Civilinė byla Nr. 2YT-2215-514/2019
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00593-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.6.1; 3.4.5.2
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 25 d.
Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,
sekretoriaujant Vilmai Grosienei,
dalyvaujant pareiškėjams A. S., D. P., N. L.,
suinteresuotiems asmenims Z. B. P., D. P., jų atstovui adv. pad. Mindaugui Piekui,
suinteresuotam asmeniui D. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. S., D. P., A. P., N. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. B. P., D. P., D. M., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir pagal suinteresuoto asmens Z. B. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjų tėvas V. P. po žmonos O. P. mirties priėmė palikimą; kad pareiškėjai priėmė palikimą po tėvo V. P. mirties.
Pareiškėjai nurodė, kad 1995 m. lapkričio 11 d. mirė pareiškėjų motina O. P.. Po jos mirties tėvas V. P. paveldėjimo bylos neužsivedė, bet visą laiką nepertraukiamai valdė likusį turtą, naudojosi žeme, mokėjo mokesčius. 2002 m. gegužės 24 d. pareiškėjų tėvas V. P. mirė. Po jo mirties liko turtas - 10,47 ha ir 1,85 ha žemės sklypai. Dėl 10,47 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., 2009 m. sausio 10 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, kurią sudarė pareiškėja A. S. ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, o 1,85 ha žemės sklypu visada naudojosi brolis A. P. Žodžiu mama buvo pasakiusi, kad žemė liks keturiems vaikams, t. y. pareiškėjams, tačiau po motinos mirties visą jai priklausančią turto dalį valdė tėvas ir tik po tėvo mirties likusius žemės sklypus pradėjo valdyti pareiškėjai, A. S. pasirašant žemės nuomos sutartį.
Suinteresuotas asmuo D. P. atsiliepimu prašė pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti iš dalies, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. priėmė palikimą po O. P. mirties, likusioje dalyje pareiškimą atmesti. Nurodė, kad po O. P. mirties niekas į notarų biurą nesikreipė, atsiradusį palikimą priėmė vyras V. P. ir jos sūnus A. P., pradėdami turtą faktiškai valdyti. Po O. P. mirties Vytautas ir A. P. iš karto ėmė naudotis likusiais žemės sklypais. Tačiau pareiškėjai jokių aktyvių veiksmų, parodančių pareiškėjų valią priimti palikimą po tėvo V. P. mirties, neatliko, palikimo nepriėmė, todėl nesutiko su pareiškėjų reikalavimu nustatyti faktą, kad pareiškėjai po tėvo mirties yra palikimą priėmę.
Suinteresuotas asmuo Z. B. P. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. ir A. P. priėmė palikimą po O. P. mirties. Nurodė, kad 1995 m. lapkričio 11 d. mirus vyro motinai O. P., liko palikimas, kurį sudarė 10.4700 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., ir 1.8500 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav. O. P. mirties dieną pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio Civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiuos veiksmus įpėdinis turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Po O. P. mirties niekas į notaro biurą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė V. P. ir A. P., pradėdami turtą faktiškai valdyti, naudotis po O. P. mirties likusiais žemės sklypais. Kaip įrodymą pateikė 2019 m. birželio 10 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą Nr. AS-3109, patvirtinančią, kad po O. P. mirties jai priklausiusį 1.8500 ha žemės naudojo ir jį valdė sūnus A. P.. Po V. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė jo sūnus A. P., užsivedęs paveldėjimo bylą notarų biure. Mirus A. P., 2006 m. gegužės 23 d. išduotas paveldėjimo liudijimas į po A. P. mirties atsiradusį palikimą suinteresuotam asmeniui Z. B. P. Nesutiko su pareiškėjų patikslintame pareiškime išdėstytais faktais, nurodžiusi, jog sodyba su žeme, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., po V. P. mirties atiteko jo sūnui A. P., priėmusiam palikimą. Patikslino, jog minėtoje sodyboje prieš O. P. mirtį kartu gyveno V. P. ir sūnus A. P. su šeima. Pareiškėjai su tėvais kartu negyveno, žemės sklypais nesinaudojo, įstatyme nurodytais terminais jokių aktyvių veiksmų palikimui priimti neatliko, valios priimti palikimą pradedant turtą faktiškai valdyti neišreiškė. Pareiškėjai sąmoningai nutyli tas aplinkybes, kad po V. P. mirties 10.47 ha ploto žemės sklypą valdė jo sūnus Adolfas. Sklypas buvo išnuomotas ŽUB „(duomenys neskelbtini)“ 2002 - 2006 metais. Atsižvelgiant į tai, kad po V. P. mirties palikimą įstatyme numatytais terminais priėmė jo sūnus A. P. abiem įstatyme numatytais būdais (užsivedęs paveldėjimo bylą ir faktiškai valdydamas turtą), pareiškėjų A. S., D. P., A. P., N. L. reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. P. mirties pareiškėjai priėmė palikimą pradėdami turtą faktiškai valdyti, turi būti atmestas.
Pareiškėjai A. S., N. L. ir D. P. atsiliepimu į suinteresuoto asmens Z. B. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad žemės sklypai buvo O. P. asmeninė nuosavybė, todėl V. P. ir A. P. negalėjo valdydami paveldėti viso O. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, o taip pat bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Pergyvenęs sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte. Notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti pergyvenusiam sutuoktiniui, ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui. Todėl paveldint bendrąją sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia turėjo būti atskiriama mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys, o tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Nenustačius tėvo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tėvas negalėjo palikti testamentu visą, abiem sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Pareiškėjų brolis A. P. tėvo V. P. mirties momentu pas tėvą negyveno, pareiškime įrodinėjamas turto valdymo faktas neatitinka tikrovės. Brolis A. P., gyvendamas su šeima pas tėvus, niekur nedirbo ir jokio ūkio nevedė, gyveno iš tėvų pensijos ir buvo jų išlaikomas. Prieš pat mirtį tėvas, neapsikentęs nuolatinio girtavimo, brolį su sutuoktine (Z. B. P.) buvo išvaręs iš savo namų, brolis A. P. su žmona apsigyveno tame pačiame kaime, todėl teiginys, kad po motinos O. P. mirties tėvas V. P. ir brolis A. P. kartu vedė ir valdė ūkį yra melagingi. Visus metus po žmonos O. P. mirties tėvas gyveno vienas. Pareiškėjai nuvažiuodavo, rūpinosi tėvu, padėdami dirbti ūkio darbus, o kasdieniniuose darbuose padėjo ir tėvą prižiūrėjo D. P. su sugyventine. 10,47 ha žemės sklypo niekada A. P. nevaldė. Pareiškėjų vertinimu į po tėvų mirties atsiradusį palikimą visi pirmos eilės įpėdiniai turi lygias teises, pareiškėjų tikslas paveldėti mamai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimais į pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad teismui įsitikinus, kad yra pagrindas nustatyti juridinius faktus dėl palikimo priėmimo, neprieštaraus prašymų patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į suinteresuoto asmens Z. B. P. pareiškimą jo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui. Atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjų prašymo patenkinimui, jeigu išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismui nekils jokių abejonių dėl palikimo priėmimo. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai A. S., N. L. ir D. P. (2019 m. spalio 30 d. teismo posėdyje) prašė pareiškimą tenkinti, suinteresuoto asmens Z. B. P. pareiškimą atmesti. Pareiškėjai papildomai paaiškino, kad namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., tėvas testamentu paliko broliui A. P. ir pareiškėjai į šį turtą nepretenduoja. Tačiau 10,47 ha ir 1,68 ha žemės sklypai, į kuriuos nuosavybė atstatyta jau mirus motinai O. P., turėtų priklausyti visiems įpėdiniams lygiomis dalimis, todėl pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties jie palikimą priėmė, pradėdami faktiškai turtą valdyti, t. y. išnuomodami 10,47 ha žemės sklypą ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad visus metus po mamos O. P. mirties tėvas gyveno vienas, visi pareiškėjai padėjo tėvui, atliekant ūkio darbus, todėl Z. B. P. teiginys, jog A. P. priėmė palikimą po mamos mirties kartu su tėvu, yra neteisingas.
Suinteresuotas asmuo Z. B. P., jos atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė tenkinti, neprieštaravo, kad būtų tenkinamas ir pareiškėjų pareiškimas dalyje dėl fakto, kad V. P. priėmė palikimą po žmonos O. P. mirties nustatymo. Suinteresuotas asmuo Z. B. P. papildomai paaiškino, kad pagal V. P. testamentą sutuoktinis A. P. paveldėjo sodybą (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., šeima visą laiką ten gyveno, nuomojo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypus, kurie šiuo metu registruoti O. P. vardu, pareiškėjai sodyboje nesilankė, jokio palikimo po tėvo V. P. mirties nepriėmė.
Suinteresuoti asmenys D. P., D. M. sutiko su suinteresuoto asmens Z. B. P. pozicija, prašė jos pareiškimą tenkinti, pareiškėjų prašymą dėl fakto nustatymo, kad pareiškėjai po tėvo mirties palikimą priėmė, atmesti.
Pareiškėjų A. S., D. P., A. P., N. L. pareiškimas atmetamas, suinteresuoto asmens Z. B. P. pareiškimas tenkinamas iš dalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Byloje nustatyta, kad 1995 m. lapkričio 11 d. mirė pareiškėjų motina O. P.. Po jos mirties liko nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., ir turtinės teisės į nuosavybės atkūrimą į 1,85 ha ir 10,47 ha žemės sklypus, esančius atitinkamai (duomenys neskelbtini) k., ir (duomenys neskelbtini) km., Plungės r. Po O. P. mirties jos sutuoktinis V. P. 1998 m. birželio 22 d. testamentu jam priklausančius gyvenamą namą, ūkinius pastatus ir namų valdą, esančius (duomenys neskelbtini) km., Plungės r., paliko sūnui A. P. (suinteresuoto asmens Z. B. P. vyrui, suinteresuotų asmenų D. P. ir D. M. tėvui). A. P. po V. P. mirties (mirė 2002 m. gegužės 24 d.) pagal 2004 m. rugpjūčio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo gyvenamą namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. 2006 m. balandžio 2 d. mirus A. P., paveldėjimo teisės liudijimas į A. P. nuosavybės teise įregistruotą turtą išduotas suinteresuotam asmeniui Z. B. P. (A. P. sutuoktinei).
Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Pareiškėjai prašo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus: kad mirus motinai O. P. palikimą priėmė tėvas V. P., pradėdamas faktiškai turtą valdyti; kad mirus tėvui V. P., palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjai. Pareiškėjų nurodomas aplinkybes ginčija suinteresuoti asmenys Z. B. P., D. P., D. M., teigdami, jog faktiniu valdymu palikimą po O. P. mirties priėmė ne tik mirusios vyras V. P., bet ir sūnus A. P., kuris (ne pareiškėjai) priėmė palikimą ir po V. P. mirties.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1995 metais, mirus O. P., priėmimo faktą, todėl, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 metų CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Pagal 1964 metų CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
Pareiškėjai, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. P. mirties palikimą priėmė, nurodė, kad po žmonos mirties likusį turtą faktiškai pradėjo valdyti, toliau gyveno sutuoktiniams priklausiusioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., rūpinosi ir prižiūrėjo statinius, namų valdą išlaikė, dirbo pasodybinį sklypą, mokėdamas mokesčius pareiškėjų tėvas V. P..
Ginčo dėl to, kad pareiškėjų tėvas V. P. išlaikė ir prižiūrėjo sodybą po žmonos mirties tarp šalių nėra, šias aplinkybes pripažįsta ir suinteresuoti asmenys Z. B. P., D. P. ir D. M., tačiau jų teigimu palikimą po O. P. mirties priėmė ir vienas iš vaikų, t. y. A. P., gyvenęs kartu su tėvu, kartu padėjęs tvarkyti sodybą bei dirbti žemės sklypus. Kaip įrodymą pateikė (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. birželio 10 d. pažymą, patvirtinančią, kad O. P. nuosavybės teise valdytu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., po jos mirties naudojosi ir valdė A. P. bei ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 11 d. pažymą, pagal kurią 10,47 ha žemės sklypą 2002-2006 m. laikotarpiu bendrovė nuomojosi iš A. P.
Pateikta ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad iš A. P. buvo nuomojamas 10,47 ha žemės sklypas nuo 2002 m. iki 2006 m., tačiau neįrodo, kad A. P. yra priėmęs palikimą po motinos mirties. O. P. mirė 1995 m. lapkričio 11 d., todėl svarbu nustatyti, kokius veiksmus atliko A. P., siekdamas paveldėti turtą po motinos mirties. Pagal galiojusio CK 587 straipsnio 2 dalį palikimą priimti faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti įpėdinis galėjo per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškėjų paaiškinimais nustatyta, kad, mirus O. P., pareiškėjų tėvas V. P. metus laiko sodyboje gyveno vienas, ūkio darbus padėjo dirbti pareiškėjai, kasdiene priežiūra rūpinosi pareiškėjas D. P.. Įrodymų, paneigiančių šiuos pareiškėjų paaiškinimus, suinteresuoti asmenys nepateikė, pripažindami, kad A. P. šeima kurį laiką gyveno atskirai nuo tėvų (Onos ir V. P.).
Nustatytos aplinkybės, kad tėvas V. P. namų valdą testamentu paliko sūnui A. P., kuris šį turtą 2004 m. rugpjūčio 19 d. paveldėjo pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtina, kad pats A. P. nepretendavo į dalį turto, likusio po motinos mirties, paveldėdamas šį turtą kaip tėvo V. P. nuosavybę. Tokiu būdu pripažindamas, jog turto, likusio po motinos mirties, savininkas yra tėvas, t. y. kad jis (A. P.) paveldėjimo santykiuose, atsiradusiuose po motinos mirties, nedalyvavo.
Pateikta (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. birželio 10 d. pažyma, pagal kurią O. P. nuosavybės teise valdytu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., po jos mirties naudojosi A. P. vertintina kritiškai dėl tos priežasties, kad nuosavybės teisės O. P. į pažymoje minimą 10,47 ha žemės sklypą atkurtos tik 2001 m. kovo 7 d. apskrities viršininko administracijos sprendimu, t. y. O. P. žemės sklypas nuosavybės teise iki jos mirties nepriklausė, todėl A. P. žemės sklypais kaip O. P. nuosavybės objektais galėjo naudotis tik atkūrus nuosavybės teisę į žemės sklypus (po 2001 m. kovo 7 d.).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Minėtoje (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje nėra detalizuotas laikotarpis, kada A. P. O. P. žemės sklypus pradėjo valdyti ir naudotis, pagal ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 11 d. pažymą 10,47 ha žemės sklypą bendrovė iš A. P. nuomojosi 2002-2006 m. laikotarpiu. Įvertinus minėtuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, pareiškėjų paaiškinimais nustatytas aplinkybes, kad visu likusiu palikimu po O. P. mirties kaip savininkas rūpinosi V. P., padedant suaugusiems vaikams, darytina išvada, kad A. P. disponavo O. P. priklausiusiais žemės sklypais kaip V. P. turto paveldėtojas.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Suinteresuoto asmens Z. B. P. nurodomas aplinkybes, kad A. P. prižiūrėjo sodybą, dirbo žemę po motinos mirties paneigė pareiškėjai. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog sodyba buvo A. P. paveldėta kaip V. P. nuosavybė, leidžia daryti išvadą, kad faktinis turto, likusio po O. P. mirties, valdytojas buvo V. P.. A. P. jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų davęs suprasti, kad jis pageidauja perimti mirusiajai motinai priklausiusio turto dalį ar kitaip įgyvendinti savo teises į jam tenkančią palikimo dalį, neatliko. Suinteresuotas asmuo Z. B. P., prašydama nustatyti faktą, kad A. P. palikimą po O. P. mirties priėmė, kitų įrodymų, patvirtinančių, kokių veiksmų, susijusių su turto priežiūra ir išlaikymu, ėmėsi per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, nepateikė. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad V. P. po žmonos mirties tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, dokumentais nustatytos aplinkybes, kad šį turtą testamentu paliko A. P., leidžia daryti išvadą, kad V. P. šiuo turtu rūpinosi ir disponavo kaip savininkas. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog faktiniu valdymu palikimą po O. P. mirties priėmė tik V. P., dėl ko nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimą po O. P. mirties priėmė V. P.. Suinteresuoto asmens Z. B. P. pareiškimas dėl fakto, jog faktiniu valdymu palikimą po motinos mirties priėmė A. P. netenkinamas (CPK 178 straipsnis).
Pareiškėjai taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po tėvo V. P. mirties priėmė palikimą, pradėdami jį valdyti.
CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo
Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėjai, prašydami nustatyti faktą, kad po tėvo V. P. mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu, kaip įrodymą pateikė 2009 m. sausio 10 d. 10,47 ha žemės sklypo nuomos sutartį. Iš pateiktos nuomos sutarties ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad pareiškėjai veiksmus, susijusius su O. P. priklausiusiu 10,47 ha žemės sklypu atliko 2007, 2008, 2009 metais, t. y. praėjus daugiau nei ketveriems metams po tėvo V. P. mirties. Kad atliko kokius nors aktyvius veikumus per tris mėnesius po palikimo atsiradimo, pareiškėjai neįrodinėjo, pagal ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 11 d. pažymą 10,47 ha žemės sklypą bendrovė 2002-2006 m. laikotarpiu nuomojosi ne iš pareiškėjų, bet iš A. P., kas patvirtina, jog palikimą sudarančiu turtu kaip įpėdinis rūpinosi A. P., todėl pareiškėjų A. S. ir N. L. veiksmai, išnuomojant žemę 2007-2009 m. laikotarpiu, nėra pakankami, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjai palikimą po tėvo mirties priėmė palikimą faktiniu valdymu.
Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Nustatant aplinkybę, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą suinteresuotas asmuo užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu įpėdinis naudojosi kaip savo nuosavybe.
Pačių pareiškėjų A. S., N. L. paaiškinimais nustatyta, kad po tėvo mirties jie (išskyrus trumpalaikį pareiškėjo D. P. gyvenimą) likusioje sodyboje neapsigyveno, nes turėjo kitą nuolatinę gyvenamą vietą. Mirus tėvui V. P., likusį gyvenamąjį namą su priklausiniais paveldėjo pareiškėjų brolis A. P., kuriam 2004 m. rugpjūčio 19 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. Nors įpėdiniai gali palikimą priimti skirtingais būdais ir ta aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo (jeigu vienas įpėdinis kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, o kitas pradeda turtą valdyti, tai reiškia, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais būdais), byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjai ilgą laiką pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam ir palikimą paveldėjusiam broliui A. P. kaip įpėdiniui nereiškė. Tokie pareiškėjų veiksmai patvirtina, jog pareiškėjai paveldėjimo klausimais nesirūpino. Tai rodo, kad po tėvo mirties paveldėto turto savininku laikė brolį A. P., patys įgyti nuosavybės teisės į paveldimą turtą nesiekė, t. y. kaip įpėdiniai nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą. Pareiškėjai, aiškindami tokio elgesio motyvus, nurodė, jog į notarų biurą nesikreipė, žinodami, kad nekilnojamasis turtas (pastatai) testamentu palikti broliui, o kito paveldimo turto nebuvo. Tačiau už paveldėjimo objekto nustatymą yra atsakingi patys įpėdiniai, todėl turėjo išsiaiškinti palikimo priėmimo būdus ir šių teisines pasekmes.
Kasacinio teismo konstatuota, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jie priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Esant nustatytoms aplinkybėms, kad po V. P. mirties palikimą paveldėjo A. P., laikytina, kad A. P. priėmė visą palikimą (tame tarpe ir testamente nenurodytas turtines teises į žemės sklypus).
Pareiškėjai atsiliepime į Z. B. P. pareiškimą išreiškė abejones dėl V. P. 1998 m. birželio 22 d. sudaryto testamento ir 2004 m. rugpjūčio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo, tačiau šių dokumentų neginčijo, dėl ko teismas pareiškėjų argumentų, susijusių su minėtais dokumentais, neanalizuoja.
Apibendrinant nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjai neįrodė, kad per įstatyme nustatytą laikotarpį palikimui priimti naudojosi po tėvo mirties atsiradusiu palikimą sudarančiu turtu kaip savu, todėl pareiškėjų pareiškimas dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po tėvo V. P. mirties netenkinamas (CPK 178 straipsnis).
Pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo pareiškė vieną tapatų reikalavimą, t. y. nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. P. mirties palikimą priėmė V. P.. Nors toks faktas byloje nustatomas, tačiau, nenustačius fakto, kad pareiškėjai po tėvo mirties palikimą priėmė, pareiškėjams prašomo fakto nustatymas jokių teisinių pasekmių nesukurs (CPK 444 straipsnio 1 dalis), todėl laikytina, jog iš esmės pareiškėjų pareiškimas nėra tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį bylose, teismo nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Byloje kilęs ginčas, dalyvaujančių asmenų interesai priešingi, suinteresuotam asmeniui Z. B. P. iš pareiškėjų priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis bei išlaidos už archyvinių dokumentų gavimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 10 dalis). Išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimo suinteresuotas asmuo nepageidavo ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų neteikė, dėl ko teismas šių išlaidų atlyginimo nesprendžia.
Pareiškėjai, pateikdami pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sumokėjo 200 Eur. Žyminis mokestis turėjo būti mokamas nepriklausomai nuo prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų skaičiaus, pareiškėjai privalėjo sumokėti tik 50 Eur (CPK 87 straipsnio 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas), pareiškėjams permokėtas žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjų A. S., D. P., A. P., N. L. pareiškimą atmesti, suinteresuoto asmens Z. B. P. pareiškimą tenkinti iš dalies..
Nustatyti, kad 1995 m. lapkričio 11 d. mirus O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Likusioje dalyje suinteresuoto asmens Z. B. P. pareiškimą atmesti.
Priteisti iš A. S., D. P., A. P., N. L. 59 Eur (penkiasdešimt devynis Eur) lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų Z. B. P. .
Grąžinti N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019-05-10 ir 2019-06-04.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.
Teisėja Aušra Volskytė