Civilinė byla Nr. e2-28772-1168/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17035-2025-4

            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9;

 (S)

            2.6.10.5.1; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė,

sekretoriaujant Julijai Taraškevič,

dalyvaujant ieškovės UAB „Verslo vartai“ atstovui advokatui Remigijui Bukėnui,

atsakovės MB ,,iHaus EU“ atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Verslo vartai“ ieškinį mažajai bendrijai ,,iHaus EU“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teisme (toliau – ir teismas) priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Verslo vartai“ ieškinys atsakovei mažajai bendrijai (toliau – ir MB) ,,iHaus EU“, kuriuo ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 14 029,85 Eur sumokėtą avansą, 30,31 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 11,5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė MB ,,iHaus EU“ (toliau – ir atsakovė) atsakydama į ieškovės UAB ,,Verslo vartai“ (toliau – ir ieškovė) elektroniniu paštu pateiktą paklausimą dėl prekių pardavimo ir pristatymo, 2025 m. kovo 7 d. elektroniniu paštu pateikė pasiūlymą ieškovei įsigyti prekes (FISHER&PAYKEL ir MIELE buitinę techniką) už bendrą 14 029,85 Eur su PVM kainą, nurodydama pristatymo terminą – 17-18 savaitę. 2025 kalendorinių metų savaitė baigėsi 2025 m. gegužės 4 d.

3.       Pažymėjo, jog ieškovė akceptavo atsakovės pasiūlymą ir 2025 m. kovo 7 d. remdamasis atsakovės 2025 m. kovo 7 d. pateikta išankstine sąskaita apmokėjimui Nr. IVV052220231 avansu sumokėjo atsakovei visą pasiūlymo kainą, t. y. 14 029,85 Eur. Tačiau atsakovė pasiūlyme nurodytu terminu (iki 2025 m. gegužės 4 d.) prekių ieškovei nepristatė. Bendraujant su atsakovės atstovu dėl įsipareigojimo įvykdymo termino buvo tvirtinama, jog bando įvykdyti užsakymą, tačiau konkrečių terminų nenurodė ir prašė suteikti papildomą terminą pasiūlyme nurodytoms prekėms pristatyti. 2025 m. birželio 6 d. ieškovės atstovas el. paštu atsakovės atstovui nurodė aiškias sąlygas, kuriomis sutiktų laukti prekių ir 2025 m. birželio 9 d. pateikė suderinimui bei pasirašymui susitarimą dėl avanso grąžinimo bei baudos mokėjimo, tačiau atsakovės atstovas su tokiomis sąlygomis nesutiko ir jo nepasirašė. Šalims nesusitarus dėl prekių pristatymo termino pratęsimo sąlygų, ieškovė 2025 m. birželio 9 d. atšaukė pasiūlymo užsakymą ir pareikalavo ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 11 d. 17 val. grąžinti sumokėtą avansą. Tą pačią dieną atsakovė patvirtino užsakymo atšaukimą bei nurodė, kad lėšų grąžinimas bus atliekamas per protingą terminą, atsižvelgiant į objektyvias operacijas ir finansines procedūras. Pažymėjo, jog piniginių lėšų grąžinimą sieks įvykdyti iki 2025 m. birželio 11 d. 17 val. Tačiau iki ieškinio pateikimo avansas ieškovei grąžintas nebuvo.

4.       Taip pat nurodė, kad atsakovei įsipareigojus prekes pristatyti iki 2025 m. gegužės 4 d. ir savo įsipareigojimo neįvykdžius bei tuo pagrindu 2025 m. birželio 9 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį nutraukus, atsakovei kilo pareiga grąžinti ieškovės sumokėtą avansą, o šios pareigos neįvykdžius – mokėti ieškovei palūkanas. Ieškovė atsakovei paskaičiavo 30,31 Eur palūkanų (už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 10 d. iki 2025 m. birželio 16 d., taikant 11,15 proc. palūkanų normą), kurias prašė priteisti iš atsakovės. 

5.       Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį (DOK-107122) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti atsakovės patirtas 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už teisines konsultacijas. Nurodė, kad tarp šalių yra susiklostę tęstiniai komerciniai santykiai. Ginčo užsakyme prekių pristatymo terminas buvo preliminarus, o vykdymas priklausė nuo tiekėjų ir logistikos apkrovos. Atsakovė nuosekliai informavo ieškovę apie vykdymo eigą bei aiškiai nurodė, kada prekės bus paruoštos transportavimui. Atkreipė dėmesį, kad nebuvo pažadėta, kad prekės pasieks Lietuvą iki konkrečios datos. Pažymėjo ir tai, jog vėlavimai pristatyti prekes nebuvo esminiai ar kritiniai ir sudarė tik keletą savaičių. Vėlavimo priežastys buvo objektyvios – Vokietijoje tuo metu vyko valstybinės šventės ir dėl papildomų poilsio dienų nepavyko tinkamai suderinti transportavimo laiko su tiekėjų bei logistikos grandžių darbotvarke. Pažymėjo, kad ieškovės 2025 m. birželio 9 d. pateiktas susitarimas neproporcingas bei pažeidžiantis verslo etiką. 2025 m. birželio 18 d. ieškovei SMS žinute informavus apie ketinimą perduoti skolą išieškojimui, buvo sutarta su ieškove atsiskaityti grynaisiais pinigais, tačiau nuvykus sutartu laiku ieškovė pareikalavo 1 000,00 Eur nepagrįstų išlaidų, kurios nebuvo aptartos jokiu dokumentu nei raštu, nei žodžiu. Atsakovei atsisakius tokio reikalavimo vykdymo, ieškovė atsisakė priimti grąžinamą sumą. Atsakovės vertinimu, ieškovė savo nesąžiningu elgesiu pati sukūrė situaciją, dėl kurios pinigai nebuvo priimti. Nurodė, jog dar iki atsiliepimo pateikimo, 2025 m. liepos 13 d. atsakovė bankiniu pavedimu grąžino ieškovei visą avanso sumą – 14 029,85 Eur, todėl ginčo objektas išnyko.

6.       Atsiliepime taip pat akcentuojama, jog palūkanos taikomos tik už tyčinį ar nepagrįstai vilkinamą atsiskaitymą. Atsakovė nepraleido protingo termino ir netgi pasiūlė ieškovei atsiskaityti anksčiau grynaisiais pinigais, kurias ieškovė pati atsisakė priimti. Todėl anot atsakovės, ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog atsakovė niekada neatsisakė prievolės ir 2025 m. birželio 9 d. patvirtino, kad užsakymas atšaukiamas bei kad avansas bus grąžinamas per protingą laikotarpį. Ieškovės nustatytas terminas avanso grąžinimui (vos dvi dienos) atsakovės vertinimu, neproporcingas bei laikytinas nesąžiningu ir neadekvačiu pagal verslo praktiką. Toks terminas turėtų būti nuo 7 iki 14 dienų, priklausomai nuo situacijos. Akcentavo, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė priimti visą avanso sumą, pateiktą grynaisiais pinigais, nepagrįstai reikalaujant 1 000,00 Eur mokesčio. Pažymėjo, jog teisės aktai palūkanų skaičiavimą numato tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės laiku dėl savo kaltės. Aptariamu atveju vėlavimo nebuvo. O ieškovė bandė neteisėtai pasipelnyti iš situacijos, kurią pati sukėlė. Be kita ko atsiliepime atsakovė nurodė, kad 2023 metais pasirašant prekybos sutartį, tarp šalių egzistavo aiški žodinė praktika, jog atsiskaitymai vyksta per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo.

7.       2025 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė patikslino (sumažino) ieškinio reikalavimus (DOK-121253) ir prašė priteisti iš atsakovės 30,31 Eur palūkanų, 115,52 Eur procesinių palūkanų, paskaičiuotų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki reikalavimo grąžinti avansą įvykdymo, 11,15 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, jog atsakovė praėjus beveik mėnesiui nuo ieškinio pateikimo, 2025 m. liepos 14 d., įvykdė ieškinio reikalavimą dėl avanso grąžinimo ir atliko 14 029,85 Eur pavedimą, todėl šioje dalyje mažina pareikšto ieškinio reikalavimus, kitoje dalyje ieškinio reikalavimus palaiko visa apimtimi.

8.        Pareiškime dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo ieškovė papildomai nurodė, jog atsakovė nesilaikė savo pačios nurodyto prekių pristatymo termino, kuris baigėsi 2025 m. gegužės 4 d. Nuo to laiko tik tvirtino apie bandymus įvykdyti užsakymą, tačiau konkrečių užsakymo vykdymo terminų nenurodė. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, šiurkščiai praleisdama sutartus terminus, dėl ko ieškovė buvo priversta nutraukti su atsakove sudarytą sutartį ir atšaukti užsakymą, taip pat pareikalavo ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 11 d. 17 val. grąžinti sumokėtą avansą, suteikė protingą ir pakankamą dviejų dienų terminą avanso grąžinimui. Tačiau atsakovė avanso negrąžino ir nepateikė jokių protingų paaiškinimų bei įrodymų dėl avanso grąžinimo negalimumo, o apsiribojo nurodydama abstrakčius bei deklaratyvius pareiškimus apie kažkokius vidinius procesus ir bankinius reikalavimus, kurie niekaip nepagrindžia vilkinimo grąžinti avansą. Pažymėjo, kad avansą grąžino tik praėjus beveik mėnesiui nuo ieškinio pareiškimo, delsė pateikti savo poziciją, nors akivaizdu, kad jau ieškinio gavimo momentu žinojo apie ieškinio pripažinimą grąžindamas avansą.

9.       Pasisakydama dėl atsakovės atsiliepime išdėstytų argumentų ieškovė nurodė, kad priešingai nei teigia atsakovas, prekių pristatymo terminas buvo nurodytas pačios atsakovės ir šalių suderintas, o prekėms vėluojant, ieškovė aiškiai nurodė sąlygas, kurioms esant ieškovė yra pasirengusi pratęsti prekių pristatymo terminą. Pažymėjo, jog atsakovė klaidingai interpretuoja ieškovės pateikto susitarimo dėl užsakymo nutraukimo ir sumokėto avanso grąžinimo turinį. Susitarimu buvo siūloma nustatyti aiškų pristatymo terminą (iki 2025 m. liepos 11 d.), o baudos mokėjimas buvo numatytas tik praleidus šalių sutartą papildomą terminą. Atsakovei galimai iš anksto žinant, kad iki ieškovės pasiūlyto termino prekių nepristatys, nepasirašė susitarimo dėl prekių pristatymo termino pratęsimo sąlygų, todėl ieškovė pagrįstai reikalavo sugrąžinti sumokėtą avansą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose cituoja neegzistuojančią teismų praktiką dėl protingo termino išaiškinimo bei nurodo neegzistuojančius teisės aktus. Pabrėžė, jog ieškovė atsakovei niekada nebuvo patvirtinusi apie avanso grąžinimo priėmimą grynaisiais pinigais, nes tai prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Taip pat nurodė, jog ieškovė niekada iš atsakovės nereikalavo papildomo 1 000,00 Eur mokesčio. Ieškovė atsakovę informuodama apie ieškinį bei patirtas teisines išlaidas (804,64 Eur su PVM už ieškinio parengimą bei 317,00 Eur žyminio mokesčio) bei pasiūlė greičiau įvykdyti reikalavimą siekiant išvengti papildomų bylinėjimosi išlaidų.

10.       Be kita ko ieškovė nurodė, kad atsakovei bylinėjimo išlaidos nepriteistinos, nes ieškinys buvo pareikštas dėl atsakovės nepagrįsto vilkinimo, dėl ko atsakovė ieškinį pripažino grąžindama avansą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė atsiliepime nurodo neegzistuojančią teismų praktiką, cituoja neegzistuojančių įstatymų nuostatas, remiasi neegzistuojančiais Lietuvos banko aiškinimais, taip pat naudoja teisinės logikos stokojančius argumentus, anot ieškovės atsiliepimas buvo parengtas naudojantis dirbtiniu intelektu, o ne realiomis atsakovės atstovo pastangomis.

11.       Atsiliepdama į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko sumažinimo (DOK-127844 ir DOK-138742) atsakovė nurodė, kad šalių sudarytoje prekių pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo numatytos nei sutartinės, nei kitokios palūkanos. Įstatyminės palūkanos gali būti skaičiuojamos tik praleidus prievolės įvykdymo terminą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė avansą grąžino dar iki atsiliepimo pateikimo teismui, todėl prievolė buvo įvykdyta, o bet koks palūkanų reikalavimas yra nepagrįstas.

12.       Taip pat nurodė, jog pagal šalių sudarytos Sutarties 5.2 punktą pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas nevykdo pristatymo termino daugiau kaip tris mėnesius. Atsakovė pristatyti prekes vėlavo tik kelias savaites dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių (valstybinių švenčių Vokietijoje, kelių tiekėjų koordinacijos bei transporto trikdžių). Pažymėjo, jog ieškovės Susitarimas buvo vienašališkas ir ekonomiškai nepagrįstas: atsakovei būtų reikėję mokėti 5 000,00 Eur baudos, kurios pamatinėje sutartyje nebuvo numatyta, buvo reikalaujama išduoti vekselį su direktoriaus asmeniniu laidavimu, kas sukurtų naujus, šalių nesutartus įsipareigojimus. Esant tokiai situacijai atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti tokio turinio susitarimą, todėl patvirtino užsakymo atšaukimą bei grąžino avansą per protingą terminą, faktiškai įvykdydama prievolę. Atkreipė dėmesį, jog ieškovės vienašališkai nustatytas dviejų dienų terminas 14 029,00 Eur avansui grąžinti buvo akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovei buvo būtina suderinti užsakymo atšaukimą, parengti papildomą dokumentaciją bei suderinti finansinius veiksmus su banku, todėl dviejų dienų terminas nebuvo realus. Paminėjo, kad ieškovės veiksmai atsakovei atvykus atsiskaityti ir ieškovei atsisakius priimti pinigines lėšas ir reikalaujant papildomai sumokėti 1 000,00 Eur, yra nesąžiningi ir dirbtinai kuriantys ginčą. Atsakovės vertinimu, faktai rodo, jog ieškovės tikslas nebuvo teisėtas prievolės įvykdymas, o vienašališkas finansinis pasipelnymas.

13.       Teigė, kad šalims bendradarbiaujant nuo 2023 metų ne kartą buvo susiklosčiusi situacija dėl prekių vėlavimo kaip ir ginčo atveju, tačiau tai niekada nebuvo pagrindas ieškinio teikimui. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė vienašališkai neįspėjo apie sutarties nutraukimą prieš 30 dienų. Atsakovė savo įsipareigojimus vykdė visuomet tinkamai, tiek prekių tiekimo, tiek garantinio aptarnavimo srityse po sandorių įvykdymo. Atsakovės vertinimu, ieškovės skubotas sprendimas kreiptis į teismą neatitinka šalių bendradarbiavimo praktikos. Ginčas buvo dirbtinai eskaluotas, nors jis galėjo būt išspręstas taikiai. Atkreipė dėmesį, kad avansą atsakovė grąžino sąžiningai, todėl ieškinio pripažinimo nebuvo.

14.       Nurodė, jog pagal susiklosčiusią praktiką šalims bendradarbiaujant, prekių pristatymo terminai buvo nustatomi šalių susitarimu bei įrašomi pardavėjos išrašomoje išankstinėje ar PVM sąskaitoje faktūroje. Nors ginčo atveju išankstinėje sąskaitoje prekių pristatymo terminai nebuvo nurodyti, tačiau toks terminas buvo preliminariai aptartas raštu elektroniniu paštu, nes dėl aplinkybių, nurodytų sprendimo 12 punkte, tikslaus termino nustatyti nebuvo įmanoma. Todėl anot atsakovės, ieškovės pozicija dėl konkretaus prekių pristatymo termino prieštarauja tiek faktinei šalių praktikai, tiek CK normoms, nustatančioms pareigą vykdyti prievoles sąžiningai, bendradarbiaujant ir protingais terminais. 

15.       Paminėjo, jog atsakovė patyrė 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios apima teisininko daugkartines konsultacijas ir tokios išlaidos atsirado dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų, t. y. neadekvačių pasiūlymų, neproporcingų reikalavimų, įskaitant ir atsisakymą priimti avansą grynais, skubėjimo kreiptis į teismą dėl neegzistuojančio ginčo bei neadekvačių atsiskaitymo terminų bei kliūčių, kurių sukūrimas reikalavo atsakovės papildomo laiko ir kompleksinių sprendimų. Pažymėjo, jog atsakovė ne vieną kartą konsultavosi su teisininkų dėl šių situacijų, analizavo sutarties sąlygas, prekybinę patirtį ir galimų rizikų įtaką bylos eigai. Anot atsakovės, tokios konsultacijos buvo būtinos siekiant skubiai, sąžiningai ir teisingai reaguoti į ieškovės nesąžiningus veiksmus, išvengti teisinių rizikų bei užtikrinant tinkamą atsiskaitymo tvarką. Todėl ieškovės nurodomos aplinkybės dėl dokumentų parengimo pasitelkiant dirbtinį intelektą, yra nepagrįstos.

16.       Be kita ko nurodė, kad ieškovės pateikti pareiškimai ir rašytiniai paaiškinimai yra klaidinantys, apsunkinantys bylos nagrinėjimą ir trukdantys nustatyti faktines aplinkybes. Ginčas nagrinėjamu atveju jau nebeturi realaus teisinio ir faktinio aktualumo, tačiau ieškovė vietoje konstruktyvaus kompromiso siekimo, tęsia procesą, kabindamasis prie smulkių ir neesminių detalių. Siekdamas padidinti savo naudą bei apsunkinti atsakovės padėtį. Anot atsakovės, toks ieškovės elgesys apsunkino bylos nagrinėjimą, iššvaistė teismo bei atsakovės resursus, trikdė tiesos nustatymą ir sudarė pagrindą manyti, kad ieškovė siekė tyčia nepagrįstos naudos. Todėl prašė ieškovei skirti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

17.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje bei pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo išdėstytas aplinkybes ir ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad nebuvo jokio sklandaus bendradarbiavimo su atsakove, buvo keli tiekimai ir užsakymai. Liudytojas patvirtino, kad iš viso per 2 metus bendrovės apyvarta buvo apie 10 000,00 Eur - 2023 metais atsakovės apyvarta sudarė 22 000,00 Eur, o 2024 metais - virš 80 000,00 Eur. Šalių bendravimas buvo epizodinis. Nebuvo jokio susitarimo dėl pinigų grąžinimo per 2 savaites. Nebuvo jokio patvirtinimo, kad ieškovei tinka grąžinimas grynaisiais pinigais, nes tik mažmeninėje prekyboje tokie mokėjimai galimi. Pagal įstatymus virš 5 000,00 Eur operacijos grynaisiais yra draudžiamos. 2025 m. birželio 18 d. yra atsakovės gautas laiškas, kuriame nurodyta kokias išlaidas ieškovė patyrė. 1 000,00 Eur nebuvo didesnė suma nei ieškovės patirtos advokato išlaidos. 2025 m. liepos 14 d. atsiliepime atsakovė teigia, nebuvo pažadėta, kad prekės pasieks Lietuvą per tam tikrą terminą, nors el. laiške nurodė – kad 17-18 savaitę, vėlesnis susirašinėjimas taip pat patvirtina, kad susitarta dėl prekių pristatymo termino. 2025 m. rugsėjo 19 d. atsiliepime atsakovė kalba apie piktnaudžiavimą, neteisingai tvirtina, kad ieškovė pirma atšaukė užsakymą, tačiau pati atsakovė 2025 . birželio 4 d. el. laišku pirmoji nurodė, kad svarsto klausimą grąžinti avansą dėl logistikos niuansų, t. y. iniciatyva išėjo iš pačios atsakovės, ieškovė, priešingai, ieškojo būdų, kad užsakymas būtų įvykdytas. Ieškovė neturėjo pareigos įspėti prieš 30 dienų, šiuo atveju buvo numatytas užsakymo terminas. Be to, atsakovė patvirtino, kad užsakymas atšauktas abiejų šalių valiniu pareiškimu, t. y. sutartis buvo nutraukta šalių sutarimu. Nesutiko, kad dviejų dienų terminas atsiskaitymui neprotingas, nes ieškovė nustatė terminą iki 2025 m. birželio 11 d., atsakovė pasakė, kad ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 16 d. Į teismą ieškovė kreipėsi tik 2025 m. birželio 17 d. Be to, šalims sutarus 7 dienų terminas netaikomas. Paskutiniame atsiliepime atsakovė vėl mini 7 dienų terminą, nors pinigų grąžinimo terminą nurodė pati atsakovė. Teigiama, kad atsakovė nuolat komunikavo. Tačiau ginčo dėl susirašinėjimo nėra, medžiaga yra pateikta, patvirtina šalių valios susiformavimą, matosi, kad ieškovė buvo vedžiojama už nosies. Ieškovė skubėjo dėl kreipimosi į teismą, nes kilo įtarimų, kad pinigai nebus iš viso grąžinti. Iš viešų duomenų matyti, kad pas atsakovę dirba tik 1 darbuotojas. Taip pat 2025 m. rugsėjo 19 d. atsiliepime kalbama, kad 1 atsiliepimą rengė neturintis teisinio išsilavinimo asmuo, o 2025 m. liepos 14 d. yra prašoma priteisti išlaidas už atsiliepimo parengimą – 1 500,00 Eur. Atsiliepime buvo cituojamos neegzistuojančios nutartys, nurodyti netinkami CK straipsniai. 3 atsiliepimai vienas po kito atėjo. Galima suklysti, tačiau galima patikslinti, kad neklaidinti teismo ir dalyvaujančių byloje asmenų. 2025 m. liepos 17 d. atsiliepime remiasi apžvalgomis, teikiamos citatos, kurios neegzistuoja, jei naudojasi dirbtiniu intelektu, reikia tai daryti atsakingai. Net ir patikslintas atsiliepimas su neegzistuojančiomis nuorodomis. Skambino į LAT ieškodamas nurodytų nutarčių, bet jų nerado. Duomenų, kad atsakovės atstovas neteikė konsultacijų nėra, neginčija. Patikslintame pareiškime teigiama, kad galimai buvo pateiktos sąskaitos už neteiktas paslaugas. Ieškovės skubotumas kreiptis į teismą buvo nulemtas susidariusios situacijos, nes tiek vadovas, tiek kiti atstovai nuogąstavo, kad pinigų iš viso nebeatgaus, nebebuvo jokio pasitikėjimo atsakove. Iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovės atstovas nebuvo sąžiningu, nuolat buvo keičiama pozicija. Todėl iš ieškovės gavo pavedimą, kad nedelsiant pasibaigus terminui atsiskaityti, būtų pateiktas ieškinys. UAB ,,Verslo vartai“ atsakingas vadovas, buvo sumokėjęs 100 proc. mokėjimą už prekes, todėl turėjo pagrindo nuogąstauti. Iš viešų duomenų buvo matyti, kad apyvartos nedidelės, 2024 metais atsakovė patyrė 20 000,00 Eur nuostolį, neigiamas nuosavas kapitalas. Ieškovė elgėsi kaip atsakingas ir sąžiningas asmuo, apie viską įspėtas buvo atsakovės atstovas. Pažymėjo, jog šalys profesionalūs verslininkai, ir jiems keliami aukštesni elgesio standartai.

18.       Atsakovės atstovas paaiškino, kad faktines aplinkybes nurodė ieškovės atstovas, todėl nesikartos. Atsakovė laikosi pozicijos, kad nesąžiningą darbą padarė ieškovės atstovai. Paskutiniame atsiliepime išdėstyti nesutikimo argumentai. Ne vienašališkai, o šalių susitarimu buvo nutrauktas susitarimas, tačiau 2 dienų terminas grąžinti pinigus nesąžiningas. Prekybos sutartyje jokie terminai nenumatyti. Nepavyko užsakymas, abi šalys yra verslininkai. Buvo ne vienas užsakymas, buvo ir ankstesni užsakymai, šalys bendradarbiavo, atsakovas dėjo visas pastangas, kad užbaigtų šį ginčą. Į teismą buvo pasikreipta skubotai. Galima suprasti ieškovę, yra tiesos ir jo pusėje, tačiau reikia vertinti, kad tai abu profesionalūs verslo subjektai, neabejojo, kad skubotumas buvo dėl teisininkų, nes būtent advokatų padėjėjai, pirmiausia turi dėti pastangas, kad šalys dėtų pastangas šalims susitaikyti. O nagrinėjamu atveju, tik suėjus 7 dienų terminui, kitą dieną 2025 m. birželio 17 d. gautas ir teisme priimtas ieškinys. Tai yra tikrai skubota, toks skubotumas turėtų būti vertinamas. Teismas turi teisę spręsti ieškinio priėmimą per tris dienas. Tačiau tai, kad ieškinys pateiktas jau kitą dieną, apkraunamas teismas ir kiti dalyviai.

19.       Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. F. paaiškino, kad jis yra faktinis atsakovės vadovas, o G. L. formali vadovė ir akcininkė, jis faktiškai vykdo įmonės veiklą. Visas ginčas kilo tarp jo ir ieškovės vadovo. Su ieškove bendradarbiauja jau virš 2 metų, tiekė ieškovei prekes. Pažymėjo, jog visokių būdavo situacijų, kartais prekės atvažiuodavo anksčiau, kartais vėliau, nes prekės buvo vežamos iš Vokietijos. Būdavo atvejų ir anksčiau, kad prekės vėluodavo, tačiau prekės visada atvažiuodavo. Buvo, kad prekes atšaukdavo, tačiau visada gražindavo pinigus. Buvo nustebęs ieškovės tokiu poelgiu, nes prekės ne kritiškai vėlavo. Dar ir žodžiu buvo bendrauta, paaiškintą, kad per vieną dieną negali grąžinti pinigų. Prieš pasirašant prekybos sutartį buvo susitarę, kad pinigų grąžinimo klausimą sprendžia sklandžiai, ir ne tą pačią dieną, o per protingą terminą grąžinami pinigus. Nurodė, kad negali ateiti į banką ir atnešti 14 000,00 Eur pavedimui padaryti. Bankui reikia įrodyti lėšų pagrįstumą, tam reikia daugiau laiko. Ieškovės vadovas jam pasakė, kad ruošiasi į teismą, jis atvažiavo su grynais pinigais, tačiau grynųjų nepaėmė. Mano, kad jie nepriėmė pinigų, nes norėjo palūkanų, sakė, kad jei sumokės 1 000,00 Eur papildomai, tada priims. Buvo galima sutarti ir nesikreipti į teismą. Su ieškove dirbo ilgą laiką, tokio poelgio niekada nebuvo. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį nėra gavę jokių pretenzijų iš ieškovės teisininkų. Buvo žodinis susitarimas dėl avanso grąžinimo per protingą terminą, buvo žodžiu sutarę, kad įprastai 2 savaites truks pinigų grąžinimas. Jį pakvietė į ofisą ir dalyvavo ieškovės atstovai - vadovai, vadybininkai, ir su jais derino. Dar 2023 metais sudarant sutartį buvo sutarta, kad bus protingi grąžinimo terminai, buvo aptarta bendra situacija dėl visų atvejų. Rašė 2025 m. birželio 9 d. laišką dėl pinigų grąžinimo, tačiau jam nepavyko į banką įnešti grynųjų pinigų, juos reikia pagrįsti - iš kur kasoje atsirado likučiai. Tada paskambino E., galėjo būti kad 2025 m. birželio 18 d., nuvyko į ofisą su grynais pinigais, tada intensyviai bendravo ir buvo nustebęs, kad jie nepaėmė grynųjų pinigų ir paprašė 1 000,00 Eur viršaus. Buvo pasakyta, kad čia palūkanos, daugiau nieko nepaaiškino. Sakė kad kreipsis į teismą. Buvo nelogiška skaičiuoti palūkanas, visada prekės atvažiuodavo. 2025 m. birželio 18 d. E. jam parašė žinutę, kad kreipsis į teismą ir pasakė, kad tiks ir grynais, jis tą pačia dieną atvežė pinigus, tačiau nuvykus pasakė, kad negali priimti. Jis rašė, kad iki 2025 m. birželio 16 d. grąžins pinigus, nes galvojo, kad įneš pinigus į banko sąskaitą, tačiau negalėjo to padaryti. Nuo 2023 metų iš viso buvo gauta iš ieškovės kokie 20-30 užsakymų. Nors buvo kalbos apie 100 000,00 Eur užsakymus, tačiau užsakė mažiau. Pagrinde dirbo su ieškove, bendra apyvarta buvo iki 100 000,00 Eur. Joks įstatymas nedraudžia turėti grynųjų pinigų. Atsakovės buhalterija yra tvarkinga. Prieš pasirašant 2023 metais sutartį buvo kalbėta, kad pinigai atšaukus užsakymą bus grąžinami per 2 savaites. Buvo atvejis, kai ieškovė atsisakė prekių, nes klientas atšaukė užsakymą, tada išsprendė reikalus geranoriškai, niekas nesikreipė į teismą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkintinas.

20.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. birželio 2 d. tarp ieškovės UAB ,,Verslo vartai“, kaip pirkėjo ir atsakovės MB ,,iHaus EU“ kaip pardavėjo buvo sudaryta Prekybos sutartis Nr. IVV052220231 (toliau – ir Sutartis) Sutarties 1.1. punkte numatyta, kad pardavėjas įsipareigoja perduoti prekes pirkėjui, o pirkėjas už jas sumokėti pardavėjui pagal sutartyje numatytas sąlygas. Sutarties 2.1 punkte nurodoma, jog prekių kaina, kiekis ir asortimentas, pristatymo terminai nustatomi šalių susitarimu ir nurodomi pardavėjo išrašomoje išankstinėje ir PVM sąskaitoje faktūroje. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo nustatyta, kad ieškovės atstovas 2025 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku pateikė užklausą įsigyti FISHER&PAYKEL ir MIELE buitinės technikos prekių, prašant nurodyti prekių kainas ir terminus. Tą pačia dieną atsakovės atstovas elektroniniu paštu pateikė pasiūlymą įsigyti prekes su konkrečiomis prekių kainomis bei nurodė, kad pristatytos prekės būtų kovo pirmą savaitę. 2025 m. kovo 7 d. atsakovo atstovas patvirtino konkrečių prekių užsakymą bei paprašė patikslinti prekių pristatymo terminus. Tą pačia dieną atsakovės atstovas priėmė užsakymą bei nurodė, kad pristatymo terminas 17-18 savaitė. Ieškovės atstovas atitinkamai atsakė, kad patvirtina prekių pristatymą balandžio gale – gegužės pradžioje, t. y. 17-18 savaitę.

21.       Šalims suderinus prekių asortimentą, kiekį bei kainą bei pristatymo terminus, ieškovė patvirtino užsakymą, o atsakovė 2025 m. kovo 7 d. pateikė ieškovei išankstinę sąskaitą Nr. TML0011 14 029,85 Eur sumai apmokėjimui (toliau – ir sąskaita). Tos pačios dienos mokėjimo nurodymu Nr. 064800 ieškovė sumokėjo atsakovės sąskaitoje nurodytą sumą. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad sąskaitoje nėra nurodytas prekių pristatymo terminas (kaip numatyta Sutartyje), tačiau iš šalių esančio susirašinėjimo matyti, kad derinant prekių įsigijimą atsakovas nurodė, jog prekės bus pristatytos 17-18 savaitę, t. y. iki gegužės 4 d. Tačiau atsakovės nurodytu terminu prekės ieškovei nebuvo pristatytos. 2025 m. gegužės 26 d. elektroniniu laišku atsakovės atstovas ieškovę informavo, kad prekės turėtų būti pristatytos nuo 2025 m. birželio 4 d. iki birželio 11 d., tačiau šalims nesusitarus dėl prekių pristatymo termino pratęsimo, ieškovė 2025 m. birželio 9 d. elektroniniu laišku atšaukė užsakymą ir nurodė grąžinti sumokėtą avansą už prekes iki 2025 m. birželio 11 d. Tos pačios dienos elektroniniu laišku atsakovė patvirtino užsakymo atšaukimą ir nurodė, kad lėšos bus grąžinamos per protingą terminą ir sieks jas grąžinti iki ieškovės nurodyto termino, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 16 d. 

22.       2025 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 153 atsakovė ieškovei grąžino sumokėtą sumą už prekes. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo atsakovės įvykdytų reikalavimų dalyje (dėl 14 029,85 Eur skolos priteisimo).

23.       Nagrinėjamu atveju po bylos iškėlimo (2025 m. birželio 18 d.) atsakovei įvykdžius pagrindinį reikalavimą (2025 m. liepos 13 d.) ir ieškovei šioje dalyje sumažinus ieškinio reikalavimą, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei palūkanas už prievolės termino praleidimą bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. 

24.       Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda daiktų pirkėjui, jis privalo už gautą sumą mokėti įstatymų arba sutarties nustatytas palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kurią pardavėjas privalėjo perduoti daiktus, ir mokamos iki tos dienos, kurią daiktai faktiškai perduodami pirkėjui arba jam grąžinama sumokėta kaina (CK 6.315 straipsnio 4 dalis).

25.       Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

26.       Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Šalys sudarė sutartį, kuria susitarė, kad pardavėja (atsakovė) parduos pirkėjai (ieškovei) buitinę techniką, o pirkėja sumokės sulygtą kainą. Atsiskaitymas už prekes įbuvo vykdytas visa apimtimi. Nors atsakovė nurodo, jog prekių pristatymo terminas buvo aptartas tik preliminariai, tačiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (susirašinėjimas el. laiškais), kurių atsakovė neginčijo, patvirtina, kad sutarties įvykdymo terminas buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas ieškovei pačios atsakovės 2025 m. kovo 7 d. 11:07 val. siųstame elektroniniame laiške ieškovei, nurodant prekių pristatymo terminą 17-18 metų savaitė, t. y. atsakovė pristatyti ieškovės įsigytas prekės turėjo vėliausiai iki 2025 m. gegužės 4 d. Bylos duomenys patvirtina, jog šalims nesusitarus dėl prievolės termino pratęsimo, ieškovė 2025 m. birželio 9 d. užsakymą atšaukė. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės (sprendimo 12-14 punktai) dėl vėlavimo pristatyti ieškovės įsigytas prekes, nesudaro pagrindo nekonstatuoti prievolės – iki sutarto termino pristatyti prekes – pažeidimo ar jos konkretaus termino nebuvimo.

27.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

28.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei 2025 m. birželio 9 d. atšaukus užsakymą, atsakovei kilo pareiga grąžinti ieškovei sumokėtą avansą už prekes. Atšaukdama užsakymą, ieškovė nurodė terminą avanso grąžinimui – iki 2025 m. birželio 11 d. Atsakovė tvirtindama užsakymo atšaukimą nurodė, kad avansą grąžins ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 16 d., tačiau avanso iki nurodyto termino, kaip pati buvo nurodžiusi, negrąžino, ir grąžintas avansas buvo tik 2025 m. liepos 13 d., jau po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą.

29.       Ieškovė už termino grąžinti avansą nepristačius numatytu terminu prekių pažeidimą prašė priteisti iš atsakovės 30,31 Eur palūkanų (nuo 2025 m. birželio 10 d. iki 2025 m. birželio 17 d., už 7 dienas, taikant 11,15 proc. metinė palūkanų normą), 115,52 Eur procesinių palūkanų, paskaičiuotų nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2025 m. birželio 18 d.) iki reikalavimo grąžinti avansą įvykdymo (2025 m. liepos 14 d.) bei 11,15 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

30.       Šiuo atveju sutartinės palūkanos sutartos nebuvo. Tačiau pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas įtvirtina kreditoriaus teisę į įstatymines palūkanas, kai skolininkas su juo laiku neatsiskaito. Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis), o tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (CK 6.210 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė prašo taikyti Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – MAPKSVPĮ), kuris kaip specialus įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį.

31.       MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą (Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma), galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Kadangi vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma atsakovės pareigos apmokėti sąskaitas atsiradimo metu buvo 3,15 proc. (http://www.ecb.europa.eu/stats/monetary/rates/html/index.en.html), pagal MAPKSVPĮ taikytina metinė palūkanų norma sudarė 11,15 proc.

32.       Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis CK 6.315 straipsnio 4 dalies nuostatomis bei MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostata, sprendžia, jog ieškovė turi teisę į palūkanų priteisimą. Atsakovė neginčijo ieškovės nurodyto palūkanų paskaičiavimo, taip pat to, kad ieškovei jos sumokėtas avansas už nepristatytas prekes turėjo būti sumokėtas nutraukus užsakymą (ar per ieškovės nurodytą terminą), tačiau apsiribojo nurodydama samprotavimus dėl neprotingo termino avanso sumai grąžinti, taip pat aplinkybes dėl nesąžiningų ieškovės siūlytų pasirašyti susitarimų ar laiko, reikiamo banko operacijoms priimti, nesudaro pagrindo atsakovei nevykdyti prievolės numatytais terminais.

33.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 30,31 Eur palūkanų (nuo 2025 m. birželio 10 d. iki 2025 m. birželio 17 d., už 7 dienas, taikant 11,15 proc. metinė palūkanų normą) ir 115,52 Eur procesinių palūkanų, paskaičiuotų nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2025 m. birželio 18 d.) iki reikalavimo grąžinti avansą įvykdymo (2025 m. liepos 14 d.) pagrįstas, todėl tenkintinas.

34.       Už termino įvykdyti prievolę praleidimą ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 11,15 proc. palūkanas nuo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35.       Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 11,5 proc. palūkanos už priteistą sumą (145,83 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

36.       Atsakovė prašė spręsti baudos skyrimo klausimą ieškovei 5 000,00 Eur baudą, iki 50 proc. šios sumos skiriant atsakovei. Prašymą dėl baudos skyrimo atsakovė grindė nurodydama aplinkybes, jog ieškovės pateikti pareiškimai bei paaiškinimai yra klaidinantys, apsunkinantys bylos nagrinėjimą ir trukdantys tiksliai nustatyti faktines aplinkybes. Ginčas nebeturi realaus teisinio ir faktinio aktualumo, tačiau ieškovė vietoje konstruktyvaus kompromiso siekimo, tęsia procesą.

37.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis gali pasireikšti įvairiais veiksmais, o jo vertinimas priklauso nuo konkrečios bylos situacijos ir aplinkybių. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

38.       Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl ieškovas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir pateikiant ieškinį, o iškėlus civilinę bylą ir atsakovei įvykdžius pagrindinį reikalavimą, reikalauti palūkanų už prievolės termino pažeidimą. Kaip vieną iš pagrindų ieškovei skirti baudą atsakovė nurodo ir aplinkybes dėl nepagrįstų nurodomų argumentų, susijusių su atsakovės elgesiu bei prieštaringų duomenų pateikimu. Su tokiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti jau vien atsižvelgdamas į tai, kad ieškinį teismas tenkino.

39.       Paminėtina, kad teismo posėdyje liudijusio V. F. nurodytos aplinkybės, kad jis 2025 m. birželio 18 d. vakare buvo nuvykęs pas ieškovę, norėdamas grąžinti sumokėto už prekes avanso sumą grynaisiais pinigais, tačiau iš jo buvo pareikalauta neaišku už ką papildomai sumokėti 1 000,00 Eur, vertintinos kritiškai. Iš pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad 2025 m. birželio 18 d., ieškovės atsakovas informavo liudytoją, kaip atsakovės atstovą, kad ieškovė jau kreipėsi į teismą, ieškinys priimtas ir išsiųstas atsakovei atsiliepimui pateikti. Elektroniniame laiške išvardintos jau patirtos ieškovės bylinėjimosi išlaidos, kurių suma didesnė nei 1 000,00 Eur. Bylos duomenimis ieškovės ieškinys buvo teisme gautas ir priimtas 2025 m. birželio 17 d. Todėl ieškovės pasiūlymas geranoriškai spręsti susidariusią situaciją ir papildomai sumokant jau patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

40.       Kiti atsakovės nurodomi argumentai (dėl nesąžiningų pasiūlymų, kabinėjimusi prie smulkių ir neesminių detalių ir kt.) dėl baudos skyrimo, teismo vertinimu neturi reikšmės, kadangi teismas ištyręs byloje pateiktus įrodymus nustatė, kad atsakovė pažeidė prievolės įvykdymo terminą ir turėjo pareigą ieškovei atlyginti nuostolius palūkanų forma.

41.       Teismas vertina, jog atsakovė neįrodė sąlygų, kurias konstatavus galimas CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto instituto taikymas. Vertinant šias išsakytas aplinkybes, atsakovės prašymas dėl procesinės baudos priteisimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punktas nustato maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius.

43.       Byloje nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 317,00 Eur žyminio mokesčio. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 651,65 Eur už advokato teisines paslaugas. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė nurodomas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Šių išlaidų suma nesiekia Rekomendacijose nurodytų priteistinų išlaidų už teisines paslaugas dydžių. Todėl bendra ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 968,65 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, nurodytos ieškovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. 

44.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 2 200,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus visa apimtimi, nespręstinas atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

45.       Nagrinėjant bylą teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl nespręstinas jų priteisimo klausimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Verslo vartai“, juridinio asmens kodas 301114554, iš atsakovės mažosios bendrijos „iHaus EU“, juridinio asmens kodas 306317327, 30,31 Eur (trisdešimt eurų 31 ct) palūkanų, 115,52 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 52 ct) procesinių palūkanų, 11,15 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (145,83 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2025 m. birželio 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 968,65 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                          Ingrida Krolienė