Grigiškių ligoninėje terapiniame skyriuje gydėsi nuo 1977 m. lapkričio 17 d. iki (duomenys neskelbtini); mirė (duomenys neskelbtini). 1977 m. Grigiškių ligoninėje buvo teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos Trakų rajono gyventojams. M. A. mirties liudijime nurodyta jos gyvenamoji vieta – Senųjų Trakų apylinkės taryba, Trakų r.
17. Apeliantė siekia, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ji priėmė palikimą po savo motinos M. A. mirties. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
18. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Šioje byloje apeliantė įrodinėja, jog ji priėmė palikimą po savo motinos mirties, kadangi pradėjo valdyti obligacijas, perėmė lovą, stalą, spintą, patalynę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja perėmė mirusiosios turtą. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos nurodyti daiktai egzistavo, priklausė mirusiajai ir po jos mirties atiteko pareiškėjai. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie iš mirusiosios perimtas obligacijas.
19. Apeliantė teigia, jog teismas rėmėsi išimtinai suinteresuoto asmens liudytojų paaiškinimais, o jos kviestų liudytojų paaiškinimus atmetė. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų paaiškinimus, juos vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste. Pirmosios instancijos teismas išsamiai paaiškino, kodėl sprendė, jog liudytojų paaiškinimai patikimiau patvirtina aplinkybę, jog M. A. iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgė į liudytojų amžių, paaiškintų aplinkybių išsamumą, taip vertino liudytojų parodymus kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai įvardijo aplinkybes ir motyvus, kuo remdamasis laikė apeliantės liudytojų paaiškinimus nepakankamai apibrėžtais patvirtinti aplinkybę, kur ginčo laikotarpiu gyveno M. A.. Apeliantė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl liudytojų paaiškinimų, tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo atlikto liudytojų paaiškinimų vertinimo pagrįstumą.
20. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, kur iki savo mirties gyveno M. A.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir liudytojų paaiškinimus byloje, darė išvadą, jog M. A. iki savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog VšĮ Grigiškių sveikatos priežiūros centre M. A. galėjo būti gydoma tik tuo atveju, jeigu ji gyventų su pareiškėja Grigiškėse, yra paneigta byloje esančiais įrodymais, kurie patvirtina, jog VĮ Grigiškių sveikatos priežiūros centre buvo gydomi pacientai ir gyvenantys Trakų rajone. Nors apeliantė teigia, kad jos motina iki mirties gyveno kartu su ja bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra jokių, šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Aplinkybes, jog M. A. gyveno (duomenys neskelbtini)patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: archyvo išraše yra nurodyta, jog M. K. A. buvo kolūkio „Zaria“ kolūkietė, jog ūkio adresas: (duomenys neskelbtini), ūkio asmeninėje nuosavybėje yra gyvenamasis namas ir tvartas. Apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuos, byloje esančius ir patvirtintų, jog M. A. negyveno (duomenys neskelbtini), o gyveno Grigiškėse. Vien deklaratyvūs apeliantės teiginiai, jog jos motina gyveno Grigiškėse ir ji po jos mirties paveldėjo nurodytus daiktus, nedaro pagrindo nustatyti tokio juridinę reikšmę turinčio fakto.
21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus tinkamai, visapusiškai ir išsamiai, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius prieštaravimus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
22. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
24. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas suinteresuoto asmens G. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteisiant 1 500 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Pareiškėjos A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos A. B. suinteresuoto asmens G. S. naudai 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rūta Burdulienė
Jadvyga Mardosevič
Dainius Rinkevičius