Administracinė byla Nr. AS-216-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04982-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) resocializacijos skyriaus pareigūnės R. T. veiksmus neteisėtais ir panaikinti Socialinio tyrimo 2021 m. liepos 30 d. išvadą Nr. 57-146; 2) pripažinti Vilniaus PN 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 42-2794 ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) resocializacijos skyriaus viršininkės R. K.-L. 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 2S-4077 neteisėtu ir jį panaikinti; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110, 111 straipsniais, priimti atskirąją nutartį dėl pažeidimų, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir atsakingi asmenys imtųsi atitinkamų reagavimo priemonių, ateityje užkardyti tokius pažeidimus, kuriems sąmoningai leido kilti Vilniaus PN pareigūnai ir administracija bei Departamento resocializacijos skyriaus viršininkė R. K.-L.

Pareiškėjas 2022 m. sausio 26 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame, vadovaudamasis ABTĮ 110, 111 straipsniais, prašė, tuo atveju, jei teismas įžvelgs Vilniaus PN resocializacijos skyriaus pareigūnės R. T. veiksmuose piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir nusikalstamos veikos požymių, numatytų Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, atitinkamai pranešti prokurorui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. P. 2021 m. gruodžio 20 d. skunde ir 2022 m. sausio 26 d. patikslintame skunde suformuluotą reikalavimą – panaikinti Socialinio tyrimo 2021 m. liepos 30 d. išvadą Nr. 57-146. Kitą skundo dalį priėmė nagrinėti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas patikslintame skunde papildomai suformulavo tik procesinio (ne materialaus) pobūdžio reikalavimą, kurio tenkinimas susijęs su ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Šioje teisės nuostatoje įtvirtinta savarankiška teismo teisė kreiptis į prokurorą, jei bylos nagrinėjimo metu teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Taigi šiuos veiksmus teismas gali atlikti ir ginčo proceso šaliai nepareiškus tokio reikalavimo (prašymo).

Teismas nustatė, kad nors pareiškėjas pateikdamas patikslintą skundą naujų materialaus pobūdžio reikalavimų nesuformulavo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas patikslintą skundą papildė naujais argumentais, todėl patikslintas skundas priimtinas nagrinėti, kaip atitinkantis ABTĮ 24, 25 straipsnių, taip pat 50 straipsnio 3 dalyje keliamus reikalavimus (pareiškėjas atsiliepimus gavo 2022 m. sausio 17 d., todėl patikslintą skundą teismui išsiųsdamas 2022 m. sausio 24 d., termino patikslintam skundui paduoti nepraleido).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 20 d. skunde prašė panaikinti Socialinio tyrimo 2021 m. liepos 30 d. išvadą Nr. 57-146. Analogišką reikalavimą pareiškėjas suformulavo ir patikslintame skunde.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą administracinėje byloje Nr. I1-1086-595/2022, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje Nr. AS-737-756/2021 nurodė, jog pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą fiksuojanti socialinio tyrimo išvada yra tik tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos ginčo objektas. Teismas taip pat išaiškino, kad pareiškėjas savo pretenzijas dėl tokio vertinimo atlikimo tvarkos bei rezultatų gali pareikšti paduodamas skundą dėl nutarimų, kurie priimti atsižvelgiant į minėto vertinimo rezultatus ir sukelia teisines pasekmes.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais iš esmės analogiško pobūdžio byloje, teismas pareiškėjo 2021 m. gruodžio 20 d. skunde ir patikslintame skunde suformuluotą reikalavimą – panaikinti Socialinio tyrimo 2021 m. liepos 30 d. išvadą Nr. 57-146 - atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu teismas pareiškėjui išaiškino, kad nagrinėjant skundžiamų sprendimų, kurie priimti atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, teisėtumą, kartu bus išnagrinėtas ir išvadoje fiksuotų aplinkybių teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsižvelgdamas į keliamo ginčo pobūdį ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi, teismas patikslino ginčo šalis ir nurodė, kad atsakovais byloje laikytini Vilniaus pataisos namai, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu laikytinas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos.

III.

Pareiškėjas D. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą panaikinti Socialinio tyrimo 2021 m. liepos 30 d. išvadą, ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kadangi ji užkerta galimybę užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybą. Pareiškėjas apžvelgia teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusius su teisingumo principu, nuteistųjų socialinės reabilitacijos vykdymu ir kt.

Pareiškėjas teigia, kad jis ginčija Vilniaus PN resocializacijos skyriaus pareigūnės R. T. neteisėtus procesinius veiksmus bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi faktą ir tarnybinių įgaliojimų viršijimą surašant pareiškėjo, kaip nuteisto asmens, Socialinio tyrimo 2021 m. liepos 30 d. išvadą Nr. 57-146, kuri taip pat buvo ginčijama Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju surašant Socialinio tyrimo 2021 m. liepos 30 d. išvadą, pareigūnų veiksmų teisėtumas ir šios išvados teisėtumas ir pagrįstumas yra ginčijamas BVK 183 straipsnio numatyta tvarka pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir Baudžiamojo proceso tvarka (toliau – ir BPK) tvarka skundus nagrinėjantys teismai nenagrinėja socialinio tyrimo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ir Socialinio tyrimo išvados nėra galimybės apskųsti BPK ar kitokia tvarka, nes teisės aktai to nenumato. Administracinis teismas taip pat negali pripažinti minėtos išvados neteisėta ir nepagrįsta, t. y. nėra galimybės patikrinti, ar pareigūnė, surašydama minėtą išvadą, veikė teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju jis lieka be teisminės gynybos apskritai, nes Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijai nėra teisės aktais suteikta galimybė tikrinti Socialinio tyrimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, kaip ir teismui sprendžiančiam BPK numatyta tvarka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nėra suteikta teisės aktais galimybė tikrinti Socialinio tyrimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą.

Pareiškėjo nuomone, įvertinus Socialinio tyrimo išvados turinį, konstatuotina, jog jame jo atžvilgiu yra imperatyviai suformuluota privaloma elgesio taisyklių, jo teisių ir pareigų, todėl ginčijamas veiksmas bei aktas privalo ir turi būti laikomas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu valstybinio administravimo subjekto priimtu teisės aktu ar veiksmu. Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, kaip yra šiuo atveju dėl Socialinio tyrimo išvados.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad įvertinus pareiškėjo D. P. pateikto atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nepagrįstumo, nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį bei pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Socialinio tyrimo 2021 m. liepos 30 d. išvados Nr. 57-146 panaikinimo. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ABTĮ 33 straipsnio nuostatas spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas turėtų būti atmestas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartyje aiškiai ir argumentuotai nurodė, jog, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas tokio pobūdžio skundus, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas iš esmės būtų beprasmis. Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų. Skundas negali būti teikiamas ir dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Dėstydamas šiuos argumentus, teismas nenukrypo nuo aktualių Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų šiuo klausimu.

Teismas nutartyje teisingai ir motyvuotai išdėstė argumentus, kodėl pareiškėjo reikalavimas dėl Socialinio tyrimo 2021 m. liepos 30 d. išvados Nr. 57-146 panaikinimo yra nenagrinėtinas. Kalėjimų departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas priėmė ginčijamą nutarties dalį, todėl plačiau dėl pareiškėjo skundo teiginių nepasisako. Prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti galioti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundo dalį atsisakyta priimti dėl to, kad skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. 

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo ginčijama Socialinio tyrimo 2021 m. liepos 30 d. išvada yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos ginčo objektas, sprendė, jog toks pareiškėjo reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, dėl to jį atsisakė priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi teigia, kad teismas nepagrįstai ginčijamą Socialinio tyrimo 2021 m. liepos 30 d. išvadą laikė tarpiniu procedūriniu dokumentu, kadangi minėta išvada sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Jeigu administracinėje byloje nebus sprendžiamas klausimas dėl nurodytos išvados pagrįstumo ir teisėtumo, pareiškėjui bus apribota galimybė apginti savo pažeistas teises.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-85-556/2017).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikalavimas, kuriuo siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, kuriame priimtas pareiškėjui palankus sprendimas reikštų jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimą, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pastebėtina, kad tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti jo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Teiginiai dėl tam tikrų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundžiama Socialinio tyrimo išvada yra tik tarpinis dokumentas, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnį, socialinio tyrimo išvada yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas.

Pagal BVK 136 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius. Nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu (BVK 137 str. 1 d.). Nuteistųjų socialinės reabilitacijos veiksmai: 1) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas; 2) kriminogeninių veiksnių nustatymas; 3) priemonių, kuriomis šalinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas (137 str. 3 d.). Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis (137 str. 6 d.). Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą <...> (1371 str. 1 d.). Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą <...> (1371 str. 2 d.).

Individualaus socialinės reabilitacijos plano forma ir šio plano rengimo metodika buvo patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313. Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos 4 punkte išvardyti tokio plano rengimo veiksmai, įskaitant duomenų, esančių nuteistojo asmens byloje, įvertinimą (4.3 p.), nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą (4.4 p.) bei nuteistojo statinių kriminogeninių veiksnių ir kintamųjų kriminogeninių poreikių nustatymą (4.5 p.). Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas, taip pat vertinimo metodikos (tarp jų – Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys (ang. OASys The Offender Assessment System)) buvo patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, pagal Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalį, pataisos įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio kodekso 157 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti <...>.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 patvirtino socialinio tyrimo išvados formas ir tokios išvados rengimo metodines rekomendacijas. Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų 5 punkte išvardyti socialinio tyrimo išvados rengimo veiksmai: informacijos socialinio tyrimo išvadai parengti surinkimas (5.1 p.), kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikos ir (ar) šią riziką didinančių ir mažinančių veiksnių nustatymas (5.2 p.), nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų rezultatų, taip pat jo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvertinimas (5.3 p.) ir socialinio tyrimo išvados surašymas (5.4 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, procesinius dokumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikta pakartotinė nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo procedūra, kurios pagrindu ir buvo surašyta Socialinio tyrimo išvada, kuri buvo pateikta Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, kadangi pareiškėjas siekė būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Nesutikdamas su Socialinio tyrimo išvada ir jos rengimo procedūra, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus PN, kurie, išnagrinėję pareiškėjo skundą, jam atsakė šioje byloje skundžiamu 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 42-2794. Nesutikdamas su Vilniaus PN sprendimu, pareiškėjas, pasinaudodamas BVK 183 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, su skundu kreipėsi į Departamentą, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 2S-4077 jo netenkino.

Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundžiama Socialinio tyrimo išvada, surašyta atlikus pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, yra tarpinis dokumentas, kadangi savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Socialinio tyrimo išvada skirta Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, kuri apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, joje nėra pareiškėjui suformuluotų privalomų vykdyti nurodymų, todėl ji negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjas savo pretenzijas dėl tokio vertinimo atlikimo tvarkos bei rezultatų gali pareikšti paduodamas skundą dėl nutarimų, kurie priimti atsižvelgiant į minėto vertinimo rezultatus ir sukelia teisines pasekmes. Tokios praktikos buvo laikomasi ir kitoje panašaus pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje (žr. 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-737-756/2021).

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad atsisakius priimti skundo reikalavimą dėl Socialinio tyrimo išvados panaikinimo, pareiškėjui užkertama galimybė užtikrinti pažeistų teisių teisminę gynybą. Kaip jau buvo minėta, Socialinio tyrimo išvada tik sudaro prielaidas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai ir teismui priimti nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, kurį (nutarimą) pareiškėjas turi teisę skųsti teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl jo teisės į teisminę gynybą šiuo atveju nėra ribojamos.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nesudarantys pagrindo kitaip vertinti Socialinio tyrimo išvadą ir nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadų aptariamu klausimu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad Socialinio tyrimo išvada yra tarpinis dokumentas ir negali būti administracinės bylos ginčo dalyku, todėl pagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Socialinio tyrimo 2021 m. liepos 30 d. išvadą Nr. 57-146. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Socialinio tyrimo išvadą, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Socialinio tyrimo 2021 m. liepos 30 d. išvados Nr. 57-146 panaikinimo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                        Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė