Civilinė byla Nr. e2S-901-933/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31598-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.1.18.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2685-1153/2022 pagal ieškovo R. L. patikslintą ieškinį atsakovei J. L. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“, akcinė bendrovė. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, 

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. L. teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti transporto priemonę BMWi3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2) įpareigoti atsakovę J. L. nutrukdyti ieškovui naudotis butu/patalpa – butu su terasa T2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Prašymą grindė tuo, kad: 

1.1.                      Kyla abejonių, ar atsakovė nepradėjo slėpti turto, kadangi grįžęs namo jis nerado santuokos metu įgyto automobilio BMW i3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paklausus atsakovės apie automobilį, ji nieko neatsakė, o vėliau ieškovas pamatė, kad atsakovė važinėja su kitu automobiliu. Atsakovė J. L. šeimos automobilį paslėpė ir galimai turi ketinimą jį parduoti, nors atsakovei žinoma, kad transporto priemonė įgyta santuokoje, dėl to tai yra bendras šalių turtas ir nutraukiant santuoką šis turtas yra dalinamas.

1.2.                      Atsakovė ėmė trukdyti patekti į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą (pakeičia durų spynas, jam atvykus yra kviečiami policijos pareigūnai, kuriems teikiama neteisinga informacija). Pažymėjo, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas su terasa T2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 219/439 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Tai vienintelis jo būstas, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kuriame jis nuolat gyveno. Ieškovas prašė taikyti įpareigojimą – vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.

2.       Atsakovė J. L. atsiliepime prašė ieškovo prašymą atmesti. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

2.1.                      Devynis mėnesius butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo atsakovės ir jos nepilnametės dukros gyvenamoji vieta. Ieškovas minėtame bute faktiškai nesilankydavo. Ieškovas, norėdamas pakenkti atsakovei, daryti jai psichologinį spaudimą, pasinaudodamas aplinkybe, kad elektros ir dujų tiekimo sutartys dėl jų tiekimo į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra atsakovės ir jos nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, sudarytos jo vardu, nutraukė šias sutartis, dėl to 2022 m. sausio 10 – 11 d. minėtame pastate buvo nustota tiekti elektros energiją ir dujas. Dėl šių veiksmų minėta gyvenamoji vieta tapo netinkama gyventi ir šiuo metu atsakovė su nepilnamete šalių dukra yra priverstos glaustis pas draugus, kaimynus.

2.2.                      Ieškovas realaus poreikio lankytis, o tuo labiau gyventi ginčo bute, neturi. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad gyvenamasis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra tik jo asmeninė nuosavybė, neatitinka realybės. Atsakovė ruošia byloje priešieškinį, kuriame reikš reikalavimus dėl aptariamo nekilnojamojo turto (ar jo dalies) nuosavybės jai nustatymo.

2.3.                      Atsakovė nesiruošia nei parduoti, nei kaip kitaip apsunkinti automobilio, kadangi juo visą laiką naudojosi ir ruošiasi naudotis toliau. Ieškovas ieškiniu sutinka, jog minėta transporto priemonė po santuokos nutraukimo liktų atsakovei, todėl ieškovas turi teisę gauti tik atitinkamą piniginę kompensaciją.

3.       Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurioje nurodė, kad tarnyba neturi duomenų dėl automobilio BMWi3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, negali pasisakyti. Atkreipė dėmesį, jog ieškovui lankantis atsakovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje ir esant konfliktiškiems santykiams tarp šalių, nėra užtikrinama šalių nepilnamečio vaiko teisė gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje, tačiau iš teismui pateiktos 2022 m. sausio 6 d. Tarnybos išvados Nr. 1SD-176 matyti, kad atsakovė su vaiku šiuo metu gyvena pas savo tėvus. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti ieškovo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4.       Atsakovė teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti ieškovą R. L. sudaryti elektros ir dujų tiekimo sutartis, užtikrinant elektros ir dujų tiekimą gyvenamajam butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokioje apimtyje, kurioje elektra ir dujos teikiamos kaip prieš jų tiekimo nutraukimą; 2) įpareigoti ieškovą nesinaudoti gyvenamuoju butu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol nebus užbaigtas santuokos nutraukimo procesas; 3) įpareigoti ieškovą netrukdyti naudotis gyvenamuoju butu, adresu(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. L. iki nebus užbaigtas santuokos nutraukimo procesas. Laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti dėl piktybinių ieškovo veiksmų, dėl kurių mažametis vaikas D. L. šiuo metu yra netekęs galimybės gyventi savo šeimos gyvenamojoje vietoje –(duomenys neskelbtini), ir patiria didelę žalą savo psichinei sveikatai ir psichologinei būsenai. Po ieškovo psichologinio ir fizinio smurto atsakovė laikinai buvo pasišalinusi iš aptariamos gyvenamosios vietos bei laikinai prisiglaudusi pas tėvus. Tačiau tėvų gyvenamojoje vietoje vaiko auginimo/priežiūros sąlygos buvo netinkamos, todėl atsakovė su vaiku šiuo metu laikinai yra apsigyvenusi pas kaimynus.   

5.       Ieškovas atsiliepime į prašė atmesti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepimą grindė tuo, kad:  

5.1.                      Atsakovės teiginiai dėl jos iškraustymo iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio namo neatitinka tikrovės. Ieškovo ir atsakovės santykiai nutrūko nuo 2021 m. birželio mėn. Užklupus finansiniams sunkumams, dėl kurių buvo areštuotas visas ieškovo turimas turtas ir banko sąskaitos. Tol, kol atsakovė nevaržė ieškovo nuosavybės teisės į šį turtą, jam buvo patogu tokiu būdu išlaikyti kuo artimesnius ryšius su savo dukra ir ją dažniau matyti. Tačiau tokia situacija pasikeitė 2021 m. gruodžio 21 d. Tarp šalių įvyko konfliktas, atsakovė neleido ieškovui patekti į namus. 2021 m. gruodžio 24 d. ieškovas nuvyko į namus pasiimti šiltų rūbų ir batų, bet negalėjo patekti į vidų, raktas nerakino.

5.2.                      Ieškovas dėl sunkios finansinės padėties pateikė prašymą dėl elektros ir dujų įvadų demontavimo, kurie, ieškovui galutinai įsitikinus, kad jo dukra yra išsikrausčiusi iš jam priklausančių namų, buvo demontuoti 2022 m. sausio 11 d. 2022 m. sausio 22 d. ieškovas sudarė buto nuomos sutartį, kad galėtų padengti būsto kreditą.

5.3.                      Nepilnametės dukters interesai nebus pažeisti, kadangi atsakovės tėvams priklauso maždaug 120 kv. m ploto namas. Ieškovo žiniomis, atsakovės tėvams priklauso dar du butai, todėl jie yra pajėgūs padėti savo dukrai ir anūkei. Atsakovė šią dieną nėra pareiškusi priešieškinio. Ieškovo įsitikinimu, jis jokių nuosavybės teisių į jam priklausantį turtą negali prarasti. Jei atsakovė turi omeny reikalavimus dėl kompensacijų priteisimo, tai šios kompensacijos neturi nieko bendro su nuosavybės teisėmis.

5.4.                      Atsakovė nepateikė teismui duomenų apie turtinę padėtį, bet siekia neproporcingai visą finansinio vaiko aprūpinimo naštą perkelti ieškovui. Atsakovės prašymas užtikrinti elektros ir dujų tiekimą yra tiesiogiai susiję su ieškovo įsipareigojimais – mokėti už teikiamas paslaugas. Kadangi ieškovo finansinė situacija ribota, sutartys yra suspenduotos, dėl to ieškovas nemano, kad atsakovė turi kokį nors objektyvų teisinį pagrindą, dėl kurio galėtų įpareigoti ieškovą patirti išlaidas, susijusias su jos gyvenimu jam priklausančiame name ir tokiu būdu dar labiau pabloginti ieškovo turtinę padėtį. Atsakovė nenurodė, kad yra pasirengusi pati dengti šias išlaidas. Sutartys bus atnaujintos, siekiant užtikrinti paslaugų teikimą nuomininkams, tačiau už paslaugų apmokėjimą jau bus atsakingi jie. Būstas, į kurį pretenduoja atsakovė, yra beveik 190 kv. m, yra itin didelis, kuris nėra reikalingas dviem žmonėms.

6.       Tarnyba pateikė išvadą dėl atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad buvo nagrinėjami gauti pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Tarnyba palaiko ankstesnę savo išvadą dėl nepilnametės D. L. interesų – ramios ir saugios gyvenamosios vietos užtikrinimo. Atkreipė dėmesį, kad abu tėvai privalo užtikrinti geriausius vaiko interesus ir nekonfliktuoti mergaitės akivaizdoje, kadangi tai neigiamai veikia vaiką. Tuo atveju, jeigu atsakovė su vaiku faktiškai gyventų (duomenys neskelbtini), abu tėvai privalėtų užtikrinti vaikui saugią aplinką ir veikti išimtinai nepilnametės interesais. Jeigu būtų taikyta laikinoji apsaugos priemonė – ieškovas įpareigotas nesinaudoti gyvenamuoju butu, svarbu, kad būtų išsaugotas tėvo ir dukros fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui.  

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštavo atsakovės J. L. vardu registruotą automobilį BMWi3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šią transporto priemonę parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Areštuoto automobilio saugotoja iki sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje, paskyrė atsakovę J. L., leidžiant jai automobiliu naudotis ir jį eksploatuoti; 2) įpareigojo atsakovę J. L. netrukdyti ieškovui R. L. naudotis gyvenamuoju butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo byloje priėmimo; 3) įpareigojo ieškovą R. L. netrukdyti atsakovei J. L. naudotis gyvenamuoju butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo byloje priėmimo.   

7.1.                      Teismas vertino, kad ieškovo atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentai, jog laikinosios apsaugos priemonės (kai dar nėra pareikštas priešieškinis) negali būti taikomos, nėra pagrįstos, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus.

7.2.                      Teismas nustatė, kad prašomas areštuoti kilnojamasis turtas (transporto priemonė) yra įgytas ginčo šalių santuokos metu, laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe (jeigu ši prezumpcija bus nepaneigta), todėl šis turtas bus dalinamas santuokos nutraukimo byloje, bus svarbu nustatyti jo vertę. Ieškovas prašė padalinti automobilį tokiu būdu, kad jis po santuokos nutraukimo atitektų atsakovei, tačiau jam būtų išmokėta atitinkama kompensacija. Bylos nagrinėjimo metu dar gali kilti ginčas dėl šios transporto priemonės vertės. Svarbu, kad šis turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkintas būsimas teismo sprendimas iki kol bus išspręstas sutuoktinių ginčas. Teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę –  areštuoti minėtą transporto priemonę iki bylos išnagrinėjimo, uždraudžiant ją parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Kadangi šia transporto priemone naudojasi iš esmės atsakovė, ji nustatyta automobilio saugotoja iki sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje, leidžiant automobiliu naudotis ir jį eksploatuoti.

7.3.                      Ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovę J. L. nutrukdyti ieškovui naudotis butu/patalpa – butu su terasa T2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė prašė: 1) įpareigoti ieškovą R. L. sudaryti elektros ir dujų tiekimo sutartis, užtikrinant elektros ir dujų tiekimą gyvenamajam butui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokioje apimtyje, kurioje elektrą ir dujos yra teikiamos kaip prieš jų tiekimo nutraukimą; 2) įpareigoti ieškovą nesinaudoti gyvenamuoju butu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol nebus užbaigtas santuokos nutraukimo procesas; 3) įpareigoti ieškovą netrukdyti naudotis gyvenamuoju butu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. L., iki nebus užbaigtas santuokos nutraukimo procesas.   

7.4.                      Teismas nustatė, kad iš 2022 m. sausio 19 d. antstolio M. D. faktinių matyti, jog antstolis kartu su ieškovu buvo atvykęs į butą adresu (duomenys neskelbtini). Konstatavo, kad atrakinti spynos su ieškovo raktais nepavyko. Ieškovas bandė pakelti garažo vartus, tačiau pakelti nepavyko, kadangi jie užtvirtinti iš vidaus. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu prie namo priėjo moteris, kuri prisistatė J. L. ir informavo, jog ieškovo R. L. neįleis į namus, kadangi jo bijo, kuris, pasak jos, smurtauja prieš ją. Iš 2022 m. sausio 20 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, matyti, kad teritorija prie įėjimo į butą užtverta tvora. Prie tvoros yra asmuo, nurodantis, jog jam šeimininkas – buto savininkas (R. L.) nurodė neleisti į butą ir apriboti patekimą į jį atsakovei. Nustatė, kad gyvenamajame name nėra elektros skaitiklio, saugikliai nuleisti, ant užsukimo yra plomba „ESO Nr. 4087258“. Teismui teiktas ieškovo ir ESO elektroninis susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad gamtinių dujų tiekimas buvo nutrauktas ieškovo prašymu. Teismas nustatė, kad šis nekilnojamas turtas pagal viešus duomenis priklauso ieškovui R. L. asmeninės nuosavybės teise, tačiau atsakovė teigė, jog santuokos nutraukimo byloje bus teikiamas priešieškinis dėl šio nekilnojamojo turto priklausomybės, padalinimo, uzufrukto nustatymo ar kitokio pobūdžio reikalavimų. Jau esant ginčui teisme, taip pat esant pareikštiems prašymams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas 2022 m. sausio 22 d. sudarė patalpų nuomos sutartį su J. L. dėl buto su terasa (duomenys neskelbtini), nuomos.

7.5.                      Teismas vertino, kad bylos duomenys tikėtina patvirtina, kad šiame bute su terasa atsakovė su vaiku nuolatos gyveno iki konfliktų su ieškovu atsiradimo, po konfliktų atsakovė su vaikais glaudžiasi tai pas tėvus, tai pas kaimynus, tačiau pažymėjo, kad gyvenimo sąlygos nepilnamečiui vaikui nėra tinkamos, norėtų iki ginčo išsprendimo gyventi su vaiku saugiai ir ramiai bute (duomenys neskelbtini). Teismui kilo abejonių dėl ieškovo R. L. faktinės gyvenamosios vietos, kurią šioje proceso stadijoje sunku nustatyti, kadangi nors ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau šiame bute ieškovo prašymu buvo atjungta elektra ir dujos, taip pat 2022 m. sausio 22 d. patalpų nuomos sutartimi ieškovas išnuomojo šį butą dar kitam asmeniui (t. y. šios aplinkybės, preliminariai jas vertinant, tikėtinai rodo, jog ieškovas gyvena Lietuvoje kitoje vietoje, o ne šiame būste). Be to, pats ieškovas nurodė, kad gyvena tai pas tėvus (slaugo motiną), tai Amberton viešbutyje, t. y. faktiškai negyvena šiame bute jau kurį laiką. Ieškovas atsiliepime į atsakovės prašymus paaiškino, kad dirba Ukrainos bendrovėje, todėl gyvena tarp Lietuvos ir Ukrainos, dažnai būna užsienyje.  

7.6.                      Teismas sprendė, kad ginčo šalių (sutuoktinių) tarpusavio santykiai yra ypač konfliktiški. Vaikas iš esmės šioje situacijoje liko be nuolatinės gyvenamosios vietos, turi nuolat kraustytis, neturi pastovumo, todėl tokia situacija, kaip ją taip pat įvertino Tarnyba, netoleruotina, vertinama kritiškai ir turi būti sureguliuota iki ginčo išnagrinėjimo. Šioje stadijoje, šią situaciją vertinant preliminariai, kritiškai vertintas 2022 m. sausio 22 d. patalpų nuomos sutarties sudarymas, kadangi ieškovas R. L., sudarydamas šią nuomos sutartį, žinojo apie vykstantį teisminį konfliktą su sutuoktine dėl šio būsto naudojimo, dar prieš sudarant šią nuomos sutartį teisme buvo pareikšti byloje prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, susiję su šios patalpos naudojimu, kurie nebuvo išnagrinėti, ieškovui buvo žinoma atsakovės pozicija dėl šios patalpos, žinoma apie šios patalpos poreikį vaikui (kadangi tėvai šią dieną daugiau kito būsto nuosavybės teise neturi), aplinkybės, kad šis turtas gali būti laikomas (pripažintas) šeimos turtu ir iki santuokos nutraukimo jam gali būti taikomas šeimos turto teisinis režimas. Tačiau nepaisant to, ieškovas savo rizika sudarė nuomos sutartį, motyvuojant savo turtine padėtimi ir aplinkybėmis, kad atsakovė su vaiku jau išsikraustė. Šioje proceso stadijoje nėra žinoma, ar pati nuomininkė J. L. buvo informuota apie šiuos teisminius procesus ir ginčą dėl šio būsto naudojimo, tačiau ieškovui nenutraukus šios patalpų nuomos sutarties, bylos nagrinėjimo metu gali būti sprendžiama ir dėl šio asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, kadangi faktiškai gali susidaryti tokia situacija, jog bute turės teisę (iki ginčo išnagrinėjimo) gyventi tiek ieškovas, tiek atsakovė su vaiku, tiek nuomininkė. Preliminariai vertinant bylos ir prašymų aplinkybes, tikėtina atsakovė su vaiku išsikraustė ne savo noru (tai matyti ir iš jos aktyvių veiksmų dėl šio būsto, jos pastovi pozicija rašytiniuose dokumentuose), o tikėtina išsikraustymas įvyko dėl nuolatinių konfliktų su sutuoktiniu (ieškovu) ir atjungto elektros ir dujų tiekimo. Teismo vertinimu, esminės aplinkybės yra tos, kad kol vyksta ginčas turi būti užtikrinta šalių nepilnamečiui vaikui saugi ir pastovi aplinka.

7.7.                      Teismas pažymėjo, kad ne vieno ar kito sutuoktinio seneliai ar kiti asmenys (pvz., kaimynai) turi užtikrinti gyvenamąją vietą vaikui, o būtent tėvai. Šioje proceso stadijoje turimais duomenimis, tokias sąlygas (t. y. užtikrinti teisę į būstą kol vyksta sutuoktinių (tėvų) ginčas ir bus nustatyta nuolatinė gyvenamoji vieta su vienu iš tėvu) turi būtent ieškovas. Jis turi asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį būstą, kuriame iki ginčo su sutuoktine, tiek atsakovė, tiek vaikas gyveno. Šioje proceso stadijoje trūksta duomenų apie atsakovės finansines galimybes turėti kitą būstą ar nuomotis. Nėra teisinga vaiko atžvilgiu, kad šalių mažametis vaikas negyventų savo tėvo ar motinos nuosavybės teise priklausančiame būste (kuriame ilgą laiką gyveno), nors tokios galimybės yra, o tėvas (motina) šį būstą perduoda naudotis (išnuomoja) kitiems asmenims, gi vaikas be nuolatinės gyvenamosios vietos turi glaustis pas kitus asmenis, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Tokia situacija neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, o teismas šios susidariusios situacijos šioje bylos proceso stadijoje negali vertinti kitaip. Įstatymai net numato, kad asmenys, turintys nepilnamečių, norėdami parduoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nekilnojamąjį turtą, ypač akcentuojant vienintelį šeimos būstą, turi kreiptis į apylinkės teismus dėl leidimo išdavimo. Patys sutuoktiniai sutartimis negali pakeisti šeimos turto teisinio režimo ar jo sudėties.

7.8.                      Bylą nagrinėjant iš esmės, bus galima išsiaiškinti, ar šis būstas yra šeimos turtas, o pripažinus, kad yra, tuomet galiotų CK 3.85 straipsnyje nustatytas šeimos turto teisinis režimas (pvz., išnuomoti patalpą tik gavus kito sutuoktinio rašytinį sutikimą). Bylą nagrinėjant iš esmės (ir nustatant vaiko gyvenamąją vietą) taip pat bus galima išsiaiškinti, kur atsakovė planuoja gyventi su vaiku (jeigu vaikas liks su ja), kokios jos finansinės galimybės įsigyti naują būstą ar išsinuomoti, tačiau šioje proceso stadijoje trūksta duomenų, todėl teismas šioje situacijoje iš esmės vadovaujasi šalių nepilnametės D. L. interesais, siekdamas užtikrinti jai ramią ir saugią gyvenamąją vietą, pastovumą. Teismas  tenkino atsakovės prašymus dėl įpareigojimų ieškovui dalyje dėl elektros ir dujų tiekimo atnaujinimo, ir įpareigojimo ieškovui netrukdyti atsakovei (su kuria šiuo metu gyvena vaikas) naudotis ginčo gyvenamuoju butu iki nebus užbaigtas santuokos nutraukimo procesas.

7.9.                      Teismo vertinimu, būtina užtikrinti ir kuo mažiau pažeisti prioritetiniais laikomus nepilnamečio šalių vaiko interesus iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas yra (buvo ilgą laiką) šalių dukters gyvenamoji vieta. Atsakovė šiuo metu kito gyvenamojo būsto neturi, laikinai glaudžiasi su vaiku pas tėvus ar kitus asmenis, kurie neturi pareigos užtikrinti šalių vaikui gyvenamąją vietą. Ieškovo veiksmai, atjungiant elektrą ir dujas, preliminariai juos vertinant, tikėtina, buvo susiję su konfliktais su sutuoktine ir su noru, kad atsakovė išsikraustytų galutinai iš jam asmeninės nuosavybes teise priklausančio buto, tačiau ne dėl finansinės padėties. Tą iš dalies preliminariai patvirtina ESO informavimas, jog gamtinių dujų tiekimas atjungtas ieškovo prašymu, o ne dėl skolų. Teismui šioje proceso stadijoje nėra pateikta duomenų, kad buvo susidariusios didelės skolos dėl gamtinių dujų tiekimo šiam būstui, taip pat trūksta duomenų dėl sunkios ieškovo finansinės padėties. Kol nėra išspręsta santuokos nutraukimo byla, kol tarp šalių yra nepilnametis vaikas, kurio interesus (saugią, ramią ir pastovią aplinką) turi užtikrinti tėvai, tol nėra pagrindo aplinkybes vertinti kitaip, nes, netaikius atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kils grėsmė šalių dukrai likti be pastovios ir saugios gyvenamosios vietos. Taip pat netaikius tokių laikinųjų apsaugos priemonių gali būti padaryta didelė žala ginčo šalių vaikui, kuris yra tik 2015 m. gimimo, ir kuriam saugi, rami ir pastovi aplinka turi būti užtikrinta bei būtina vaiko raidai.

7.10.                      Atsakovei likus iki šios bylos (dėl santuokos nutraukimo) išnagrinėjimo gyventi šiame būste, ji turėtų dalintis su ieškovu dėl šio turto išlaikymo išlaidas, taip pat tarp sutuoktinių gali būti sudaryti tarpusavio susitarimai. Atsakovei visiškai nusišalinus nuo šių išlaidų dengimo, ateityje tai galėtų būti atskiras prašymo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo pagrindas ar atitinkamai gali būti argumentai santuokos nutraukimo byloje.

7.11.                      Ieškovas buvo nurodęs, jog neturi galimybių įjungti vėl elektros ir dujų tiekimo dėl pakankamų finansų neturėjimo, taip pat sunkios finansinės padėties, tačiau, preliminariai vertinant, šios aplinkybės tikėtinai nepagrįstos. Iš viešų VSDFV matyti, kad ieškovas gauna pastovų darbo užmokestį iš UAB „Profarma“, taip pat pateikti duomenys apie gaunamą užmokestį iš Ukrainos įmonės. Šioje proceso stadijoje nėra pateikta duomenų, kad atsakovui darbo užmokesčio mokėjimai buvo sustabdyti. Be to, iš viešų duomenų matyti, jog ieškovas yra (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Tarybos narys, tačiau nenurodyta ir šioje proceso stadijoje nepateikta teismui duomenų, ar ieškovas dirba neatlygintinai, ar atlygintinai pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnį, taip pat ieškovas naudojasi ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų pagalba, tačiau samdosi privačius advokatus, todėl tikėtina, jo finansinė padėtis pakankama, kad įvykdyti šį įpareigojimą.

7.12.                      Vertinant dėl ieškovo prašymo įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis butu, ir atsakovės prašymą įpareigoti ieškovą nesinaudoti gyvenamuoju namu, pažymėjo, kad šis būstas, dėl kurio prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, pagal šiuo metu turimus preliminarius duomenis, priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas turi įstatymo nustatytą teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 3.97 straipsnio 1 dalis). Galimi apribojimai yra dėl šeimos turtinio režimo, jeigu bylos nagrinėjimo metu bus sąlygos pripažinti, kad šis būstas yra šeimos turtas. Vien tai, kad tarp šalių vyksta tarpusavio ginčai, nėra pagrindas uždrausti naudotis jam šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, kadangi toks santuokos nutraukimo procesas šalims nesutarus taikiai ir nenutraukus bylos bendru sutikimu, gali trukti ilgai. Taikius atsakovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudus ieškovui naudotis jam priklausančiu butu, būtų suteiktas perdėtas pranašumas vienai iš ginčo šalių (t. y. atsakovei), paneigta nuosavybės teisė. Nors tarp šalių (sutuoktinių) šiuo atveju tikėtina yra konfliktiniai santykiai ir tai gali turėti įtakos šalių vaikui, tačiau šios aplinkybės negali būti pagrindu įpareigoti ieškovą nesinaudoti neapibrėžtam laikui jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Be to, draudimas ieškovui patekti į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą sudarytų papildomas kliūtis ieškovui bendrauti su vaiku, ką akcentavo ir Tarnyba. Siekiant išvengti trukdymo naudotis šiuo turtu (pvz., kaip spynų keitimas) ir neeskaluojant šio ginčo dėl buto dar labiau, tikslinga taikyti ieškovo prašomą kitą laikinąją apsaugos priemonę, t. y. įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis butu. Preliminariai vertinant ieškovo veiksmus (sudarytą 2022 m. sausio 22 d. patalpų nuomos sutartį ir kt. aplinkybes), pats ieškovas, esant teisminiam procesui, tikėtina neketina šiame būste gyventi, dažnai būna ir užsienyje, o jo pagrindinis atsiliepime nurodytas interesas, kad šis būstas būtų išlaikomas ir prižiūrimas. Nėra tikėtina, kad atsakovė negalėtų įgyvendinti šio tikslo –  būstą prižiūrėti ir prisidėti prie jo išlaikymo. Be to, ginčo būstas yra 190 kv. m, jame kritiniu atveju (pvz., neturint galimybių gyventi kitur) galėtų kartu gyventi ir ieškovas. Skyrybų atveju abu tėvai turi dėti visas pastangas išvengti konfliktinių situaciją siekiant vaikui užtikrinti saugią emocinę aplinką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Ieškovas R. L. atskiruoju skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį, panaikinant jos dalis, kuriomis teismas nustatė sekančias laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoto automobilio BMWi3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugotoja iki sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje paskyrė atsakovę J. L., leidžiant jai automobiliu naudotis ir jį eksploatuoti; 2) įpareigojo ieškovą R. L. netrukdyti atsakovei J. L. naudotis gyvenamuoju butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo byloje priėmimo; 3) įpareigojo ieškovą R. L. sudaryti elektros ir dujų tiekimo sutartis, užtikrinant elektros ir dujų tiekimą gyvenamajam butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurioje elektra ir dujos yra tiekiamos tokioje pačioje apimtyje kaip prieš jų tiekimo nutraukimą. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:  

8.1.                      Ieškovas kitos transporto priemonės neturi, o, būdamas Lietuvoje, ja naudodavosi kaip ir atsakovė – kiekvienas pagal poreikį. Be to, ne tik ieškovas, bet ir atsakovė turi teisę ir pareigą rūpintis savo nepilnamete dukra, todėl nesuprantama, kodėl jo galimybės, kurios ir taip yra apribotos jam turint daug laiko praleisti ne Lietuvos teritorijoje, turėtų būti dar labiau ribojamos. Laikinoji apsaugos priemonė, paskiriant atsakovę šalims priklausančio automobilio saugotoja, yra perteklinė. Tokio prašymo ieškovas teismui neteikė, o aplinkybė, kad automobiliu daugiau naudojasi atsakovė nėra pakankama teismo argumentacija siekiant pagrįsti būtinybę nustatyti papildomą, perteklinę laikinąją apsaugos priemonę. Ieškovui nėra aišku, kodėl jis taip pat negalėtų naudotis jam priklausančiu automobiliu, ypač pasimatymų su dukra metu, ir kodėl tokia teisė nustatyta išimtinai atsakovei, kai toks prašymas teismui net nebuvo pateiktas.

8.2.                      Nustatydamas įpareigojimą ieškovui netrukdyti atsakovei naudotis jam priklausančiu butu, teismas iš esmės neįvertino šalių santykių konfliktiškumo lygio, kad atsakovė tyčia, piktybiškai dėjo maksimalias pastangas, siekdama uždrausti ieškovui naudotis jam asmenine nuosavybės teise priklausančiu turtu, kad atsakovė pirmoji, siekdama įgyti procesinį pranašumą, pakeitė buto spynas bei pasitelkusi trečiuosius asmenis provokavo konfliktus vaiko akivaizdoje, nepagrįstai ir melagingai kreipėsi į policiją, siekdama apkaltinti ieškovą smurtu artimoje aplinkoje, pati išprovokuodama smurtinę situaciją ieškovo atžvilgiu. Būstu naudojantis tiek ieškovui, tiek ir atsakovei nebūtų išvengta konfliktų. Teismas nutartyje pažymėjo, kad šioje situacijoje iš esmės vadovaujasi šalių nepilnametės interesais, siekdamas užtikrinti jai ramią ir saugią gyvenamąją vietą, pastovumą, tačiau būtent toks teismo procesinis sprendimas neturi nieko bendro su tikraisiais vaiko interesais, nes šalys neturi galimybių gyventi viename būste nesiveliant į konfliktus, net ir labai besistengdamos veikti išimtinai vaiko interesais.

8.3.                      Už nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos aprūpinimą yra atsakingi abu tėvai. Šiuo atveju ši pareiga perkelta išimtinai ieškovui neapibrėžtam laikui, nevertinant aplinkybės, kad vaikas gyvena ir saugiai jaučiasi su seneliais. Nepaisant to, kad jie neturi tiesioginės pareigos užtikrinti vaikui gyvenamosios vietos, tačiau tai savaime nereiškia, kad tokia galimybė turėtų būti automatiškai teismo atmesta, ypač dėl to, kad jie jau dabar tą daro savo noru. 

8.4.                      Ieškovui priklausančio būsto kvadratūra (190 kv. m) reiškia ne tai, kad esant dideliam plotui jame gali gyventi visi interesantai, bet tai, kad teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga siekiamam tikslui pasiekti. Nepilnamečiui vaikui iš esmės nėra reikalinga tokio dydžio patalpa gyvenamajai vietai užtikrinti. Šalių šeimyninė situacija yra iš esmės pasikeitusi, o tai, kad jie anksčiau kartu gyveno šiame bute nereiškia, jog ir toliau gali būti objektyviai įmanoma bent preliminariai įvertinant abiejų šalių turtinę padėtį, galimybes ir pareigas savo vaikui kitų teisių kontekste.  

8.5.                      Ieškovo teisė laisvai naudotis jam priklausančia asmenine nuosavybe negali būti paneigta motyvuojant tik nepilnamečio vaiko interesais, nevertinant šalių galimybių kitais būdais užtikrinti vaiko interesus. Pavyzdžiui, ieškovas teismui pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad už būsto nuomą ieškovas tikisi gauti iki 1 500 Eur nuomos mokestį. Teoriškai tokio dydžio pajamos būtų pakankamos išsinuomoti kiekvienai šaliai po butą ir taip pat dengti paskolą bankui. Teismas nevertino ir aplinkybės, kad jau dabar vaikui priteistas 500 Eur išlaikymas, kuris yra pakankamai didelis, kad būtų galima patenkinti net ir perteklinius vaiko poreikius. Teismas nevertino motinos pareigos užtikrinti savo dukrai gyvenamosios vietos, ją perkeldamas išimtinai ieškovui. Atsakovė turi visas galimybes gyvenamąjį būstą išsinuomoti ir tokiu būdu užtikrinti sau ir vaikui gyvenamąją vietą nesuvaržant neproporcingai ieškovo teisių į jo namus. Teismas, leisdamas atsakovei naudotis ieškovo turtu, nepagrįstai suvaržė nuomininkų teises. Ieškovas neatsisako užtikrinti savo dukrai gyvenamojo būsto, jei tokia būtinybė bus, tačiau pagrįstai teigia, kad tam egzistuoja kitos priemonės. Sudarydamas būsto nuomos sutartį ieškovas siekė išvengti dar didesnių gresiančių nuostolių (pvz. būsto pardavimo iš varžytinių neturint galimybės dengti banko paskolos). 

8.6.                      Teismas nepagrįstai nustatė ieškovui pareigą sudaryti elektros ir dujų tiekimo sutartis, užtikrinant elektros ir dujų tiekimą gyvenamajam butui. Elektros kainos yra ženkliai išaugusios, dėl ko iš esmės ieškovui yra nustatyta pareiga šias išlaidas papildomai patirti, neatsižvelgiant į faktą, kad vaiko išlaikymui jau dabar yra priteista 500 Eur per mėnesį. Tai, kad atsakovė turės pareigą ir pati mokėti komunalinius mokesčius, nepaneigia aplinkybės, kad tokią pareigą turės ir ieškovas, net ir tais atvejais, kai nesinaudos jam priklausančiu turtu. Byloje yra teismo išsireikalauti įrodymai apie ieškovo gaunamas pajamas Lietuvoje, iš kurių matyti, kad nepaisant kai kurių jų pastovumo, jos yra minimalios ir tikrai nepakankamos, greičiau simbolinės, nes visa šių įmonių veikla yra apribota dėl joms taikomų turto areštų bei tebevykstančių teisminių procesų. Teismas šias aplinkybes vertino neteisingai, iškreipdamas objektyvią tiesą. 

8.7.                      Teismo argumentas, kad ieškovas naudojasi ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų pagalba yra diskriminacinio pobūdžio. Ieškovo teisė yra gauti kvalifikuotas aukšto lygio paslaugas. Aplinkybė, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kuriam jos taikomos, savaime nereiškia, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės turi būti besąlygiškai pritaikytos.

9.       Atsakovė J. L. atsiliepime prašė atskirojo skundo netenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad:

9.1.                      2021 metų balandžio mėnesį ieškovas R. L. išvyko iš Lietuvos į Ukrainos Respubliką. Kelioms savaitėms dar grįžęs gegužės mėnesį, nuo to laiko nustojo bendrai gyventi su sutuoktine ir vaiku bei pradėjo gyventi su kita moterimi. Visą minėtą laiką butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo atsakovės ir jos nepilnametės dukros gyvenamoji vieta. Ieškovas R. L., norėdamas pakenkti ieškovei, daryti jai psichologinį spaudimą, pasinaudodamas aplinkybe, kad elektros ir dujų tiekimo sutartys į pastatą  (duomenys neskelbtini), kuris yra atsakovės ir jos nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, sudarytos jo vardu, nutraukė šias sutartis. 2022 m. sausio 10-11 d. minėtame pastate buvo nustota tiekti elektros energija ir dujos. Dėl šių veiksmų atsakovės ir jos nepilnametės dukros gyvenamoji vieta tapo netinkama gyventi, o atsakovė yra priversta glaustis pas draugus-kaimynus.  

9.2.                      R. L. faktiškai reikalauja, jog jam sugrįžus iš užsienio taip pat būtų sudaryta galimybė naudotis santuokoje įgytu automobiliu. R. L. minėtu automobiliu nesinaudojo. Minėtas automobilis skirtas naudoti J. L. ir nepilnametės D. L. poreikiams. R. L. sutinka, jog minėtas automobilis turėtų atitekti J. L., o jis turėtų gauti atitinkamą kompensaciją už jį. R. L. naudojasi kitu automobiliu (ką rodo vaizdo įrašas) bei turi įmonės jam skirtą automobilį.

9.3.                      Ieškovui esant santuokoje su atsakove kredito grąžinimo įmokos pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo daromos iš bendros jungtinės nuosavybės lėšų. Dėl šių aplinkybių ieškovė ruošia priešieškinį byloje. Argumentai, jog tai yra asmeninė R. L. nuosavybė ir ten J. L. ir D. L. neturi teisės gyventi – nepagrįsti. Klausimas, kur gyvens santuokoje gimęs bendras vaikas, ar turi būti nustatytas uzufruktas asmeninei vieno iš sutuoktinių nuosavybei – butui adresu (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, taip pat nagrinėtinas šioje byloje. J. L. iš ties šiuo metu yra „suradusi“ kur joms gyventi su dukra D. L., tačiau minėtas sprendimas yra laikinas.  

9.4.                      Teikia mokėjimų atlikimą patvirtinančius dokumentus, pagal kuriuos J. L. taip pat moka/mokėjo už minėto buto eksploatacines išlaidas, yra pakeitusi konflikto metu pačio R. L. išdaužtą langą. Aplinkybė, kad R. L. nustojo mokėti bankui kreditą, neįtakoja aptariamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi galioti, kadangi jos bent kiek apgina nepilnametės D. L., o ir J. L. teises ir interesus ieškovui R. L. vykdant nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus.

9.5.                      Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neturi kokios nors didesnės reikšmės aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas dėl R. L. smurto Nr. 01-1-44794-21 yra nutrauktas, tačiau minėtas nutarimas yra apskųstas ir minėtos bylos baigtis nėra išspręsta.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė (CPK 338 straipsnis). 

12.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o ieškovas nesutinka: 1) su tuo, kad areštuoto automobilio BMWi3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugotoja iki sprendimo įsiteisėjimo dienos byloje paskirta atsakovė J. L., leidžiant jai automobiliu naudotis ir jį eksploatuoti; 2) įpareigojimu ieškovą R. L. netrukdyti atsakovei J. L. naudotis gyvenamuoju butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo byloje priėmimo; 3) įpareigojimu ieškovą R. L. sudaryti elektros ir dujų tiekimo sutartis, užtikrinant elektros ir dujų tiekimą gyvenamajam butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), elektrą ir dujas tiekiant tokia pačia apimtimi kaip prieš jų tiekimo nutraukimą. 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13.       Ieškovas su atskiruoju skundu teikė naujus įrodymus: 1) banko laišką, kuriame nurodoma, kad 2022 m. vasario 3 d. duomenimis yra susidaręs įsiskolinimas už „Swedbank“, AB teikiamas finansines paslaugas. Bendra įsiskolinimo suma yra 1 120 Eur; 2) Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus  Vilniaus apylinkės prokuratūros 2022 m. vasario 2 d. nutarimą, kuriame nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44794-21 nutraukiamas, nes R. L. nepadarė nusikaltimo numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dokumento registracijos Nr. DOK-26184).

14.       Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikė naujus įrodymus: 1) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; 2) Vaiko teisių skyriaus išvadą; 3) Įrašą; 4) komunalinių paslaugų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus (dokumento registracijos Nr. DOK-35338).

15.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi nustatė terminą atsakovei J. L. paaiškinti dėl prie atsiliepimo į atskirąjį skundą teikto įrašo formos (ar teismui teikiamas garso įrašas ar vaizdo įrašas), o tuo atveju, jeigu ketinta teikti vaizdo įrašą, atkreiptas dėmesys, kad teismui pateiktame įraše vaizdo nėra, taip pat paskyrė kitą teismo posėdžio bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka datą.

16.       Atsakovė teikė 2022 m. kovo 29 d. prašymą, kuriame nurodė, kad teikė faktines aplinkybes atspindinčius vaizdo (ne garso) įrašus, kurie leistų teismui pagrįstai įvertinti realiai esamą situaciją ir pateikto atskirojo skundo pagrįstumą. Taip pat prašo priimti ir įvertinti ir naujas aplinkybes, atsiradusias po atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo, bei jas patvirtinančius įrodymus. Pažymi, kad ieškovas neįvykdė teismo nustatytų įpareigojimų (dokumento registracijos Nr. 12073).

17.       Atsakovė 2022 m. kovo 29 d. lydraščiu teikė: 9. vaizdo medžiagą: „2022 03 21 diena –  viskas ir toliau užrakinta“; 10. vaizdo medžiagą: „2022 03 22 diena – pokalbis su saugojančiu asmeniu“; 11. vaizdo medžiagą: „ 2022 03 25 dienos – teismo posėdžio dienos video“ (dokumento registracijos Nr. 12072).

18.       CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).

19.       Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314, 338 straipsniai). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

20.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo teiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad ieškovo teikiami nauji įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, todėl pateiktus įrodymus prijungia prie bylos medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat priima atsakovės teiktus komunalinių paslaugų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus,  Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir Vaiko teisių skyriaus išvadą (dokumento registracijos Nr. DOK-35338), tačiau nėra pagrindo priimti atsakovės teiktų įrašų. Pažymėtina, kad: i) šiuo atveju bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia atskirojo skundo argumentai; ii) CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kurios tikslas yra tik patikrinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir(ar) pagrįstumą; iii) kai kurie iš teiktų įrašų yra jau daryti po ginčijamos nutarties priėmimo; iv) teikiami įrašai, byloje sprendžiant klausimą tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertinant atskirojo skundo dalyką, nei patvirtina, nei paneigia atsakovės įrodinėjamų aplinkybių, todėl teiktus vaizdo įrašus atsisakytina priimti.

21.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nevertins argumentų, kurie yra išdėstyti ieškovės teiktame 2022 m. kovo 29 d. prašyme (dokumento registracijos Nr. 12073), nes jais yra išplečiami atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai, be to, pasisakoma dėl skundžiamos nutarties vykdymo, tačiau tai nėra apeliacijos dalykas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad:

22.1.                      2014 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje R. L. ir atsakovė J. L. (ikisantuokinė pavardė – K.) sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (dokumento registracijos Nr. CBP-31568).

22.2.                      Ieškovas su atsakove susilaukė dukters – D. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) (dokumento registracijos Nr. CBP-31568).  

22.3.                      Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovo R. L. vardu registruotas butas/patalpa – butas su terasa T2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 219/439 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (dokumento registracijos Nr. CBP-31568).

23.       Atsakovės J. L. vardu registruotas automobilis BMWi3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumento registracijos Nr. CBP-31568 priedas 7.2).  

24.       Iš ieškovo ir ESO elektroninio susirašinėjimo, matyti, kad gamtinių dujų tiekimas buvo nutrauktas ieškovo prašymu (dokumento registracijos Nr. DOK-19728 priedas 3).

25.       Ieškovas 2022 m. sausio 22 d. sudarė patalpų nuomos sutartį su J. L. dėl buto su terasa (duomenys neskelbtini), nuomos (dokumento registracijos Nr. DOK-19728 priedas 2).

26.       Pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų pažymėtina tai, kad: i) byloje (skundžiama nutartimi) yra sprendžiami tik klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau pats šalių ginčas nėra sprendžiamas iš esmės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas iš esmės; ii) apeliacine tvarka siekiama įvertinti tik skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau pats klausimas nėra nagrinėjamas iš naujo.

Dėl areštuoto automobilio saugojimo ir naudojimo

27.       Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji apsaugos priemonė, paskiriant atsakovę šalims priklausančio automobilio saugotoja, yra perteklinė. Tokio prašymo ieškovas teismui neteikė, o aplinkybė, kad automobiliu daugiau naudojasi atsakovė nėra pakankama teismo argumentacija, siekiant pagrįsti būtinybę nustatyti papildomą, perteklinę laikinąją apsaugos priemonę. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

28.       Pirma, viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurias teismas gali taikyti santuokos nutraukimo byloje, – areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės teise vienam sutuoktiniui klausimas. Šių priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti, kad sutuoktinių turimas turtas išliks tokios pačios sudėties, kokios yra šiuo metu, kad po jo padalijimo nepasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas ir būtų galimybė realiai įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėtina, kad teismas gali areštuoti tam tikrą turtą, jeigu yra reali grėsmė, kad vienas sutuoktinis jį perleis kitiems asmenims, suvaržys, sunaudos ar sunaikins.

29.       Antra, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas ieškinio dalyje „Sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė ir jos padalinimas“ nurodė, kad kartu santuokoje įgijo automobilį BMW i3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas J. L. vardu, vidutinė automobilio rinkos vertė 16 830 Eur bei nurodė, kad J. L. turėtų būti paliekamas automobilis, kadangi ji juo faktiškai ir naudojasi (dokumento registracijos Nr. CBP-31568). Taigi, ieškovas pats sutinka, jog automobilis turėtų atitekti atsakovei, o ieškovas turėtų gauti atitinkamą kompensaciją už jį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės argumentams atsiliepime į atskirąjį skundą, kad, jeigu ieškovas sutinka, jog automobilis liktų atsakovei, o jam būtų išmokėta atitinkama kompensacija, būtų sąžininga, jog automobiliu ir turėtų naudotis atsakovė.

30.       Trečia, bylos medžiaga patvirtina ganėtinai konfliktiškus šalių santykius. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas dėl šio automobilio vertės gali kilti ginčų.

31.       Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 5 dalies 10 punktu, teismui yra suteikta teisė skirti turto saugotoją tais atvejais, kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu. Turto saugotojo paskyrimas nėra atskira laikinųjų apsaugos priemonių rūšis, bet su turtu susijusios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pasekmė.

32.       Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vertinant aukščiau paminėtus aspektus, ta aplinkybė, kad transporto priemonės saugotoja paskirta atsakovė, laikytina proporcinga, gi ieškovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti nutarties dalies dėl saugotojo paskyrimo ir naudojimo.

33.       Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent pats ieškovas reiškė prašymą taikyti aptariamą laikinąją apsaugos priemonę – automobilio areštą. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas transporto priemonės areštą, tik pažymėjo, kad „kadangi šia transporto priemone naudojasi iš esmės atsakovė, ji nustatoma automobilio saugotoja iki sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje, leidžiant automobiliu naudoti ir jį eksploatuoti“. Tuo atveju, jeigu ieškovui kyla klausimų dėl to, ar jis gali naudotis transporto priemone, šiuo konkrečiu atveju pagal skundžiamos nutarties turinį, jis gali kreiptis į nutartį priėmusį teismą dėl nutarties išaiškinimo arba reikšti atitinkamus prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu arba panaikinimu.

34.       Dėl išdėstytų argumentų aptariamu atveju nėra pagrindo naikinti aukščiau aptartos skundžiamos nutarties dalies.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo netrukdyti atsakovei naudotis butu

35.       Ieškovas taip pat nesutinka su laikinąja apsaugos priemone, įpareigojant ieškovą netrukdyti atsakovei naudotis jam priklausančiu butu. Ieškovas nurodo, kad už nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos aprūpinimą yra atsakingi abu tėvai. Šiuo atveju ši pareiga yra perkelta išimtinai ieškovui neapibrėžtam laikotarpiui, nevertinant aplinkybės, kad vaikas gyvena ir saugiai jaučiasi su seneliais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

36.       Pirma, CK 3.65 straipsnio 2 dalyje specialiai šeimos teisinių santykių byloms numatytos laikinosios apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, jei nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato laikinąją apsaugos priemonę/įpareigojimą vienam sutuoktiniui netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės dukra D. L. yra nepilnametė (gimimo data (duomenys neskelbtini) (dokumento registracijos Nr. CBP-31568 priedas 3).

37.       Antra, kaip jau minėta, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių, jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas, taip pat viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-309-642/2022). 

38.       Trečia, kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1153/2003; 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006; kt.). 

39.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad: a) kol vyksta ginčas turi būti užtikrinta šalių nepilnamečiui vaikui saugi ir pastovi aplinka; b) ne seneliai ar kiti asmenys (pvz., kaimynai) turi užtikrinti gyvenamąją vietą vaikui, o būtent tėvai. Turimais duomenimis, ieškovo vardu asmeninės nuosavybės teise yra registruotas būstas, kuriame iki ginčo su sutuoktine gyveno tiek atsakovė, tiek vaikas. Šioje proceso stadijoje nebuvo įrodytos aplinkybės, kad atsakovė turėtų kitą būstą. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinga, sąžininga vaiko atžvilgiu, jog šalių vaikas negyventų savo tėvo ar motinos nuosavybės teise priklausančiame būste (kuriame ilgą laiką gyveno), nors tokios galimybės yra, o tėvas (motina) šį būstą perduoda naudotis (išnuomoja) kitiems asmenims, gi vaikas be nuolatinės gyvenamosios vietos turi glaustis pas kitus asmenis, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Šiuo atveju ieškovas, kaip nepilnametės tėvas, taip pat nenurodė kitokio galimo pasirinkimo (varianto), kuriuo būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, prie to prisidedant pačiam ieškovui. Paminėtas būsto plotas sietinas su ta aplinkybe, kad jis yra pakankamai didelis ir jame turėtų užtekti vietos net konfliktuojantiems asmenims.

40.       Šeimos turto teisinis režimas pasibaigia pasibaigus sutuoktinių šeimai, t. y. bendram gyvenimui (CK 3.86 straipsnio 1 dalis); dėl teisės toliau naudotis šeimos turtu teismas sprendžia, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: turtas nuosavybės teise turi priklausyti vienam arba abiem sutuoktiniams; toks turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2010; kt.). Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikos nuostatomis, darytina išvada, kad šeimos turto teisinis režimas reiškia išimtinai jo naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimus, būtinus pagrindiniams šeimos materialiojo gyvenimo poreikiams užtikrinti, ir nėra susijęs su sutuoktinių nuosavybės teise į turtą. Gyvenamajai patalpai iki vaikų pilnametystės galioja CK 3.85 straipsnyje nustatyti suvaržymai, kurie yra teisinė nepilnamečių vaikų teisės į būstą garantija.

41.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo taikytos aukščiau aptartos laikinosios apsaugos priemonės, o priešingas aiškinimas bylos aplinkybių kontekste pažeistų efektyvų vaiko teisių ir interesų užtikrinimo principą.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės – sudaryti komunalinių patarnavimo sutartis

42.       Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nustatė ieškovui pareigą sudaryti elektros ir dujų tiekimo sutartis, užtikrinant elektros ir dujų tiekimą gyvenamajam butui. Ieškovas nurodo, kad iš esmės ieškovui yra nustatyta pareiga šias išlaidas papildomai patirti, neatsižvelgiant į faktą, jog vaiko išlaikymui jau dabar yra priteista 500 Eur per mėnesį. Tai, kad atsakovė turės pareigą ir pati mokėti komunalinius mokesčius, nepaneigia aplinkybės, kad tokią pareigą turės ir ieškovas, net ir tais atvejais, kai nesinaudos jam priklausančiu turtu.

43.       Pirma, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje nustatyta: nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Ši nuostata reiškia, kad nepilnamečių vaikų teisėms turi būti garantuojama pakankama ir efektyvi jų teisių ir teisėtų interesų apsauga, taip pat ir tai, kad įstatymų leidėjas, kitos valstybinės institucijos, teisės aktais reglamentuodamos nepilnamečių būklę, reguliuodamos kitus santykius, turi paisyti nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 23/98 „Dėl švietimo įstatymo kai kurių nuostatų“, Konstitucinio Teismo aktai, trečioji knyga, Vilnius, 2002, p. 579). Konstitucijos nuostatos sukonkretinamos bei priemonės joms įgyvendinti nustatomos įstatymuose, kituose teisės aktuose. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau – VTAPĮ ) nustatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą (VTAPĮ 13 straipsnio 1 dalis); vaiko teisę į gyvenamąsias patalpas nustato ir saugo šis ir kiti įstatymai (VTAPĮ 15 straipsnio 1 dalis).

44.       Antra, iš byloje pateikto ieškovo ir ESO elektroninio susirašinėjimo matyti, kad gamtinių dujų tiekimas buvo nutrauktas ieškovo prašymu (dokumento registracijos Nr. DOK-19728  priedas 3).

45.       Trečia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant įgyvendinti nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą abu tėvai turi būti aktyvūs (tiek ieškovas, tiek atsakovė), todėl ieškovo argumentas, kad vaiko išlaikymui jau dabar yra priteista 500 Eur per mėnesį, neatleidžia ieškovo nuo pareigos rūpintis vaiku ir suteikti jam saugią aplinką bei užtikrinti vaikui tinkamą gyvenamąją vietą pagal konkrečią bylos faktinę situaciją.

46.       Ketvirta, ieškovui nutraukus elektros ir dujų tiekimo sutartis į pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ir nepilnametė dukra, buvo apsunkintos sąlygos gyventi nurodytame turte. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė su vaiku turėtų kitą pastovią gyvenamąją vietą. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad šiuo metu yra priversta glaustis pas draugus-kaimynus, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad turi būti atstatyta situacija su elektros ir dujų tiekimu, siekiant užtikrinti tinkamą gyvenamąją vietą vaikui.

47.       Penkta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad už komunalines paslaugas mokėjo ir atsakovė (dokumento registracijos Nr. DOK-35338). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad šiuo aspektu siekiant išvengti konfliktų ieškovas ir atsakovė dėl komunalinių paslaugų mokėjimo gali sudaryti atskirus sutarimus.

48.       Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2017). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam asmeniui, kuriam jos taikomos, tam tikrų suvaržymų ar nepatogumų, todėl aplinkybė, kad bylos šalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria neigiamų padarinių, nereiškia proporcingumo, ekonomiškumo ar teisingumo principų pažeidimo, ypatingai šiuo atveju įvertinant siekį tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus.

49.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išsamiai išdėstytiems argumentams, kurių pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Išdėstytų aplinkybių pagal bylos duomenis nėra pagrindo vertinti kitaip. Kol nėra išspręsta santuokos nutraukimo byla, šalių nepilnamečiui vaikui saugią, ramią ir pastovią aplinką turi užtikrinti tėvai.

50.       Kiti (likę) atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo atskirajame skunde nurodyti argumentai šiame bylos etape nesudaro pagrindo panaikinti ieškovui nustatytus ribojimus (įpareigojimus). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

51.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą byloje, kylančioje iš šeimos teisinių santykių, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarties paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                Irmantas Šulcas