Civilinė byla Nr. eA2-80-844/2020

                     Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01087-2018-4

           Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 3.2.3.2.; 3.3.4.3.

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. kovo 10 d.

Visaginas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (ieškovo) J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019, pagal ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini),

nustatė:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019, 2019 m. kovo 25 d., priimtas sprendimas, kuriuo teismas J. V. ieškinį atsakovei N. B. atmetė ir paskyrė iš J. V. 427 Eur baudą, skiriant iš šios sumos N. B. 100 Eur, už piktnaudžiavimą procesine teisė pareiškiant neteisėtą civilinį ieškinį.

Ieškovas J. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimo dalį, kuria jam skirta bauda.

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d., nutartimi apeliacinis J. V. skundas buvo atmestas ir Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Pareiškėjas (ieškovas) J. V. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams 2019 m. birželio 26 d., pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019 ir 2019 m. rugpjūčio 19 d., pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019, o 2019 m. gruodžio 9 d., pateikė papildomus paaiškinimus. Patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas prašo teismą: atstatyti prašymo dėl proceso byloje atnaujinimo padavimo terminą, jeigu jis yra praleistas ir atnaujinti procesą byloje ir priteisti iš atsakovės N. B. ieškovo J. V. naudai 29,05 Eur skolą, 13,20 Eur palūkanas bei 5 % palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo vykdymo bei 56,00 Eur (26,00 Eur + 15,00 Eur (2019-04-17 už apeliaciją) + 15,00 Eur) žyminį mokestį, bei turėtus 104,55 Eur (100,00 Eur + 4,55 Eur (pašto rinkliava)), kaip kitus nuostolius (2019-01-03 pareiškėjo prašymas byloje), kuriuos ieškovas atsakovei N. B. yra jau sumokėjęs, kuriuos ji turėjo advokatui už atsiliepimo į ieškovo ieškinį parengimą, o taip pat grąžinti ieškovui atgal 5,00 Eur žyminį mokestį, permokėtą 2019-04-17, pateikiant apeliaciją per EEP. Pranešė teismui, kad Panevėžio apygardos teismas CB Nr. 2A-496-755/2019 2019-06-20 nutartimi šį 5 Eur žyminį mokestį ieškovo naudai jau yra grąžinęs. Pareiškėjas šio 5 Eur žyminio mokesčio dar nėra susigrąžinęs.

Pareiškėjas J. V. patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad Utenos apylinkės teismas Visagino rūmai (toliau ir – UAT) civilinėje byloje (toliau ir – CB) Nr. 2-348-724/2019,  2019-03-25 priėmė sprendimą, kuriuo jo ieškinys atsakovei N. B. buvo atmestas bei teismas skyrė jam 427,00 Eur baudą, skiriant 100,00 Eur iš šios sumos atsakovei N. B.. Šis sprendimas nėra patikrintas visu instancinės kontrolės mechanizmu (apeliacija – dalis sprendimo, kuria buvo nagrinėjama ieškinio suma UAT, apeliacine tvarka nebuvo patikrinta ir kasacija – nepatikrinta, kadangi yra maža ginčo suma).

Vykdydamas UAT 2019-07-03 nutartį, kurioje neteisingai nustatyta, kad „Be to pareiškėjas minėtą nutartį yra skundęs apeliaciniu skundu, kurį yra išnagrinėjęs 2019-06-20 Panevėžio apygardos teismas (civilinė byla Nr.A-496-755/2019) ir skundžiamą sprendimą paliko nepakeistą.“.

 2019-07-03, nutartyje neteisingai nustatyta, kad minėtą nutartį, o tikrumoje tik tą 2019-03-25 sprendimo dalį, kuria jam yra skirta 427,00 Eur bauda, jis yra skundęs apeliaciniu skundu. Ne visą sprendimą, o tik tą sprendimo dalį, kuria jam yra skirta 427,00 Eur bauda, yra patikrinęs Panevėžio apygardos teismas (civilinė byla Nr. A-496-755/2019) ir tik UAT 2019-03-25 sprendimo dalį dėl jam skirtos 427,00 Eur baudos 2019-06-20 nutartimi paliko nepakeistą. Paaiškina, jog dėl ieškinio reikalavimų, nagrinėjant bylą UAT, teismo posėdžio metu, kaip nustatyta ir 2019-03-25 sprendime „Ieškovas posėdžio metu paaiškinimų neteikė“ (UAT 2019-03-25 sprendimo 2-as psl. 2 pastraipa) jis nedaviau jokių paaiškinimų ir kad ta 2019-03-25 sprendimo dalis, kuria yra išnagrinėtas jo ieškinys dėl skolos priteisimo, jis nėra skundęs apeliaciniu skundu ir visa byla dar nėra tinkamai išnagrinėta bei šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, todėl gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT)) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. G. J., kt., bylos Nr. 3K-3-256/2013 (S)).

3-jų mėnesių laikotarpyje po 2019-03-25 UAT sprendimo priėmimo dienos, tai yra 2019-06-25, per EPP jis pateikė UAT prašymą dėl bylos nagrinėjimo proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019 (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tai tokia paskolos sutartis yra atlygintinė (CK 6.872 str. 3 d.). CK 6.872 str. 1 d., nustatyta, kad jeigu šalys paskolos sutartyje nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, ši taisyklė yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas ir suteikianti teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, jų mokėjimo tvarką nustatyti sutartimi arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis (LAT CB Nr. 3K-3-257/2005 2005-05-04 nutartis).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus , o kai tokių nurodymų nėra – vadovautis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti piniginę prievolė praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37 str., 6.210 str., 6.261 str.). Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nustatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Ieškovas įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius (palūkanų forma), o atsakovė naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius (palūkanų forma), padarytus prievolės neįvykdymu.

2008-07-08 paskolos sutartimi atsakovė pasiskolino iš ieškovo 2000,00 Lt/579,24 Eur, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti jam iki 2009-05-15. Atsakovė iki sutartyje nurodyto sutarties įvykdymo termino visos paskolos ieškovui negrąžino. Šios prievolės ji iki šiol nėra tinkamai įvykdžiusi. Paskutinę skolos dalį 550,00 Lt/159,29 Eur ieškovui atsakovė sumokėjo 2009-05-25.

Pripažintina, kad atsakovė pažeidė pirmiau nurodytas CK 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.59 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai vykdė prievolę, t. y. negrąžino paskolos sutartyje nurodyta data, t. y. pradedant nuo 2008-09-15 ir toliau iki kiekvieno sekančio 8 mėnesių 15 dienos negrąžino pareiškėjui po 200,00 Lt/57,92 Eur skolos dalimis, kaip nurodyta paskolos sutartyje, bei praleido skolos įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio l dalies l ir 2 punktai). Atsakovė savo prievolę turėjo pareiškėjui įvykdyti iki 2009-05-15.

Atsakovė taip vykdė savo prievolę ieškovo naudai žemiau esančioje lentelėje (žr. lentelę). Iki šiol pareiškėjui likusi atsakovės negrąžinta paskolos dalis yra 29,05 Eur.

Gautas iš atsakovės įmokas ieškovas paskirstė remiantis CK 6.54 straipsniu - įmokų paskirstymas, – kuriuo pagrindu palūkanos sumokamos pirmiau, tai yra antra eile (CK 6.54 str. 2 d.), negu paskola.

CK 6.64 straipsnis. Įmokų paskirstymas.

1. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu.

2. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą.

             _______________________________________________________Palūkanų lentelė

I Data I Skola Lt I Terminas I Palūkanos, Lt IGrąžinta skola,Lt I________I

I 2008-07-08 I 2000,00 I --- I ------ I          ------ I     ------- I

I 2008-08-15 I 2000,00 I 39 d. I 19,43 I 344,00 I 324,57 I

I 2008-10-14 I 1675,43 I 60 I 25,04 I 300,00 I 274.96 I

I 2008-12-05 I 1400,47 I 52 I 18,14 I 344,00 I 325,86 I

I 2009-02-12 I 1074,61 I 69 I 18.47 I 212,00 I 193,53 I

I 2009-04-02 I 881,08 I 49 I 10,75 I 250,00 I 239,25 I

I 2009-05-25 I 641,83 I 53 I 8,47 I 550,00 I 541,53 I

    Negrąžinta: 100,30 Lt    

                              29,05 Eur

(paskutiniame lentelės stulpelyje yra įrašai – grąžintos paskolos dalis, – tai yra grąžinta paskolos dalis minus palūkanos)

Paskolos gavėjo prievolės paskolos teisiniuose santykiuose apima ne tik paskolos sumos grąžinimą paskolos davėjui, bet ir palūkanų pagal PS mokėjimą (CK 6.870 str. 1 d., 6.872 str.). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Paskolos sudarymo dieną 2008-07-08 palūkanų normą buvo 9,09 % (CK 6.872 str. 1 d.) (priedas). To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku.

Ieškovas J. V. paskaičiavo 9,09 procentų dydžio metines palūkanas nuo 29,05 Eur negrąžintos paskolos už 5 metų už laikotarpį nuo 2013-11-16 iki 2018-11-15, iš viso 13,20 Eur (29,05 Eur x 9,09 % x 5 m.).

 Iki šiol atsakovė pareiškėjo naudai visos savo prievolės nėra įvykdžiusi. Ieškovui atsakovė dar yra nesugrąžinusi 29,05 Eur dalį paskolos ir 13,20 Eur 9,09 proc. dydžio kompensacinių palūkanų priskaičiuotų už 5 metus už laikotarpį nuo 2013-11-16 iki 2018-11-15.

Pagrindas atnaujinti procesą byloje yra ir tas, kad ta 2019-03-25 sprendimo dalis, kuria yra pareiškėjo ieškinys atmestas, jis nėra skundęs apeliaciniu skundu ir 2019-03-25 sprendimo abiejų dalių teisingumas iš esmės dar nėra patikrintas aukštesnės instancijos teismo - Panevėžio apygardos teismo. Taip pat pareiškėjas nėra teikęs savo paaiškinimų teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą UAT. Pareiškėjas apeliaciniu skundu skundė tik UAT 2019-03-25 sprendimo dalį dėl jam skirtos 427,00 Eur baudos panaikinimo, nes manė, jog Panevėžio apygardos teismas CB Nr.2A-496-755/2019 2019-06-20 priimtoje nutartyje teisingai nustatys, jog atsakovė savo prievolės ieškovo naudai nėra įvykdžiusi tinkamai ir jog ieškovas dar neturi teisėto pagrindo atsakovei sugrąžinti 2000,00 Lt/579,24 Eur 2008-07-08 paskolos sutartį. O pareiškėjo motyvas taip galvoti buvo ir yra dabar toks pat, kadangi paskolos gavėjo prievolės paskolos teisiniuose santykiuose apima ne tik paskolos sumos grąžinimą paskolos davėjui, bet ir palūkanų pagal PS mokėjimą (CK 6.870 str. 1 d., 6.872 str.). Taip pat ir tai, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti piniginę prievolė praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37 str., 6.210 str., 6.261 str.).

Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancijų teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancijų tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancijų kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancijų teismų sistemos būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko.

Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2009; kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-572/2009). Atnaujinus procesą, šie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. S. U., kt., bylos Nr. 3K-3-262/1013).

Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminės reikšmės bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas.

Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymo leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų byloje aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (LAT 2014-06-27 nutartis CB Nr. 3K-3-360/2014 ir kt.). Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentai reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (2014-01-14 nutartis CB Nr. 3K-3-140/2014), (žr. 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).     

 Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Ieškovui neteikiant, nagrinėjant bylą iš esmės, posėdžio metu paaiškinimų, atsakovė UAT teigė, jog prievolę ieškovui yra įvykdžiusi. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/1017). 

 Ieškovas, teikdamas prašymą atnaujinti procesą, be pirmiau nurodytų aplinkybių (nedavė teismo posėdžio metu paaiškinimų, nagrinėjant bylą iš esmės, ir atsakovė neparodė iki jam pateikiant ieškinį teismui jo atsakovei parašytų 6 pakvitavimų dėl skolos dalių grąžinimo fakto), nurodo ir tai, jog atsakovė N. B. teismo posėdžio metu 3 kartus pateikė melagingus parodymus, t. y. elgėsi nesąžiningai, o ir savo 2019-08-02 atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo atsakovė ir toliau tvirtina – „Aš nieko pareiškėjui neskolinga, ...“: 

1. Ieškovas praneša, jog teismo posėdžio pradžioje N. B. buvo pasirinkusi laikytis pozicijos, jog iki apeliantui pateikiant ieškinį teismui, jie nebuvo susitikę gyvai. To įrodymas yra atsakovės toks paaiškinimas, ką teismo posėdžio pradžioje ji pasakė, - „Iki 2018-11-15, t. y. iki ieškinio pateikimo, aš su juo nebendravau.“(b. l. 45, 6-8 eilutė). O sprendime UAT nustatė jau priešingai – „ ... , apie tokių pakvitavimų būvimą atsakovė ieškovą informavo prieš jam kreipiantis į teismą.“ (b. l. 48, 3-čia pastraipa iš apačios).

2. Atsakovė N. B. apeliantui 2018-11-05 yra parodžiusi jo ranka jai parašytą raštelį, kad jokių pretenzijų apeliantas jai neturiu pagal CB Nr. L2-1574-03/2004 prievolę (vykdomąjį raštą). Šią aplinkybę patvirtina ir pati atsakovė savo paaiškinimuose – „Aš jam parodžiau savo raštelius, kur buvo nurodyta, kad jis man pretenzijų neturi.“ (b. l. 45, 33-35 eilutė). Iš to matyti, kad apeliantui nebuvo parodyti 6 rašteliai, kuriuose yra tik įrašai, jog apeliantas iš atsakovės gavo dalį skolos, o tokio įrašo „ ....jis man pretenzijų neturi.“, apie kurį ir pati atsakovė posėdžio metu minėjo, – byloje esančiuose 6 rašteliuose visiškai nėra.

Todėl ieškovui, kilus aukščiau paminėtam ginčui su N. B., jis kreipėsi su ieškiniu į teismą, nes nematė kito kelio šiam klausimui išspręsti. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.).

3. Atsakovė teismo posėdžio metu į ieškovo klausimą paaiškino, kad iš jo ji pasiskolino tik 1 kartą gyvenime (b. l. 46, 2 pastraipa). Tačiau tikrumoje ji savo parašu yra patvirtinusi, jog iš pareiškėjo skolinosi 3 kartus – (pareiškėjo naudai iš atsakovės dar yra priteistos skolos kitose 2 CB  Nr. L2-1574-03/2004 ir Nr. 2-1162-644/2010, kurias atsakovė jau yra pareiškėjui įvykdžiusi visiškai, sumokėdama abi prievoles dalimis).

Pagal CPK 366 str. - proceso atnaujinimo pagrindai  - 1 d. 2 p. paaiškina, kad:

–) egzistavo bylą nagrinėjant iš esmės ir priimant sprendimą įstatymas, jog paskolos gavėjo prievolės paskolos teisiniuose santykiuose apima ne tik paskolos sumos grąžinimą paskolos davėjui, bet ir palūkanų pagal PS mokėjimą (CK 6.870 str. 1 d., 6.872 str.) ir jog skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti piniginę prievolė praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37 str., 6.210 str., 6.261 str.);

-) jis nežinojo ir negalėjo žinoti nagrinėjant bylą, kad atsakovė M. B., kuriai atsiliepimą į jo ieškinį jai rengė jos pasirinktas advokatas, dar ir dabar nežino – ką atsakovė nurodė ir 2019-08-02 atsiliepime į pareiškėjo - ieškovo prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo, – „Aš nieko pareiškėjui neskolinga, ...“, kad atsakovė savo prievolės pareiškėjo naudai pagal 2000,00 Lt/579,24 Eur 2008-07-08 paskolos sutartį visiškai nėra įvykdžiusi iki šiol;

-) jog atsakovė prievolę įvykdė, neva, jau tinkamai, jam paaiškėjo tik gavus Panevėžio apygardos teismo CB Nr. A-496-755/2019) 2019-06-20 nutartį;

-) jeigu atsakovė nebūtų UAT klaidingai tvirtinusi, kad savo prievolę pagal paskolos sutartį yra įvykdžiusi, nuslepiant ir tokį faktą, kad paskutinę skolos dalį ji ieškovui sumokėjo jau pažeidusi ir paskolos sutartyje nurodytą paskolos įvykdymo terminą, o taip pat ir tvarką – negrąžino paskolos sutartyje nurodyta data, t. y. pradedant nuo 2008-09-15 ir toliau iki kiekvieno sekančio 8 mėnesių 15 dienos negrąžino pareiškėjui po 200,00 Lt/57,92 Eur skolos dalimis bei 2009-05-15 negrąžino skolos sutartyje nurodyta data bei nesumokėjo ieškovui jokių įstatymo nustatytų kreditoriui priklausančių palūkanų. Šių atsakovės N. B. tikrovės neatitinkančių, melagingų aplinkybių UAT pateikimas turėjo esminę reikšmę bylai.

Jeigu atsakovė būtų nurodžiusi kitą – teisingą informaciją, kad įstatyme yra įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tai tokia paskolos sutartis yra atlygintinė (CK 6.872 str. 3 d.), būtų priimtas visai kitas sprendimas.

 2019-06-28 ieškovui apsilankius Panevėžio apygardos teisme, kabinete Nr. 105, dėl CB Nr. 2A-496-755/2019 , 2019-06-20 nutarties išaiškinimo, jam teisėjo buvo pritarta, taip pat, dėl pareiškėjo kreipimosi į UAT dėl proceso atnaujinimo byloje.                                         

2019-12-07 (teisme gauta 2019-12-09) pareiškėjas J. V. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kada kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog  CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1. egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2. pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3. pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4. turi esminę reikšmę bylai, t. y., jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-437-686/2016;  Nr. e3K-3-212-916/2017 ir kt.).  Pareiškėjas J. V. mano, kad jo aukščiau paminėtas kasacinio teismo išaiškinimas dėl pripažinimo naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis galimas tik tada, kai ginčas byloje yra praėjęs teismų sprendimų instancijos kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją). Nagrinėjamoje byloje, dalyje dėl kurios pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgijo res judicata galią, jau po apylinkės teisme 2019-03-25 priimto sprendimo. Apylinkės teismo sprendimas nepatikrintas sukurtos instancijų teismų sistemos, todėl ir nebuvo pašalinta žemesnės instancijos sprendime nustatyta aiški apsirikimo klaida. Netinkamą apeliaciją tik dėl pareiškėjui teismo skirtos baudos panaikinimo byloje paruošė advokatas Viktoras Ošurkovas. Tai buvo paskutinė apeliacija, kada pasitikėjau advokatu. Dabar teismas jam jau nedraudžia pačiam teikti apeliaciją byloje.

Pareiškėjas J. V. paaiškina, jog CPK 366 str. 1 d. 9 p., yra nustatyta, kad išnagrinėtoje byloje procesas minėtu pagrindu gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Byloje apeliacija dėl ieškinio sumos nėra pateikta.

 Pareiškėjas pakartotinai primena, kad byloje aiški apsirikimo klaida yra tokia, – kad Utenos apylinkės teismas priimtame sprendime pareiškėjo gautas iš atsakovės įmokas nepaskirstė remiantis CK 6.54 straipsniu - įmokų paskirstymas, – kuriuo pagrindu palūkanos sumokamos pirmiau, tai yra antra eile (CK 6.54 str. 2 d.), negu paskola – ketvirta eile.

CK 6.64 straipsnis. Įmokų paskirstymas.

1. Jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu.

2. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą.

3. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti.

4. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.        

Įvertinti, kad dėl ieškinio reikalavimų, nagrinėjant bylą UAT, teismo posėdžio metu, kaip nustatyta ir 2019-03-25 sprendime „Ieškovas posėdžio metu paaiškinimų neteikė“ (UAT 2019-03-25 sprendimo 2-as psl. 2 pastraipa) J. V. nedavė jokių paaiškinimų ir kad ta 2019-03-25 sprendimo dalis, kuria yra išnagrinėtas pareiškėjo ieškinys dėl skolos priteisimo, nėra praėjusi teismų sprendimų instancijų kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją) bei atnaujinti procesą byloje (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). 

Atsakovė N. B. 2019 m. rugsėjo 3 d., pateikė atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą prašymą atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Atsiliepime ji nurodė, jog su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka. Pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė, kad 2019-03-25 Utenos apylinkės teismo sprendimas nėra patikrintas visų „instancinės kontrolės mechanizmu“, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Teigia, jog neegzistuoja teismo sprendimo dalių apskundimas. Pažymi, jog dėl 2019-03-25 Utenos apylinkės teismo sprendimo pareiškėjas buvo pateikęs apeliacinį skundą. Aplinkybė, kad pareiškėjas skunde ginčijo tik dalį teismo sprendimo nereiškia, kad pareiškėjas skundė apeliaciniu skundu ne sprendimą, o sprendimo dalį. Ar dalyje ar visa apimtimi buvo skundžiamas teismo sprendimas visiškai neturi jokios reikšmės nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismo sprendimas apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas. Teiginys, jog „visa byla dar nėra tinkamai išnagrinėta bei šalių ginčas išspręstas instancine tvarka“ - nepagrįstas ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Teorinė galimybė atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Pažymi, jog 2019-03-25 Utenos apylinkės teismo sprendimo priėmimas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, todėl pareiškimo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas skaičiuojamas ne nuo šios datos. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos Civilinio kodekso normos pareiškėjui buvo arba galėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, nes Civilinis kodeksas tuo metu galiojo. Nurodo, jog paskolos grąžinimo aplinkybės šioje byloje pareiškėjui buvo žinomos jų egzistavimo laiku, t. y. 2009 metais. Todėl buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas galėjo savo ieškinyje grįsti savo reikalavimus remiantis šiomis aplinkybėmis, galėjo suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, todėl tai nesudaro pagrindą atnaujinti proceso. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo, kad iš viso byloje nebuvo davęs paaiškinimų ar teismas atsisakė jo išklausyti. Iš viso buvo trys teismo posėdžiai, vienas buvo atidėtas ir neįvyko, po to parengiamasis teismo posėdis ir teismo posėdis, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Nagrinėjant bylą iš esmės pareiškėjo paaiškinimas buvo išklausytas. Pareiškėjo apeliacinio skundo dėl 2019-03-25, Utenos apylinkės teismo sprendimo turinys ir apimtis bei pareiškėjo lūkesčiai apeliaciniame procese nesudaro pagrindą atnaujinti procesą. Teismui svarbu neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Tačiau pareiškėjas, nenurodęs ne vieno proceso atnaujinimo pagrindo, siekia atnaujinti procesą, kad byloje pakeisti savo reikalavimus ir kad byla būtų pakartotinai išnagrinėta jau pagal kitus pareiškėjo reikalavimus. Nurodo, jog pareiškėjo teiginys, jog „atsakovė nurodė klaidingas aplinkybes ir davė melagingus paaiškinimus“ yra nepagrįstas jokiais įrodymais, o teismo sprendimas įsiteisėjęs. Tik tai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies paaiškinimai gali būti pagrindas atnaujinti procesą. Pareiškėjas nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Pažymėjo, jog procesas dėl bylos atnaujinimo yra ne ta procedūra, kurioje galėtų būti sprendžiama ar atsakovė skolinga pareiškėjui ar nėra skolinga. Atsakovė nieko pareiškėjui neskolinga, o jeigu ir skolinga tai visiškai neturi jokios reikšmės sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nesudaro tam pagrindo. Be to, apie pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl paskolos grąžinimo pareiškėjas žinojo 2008-2009 metais, kai jam buvo grąžinami pinigai, jis jau 2009-05-25 galėjo žinoti, kad ji jam neva liko skolinga 29,05 Eur. Tai buvo žinoma pareiškėjui ir bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas apskaičiavo 13,20 Eur palūkanų iki 2018-11-15 d., t. y. jam apie galimas palūkanas buvo žinoma ir bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą šių aplinkybių pagrindu prašyti atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į išdėstytą, pažymėjo, jog pareiškėjo prašyme nenurodytas joks konkretus Civilinio proceso įstatymo 366 straipsnio 1 dalyje nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, nepridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo yra visiškai nepagrįstas. Mano, jog aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teise teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsakovė N. B. prašo J. V. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir priteisti iš J. V. 150 Eur papildomai turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes buvo pateikti 2 atsiliepimai, t. y. atsiliepimas į prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir atsiliepimas į patikslintą prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas ir sąskaita už teisines paslaugas.

Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas

Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos. Viena iš sąlygų numatyta CPK 368 straipsnio 1 dalyje, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

J. V. aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sieja su Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d., nutartimi, nurodydamas, jog manė, jog Panevėžio apygardos teismas 2019-06-20 priimtoje nutartyje teisingai nustatys, jog atsakovė savo prievolės ieškovo naudai nėra įvykdžiusi tinkamai.

Panevėžio apygardos teismo nutartis buvo priimta 2019 m. birželio 20 d. J. V. pradinį prašymą dėl proceso atnaujinimo Visagino miesto apylinkės teismui pateikė 2019 m. birželio 26 d.. Taigi pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą pateikė nepraleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių prašymo pateikimo termino.

Todėl procesas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas atnaujinti procesą yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų

J. V. procesą atnaujintini prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo praktikoje yra konstatuota, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas.

Naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Prašomoje atnaujinti procesą civilinėje byloje ieškinio dalyką sudaro ieškovo reikalavimas priteisti pinigų sumą ir palūkanas tuo pagrindu, jog atsakovė nėra tinkamai įvykdžiusi savo piniginius reikalavimus, t. y. nepilna apimtimi grąžino skola.

Nagrinėjamu atveju, paskolos grąžinimo aplinkybės dėl kurių pareiškėjas prašo atnaujinti procesą jam buvo žinomos jau 2009 metais. J. V. yra nurodęs, jog paskutinę skolos dalį 550,00 Lt/159,29 Eur atsakovė sumokėjo 2009-05-25, jog netinkamai vykdė savo skolinius įsipareigojimus, todėl 2009-05-25 dienai atsakovės negrąžinta paskolos dalis yra 29,05 Eur. Aplinkybė, (29,05 Eur skola) dėl kurios J. V. prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą buvo žinoma pareiškėjui jau 2009-05-25.

Iš bylos medžiagos matyti, jog J. V. ieškinys buvo nagrinėjamas ne viename teismo posėdyje. Iš viso buvo trys teismo posėdžiai. Vienas buvo atidėtas ir neįvyko. Buvo parengiamasis teismo posėdis ir teismo posėdis, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės. Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovo davė paaiškinimus dėl savo ieškinio reikalavimų ir teismo buvo išklausytas. Bylą nagrinėjant iš esmės metu ieškovas galėjo paaiškinti ir pasisakyti visais jam rūpimais klausimais dėl savo ieškinio reikalavimų, tame tarpe ir dėl minėtos 29,05 Eur negrąžintos skolos dalies. Tai, kad jis to nepadarė, yra ieškovo teisė ir valia.

Taip pat J. V. galėjo ieškinyje grįsti savo reikalavimus remiantis šiomis aplinkybėmis, galėjo suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, galėjo tikslinti savo ieškinio reikalavimus.

J. V. apie jam galimai negrąžintą 29,05 Eur sumą nepasisakė ir pateikdamas apeliacinį skundą dėl 2019-03-25, Utenos apylinkės teismo sprendimo. Ieškovas J. V. realizuodamas savo teisę ginti galimai pažeistas teises, ir teikdamas apeliacinį skundą dėl 2019-03-25, teismo sprendimo, pats sprendė dėl jo turinio, o kartu tuo ir pats pasirinko bei apsisprendė dėl ko jis nesutinka su 2019-03-25, teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis.

Todėl jo nurodoma aplinkybė, kad jis apeliaciniu skundu ginčijo tik dalį teismo sprendimo visiškai yra nereikšminga sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, nes jam nebuvo suvaržyta teisės ginti galimai pažeistas teises.  

2019-03-25, teismo sprendimas apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas ir patikrintas. Tai yra buvo patikrintas šio sprendimas ir teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų.

Ši aplinkybė leidžia teismui daryti teisingą išvadą, jog 2019-03-25, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas nustatė, jog ieškovo patikslintame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Pareiškėjo nurodomas faktas – atsakovės pateikta žinomai melaginga informacija – neatitinka vienos iš būtinų CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų proceso atnaujinimo sąlygų, kadangi žinomai melagingos informacijos pateikimas nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Todėl nevertintina, ar šis pareiškėjo nurodomas faktas atitinka antrąją būtiną sąlygą procesui atnaujinti – ar jis turi bylai esminę reikšmę.

Pažymėtina, jog J. V. apeliacinio skundo dėl 2019-03-25 Utenos apylinkės teismo sprendimo turinys ir apimtis bei pareiškėjo lūkesčiai apeliaciniame procese taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.

Konstatavus, kad procesas negali būti atnaujintas pareiškėjo nurodytų pagrindų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu), pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą netenkintinas ir procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Savo papildomuose paaiškinimuose ieškovas paaiškina teismui, jog jo vertinimu, yra pagrindas proceso atnaujinimui įtvirtintas ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka).

Teismas pažymi, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymui šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo, nes 2019-03-25, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo proceso atnaujinimui civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019, todėl ieškovo J. V. patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019, netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų  

N. B. prašo priteisti iš J. V. 150,00 Eur papildomai turėtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. B. už atsiliepimo į pirmąjį pareiškimą dėl proceso atnaujinimą parengimą sumokėjo 75 Eur ir už atsiliepimo į patikslintą pareiškimą dėl proceso atnaujinimą parengimą sumokėjo 75 Eur. Viso ji sumokėjo advokatui 150,00 Eur.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, N. B. turėtos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą priteisimos iš J. V.

J. V. paduodamas prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, kurį atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymas netenkintas, paliktinas Valstybei.

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tai yra pašto išlaidos, yra 5,68 Eur ir yra priteistinos iš J. V. (CPK 92 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2020-01-13, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo.  

Teismas, vadovaudamasis CPK 290–291, 335 straipsnio 1 dalimi, 366–370 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslinto prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019 netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-348-724/2019.

Priteisti iš J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai jos patirtų išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti iš J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,68 Eur į Valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660).

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėjas                                                                        Vaidas Vasiliauskas