Civilinė byla Nr. e2YT-15318-465/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07791-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. S., U. L., uždaroji akcinė bendrovė „Milauta“, uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės restoranas“.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ 2025 m. kovo 10 d. skundu prašo panaikinti antstolės A. S. (toliau – antstolė) 2025 m. kovo 5 d. patvarkymą Nr.S-25-177-9676. Paaiškina, kad antstolė vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ (toliau – pareiškėja) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą išieškotojo U. L. naudai 537 Eur skola, 5442,80 Eur žyminis mokestį (skola) ir 15,74 Eur palūkanų bei pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų išduotą vykdomąjį raštą UAB ,,Milauta‘‘ naudai išieškoma 181,50 Eur skola. 2025 m. kovo 5 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-25-177-9676 (toliau – patvarkymas), kuriuo areštavo pareiškėjos turtą, o būtent pinigines lėšas pareiškėjos kasoje, esamas ir / ar būsimas pinigines lėšas 11 146,88 Eur sumai, kurios turi būti pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), visas esamas ir/ar būsimas pareiškėjos reikalavimo teisės, draužiant jas perleisti. Pažymėjo, kad pareiškėja dalinai vykdo savo kreditorinius įsipareigojimus (pridedami mokėjimo pavedimai), todėl nevengia pareigos atsiskaityti su skolininkais. Atkreipė dėmesį į tai, kad didžioji dalis skolos priklauso U. L. 537 Eur skola ir daugiau nei 5000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjai kreipėsi į teisėsaugos institucijas siekiant nustatyti, ar iš tiesų egzistavo U. L. nurodomos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias šiuo metu antstolė priverstine tvarka išieško iš pareiškėjos. Pagrįstų abejonių kelia tai, kad joks protingas ir apdairus asmuo nesutiktų mokėti teisininkams 10 kartų didesnę pinigų sumą už teisinę pagalbą nei pati skolos suma. Todėl yra realus pagrindas manyti, kad galimai iš tiesų nebuvo patirtos deklaruojamos bylinėjimosi išlaidos. Antstolės uždėtas areštas stabdo pareiškėjos veiklą t. y. įmonė yra vedama į bankrotą, kadangi negali gauti jokių pajamų dėl priimto patvarkymo. Potencialūs klientai nesikreips į pareiškėją dėl esamos situacijos siekiant apsaugoti savo pinigines lėšas. Antstolė neturėjo teisėto pagrindo priimti patvarkymo, kadangi pareiškėja bendradarbiauja su antstole, daro mokėjimus, todėl nėra jokio pagrindo taikyti patvarkymu nustatytų ribojimų. Pareiškėja bendradarbiauja su antstole, yra linkusi grąžinti skolą, todėl skubotas patvarkymo priėmimas nepagrįstai apriboja pareiškėjos teises. Pažymėjo, kad antstolė neatsižvelgia į tai, kad vykdant skolų išieškojimą neturi būti pažeidžiami ir pareiškėjos teisėti interesai, neturėtų būti neproporcingai ribojamos jos teisės. Patvarkymas turi būti panaikintas, kadangi juo neproporcingai ribojama pareiškėjos veikla, jeigu pareiškėja negaus pelno, negalės atsiskaityti su kreditoriais, todėl patvarkymu taip pat pažeidžiami ir pačių kreditorių interesai. Neabejojama, kad nagrinėjamu atveju skola efektyviau gali būti išieškota nepriimant patvarkymo, tačiau sudarant taikos

sutartį su pareiškėja ar kitais įstatymo nustatytais būdais. Antstolė vykdo išieškojimą 11 146,88 Eur sumai. Pareiškėja įrodo, kad greitu metu per įstatymo nustatytą 12 mėnesių laikotarpį galės padengti skolinius įsipareigojimus, kadangi šiuo metu ji turi kreditorių, kurie pareiškėjai yra skolingi dideles pinigų sumas. 2024 m. gruodžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėjė byloje Nr. eL2-13010-802/2024, kuriuo pareiškėjos naudai buvo priteista 15 000 Eur suma skolos, 1066 Eur palūkanų. 2024 m. gruodžio 3 d. Panevežio apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. El-15633-2024/2024, kuriuo pareiškėjai priteisė 16 000 Eur skolą. Pažymėjo, kad patys skolininkai yra skolingi pareiškėjai, todėl jų atžvilgiu yra pradėtos civilinės bylos. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3654-1088/2025, ginčas yra kilęs dėl skolininko UAB ,,Šilutės restoranas‘‘ skolos, taip pat Utenos apylinkės teisme yra nagrinėjama byla pagal pareiškėjos ieškinį atsakovui UAB ,,Milauta“ civilinės bylos Nr. e2-462-1237/2025.

Antstolė A. S. 2025 m. kovo 18 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad skolininkė piktnaudžiauja savo teisėmis, nurodydama skunde melagingą informaciją, nepatvirtintą jokiais įrodymais, pateikiami teiginiai deklaratyvūs, tikslu vilkinti  vykdomųjų bylų vykdymą. Imonės atstovai nuo pat vykdymo proceso veiksmu neteikė informacijos apie imonės veiklą, turtinę padėtį. Geranoriškai į antstolės depozitinę saskaitą nebuvo atliktas nei vienas mokėjimas, bendra išieškota 565,56 Eur suma - tai priverstinai nuskaičiuotos lėšos nuo įmonės vardu atidarytų sąskaitų Lietuvos Republikos kredito įstaigose per visą vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį, t.y. nuo 2024 m. gruodžio 3 d. iki 2025 m. kovo 17 d. Patikrinus teismu sistemos ir Antstolių informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad skolininkė savo vardu siekia prisiteisti skolas iš skolininkų, teismui jas priteisus, priverstinio vykdymo procesą inicijuoja kita įmonė - UAB „Mokėjimu prevencijos tarnyba MPT“, i.k. 304754680, t.y. po skolos priteisimo įvyksta turtinių teisių perleidimas: akivaizdu, kad skolininkė vengia skolų mokėjimo. 2025 m. kovo 5 d. Turto arešto aktu Nr.  S-25-177-9676  areštuotos UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, kasoje esamos ir/ar būsimos piniginės lėšos 11 146,88 Eur sumai, kurios turi būti pervestos į antstolės A. S. depozitinę saskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat areštuotos visos esamos ir/ar būsimos UAB „Mokėjimo prevencijos tarnyba“, reikalavimo teises, draužiant jas perleisti. Įvertinus vykdomosios bylos aplinkybes, t.y. skolininkės dedamas pastangas išvengti įsiteisėjusiais sprendimais vykdytinų prievolių, bylose 2025 m. kovo 5 d. buvo priimtas ne tik 2025 m. kovo 5 d. Turto arešto aktas Nr. S-25-177-9676, tačiau ir patvarkymas dėl turtinių teisių arešto ir uždraudimo perleisti esamas/būsimas turtines teises Nr.S-25-177-9668, šiuo patvarkymu areštuotos visas esamos/būsimos UAB „Mokėjimo prevencijos tarnyba“ reikalavimo teisės į skolininkus, uždraustas bet koks esamų/būsimų reikalavimo teisių perleidimas tretiesiems asmenims, pakartotinai skolininkė įpareigota per tris darbo dienas pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkei, ar į kokias turtines teises kiti asmenys reiškia pretenzijas, ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl turtinių teisių, ar yra išieškoma iš turtinių teisių. Patvarkyme taip pat buvo nurodytos patvarkymo nevykdymo pasekmės – „asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną“. Pažymėjo, kad prašoma informacija antstolei iki 2025 m. kovo 17 d. pateikta nebuvo. UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pajamos, gaunamos iš vykdomos veiklos - vienintelis antstolei žinomas UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“  turtas.  Lėšos, kurias skolininkė teisminiu procesu metu prisiteisia iš kitų asmenų privalo būti skirtos skolų mokėjimui, tačiau skolininkė jas slepia, kaip jau ir buvo  minėta - priverstinio vykdymo procesą inicijuoja kita įmonė - UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba MPT“, i.k. 304754680, t.y. po skolos priteisimo įvyksta turtinių teisių perleidimas, t.y. tyčia aktyviais veiksmais UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ siekia išvengti sprendimų vykdymo.

Suinteresuotas asmuo U. L. pateikė atsiliepimą, prašo palikti galioti 2025 m. kovo 5 d. antstolės patvarkymą Nr.S-25-177-9676, įvertinti ar pareiškėjos veiksmuose nėra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymiu bei, remiantis CPK 95 straipsniu, pritaikyti atitinkamas nuobaudas. Nurodė, kad tarp suinteresuoto asmens U. L. ir pareiškėjos jau virš metų tęsiasi ginčas dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ginčo metu buvo iškeltos trys bylos (eL2-6327-920/2024, e2-14248-989/2024 ir e2-13944-925/2024). Visos jos išspręstos suinteresuoto asmens naudai, įpareigojant pareiškėją atlyginti turtinę žalą bei patirtas išlaidas. Pabrėžė, kad klausimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų teisėtumo jau yra išpręstas aukšciau įvardintose bylose, yra priimti teismo sprendimai bei išduoti vykdomieji raštai, pagal kuriuos antstolė ir vykdo išieškojimą. Akivaizdu, kad šis klausimas yra pareiškėjos vėl keliamas siekiant manipuliuoti aplinkybėmis bei bandant išvengti atsakomybės. Šis skundas yra eilinį kartą paremtas deklaratyviais teiginiais, neva pareiškėja nevengia atsiskaitymo ir gali atsiskaityti per 12 mėn, nors realiai viskas pasibaigia geranoriškumo imitavimu, o iš tiesu jokie veiksmai nevyksta. Vėlgi, kyla pagrįstas įtarimas, kad taip elgiamasi tikslingai, siekiant išvengti atsakomybės. Panašus elgesys buvo būdingas pareiškėjai viso teisminio ginčo metu – pareiškėja kėlė bylas bei teikė skundus remdamasi neargumentuotais, deklaratyviais, o kartais net melagingais argumentais. Taip pat yra pabrėžė, kad pareiškėja yra bausta už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir kitose bylose

Suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Milauta“, uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės restoranas“ atsiliepimų į skundą nepateikė.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolė A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/24/02485 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-13944-925/2024 dėl 537 Eur skolos, 5 442,80 žyminio mokesčio (skolos) ir 16,40 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, išieškotojo U. L. naudai. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/24/02557 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. eL2-12326-1150/2024 dėl 181,50 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, išieškotojo UAB „Milauta“ naudai. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/25/00088 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. eB2-737-1092/2024 dėl 1 913,50 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, išieškotojo UAB „Šilutės restoranas“ naudai. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/25/00098 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-14248-989/2024 dėl 1 452 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, išieškotojo U. L. naudai. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/25/00205 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. vykdomąjį raštą Nr. eB2-737-1092/2024 dėl 450 Eur skolos, 363 Eur žyminio mokesčio (skolos) išieškojimo iš skolininkės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ išieškotojo UAB „Šilutės restoranas“ naudai.

 Antstolė 2025 m. kovo 5 d. priėmė ne patvarkymą, bet turto arešto aktą Nr. S-25-177-9676, kuriuo antstolė areštavo UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pinigines lėšas, esančias pareiškėjos kasoje, esamas ir/ar būsimas pinigines lėšas 1 146,88 Eur sumaui, kurios turi būti pervestos į anrtstolės A. S. depozitinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), taip pat visas esamas ir/ar būsimas UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ reikalavimo teises, draudžiant jas perleisti. Su minėtu antstolės turto arešto aktu skolininkė nesutinka, todėl pateikė 2025 m. kovo 17 d. skundą, kuriame nesutikimą išimtinai motyvuoja tuo, kad pareiškėja atlieka mokėjimus pagal vykdomuosius raštus, greitu metu galės padengti skolinius įsipareuigojimus, kadangi turi kreditorių, kurie pareiškėjai yra skolingi.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis pareiškėjos nurodima CPK 663 straipsnio 1 dalimi (dėl išieškojimo į areštuotą turtą ribojimo, pateikus antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą su vykdymo išlaidomis galima išieškoti per 12 mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per 36 mėnesius), kadangi šio straipsnio nuostatos taikomos išieškant iš fizinio asmens turto, o ne juridinio, kaip kad šiuo atveju.

Vykdant išieškojimą iš juridinio asmens turto pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas (CPK 665 str. 1 ,2 d.). Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 675 str. 2 d.). 

Iš byloje pateikto 2025 m. vasario 17 d. antstolės patvarkymo Nr. S-25-177-6599 „Dėl įpareigojimo pateikti informaciją“, nustatyta, kad skolininkė per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos buvo įpareigota antstolei pateikti informaciją apie turimą ilgalaikį, trumpalaikį turtą, įskaitant dokumentus apie turimus kreditorinius reikalavimus visose pradėtose civilinėse bylose. Skolininkė minėto antstolės reikalavimo neįvykdė. Iš byloje pateikto 2025 m. kovo 5 d. 14:48 suformuoto išrašo iš Antstolių informacinės sistemos, nustatyta, kad pareiškėja (skolininkė) savo vardu siekia prisiteisti skolas iš kitų skolininkų, o teismui tenkinus jos reikalavimus ir priteisus iš skolininkų skolas, priverstinio vykdymo procesą inicijuoja kita įmonė - UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba MPT“. Taigi iš tokių pareiškėjos (skolininkės) veiksmų akivaizdu, kad po skolos priteisimo įvyksta turtinių teisių perleidimas siekiant vengti skolų sumokėjimo. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, apie pareiškėjos (skolininkės) siekį bendradarbiauti su antstole, ar juo labiau, vykdyti antstolės reikalavimus pateikiant prašomą informaciją antstolei vykdant skolos išieškojimą.

Nustačiusi, kad per visą vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį, t.y. nuo 2024 m. gruodžio 3 d., skolininkė neturi jokio kito (nekilnojamojo turto, transporto priemonių) turto, išieškoti galima tik iš jos veiklos gaunamų pajamų - piniginių lėšų, taip pat teismų ir Antstolių informacinės sistemos duomenis nustačius, kad skolininkė savo vardu siekia prisiteisti skolas iš skolininkų, antstolė pagrįstai areštavo skolininkei priklausančias esamas ir/ar būsimas pinigines lėšas bei reikalavimo teises. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad turtinių teisių arešto tikslas – užtikrinti, jog turtinė nauda, kurią skolininkas gaus ateityje, tretiesiems asmenims įvykdžius skolininkui turtinius įsipareigojimus, nebūtų perleista kitiems asmenims ar nesumažėtų jos vertė (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2013). Šiuo atveju neapribojus pareiškėjai (skolininkei) esamų/būsimų reikalavimų teisių į skolininkus, įskaitant ir esamų/būsimų reikalavimo teisių perleidimo tretiesiems asmenims, tokiu būdu būtų užkertamas kelias efektyviam skolos išieškojimui vykdymo procese ir pažeisti išieškotojų turtiniai interesai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antstolė, areštavusi skolininkės esamas/būsimas pinigines lėšas bei reikalavimo teises į skolininkus, uždraudžiant esamų/būsimų reikalavimo teisių perleidimą tretiesiems asmenims veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Suinteresuotas asmuo U. L. atsiliepimu į skundą prašo įvertinti, ar pareiškėjos veiksmuose nėra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių bei, remiantis CPK 95 straipsniu, pritaikyti atitinkamas nuobaudas. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodyti pareiškėjos veiksmai neteikia pakankamo pagrindo kvalifikuoti juos kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ta aplinkybė, kad pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kadangi tokią teisę jai numato įstatymas. Be to, vien tai, kad skundas pripažintas nepagrįstu, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad pareiškėja piktnaudžiauja procesu. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas, nesąžiningas šios teisės įgyvendinimas. Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, konstatuoja, kad nenustatyta, jog pareiškėja, kvestionuodama antstolės veiksmus dėl arešto taikymo jos piniginėms lėšoms ir reikalavimo teisėms ir teikdama dėl jų skundą, procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesąžiningai ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto prašymas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas (CPK 95 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ skundą dėl antstolės A. S. veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė