Administracinė byla Nr. I-3727-809/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01903-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

               teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“  (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2019 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. MĮPN-46 taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) pažeidimus (toliau – ir Nutarimas).

Skunde pareiškėja nurodė, kad jai nuobauda paskirta už tai, kad 2019 m. kovo 18 d. planinio patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) prekybos salėje buvo rasti alkoholiniai gėrimai, skirti pardavimui, ir kuriems pasibaigęs tinkamumo vartoti terminas: šviesusis alus (duomenys neskelbtini). alk. 5,0% tūrio, skardinės dėžutės po 0.568 1. geriausias iki 2019 m. vasario 27 d. (6 vnt.) ir iki 2019 m. kovo 14 d. (6 vnt), viso 12 vnt, iš viso 6 816 1. gamintojas UAB „(duomenys neskelbtini)", šviesusis alus (duomenys neskelbtini), alk. 4,6% tūrio, 5 stikliniai buteliai po 0,5 1. viso 2,5 1. geriausias iki 2019 m. kovo 16 d., gamintojas UAB „(duomenys neskelbtini)", iš viso 9,316 1 alkoholinių gėrimų.

Pareiškėjo nuomone, Nutarimas yra nepagrįstas, kadangi padarytos išvados dėl taikytos ekonominės sankcijos nėra pagrįstos objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Neneigia fakto, jog parduotuvėje buvo rasti alkoholiniai gėrimai, skirti pardavimui, ir kuriems pasibaigęs tinkamumo vartoti terminas. Atsakovas nustatė tik alkoholinių produktų laikymo, prekybos salėje faktą, tačiau jų pardavimo faktas nustatytas nebuvo. Anot pareiškėjos, vien alkoholinių produktų su pasibaigusiais galiojimo terminais radimas prekybos salėje, nesuponuoja pagrindų ir negali būti prilygintas pardavimo faktui. Neatmetama prielaida, kad prekybos eigoje, būtų atkreiptas dėmesys į jų galiojimo terminus ir jie nebūtų parduoti ir išimti iš prekybos.

              Pareiškėjas akcentuoja, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

            Skunde pareiškėjas nurodo, jog šiuo atveju, turėtų būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinė nuobauda turi būti teisinga. Nuobaudos teisingumas yra vienas pamatinių teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto pažeidimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumą. Prašo panaikinti Nutarimą, konstatavus kad nebuvo padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau –AKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime išdėsto atlikto tyrimo aplinkybes ir nurodo, kad pareiškėja pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

Marijampolės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau - Marijampolės Tarnyba) 2019 m. kovo 18  d. atliko pareiškėjos parduotuvės planinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad prekybos salėje buvo laikomi alkoholiniai gėrimai, skirti pardavimui ir kuriems pasibaigęs tinkamumo vartoti terminas. Iš viso rasta 16,132 1 alkoholinių gėrimų su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu. 

Nutarimas yra priimtas išsamiai išnagrinėjus protokole nurodytas faktines pažeidimų aplinkybes, kurios yra patvirtintos (pripažintos) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. P. rašytiniu pasiaiškinimu, 2019 m. kovo 22 d. O. V., UAB „(duomenys neskelbtini)“ l.e.p. vedėjos pasiaiškinimu, vaizdo nuotraukomis, Patikrinimo akte fiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl Tarnybos nuomone, VMVT AKĮ pažeidimų nagrinėjimo komisija spręsdama dėl pareiškėjos kaltės padarius pažeidimą, rėmėsi pagrįstais įrodymais ir šių įrodymų pagrindu padarė teisingas, faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančias išvadas. Pareiškėjo teiginiai dėl nekaltumo laikytini kaip subjektyvūs vertinimai, nepagrįsti jokiais įrodymais ir prieštaraujantys pačio pareiškėjo pripažintiems faktams. Atsakovė pažymi, kad pareiškėja, prekiaudama alkoholiniais gėrimais, kurių prekybai yra taikomi itin griežti ir imperatyvūs įstatymo reikalavimai, turi pasirūpinti tuo, kad nebūtų pažeidžiamos AKĮ nuostatos. Šiuo atveju tai, kad alkoholiniai gėrimai buvo laikomi prekybai su pasibaigusiais vartojimo terminais, atsakinga būtent pareiškėja, kadangi ji yra mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtoja ir privalo užtikrinti alkoholinių gėrimų saugos ir (ar) kokybės rodiklius pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Tarnyba nesutinka kad alkoholinių produktų pardavimo faktas nustatytas nebuvo, o buvo nustatytas tik jų laikymas prekybos salėje, kadangi 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463) 3 straipsnio 8 dalyje yra pateikiama pateikimo j rinką apibrėžtis, kurioje aiškiai nurodyta, kad patekimas į rinką - tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos.

Alkoholinių gėrimų prekybos vietoje yra laikomi, turint vieną tikslą - juos parduoti, todėl tokių produktų laikymo, turint tikslą juos parduoti, prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietose) sutampa su tokių produktų laikymu taikymo prasme.

Atsakovas kritiškai vertintina pareiškėjos argumentus kad „<...> vien alkoholinių produktų su pasibaigusiais galiojimo terminais radimas prekybos salėje, nesuponuoja pagrindų ir negali būti prilygintas pardavimo faktui.“

Pažymi, kad Tarnybos AKĮ pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2019 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. MĮPN-46 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgiant į aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

           Skundas atmestinas.

           Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 289 Eur bauda už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimus (b.l. 19-21), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019-03-18 Tarnyba atliko pareiškėjai priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) planinį patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos parduotuvės prekybos salėje buvo laikomi alkoholiniai gėrimai, skirti pardavimui ir kuriems pasibaigęs tinkamumo vartoti terminas: 1) šviesusis alus (duomenys neskelbtini), alk. 5,0% tūrio, skardinės dėžutės po 0,568 l, geriausias iki 2019 m. vasario 27 d. (6 vnt.) ir iki 2019 m. kovo 14 d. (6 vnt.), viso 12 vnt., iš viso 6,816 1, gamintojas UAB „(duomenys neskelbtini)“; bei 2) šviesusis alus (duomenys neskelbtini), alk. 4,6% tūrio, 5 stikliniai buteliai po 0,5 l, Viso 2,5 1, geriausias iki 2019 m. kovo 16 d., gamintojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 9,316 1 alkoholinių gėrimų. Iš viso rasta 16,132 1 alkoholinių gėrimų su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu.

Marijampolės Tarnyba 2019- 03-18 priėmė sprendimą Nr. 41SV-6 „Dėl produkto(-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“, kuriuo uždraudė minėtų alkoholinių gėrimų tiekimą į rinką.

Marijampolės Tarnybos viršininkas – valstybinis veterinarijos inspektorius 2019 m. balandžio 1 d. surašė AKĮ pažeidimo protokolą Nr. 41AK(PP-2 (toliau - Protokolas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjos parduotuvės prekybos salėje buvo rasti alkoholiniai gėrimai: šviesusis alus (duomenys neskelbtini), alk. 5,0% tūrio, skardinės dėžutės po 0,568 1, geriausias iki 2019 m. vasario 27 d. (6 vnt.) ir iki 2019 m. kovo 14 d. (6 vnt.), viso 12 vnt., iš viso 6,816 1, gamintojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, Šviesusis alus (duomenys neskelbtini), alk. 4,6% tūrio, 5 stikliniai buteliai po 0,5 1, viso 2,5 1, geriausias iki 2019 m. kovo 16 d., gamintojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso 9,316 1 alkoholinių gėrimų, ir tuo pareiškėja pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Tarnybos AKĮ pažeidimų nagrinėjimo komisija 2019 m. balandžio 25 d. posėdyje svarstė pareiškėjos padarytą AKĮ pažeidimą (b. l. 22–23).

Tarnyba 2019 m. balandžio 25 d. už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą nutarimu Nr. MĮPN-46 pareiškėjai skyrė ekonominę sankciją – 289 Eur baudą (b. l. 19–22).

             AKĮ (teisės akto redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.

             Įgyvendindamas šiuos tikslus, įstatymų leidėjas AKĮ 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką.

AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholio produktus, kurių saugos ir (ar) kokybės rodikliai neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių reikalavimų.

            Alaus techninio reglamento 59 punktas nustato, kad alų ir koktelius galima laikyti pardavimui ir parduoti vartotojui, jeigu jie atitinka Reglamento, receptūros ir kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų bei norminių dokumentų reikalavimus.

            Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad valstybinę maisto kontrolę atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įsteigta maisto kontrolės institucija - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, tinkamai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba, taip pat tarp šalių ginčas nekyla dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjos parduotuvėje prekybos salėje buvo laikoma 16,132 1 alkoholinių gėrimų su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu. Pareiškėja Tarnybos priimtą Nutarimą ginčija dėl to, kad pažeidimas nebuvo padarytas, kadangi alkoholiniai gėrimai parduotuvės prekybos salėje buvo tik laikomi, neturint tikslo juos parduoti. Tačiau teismas tokius pareiškėjos teiginius vertina kritiškai. Pažymėtina, jog alkoholinių gėrimų su pasibaigusiu vartoti terminu laikymas prekybos salėje prilygintinas jų pardavimui AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme. Teismai nuosekliai aiškina, kad pagal sisteminį AKĮ nuostatų aiškinimą draudžiamas pardavimas viešosios ofertos prasme (kaip siūlymas pirkti alkoholinius gėrimus), t. y. pardavimas ne tik kaip rezultatas, bet ir kaip procesas (kaip prekyba) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525 – 586/2010, paliko galioti). Be to, vienas iš AKĮ tikslų yra mažinti alkoholio daromą žalą sveikatai (AKĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog LVAT nagrinėdamas bylas, susijusias su AKĮ pažeidimais, kai pareigų turinys įstatyme nėra konkrečiai atskleistas, nurodė, kad ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių tam tikromis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (LVAT 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2241/2012; 2017 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-243-143/2017 ir kt.). Ginčo atveju taikant protingo ir sąžiningo asmens standartą alkoholinių gėrimų su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu laikymas prekybos salėje negali būti pateisinamais jokiais argumentais.

           Taigi, aukščiau išvardytų aplinkybių visuma, patvirtina, kad byloje aptariamas alkoholinių gėrimų su pasibaigusiu vartoti terminu buvimas prekybos salėje atitiko AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto dispoziciją, tai įvyko dėl pareiškėjos netinkamo savo pareigų atlikimo, kas leidžia daryti išvadą, kad nurodytas pažeidimas įvyko dėl pareiškėjos pardavėjos, o atsižvelgiant į ūkio subjekto ir jo darbuotojo veiksmų sąsają ir pačios pareiškėjos kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad AKĮ 17 straipsnio 5 dalyje nustatyti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais draudimai ir apribojimai taikomi šia prekyba užsiimantiems ūkio subjektams, t. y. alkoholinių gėrimų pardavėjams. Todėl darbuotojų veiksmai, kuriais jie prisidėjo prie juridinio asmens ūkinės veiklos vykdymo (šiuo atveju – mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vykdymo), pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi.

AKĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už alkoholio produktų, neatitinkančių Lietuvos Respublikoje galiojančių saugos ar kokybės reikalavimų, gaminimą ir pardavimą, žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importą, alkoholio produktų gaminimą, laikymą, gabenimą ir pardavimą neturint šiai veiklai atitinkamos licencijos, šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 7, 10 punktuose (jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės), šios dalies 4, 5, 6, 8, 9, 11 punktuose, 2 dalies 2, 3, 6, 8 punktuose (jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės), šios dalies 4, 5, 7, 9 punktuose, 5–11, 13 ir 15 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą, taip pat už savivaldybių tarybų nustatytų prekybos alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis ribojimų ar draudimų pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro bauda.

AKĮ 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame AKĮ nustatytų reikalavimų nesilaikymą, nutarime. Ginčo atveju nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Vertindama Komisija pažeidimo pobūdį atsižvelgė į pareiškėjos parduotuvėje rastų alkoholio produktų su pasibaigusiais galiojimo terminais kiekį bei į tai, jog pareiškėja AKĮ pažeidė pirmą kartą. Pareiškėjai paskirta įstatymo sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkį prilygstanti piniginė bauda. Pažymėtina, jog pareiškėja paskirtos ekonominės sankcijos dydžio neginčija. Teismo vertinimu, paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati padarytam pažeidimui.

           Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Tarnybos 2019 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. MĮPN-46 yra teisėtas ir pagrįstas, Tarnyba teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė AKĮ nuostatas. Nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos skunde išdėstytais ir kitais argumentais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

          Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, todėl jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

          Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

           Pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini)“  skundą atmesti.

           Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                 Eglė Žulytė-Janulionienė