Administracinė byla Nr. eI-7135-208/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01729-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.8; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,
dalyvaujant pareiškėjui A. P. ir jo atstovui (advokatui) A. K.,atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atstovams advokatui G. B. ir advokato padėjėjui P. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) direktoriaus 2015 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. A1-42 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ (toliau – ir Skundžiamas įsakymas).
Pareiškėjas paaiškina, kad Administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-191 buvo priimtas į valstybės tarnautojo Adutiškio seniūnijos seniūno pareigas. Švenčionių rajono savivaldybė 2016 m. vasario 19 d. raštu Nr. (4.6)1S-262 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad yra sudaryta komisija Adutiškio bei Svirkų seniūnijų veiklai ištirti. Šiuo raštu pareiškėjo buvo pareikalauta iki 2016 m. vasario 24 d. pateikti atsakymus į rašte nurodytus klausimus. Pareiškėjas 2016 m. vasario 24 d. raštu Nr. V5-31 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė Švenčionių rajono savivaldybei išsamius atsakymus į nurodytus klausimus. Administracija 2016 m. kovo 3 d. pranešimu Nr. (6.26)1S-314 „Apie tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir Pranešimas) informavo pareiškėją apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą. Pranešime išdėstyti patikrinimo metu nustatyti trūkumai ir pateiktas reikalavimas per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas 2016 m. kovo 7 d. raštu Nr. V5-39 „Dėl paaiškinimo“ pateikė paaiškinimus dėl nurodytų trūkumų bei akcentavo faktą, kad jis nėra susipažinęs su Švenčionių rajono savivaldybės mero 2016 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr. V1-15 (toliau – ir Potvarkis), kuriuo sudaryta komisija Adutiškio bei Svirkų seniūnijų veiklai ištirti, nėra pateikta patikrinimo tvarka. Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2016 m. kovo 25 d. surašė išvadą Nr. (6.26)A4-366 „Dėl A. P. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad Administracijos direktorius 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 „Dėl komisijos sudarymo“ sudarė Adutiškio seniūnijos seniūno A. P. ir seniūno pavaduotojos A. M. galimų nusižengimų tyrimo komisiją, kuri atliko tyrimą, tačiau šis įsakymas nėra viešai prieinamas dokumentas, pareiškėjui pateiktas nebuvo, todėl jo turinys jam nėra žinomas. Iš Išvados turinio galima spręsti, kad ši komisija rėmėsi Potvarkiu sudarytos komisijos atlikto patikrinimo metu nustatytais pažeidimais, nurodytais 2016 m. vasario 29 d. pažymoje Nr. (4.23)A4-254. Ši pažyma nėra viešai prieinama, pareiškėjui pateikta nebuvo, todėl jos turinys jam taip pat nėra žinomas. Išvadoje komisija pasiūlė pripažinti, kad pareiškėjas neužtikrino teisingo kelionės lapų, kurie laikomi pirminiais buhalteriniais dokumentais, įforminimo ir pateikimo laiku Administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui (Rajono savivaldybės administracijos tarnybinių automobilių kelionės lapų išdavimo, pildymo ir grąžinimo taisyklių (toliau – ir Kelionės lapų taisyklės), patvirtintų Administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. A-306, 8 ir 14 punktai), netinkamai užtikrino tikslingo seniūnijos autotransporto naudojimo, pavedė Adutiškio seniūnijos specialistui, kuris neišklausęs mokymų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, vykdyti instruktavimą asmenų, kurie siunčiami visuomenei naudingai veiklai atlikti (nesilaikė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatų tinkamo vykdymo) ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą bei siūlė skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Skundžiamu įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjo nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimas jo atžvilgiu buvo atliktas šiurkščiai pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, tarnybinė nuobauda skirta nenustačius visų būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų.
Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda jam skirta šiurkščiai pažeidžiant VTĮ 30 straipsnio bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, II skyriaus normas. Tokį savo teiginį grindžia tuo, jog pareiškėją į pareigas priėmė Administracijos direktorius, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas galėjo būti pradėtas išimtinai Administracijos direktoriaus įsakymu, bet ne mero potvarkiu. Iš Išvados matyti, kad pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui ištirti galimai buvo sudaryta dar viena komisija. Šią komisiją neva sudarė Administracijos direktorius 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179. Su šiuo įsakymu pareiškėjas taip pat nebuvo supažindintas, todėl pareiškėjui nėra žinoma, kokiu pagrindu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, kokios sudėties komisija buvo sudaryta ir kitos su tuo susijusios aplinkybės. Dėl šių priežasčių pareiškėjas neturėjo galimybės naudotis Taisyklių 9 punkte įtvirtinta teise (spręsti dėl nušalinimo komisijai ar jos nariui pareiškimo), taip pat kitomis teisėmis. Pažymi, jog Pranešimą pasirašė A. Č., kaip Administracijos direktoriaus pavaduotojas (ne kaip komisijos narys), o tai leidžia manyti, kad jis galimai buvo įgaliotas tirti tarnybinį nusižengimą taip, kaip tą numato Taisyklių 4 ir 7 punktai. Duomenys apie tokį įpareigojimą pareiškėjui taip pat pateikti nebuvo. Be to, pareiškėjo turimais duomenimis tarnybinis nusižengimas buvo tiriamas abiem Taisyklių 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais, tačiau nei VTĮ, nei Taisyklės nenumato tokios galimybės.
Pareiškėjas teigia, kad Pranešimu valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, yra informuojamas, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas (Taisyklių 7 punktas), tačiau iš Pranešimo bei Išvados turinio matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ir atliktas (pažeidimai nurodyti komisijos 2016 m. vasario 29 d. pažymoje Nr. (4.23)A4-254)) dar iki Pranešimo surašymo. Pažymi, jog Išvada yra pirmasis ir vienintelis dokumentas, kurį viso tarnybinio nusižengimo tyrimo eigoje surašė Administracijos direktoriaus galimai sudaryta komisija. Visi kiti iki tol parengti ir pareiškėjo turimi dokumentai yra pasirašyti vis kitų asmenų (mero sudarytos komisijos pirmininko, direktoriaus pavaduotojo). Išvados pradžioje nurodyta, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 „Dėl komisijos sudarymo“ sudaryta komisija. Vėliau teigiama, kad tokį tyrimą atliko Potvarkiu sudaryta komisija. Išvadoje taip pat minima 2016 m. vasario 29 d. pažyma Nr. (4.23)A4-254, kurioje atlikus patikrinimą, buvo nustatyti pažeidimai. Taigi, visiškai neaišku, nei kuri komisija atliko pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą, nei ką kiekviena komisija konkrečiai tyrė, nei kokių duomenų pagrindu surašyta Išvada.
Pareiškėjo manymu, detali Išvados turinio analizė leidžia teigti, kad tyrimą atliko būtent Potvarkiu sudaryta komisija, kuri konstatavo jau kitos – Administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos pasirašytoje Išvadoje nurodytus pažeidimus. Tokiu būdu buvo pažeistas Taisyklių 13 punktas, Potvarkiu sudaryta komisija galimai veikė viršydama savo kompetencijos ribas. Be to, pareiškėjo manymu Išvada neatitinka imperatyvių Taisyklių 13 punkto reikalavimų – joje nėra nurodytos veikų padarymo ar paaiškėjimo datos, nenurodyta pareiškėjo kaltės forma, neaptarti tarnybinio nusižengimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės, nenurodyta pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės. Pareiškėjo nuomone, minėti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, jie eliminavo pareiškėjo teisę į gynybą, užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui.
Pareiškėjas paaiškina, kad Skundžiamame įsakyme yra nurodytos trys atskiros veikos, kurios konstatuotos kaip tarnybinis pažeidimas. Visų pirma nurodyta, kad pareiškėjas neužtikrino teisingo kelionės lapų, kurie laikomi pirminiais buhalteriniais dokumentais, įforminimo ir pateikimo laiku rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui – nesilaikė Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. A-158 patvirtintų Adutiškio seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo 7.22 punkto, Kelionės lapų taisyklių 8 ir 14 punktų. Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka ir nurodo, jog Išvadoje yra konstatuota, kad už tarnybinio automobilio Mercedes Benz Vito, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapų pildymą ir pateiktų duomenų teisingumą atsako Adutiškio seniūnijos specialistas Z. B.. Kiti Išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, kad būtent šiam asmeniui buvo perduota minėto tarnybinio automobilio eksploatacija, todėl pareiškėjas Kelionės lapų taisyklių 8 punkto nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas taip pat nepažeidė Adutiškio seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo 7.22 punkto, nes šį aktą yra patvirtinęs Administracijos direktorius, todėl būtent jam tenka atsakomybė už galimai neaiškiai, netiksliai, dviprasmiškai suformuluoto akto priėmimą ir turinį. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Administracijos Buhalterinės apskaitos skyrius tarnybinių automobilių kelionės lapų Adutiškio seniūnijai nėra išdavęs, pareiga kelionės lapus grąžinti būtent savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui minėtose taisyklėse nėra numatyta, todėl pareiškėjas Kelionės lapų taisyklių 14 punkto nuostatų taip pat nepažeidė.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su tuo, jog neužtikrino tikslingo seniūnijos autotransporto panaudojimo – nesilaikė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. A-158 patvirtintų Adutiškio seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo 7.31 punkto nuostatų.
Pažymi, jog Skundžiamame įsakyme ši aplinkybė nėra nurodyta, tačiau manytina, kad pažeidimas yra siejamas su traktoriaus MTZ82 panaudojimu. Paaiškina, kad visų Išvadoje nurodytų gyventojų atvejais transportavimo paslauga buvo teikiama 0,5 val., atitinkamai, už suteiktą paslaugą jie sumokėjo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 23 d. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendime Nr. T-195 nurodytą sumą, neva netinkamas dokumentų įforminimas nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, kad autotransporto panaudojimas šiuo atveju buvo panaudotas kaip nors netikslingai.
Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad jis pavedė Adutiškio seniūnijos specialistui, kuris neišklausęs mokymų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, vykdyti instruktavimą asmenų, kurie siunčiami visuomenei naudingai veiklai atlikti ir tokiu būdu nesilaikė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatų. Savo nesutikimą grindžia tuo, jog vadovaujantis Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255, darbo sutartis su asmeniu, atliekančiu visuomenei naudingą veiklą, nėra sudaroma. Toks asmuo dirba pagal apraše nurodytos formos civilinę sutartį. Taigi, visuomenei naudingos veiklos organizatoriaus ir asmens, atliekančio visuomenei naudingą veiklą, santykiai yra civiliniai, kuriems Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nėra taikomas.
Atsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovė paaiškina, kad gavus duomenų (informacijos) apie Švenčionių rajono savivaldybės Adutiškio ir Svirkų seniūnijų veiklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 20 straipsnio 2 dalies 11 punktu Potvarkiu buvo sudaryta komisija susidedanti iš E. D., A. B., V. D., I. K. ir J. L. (toliau – ir Savivaldybės komisija), kurios tikslas buvo Adutiškio ir Svirkų seniūnijų veiklos tyrimo atlikimas. Savivaldybės komisija 2016 m. vasario 19 d. su raštu Nr. (4.6) 1S-266 kreipėsi į pareiškėją, kaip einantį Švenčionių rajono savivaldybės Adutiškio seniūnijos seniūno pareigas, pateikti atsakymus į užduotus klausimus. Pareiškėjas 2016 m. vasario 24 d. raštu Nr. V5- 31 Savivaldybės komisijai nurodė, jog dvidešimčiai seniūnijos gyventojų buvo išnuomotas seniūnijos valdomas traktorius MTZ-82 (toliau – ir Traktorius) „transportavimo paslauga“. Seniūnijos valdomas Mercedes Benz Vito, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė) yra laikoma Slėnio g. 3, Adutiškis (seniūnija įsikūrusi Postavų g. 1, Adutiškis).
Savivaldybės komisija, gavusi pareiškėjo paaiškinimą kartu su dokumentais ir atlikusi patikrinimą vietoje surašė 2016 m. vasario 29 d. pažymą Nr. (4.23) A4-254 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Adutiškio ir Svirkų seniūnijų veiklos vertinimo“ (toliau – ir Savivaldybės komisijos pažyma), kurioje nurodyta, kad Adutiškio seniūnijoje nėra paskirtas atsakingas darbuotojas už tarnybinio transporto eksploatavimą priežiūrą ir saugojimą. Transporto priemonės kelionės lapus pildo ir pasirašo skiltyje „vairuotojas“ Z. B., kurio pareigybės aprašyme nenustatyta, kad jis pildo kelionės lapus, veda jų apskaitą ar pildo kitą transporto techninę dokumentaciją. Pareiškėjas nurodė, kad Transporto priemonė saugojama ne seniūnijos teritorijoje, o atlikus Transporto priemonės spidometro rodmenų patikrą, spidometras duomenų nerodė, nebuvo pildytas kelionės lapas. Be to, Transporto priemonės kelionės lapai buvo pildomi ne kiekvieną dieną, o kas savaitę. 2015 metais seniūnijoje buvo gauta 20 gyventojų prašymų išnuomoti Traktorių, prašymuose nėra nurodomas paslaugos pavadinimas tik nurodoma paslaugos trukmė (1 val.), už kurią buvo mokama po 10,72 Eur. Savivaldybės komisijai lankantis seniūnijoje, pareiškėjas nurodė, kad Traktoriumi naudojasi gyventojai buitinių nuotekų išvežimui, o komisijai pateiktame atsakyme į paklausimą buvo nurodyta paslauga, kaip „transportavimas“ (neatitinka nei Traktoriaus panaudojimo realus paslaugos pobūdis, nei už paslaugą imamas mokestis, patvirtintas Švenčionių rajono savivaldybės tarybos). Taip pat, nustatyta, kad pareiškėjas nesivadovavo Administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A-302 patvirtinta Tarnybinių mobiliojo ir fiksuoto ryšio abonentų (numerių) naudojimo ir mokėjimo už pokalbius (paslaugas) tvarkos aprašo 15 punktu, viršijo nustatytą tarnybinio mobiliojo telefono pokalbių išlaidų limitą 335,23 Eur ir neapmokėjo iš asmeninių lėšų. Pažymi, jog Adutiškio seniūnijoje nuo 2014 m. birželio 30 d. 0,5 etato specialistės pareigose dirba A. P., kuri yra tiesiogiai pavaldi seniūnui ir sutuoktiniui A. P., o seniūnas apie šį faktą nėra tinkamai nurodęs viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje deklaracijoje. Adutiškio seniūnijoje visuomenei naudingos veiklos apskaitos žurnale pasirašo Adutiškio seniūnijos specialistas Z. B., kuris, neturėdamas Darbų saugos pažymėjimo, instruktuoja darbo saugos ir sveikatos klausimais. Atsižvelgusi į visas šias aplinkybes, Savivaldybės komisija pasiūlė Administracijos direktoriui atlikti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu. Administracijos direktorius, gavęs Savivaldybės komisijos išvadas sudarė Adutiškio seniūnijos seniūno A. P. ir seniūno pavaduotojos A. M. galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo komisiją, susidedančią iš A. Č., J. S. ir V. K.. Apie tai pareiškėjas informuotas 2016 m. kovo 3 d. pranešimu Nr. (6.26) 1S-314 (toliau – ir Pranešimas apie tarnybinio nusižengimo tyrimą). Pareiškėjas, gavęs Pranešimą apie tarnybinį tyrimą 2016 m. kovo 7 d. raštu Nr. V5-39 (toliau – ir Pareiškėjo paaiškinimai) pateikė paaiškinimus dėl pranešime nurodytų aplinkybių ir nurodė, kad Transporto priemonė nėra laikoma seniūnijos teritorijoje, kad 2016 m. vasario 23 d. Savivaldybės komisijai nebuvo pateiktas Transporto priemonės kelionės lapas, o kelionės lapus pildo seniūnijos specialistas Z. B., Transporto priemonės spidometras 2016 m. vasario mėnesį neveikė, todėl nebuvo galima įžiūrėti rodmenų, o apie gedimus nebuvo pranešta administracijai. Pripažino esantį įsiskolinimą už naudojimąsi tarnybiniu mobiliuoju telefonu, tačiau nurodė, kad apie jį neva nebuvo informuotas ir likutį padengs iš asmeninių lėšų. Pripažino, kad Z. B. neturi darbų saugos pažymėjimo ir nurodė, kad ateityje dirbančius instruktuos pats seniūnas. Pripažino, kad Adutiškio seniūnijoje specialisto pareigose dirba jo sutuoktinė A. P., taip pat nurodė, kad apie tai nebuvo nurodęs teikdamas deklaraciją dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje. Nurodė, kad specialisto pareigoms eiti (kurias užima jo sutuoktinė) reikia turėti aukštąjį arba aukštesnįjį socialinių mokslų krypties išsilavinimą o jo sutuoktinė reikiamų studijų dar nėra baigusi ir išsilavinimo nėra įgijusi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo priimta Išvada, su kuria pareiškėjas buvo supažindintas ir kurioje detaliai yra nurodomi Savivaldybės komisijos tirti faktiniai duomenys ir tyrimo metu tirtos aplinkybės dėl Adutiškio seniūnijos veiklos. Taip pat, Savivaldybės komisijos tirti faktiniai duomenys ir tarnybinio nusižengimo tyrimo metu tirtos aplinkybės dėl pareiškėjo veiksmų ir (ar) neveikimo. Detaliai aptariamos išvados ir kvalifikuojami (įvertinami) Adutiškio seniūnijos seniūno tarnybiniai nusižengimai. Tarnybinio patikrinimo komisija įvertinusi pareiškėjo tarnybinių nusižengimų padarymo aplinkybes, sunkumą, pasekmes, kaitės laipsnį ir formą, Administracijos direktoriui pasiūlė pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą ir jam paskirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Administracijos direktorius Skundžiamu įsakymu pripažino, kad pareiškėjas eidamas Švenčionių rajono savivaldybės Adutiškio seniūnijos seniūno pareigas jas vykdė aplaidžiai, neužtikrino teisingo kelionės lapų, kurie laikomi pirminiais buhalterines dokumentais įforminimo ir pateikimo laiku Administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui; netinkamai užtikrino tikslingo seniūnijos autotransporto naudojimo, pavedė Adutiškio seniūnijos specialistui, kuris neišklausęs mokymų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, vykdyti instruktavimą asmenų, kurie siunčiami visuomenei naudingai veiklai atlikti.
Atsakovė teigia, jog pareiškėjas, kaip Adutiškio seniūnijos seniūnas laikytinas karjeros valstybės tarnautoju, seniūnijos vadovu, teritoriniame savivaldybės padalinyje (seniūnijoje), kurio kompetencijos ir atsakomybės ribose yra tiek viešųjų paslaugų teikimas, tiek administravimas, tiek ir jų priežiūra, kontrolė, tiek ir seniūnijai pavestų funkcijų tinkamas ir savalaikis įgyvendinimas, įskaitant, tačiau neapsiribojant priskirto turto tinkamą valdymą, duomenų pateikimą ir apskaitymą. Pažymi, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo veiksmai buvo tirti objektyviai, laikantis teisės aktų nuostatų sudarytos komisijos, pareiškėjas suprato, suvokė tiriamos situacijos aplinkybes, turėjo netgi kelias galimybes pateikti savo poziciją ir paaiškinimus atliekant jo veiksmų tyrimą, su visais tarpiniais ir galutiniais priimtais individualaus pobūdžio teisės aktais buvo supažindintas asmeniškai, o jo veiksmuose nustačius tarnybinio nusižengimo sudėties požymius, jam buvo paskirta bene švelniausia tarnybinė nuobauda. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas, būdamas valstybės Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra buvo atlikta laikantis VTĮ ir Taisyklių nuostatų, t. y. Administracijos direktorius ir į darbą pareiškėją priėmęs subjektas gavęs oficialios informacijos (Savivaldybės komisijos pažyma) iniciavo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo procedūrą. Buvo sudaryta tarnybinio patikrinimo komisija, pareiškėjui buvo pranešta apie atliekamą tyrimą nurodant konkrečius įtarimus dėl tarnybinės nuobaudos. Pareiškėjas ne tik turėjo galimybę, tačiau ir pateikė paaiškinimus aktualiais nusižengimo tyrimo aspektais. Tarnybinio patikrinimo komisija ištyrusi pareiškėjo tarnybinius nusižengimus, priėmė motyvuotą išvadą, kurioje detaliai aptarė tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimus, nurodė turėtus duomenis, taip pat aiškiai išskyrė pareiškėjo tarnybines pareigas nurodant konkrečių teisės aktų nuostatas bei kokiu būdu pasireiškė pareiškėjo neteisėti veiksmai.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis VTĮ nuostatomis, nuosekliai ir sistemingai laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas iš esmės pats pripažino jo padarytus pažeidimus ir tik praėjus trims savaitėms po Skundžiamo įsakymo priėmimo pakeitė nuomonę bei padavė skundą teismui. Toks nenuoseklus pareiškėjo elgesys tik suponuoja išvadą, kad jo teisės nėra pažeistos.
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda –papeikimas.
Pareiškėjas skundą iš esmės grindžia tuo, jog tarnybinė nuobauda jam buvo skirta šiurkščiai pažeidžiant VTĮ 30 straipsnio bei Taisyklių II skyriaus normas. Pareiškėjas visų pirma teigia, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas galėjo būti pradėtas tik Administracijos direktoriaus įsakymu, o ne mero Potvarkiu, nes būtent Administracijos direktorius yra pareiškėją priėmęs į darbą asmuo.
VTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Švenčionių rajono savivaldybės mero 2016 m. sausio 27 d. potvarkiu Nr. V1-15 buvo sudaryta komisija Adutiškio ir Svirkų seniūnijų veiklai tirti. Atlikusi patikrinimą, komisija surašė 2016 m. vasario 29 d. pažymą Nr. (4.23)A4-254, kurios pagrindu Administracijos direktorius priėmė 2016 m. kovo 3 d. įsakymą Nr. A-179. Šiuo įsakymu buvo sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Iš šių dokumentų akivaizdžiai matyti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjo pareiškėją priėmęs asmuo (Administracijos direktorius), kai gavo informaciją apie pareiškėjo tarnybinį nusižengimą (iš komisijos Adutiškio ir Svirkų seniūnijų veiklai tirti pažymos). Taigi, tarnybinis patikrinimas pradėtas laikantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Visiškai nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas dviem Taisyklių 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais.
Taisyklių 4 punktas nustato, jog valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, įpareigoja už įstaigos, kurioje šis valstybės tarnautojas eina pareigas, personalo tvarkymą atsakingą asmenį ar įstaigos administracijos padalinio, atsakingo už personalo tvarkymą, arba kitą įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą. Tuo tarpu Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Sudarydamas komisiją, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo vieną iš komisijos narių skiria jos pirmininku.
Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjo galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti Administracijos direktorius 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. A-179 sudarė komisiją, kuri susideda iš trijų narių, o komisijos pirmininku paskirtas A. Č.. Pareiškėjo skunde nurodomame 2016 m. kovo 3 d. pranešime Nr. (6.26)1S-314 „Apie tarnybinį nusižengimą“, kuris anot pareiškėjo patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dviem minėtais būdais, pasirašo būtent komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti pirmininkas A. Č. pagal jam, kaip komisijos pirmininkui suteiktus įgaliojimus (Taisyklių 7 punktas). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dviem Taisyklėse nurodytais būdais.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog jis nebuvo supažindintas su komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudėtimi, todėl negalėjo pasinaudoti nušalinimo teise.
Pažymėtina, jog privalomas supažindinimas su tarnybinio patikrinimo komisijos sudėtimi nėra reglamentuotas, todėl, gavęs pranešimą apie tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pradžią, pareiškėjas galėjo kreiptis į Administracijos direktorių su prašymu supažindinti su komisijos sudėtimi ir, esant būtinybei, pasinaudoti nušalinimo teise numatyta Taisyklių 9 punkte. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas tokio prašymo neteikė, susipažinęs su Išvada bei ją pasirašiusia komisija skunde teismui taip pat nenurodė, kad komisija jo atžvilgiu buvo šališka, abejoti dėl komisijos šališkumo nėra pagrindo.
Pareiškėjas be kita ko teigia, kad jam buvo nesudaryta galimybė dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, tačiau teismas pažymi, kad vadovaujantis Taisyklių 8 punktu valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo gali pateikti komisijai rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Šiuo atveju ginčo byloje nėra, jog tokį paaiškinimą pareiškėjas Komisijai pateikė. Pažymėtina, jog Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę, o ne pareigą dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje. Šiuo atveju matyti, jog faktinių duomenų patikrinimas vietoje nuo tarnybinio nusižengimo procedūros pradžios nebuvo atliktas. Tyrimo metu buvo vadovaujamasi faktinio patikrinimo duomenimis, gautais tiriant Adutiškio seniūnijos veiklą, gavęs pranešimą apie tai, kad jo atžvilgiu pradedamas tarnybinis patikrinimas, pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, tačiau neneigė Adutiškio seniūnijos veiklos patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas su jomis sutiko.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog jis nebuvo supažindintas su 2016 m. vasario 29 d. pažyma Nr. (4.23)A4-254, kuria buvo remiamasi Išvadoje. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog visos minėtoje pažymoje nurodytos aplinkybės, kurios susijusios su pareiškėjo galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu buvo perkeltos į 2016 m. kovo 3 d. pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. (6.26)1S-314. Pati pažyma priimta atliekant ne pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, o Adutiškio seniūnijos veiklos patikrinimą, todėl ši pažyma pareiškėjui neprivalėjo būti pateikta.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog Išvada neatitinka Taisyklių 13 punkto reikalavimų.
Vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas valstybės tarnautojas, vadovui neprivalomas. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).
Iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad pareiškėjas neužtikrino teisingo kelionės lapų, kurie laikomi pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, įforminimo ir pateikimo laiku Administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui, netinkamai užtikrino tikslingo seniūnijos autotransporto naudojimo, pavedė Adutiškio seniūnijos specialistui, kuris neišklausęs mokymų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, vykdyti instruktavimą asmenų, kurie siunčiami visuomenei naudingai veiklai atlikti. Išanalizavus Išvados turinį matyti, kad joje nurodytos visos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra patvirtintos komisijos Adutiškio seniūnijos veiklai tirti 2016 m. vasario 19 d. pažymoje Nr. (4.23)A4-254, pareiškėjui gavus tiek komisijos Adutiškio seniūnijos veiklai tirti, tiek tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos pranešimus, pareiškėjas abu kartus teikė paaiškinimus ir abiem atvejais nepaneigė komisijos Adutiškio seniūnijos veiklai tirti nustatytų faktinių aplinkybių. Visa tai yra išdėstyta Išvadoje. Išvadoje taip pat nurodyti teisės aktai, kuriais buvo vadovaujamasi bei kokias teisės normas pažeidė pareiškėjas. Nors Išvadoje aiškiai nenurodyta, jog buvo vertinamos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, tačiau matyti, kad pareiškėjui už grubius tarnybinės veiklos pažeidimus buvo skirta viena švelniausių tarnybinių nuobaudų – papeikimas, todėl, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, darytina išvada, kad sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenurodymas Išvadoje nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, kurio pagrindu būtų galima panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą Skundžiamą įsakymą. Be to, sutiktina su atsakove, jog komisijos Adutiškio seniūnijos veiklai tirti išvados yra oficiali ir nenuginčyta informacija, kuria ne tik gali, bet ir privalo remtis komisija, atliekanti tarnybinio nusižengimo tyrimą.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, daryta išvada, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant jokių esminių procedūrų, todėl šiuo pagrindu Skundžiamas įsakymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog nesutinka su nustatytais tarnybiniais pažeidimais.
Visų pirma Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas neužtikrino teisingo kelionės lapų įforminimo ir pateikimo laiku Administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui.
Kelionės lapų taisyklių 8 punktas nustato, jog automobilio kelionės lapą pildo ir už pateiktų duomenų teisingumą atsako, tarnybinį lengvąjį automobilį vairavęs asmuo. Automobilio kelionės lapas pildomas kiekvieną automobilio naudojimo dieną, o tarnybinių automobilių kelionės lapai grąžinami iki kiekvieno mėnesio 5 dienos (Kelionės lapų taisyklių 14 punktas).
Ginčo dėl to, jog šiuos dokumentus pasirašė automobilį vairavęs asmuo byloje nėra. Iš Išvados turinio matyti, jog pažeidimas nustatytas ne dėl to, kad kelionės dokumentus pasirašinėjo vairuotojas, o dėl to, kad šie lapai buvo pildomi ne kiekvieną dieną ir pateikti ne iki kiekvieno mėnesio 5 dienos. Šių aplinkybių pareiškėjas jokiais objektyviais duomenimis nenuginčijo, jie patvirtinti oficialiu dokumentu – komisijos Adutiškio seniūnijos veiklai tirti pažyma. Be to, automobilį vairavęs asmuo užima seniūnijos specialisto pareigas, kuriose nėra numatyta transporto priemonės vairavimo funkcija, kelionės lapai buvo pildomi klaidingai, nes rida neatitinka kelionių tarp gyvenamųjų vietovių atstumų. Taigi, buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas padarė Adutiškio seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo 7.22 punkto (atsako už teisingą pirminių buhalterinių dokumentų įforminimą ir pateikimą laiku) pažeidimą.
Antras pažeidimas už kurį pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – netinkamai užtikrino tikslingo seniūnijos autotransporto panaudojimo ir tokiu būdu pažeidė pareigybės aprašymo 7.31 punktą nustatantį, kad seniūnas užtikrina tikslingą seniūnijos autotransporto panaudojimą.
Iš teismui pateiktos 2016 m. vasario 29 d. pažymos Nr. (4.23)A4-254 bei gyventojų prašymų turinio matyti, kad 2015 m. Adutiškio seniūnijoje buvo gauta 20 gyventojų prašymų išnuomoti Traktorių, prašymuose nenurodomas paslaugos pavadinimas, juose nurodoma tik paslaugos trukmė 1 val., už kurią buvo mokama 10,72 Eur. Kaip teisingai nurodyta Išvadoje, 2015 m. lapkričio 26 d. buvo priimtas Švenčionių rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-204 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos seniūnijų teikiamų mechanizuotų ūkio paslaugų kainų nustatymo“, kuriame nurodytos skirtingos rūšys paslaugų, o kiekviena iš jų yra apmokestinama skirtingomis sumomis, todėl nenurodžius paslaugos pavadinimo, nėra galimybės nustatyti kokia konkrečiai suma turėjo būti sumokėta. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas neužtikrino tinkamo Traktoriaus paslaugų organizavimo ir apmokėjimo.
Trečiuoju pažeidimu buvo pripažintas faktas, kad pareiškėjas Adutiškio seniūnijos specialistui, kuris neišklausęs mokymų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, vykdyti instruktavimą asmenų, kurie siunčiami visuomenei naudingai veiklai atlikti. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, tačiau pareiškėjas skunde teigia, jog minėtas įstatymas šiuo atveju nėra taikomas, nes visuomenei naudingos veiklos organizatoriaus ir asmens, atliekančio visuomenei naudingą veiklą, santykiai yra civiliniai teisiniai.
Teismas su tokiu pareiškėjo teiginiu nesutinka, nes kaip matyti iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo 2 priedo 4.1.3 papunkčio, organizatorius įsipareigoja informuoti asmenį apie atliekamos veiklos saugą. Nors darbo sutartis su tokiu asmeniu nėra sudaroma, tačiau akivaizdu, jog saugos mokymus gali vesti tik asmuo, turintis tam kvalifikaciją, t. y. išklausęs mokymus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Pažymėtina, jog visuomeninė veikla iš esmės yra neatlygintinas darbas, todėl jai turi būti taikomi darbų saugos reikalavimai, o konkrečiai šiuo atveju Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šis pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu taip pat konstatuotas pagrįstai.
Su ketvirtuoju pažeidimu – telefono pokalbių limito viršijimu pareiškėjas sutiko, todėl šis pažeidimas teismo nėra aptariamas. Be to, pažymėtina, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant esminių procedūrų, tarnybiniai pažeidimai nustatyti pagrįstai, o pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytiems pažeidimams, todėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. A1-42 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ paliekamas galioti nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Donatas Vansevičius