Administracinio nusižengimo byla
Nr. A20.-183-617/2025
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00149-2025-7
Procesinio sprendimo kategorija: 21.15
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 19 d.
Švenčionys
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėjas Anatolij Januševskij,
sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,
užsieniečiui M. H., jo atstovei advokatei Rūtai Mečkovskytei,
vertėjai Valentinai Žverėlienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl M. H. sulaikymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras teikimu prašo sulaikyti Baltarusijos Respublikos pilietį M. H. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki 2025-06-18, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad užsienietis pirmą kartą atvyko į Lietuvos Respubliką 2020 m. Jis pateikė prašymą suteikti jam tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie LR 2021-03-26 priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Nuo 2021 m. iki 2023 m. užsienietis Lietuvos Respublikoje gyveno turėdamas leidimą laikinai gyventi. 2023-11-13 M. H. Migracijos departamentui prie LR VRM pateikė paskesnį prašymą suteikti jam tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie LR VRM sprendimu užsieniečiui buvo leista apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. 2023-12-10 Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, bei uždrausti atvykti 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Administracinis teismas panaikino Migracijos departamento prie LR VRM priimtą sprendimą ir perdavė užsieniečio prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo. 2024-09-20 Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką bei uždrausti asmeniui atvykti 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Regionų administracinis teismas 2024-12-10 sprendimu panaikino Migracijos departamento prie LR VRM sprendimą ir įpareigojo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Užsieniečiui nuo 2024-02-21 iki 2025-02-19 buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė - įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 8 val. iki 17 val. pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą. Nuo 2024-09-17 su užsieniečiu buvo prarastas ryšys, 2025-01-13 Migracijos departamentas prie LR VRM gavo raštą iš Lenkijos Respublikos Užsieniečių centro Prieglobsčio procedūrų departamento, kad minėtas užsienietis yra apskundęs sprendimą dėl asmens perdavimo Lietuvos Respublikai. Nustatyta, kad asmuo pateikė prieglobsčio prašymą Lenkijos Respublikoje 2024-09-27. Migracijos departamentas prie LR VRM 2025-01-13 nutraukė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Užsienietis 2025-03-17 buvo sulaikytas geležinkelio stotyje, atvykstant iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, iki 48 val. 2025-03-18 minėtas užsienietis pateikė prašymą atnaujinti jo prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje suteikimo nagrinėjimą. Įvertinus užsieniečio procesinį elgesį, tai yra tai, kad jis yra grąžintas iš kitos Europos Sąjungos narės, yra rimtas pagrindas manyti, kad M. H. siekia atidėti ar sutrukdyti jo grąžinimą į užsienio valstybę, tuo pažeisdamas prieglobsčio suteikimo procedūrą, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, nevykdydamas teismo sprendimu pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės bei teikdamas prieglobsčio prašymą kitoje Europos Sąjungos valstybėje, tik įrodo, kad jis gali pasislėpti ir gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Prašo teikimą patenkinti.
Užsienietis paaiškino, kad jis su teikimu dėl jo sulaikymo nesutinka. Jis Lietuvos Respublikoje kreipėsi su prašymu dėl prieglobsčio jam suteikimo, jo prašymas nebuvo patenkintas. Jis pateikė skundą teismui dėl Migracijos departamento prie LR VRM sprendimo, bet neišnagrinėjus skundo, buvo bandyta jį išsiusti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, kur yra rinta grėsmė jo gyvybei. Bijodamas, kad jis bus išsiustas, jis išvyko į Lenkijos Respubliką, kur pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Lenkijos Respublikoje jis nebuvo sulaikytas, jam buvo nurodyta, kad už jo prašymo nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respubliką, todėl jis atvyko į Lietuvos Respubliką ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Lietuvoje jis turi gyvenamąją vietą, pragyvenimo šaltinio neturi, bet mano, kad jam padėtų. Prašo jo nesulaikyti.
Užsieniečio atstovė paaiškino, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio byloje galutinis sprendimas nėra priimtas, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Užsieniečiui jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą, kurio sąlygų jis nepažeidinėjo. Tik po to, kai neįsiteisėjus Migracijos departamento prie LR VRM sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo, buvo bandyta išsiusti M. H. į Baltarusijos Respubliką, kur jam gresia pavojus gyvybei, jis išvyko į Lenkijos Respubliką, kur pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Užsienietis nebandė slėptis, jis neturėjo kitos išeities būti neišsiustam į Baltarusijos Respubliką. Migracijos departamentui prie LR VRM buvo žinoma užsieniečio buvimo vieta. Migracijos departamentas prie LR VRM nutraukė užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimą tik po to, kad administracinis teismas panaikino ankstesnį Migracijos departamento prie LR VRM sprendimą ir grąžino prašymą nagrinėti iš naujo, o nagrinėjant iš naujo Migracijos departamento prie LR VRM pareigūnui buvo pareikštas nušalinimas. Kadangi už užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respubliką, buvo susisiekta su užsieniečiu Lenkijos Respublikoje ir jis buvo paragintas atvykti į Lietuvos Respubliką, ką jis padarė 2025-03-17. Užsienietis 2025-03-18 pateikė prašymą atnaujinti jo prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje suteikimo nagrinėjimą. Užsienietis Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą, jis nebandė slėptis, jo prieglobsčio motyvai yra aiškus. Prašo skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo būvimo vietą.
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad M. H. (toliau – ir užsienietis) į Lietuvos Respubliką atvyko 2020-09-26 teisėtai, turėdamas galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jis pateikė prašymą suteikti jam tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie LR 2021-03-26 priėmė sprendimą Nr. 12PR-47 nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kuris įsiteisėjo. 2021-04-14 užsieniečiui buvo išduota nacionalinė „D“ tipo viza, kuri galiojo iki 2021-10-14. Užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki 2023-10-14. Migracijos departamentas prie LR VRM 2023-05-25 priėmė sprendimą Nr. 23S60587 dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. 2023-05-31 užsieniečiui pakartotinai išduota nacionalinė „D“ tipo viza, kuri galiojo iki 2023-11-12. 2023-11-13 M. H. Migracijos departamentui prie LR VRM pateikė paskesnį prašymą suteikti jam tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie LR VRM sprendimu užsieniečiui buvo leista apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Migracijos departamentas prie LR VRM 2023-12-10 priėmė sprendimą Nr. 23S220892 nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, bei uždrausti atvykti 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-02-21 sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 8 val. iki 17 val. pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą, iki 2024-05-19, kurios terminas vėlesniais teismų sprendimais pratęstas iki 2025-02-19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024-04-24 nutartimi paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024-03-05 sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Migracijos departamento prie LR VRM 2023-12-10 sprendimas Nr. 23S220892 ir Migracijos departamentas prie LR VRM įpareigotas iš naujo išnagrinėti užsieniečio prašymą. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-09-20 priėmė sprendimą Nr. 24S213995, kuriuo nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Regionų administracinis teismas 2024-12-10 sprendimu panaikino minėtą Migracijos departamento prie LR VRM sprendimą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti užsieniečio prašymą. Užsienietis 2024-09-27 pateikė prieglobsčio prašymą Lenkijos Respublikoje. Migracijos departamentas prie LR VRM 2025-01-13 priėmė sprendimą Nr. 25S10308, kuriuo nutraukė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno 2025-03-17 sprendimu užsienietis sulaikytas iki 48 val. M. H. pateikė prašymą atnaujinti jo prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje suteikimo nagrinėjimą.
Šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, jo asmenybė nustatyta.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja LR įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).
Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, M. H. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, jo asmenybė nustatyta. Nors užsieniečio atstovė nurodė, kad prieglobsčio prašymo motyvai yra nustatyti, vyksta jų vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino <...> tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. <...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Konstatuotina, jog formaliai egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).
Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).
Kaip minėta, užsienietis, nesulaukęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje, turėdamas galimybę laisvai judėti, pažeisdamas jam teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir išvyko iš Lietuvos Respublikos. Jis Lenkijos Respublikoje pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, bet nelaukiant kol bus perduotas Lietuvos Respublikai pagal Dublino III Reglamentą, pats grįžo į Lietuvos Respubliką. Užsienietis nurodė, kad iš Lietuvos Respublikos išvyko siekiant išvengti galimo jo išsiuntimo, taip pat nurodė, kad jokiu būdu nesutinka būti grąžintas į Baltarusijos Respubliką. Esant išdėstytoms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Bet, atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio asmenybė nustatyta, nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, kad nebendradarbiauja su valstybės institucijos atstovais, darytina išvada, kad sulaikymas nėra proporcingas Įstatymo siekiamiems tikslams – priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje. Nors užsienietis nurodė, kad jis Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą, tokių duomenų byloje nėra, be to, užsienietis pats teismo posėdyje nurodė, kad neturi pragyvenimo šaltinio ir lėšų pragyvenimui, todėl užsieniečio atstovės prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą, negali būti pritaikyta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, užsieniečiui taikytina alternatyvi sulaikymui priemonę, nustatant judėjimo laisvės ribojimus. Tokia priemonė, šiuo atveju, yra proporcinga siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui. Tokią praktika formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A-1550-815/2023).
Vadovaudamasis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 4 d. 2 p., 115 str. 2 d. 5 p., teismas
n u s p r e n d ž i a :
VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.
Taikyti Baltarusijos Respublikos piliečiui M. H., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025-06-17, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjas Anatolij Januševskij