Administracinė byla Nr. A-2784-662/2018

      Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01307-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. birželio 22 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo kalinamas Marijampolės PN 19 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 35,5 kv. m ir įrengtos 24 miegamosios vietos (12 dviaukščių lovų). Pažymėjo, kad žmonių skaičius nuolat kisdavo, bet visada būdavo virš 20 asmenų. Akcentavo, kad trūkstamą gyvenamąjį plotą dar labiau mažino patalpoje esantys baldai.

3.       Pareiškėjas teigė, kad patalpose veisėsi pelėsis, dėl ko jam, kaip sergančiam asmeniui, pelėsis pavojingas sveikatai. Pažymėjo, kad tokios kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, pažeidžiančios Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį bei nacionalinius teisės aktus. Dėl atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, nuovargiu, emociniais išgyvenimais.

4.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo 19 būryje. Pažymėjo, kad duomenų apie minėtame būryje kalėjusių asmenų skaičių iki 2017 m. sausio 1 d. pateikti negali, tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. minėto būrio 2 gyvenamojoje patalpoje kalėjo 12 asmenų, todėl, atsižvelgiant į patalpos plotą, mano, jog minimalaus ploto norma šiuo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta.

6.       Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas galėjo laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, nustatytu laiku ir tvarka lankytis koplyčioje, bibliotekoje, profesinėje ir vidurinėje mokykloje, taip pat dirbti, sportuoti ir dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Pareiškėjas dėl blogų kalinimo sąlygų į įstaigos administraciją ar Psichologinę tarnyba nesikreipė. Pabrėžė, kad Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Atsakovo nuomone, skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, dėl ko skundas turėtų būti atmestas.

II.

7.       Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo 229 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusią skundo dalį atmetė.  

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus duomenis apie 19 būrio 2 gyvenamosios patalpos plotą, nustatė, jog minėtos gyvenamosios patalpos plotas sudarė 39,60 kv. m. Pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas, jog minėtos patalpos plotas buvo 35,50 kv. m, nepateikė jokių šį argumentą pagrindžiančių duomenų, todėl teismas vertino, kad atsakovo atstovo pateiktame pataisos namų plane nurodyta informacija apie patalpų plotą paneigia deklaratyvius pareiškėjo argumentus.

9.       Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius dėl gyvenamosiose patalpose laikytų asmenų skaičiaus laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. sausio 1 d., šią aplinkybę vertino pareiškėjo naudai. Teismas, įvertinęs 19 būrio 2 gyvenamosios patalpos plotą bei pareiškėjo nurodomą miegamųjų vietų skaičių, padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas minėtu laiku buvo išvykęs etapu 125 paras, minimalaus ploto norma bendrabučio tipo patalpoje pareiškėjui nebuvo užtikrinta 459 paras (trūko 1,45 kv. m ploto).

10.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie 19 būrio 2 gyvenamosios patalpos plotą ir kalėjusių asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d., sprendė, jog minėtu laikotarpiu vienam asmeniui teko 3,3 kv. m ploto. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateikta oficialia informacija, todėl konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d. pareiškėjui minimalaus ploto norma buvo užtikrinta.

11.       Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių apie pelėsio veisimąsi gyvenamosiose patalpose pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2017 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 2.4-707, iš kurio matyti, kad pareiškėjo gyvenamosiose bendro naudojimo patalpose (prausykloje ir tualete) rasta vizualiai matomų pelėsių. Teismas vertino, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog patalpose buvo pelėsio, tačiau šių aplinkybių plačiau nepaaiškina, nenurodo, kokiose patalpose buvo minėtas pažeidimas, neindividualizuoja dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių. Atsižvelgdamas į tai teismas nevertina pareiškėjo argumentų kaip pakankamų neturtinės žalos atsiradimui konstatuoti.

12.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatyto pažeidimo trukmę ir jo pobūdį (459 paras neužtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma), taip pat tai, kad pažeidimas nebuvo tęstinis (pareiškėjas daug kartų buvo išvykęs etapu) bei neesant įrodymų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 229 Eur suma.  

III.

13.       Pareiškėjas A. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, etapuojant jį į teismo posėdį.

14.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja skunde nurodytus argumentus. Papildomai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotą ir jam padarytą neturtinę žalą.

15.       Pareiškėjas pažymi, kad yra neįgalus, turi sveikatos problemų. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu nepaaiškino visų aplinkybių, susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis, t. y. dėl pasivaikščiojimų kiemelyje virš galvos apdengto tinklo ir rūkymo patalpose.

16.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

17.       Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus procesinius veiksmus, todėl priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad byloje pateikti procesiniai dokumentai atspindi atsakovo poziciją, todėl mano, jog teigti papildomus duomenis nėra tikslinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18.       Pareiškėjas apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, etapuojant jį į teismo posėdį. Vertindama šį prašymą teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

19.       Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą ir pateiktą prašymą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose, pareiškėjui nebuvo sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamu klausimu. Pareiškėjas prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis nepaaiškino visų aplinkybių, susijusių su netinkamomis kalinimo sąlygomis, t. y. dėl pasivaikščiojimų kiemelyje virš galvos apdengto tinklo ir rūkymo patalpose. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde ir nebuvo ištirtos bylos nagrinėjimo metu, todėl minėti nauji pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teisme taip pat nenagrinėtini.

20.       Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas, prašydamas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nenurodė išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

21.       Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamo kalinimo Marijampolės PN.

22.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė jam 229 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN.

23.       Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotą ir jam padarytą neturtinę žalą.

24.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

25.       Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

26.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytu vienam asmeniui tenkančiu minimaliu gyvenamosios patalpos plotu.

27.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“. Taisyklių 111.1 punkte įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m asmeniui, laikomam pataisos namų bendrabučių tipo patalpose, o pagal 111.2 punktą, kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m.

28.       Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. birželio 22 d. buvo laikomas Marijampolės PN. Įrodinėjimo pareiga dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, kad nagrinėjamu laikotarpiu laisvės atėmimo vietoje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka anksčiau minėtiems pataisos namams.

29.       Atsakovas nepateikė tikslių duomenų, kiek laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjui kalinimo metu teko ploto, kadangi, atsakovo atstovo teigimu, tokie duomenys iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo kaupiami. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Taigi tokia pareiga tenka būtent Marijampolės PN. Įvertinęs 19 būrio 2 gyvenamosios patalpos plotą (39,60 kv. m), kuris įrodytas objektyviais duomenimis, bei pareiškėjo nurodomą miegamųjų vietų skaičių (24 miegamosios vietos), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas minėtu laiku buvo išvykęs etapu 125 paras (b. l. 11–12), minimalaus ploto norma bendrabučio tipo patalpoje pareiškėjui nebuvo užtikrinta 459 paras (trūko 1,45 kv. m ploto).

30.       Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu paskaičiavimu. Pažymėtina, kad laikotarpis nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. sausio 1 d. iš viso sudaro 951 parą, todėl išskaičiavus dienas, kuomet pareiškėjas buvo išvykęs etapu (125 paras), minimalaus ploto norma bendrabučio tipo patalpoje pareiškėjui nebuvo užtikrinta 826 paras, t. y. minėtą laikotarpį pareiškėjui teko 1,65 kv. m gyvenamojo ploto. Vertindama laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 22 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minimalaus ploto normos reikalavimas minėtu laikotarpiu nebuvo pažeistas. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kurie nuginčytų atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie gyvenamosios patalpos, kuriose jis buvo laikytas, plotą ar su juo laikytų asmenų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu. Taigi, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. sausio 1 d. Marijampolės PN 826 paras pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam sąlygomis, kai jam tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, t. y. įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigota veikti.   

31.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu.

32.       Vertindama nurodytus pareiškėjo argumentus teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirminė atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į Europos Žmogaus Teisių Teismą sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. kovo 29 d. sprendimą Cocchiarella prieš Italiją). Šiuo atveju Europos Žmogaus Teisių Teismas neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos dydžio įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Edificaciones March Gallego S. A. prieš Ispaniją, 2004 m. spalio 19 d. sprendimą Dubjakov prieš Slovakiją).

33.       Toks požiūris susijęs su aplinkybe, kad priteisiama būtent neturtinė žala, kurią lemia asmens patirti išgyvenimai, o jie paprastai būna labai individualūs, tokia priteisiama žala yra siekiama kompensuoti patirtą neturtinę žalą, kuri Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

34.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad priteisdamas konkrečią neturtinę žalą teismas turi atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įtvirtintus žalos nustatymo kriterijus. Šiuo atveju CK 6.250 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nurodyta, jog teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

35.       Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma ir nustatyta oro temperatūra patalpose buvo pažeista žymiai, pažeidimo tąsa, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus.

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis kalinimo sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų asmens patirtą žalą.

37.       Įvertinus įvardytas situacijas pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrindė, jog jo patirta žala turi būti įvertinta būtent 10 000 Eur, atsižvelgus į jo kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, neteisėtų veiksmų pobūdį. Tokios žalos atlyginimo sumos, kompensuojančios pareiškėjo patirtą dvasinę skriaudą, patirtus išgyvenimus, taip pat nėra pagrindo priteisti ir atsižvelgus į jo nurodomus patirtus išgyvenimus, pirmiau minėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus.   

38.       Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo didesnę judėjimo laisvę (galėjo sportuoti, užsiimti kita leistina veikla, jam būti gyvenamojoje patalpoje buvo privaloma tik pagal darbotvarkę skirtu miegui metu), subjektinės teisės pažeidimo mastą (teko 1,65 kv. m) ir trukmę (826 paras neužtikrinant pareiškėjui minimalaus teisės aktuose numatyto vienam asmeniui gyvenamojo ploto normos), neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, minimalų mėnesinį darbo užmokestį ir pan.), į tai, kad nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, ir administracinėje byloje nenustatyta, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikatos būklė, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, laiko, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis vertintinas 4 000 Eur suma.

39.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala įvertintina 4 000 Eur (CK 6.250 str.). Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui A. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė