Administracinė byla Nr. P-87-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00054-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorės N. Č. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 pagal pareiškėjų Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių N. Č. ir Z. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriai N. Č. ir Z. V. (toliau – ir pareiškėjai) 2021 m. liepos 7 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, prašydami: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija, VRK, atsakovas) 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. Sp-172 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo organizavimo ir vykdymo procedūrų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo piliečių parašų rinkimo lapus ir suteikti prieigą prie elektroninio pasirašymo už šią referendumo iniciatyvą.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad atsakovo priimtas ir viešai paskelbtas Sprendimas skiriasi nuo 2021 m. liepos 1 d. VRK sprendimo projekto, kurį Komisija 2021 m. birželio 30 d. pateikė pareiškėjams el. laišku, t. y. rezoliucinė dalis papildyta teiginiu: „ir nesukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo“. Pareiškėjų teigimu, 2021 m. liepos 1 d. VRK posėdžio vaizdo įrašas patvirtina, kad posėdžio metu VRK nariai balsavo tik dėl alternatyvos atsisakyti ar neatsisakyti sprendimo projekto antrosios rezoliucinės dalies ir balsų dauguma priėmė sprendimą – atsisakyti sprendimo projekto antrosios dalies dėl procedūros tęsimo Seimui priėmus konstitucinį referendumo įstatymą. Tačiau VRK nebalsavo dėl pasiūlymo sprendimo projektą papildyti teiginiu „nesukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo“.

Pareiškėjai teigė, kad tiek VRK pirmininkė posėdžio metu pristatydama Sprendimo projektą, tiek VRK nariai jį vadino ne sprendimo projektu, o sprendimu. Pasak pareiškėjų, tuo atsakovas patvirtino savo išankstinę nuomonę dėl būsimo sprendimo, kas leidžia teigti, kad skundžiamą Sprendimą priėmė šališkas atsakovas.

Pareiškėjai pažymėjo, kad Sprendimas ir atsakovo pasisakymai 2021 m. liepos 1 d. posėdžio metu grindžiami abstrakčiu teiginiu, kad dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2020 m. liepos 30 d. nutarimo nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje negalioja Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas (toliau – ir Referendumo įstatymas), tačiau atsakovas nenurodė, kuri šio įstatymo redakcija, jo nuomone, negalioja. Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 30 d. nutarimu pasisakė tik dėl 2018 m. gruodžio 20 d. Referendumo įstatymo redakcijos, bet ne dėl visų, t. y. ankstesnių šio įstatymo redakcijų.

Pareiškėjų nuomone, atsakovui nesuteikta teisė spręsti dėl Referendumo įstatymo ar bet kokio kito teisės akto galiojimo ir / ar jais nustatytų procedūrų vykdymo ar nevykdymo. Todėl VRK argumentas, kad tolimesnės referendumo procedūros nuo 2021 m. liepos 1 d. gali būti neteisėtos, yra nepagrįstas. Pasak pareiškėjų, atsakovui priėmus 2021 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. Sp-170 „Dėl iniciatyvinės grupės privalomajam referendumui įregistravimo“ Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė ir jos nariai turėjo ir turi teisėtus lūkesčius, kad jų konstitucinė iniciatyva bus įgyvendinta. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 9 straipsnyje nustatyta piliečių teisė į referendumą, surinkus 300000 piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų, nėra pakeista ar panaikinta, todėl atsakovui nesuteikta teisė nevykdyti ar revizuoti šią Konstitucijos ginamą piliečių teisę.

Pareiškėjai nurodė, kad Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės referendumo iniciatyvos procedūra pradėta 2021 m. birželio 29 d. VRK sprendimu Nr. Sp-170, priimtu remiantis jo priėmimo metu galiojusios Referendumo įstatymo redakcijos nuostatomis. Todėl nėra teisinio pagrindo nevykdyti teisėtai pradėtą iniciatyvą, priimtą ir nenuginčytą VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. Sp-170. Toks atsakovo elgesys, pareiškėjų vertinimu, patvirtina jo šališkumą ir neteisėtą norą pažeisti Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės narių konstitucines teises, griauna teisinės valstybės pamatus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai nepagrįstai teigė, jog nebuvo balsuota dėl VRK narės I. M. pasiūlyto sprendimo projekto varianto. Abu projektai buvo pristatyti ir už abu juos buvo prabalsuota. Tai yra užfiksuota 2021 m. liepos 1 d. VRK posėdžio protokole ir posėdžio vaizdo ir garso įraše.

Atsakovo teigimu, pareiškėjai taip pat nepagrįstai nurodė, jog VRK, priimdama sprendimą, elgėsi šališkai. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimo projektas pareiškėjams buvo pateiktas iš anksto ir jie galėjo su juo susipažinti. Sprendimo projekte nurodytos aplinkybės ir teisės aktai, kuriais buvo remtasi priimant Sprendimą. Sprendimo priėmimo metu VRK nariai turi teisę išsakyti savo nuomonę, nes tokia teisė numatyta Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis teisės aktais ir objektyviai įvertinus visas aplinkybes.

Atsakovas pažymėjo, kad Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo atveju Konstitucijai prieštarauja visas Referendumo įstatymas, o ne jo atskiros dalys ar redakcijos, todėl nėra pagrindo remtis minėto įstatymo ankstesnėmis redakcijomis, kurios nuo 2021 m. liepos 1 d. netaikytinos. Atsakovo nuomone, buvo pagrįstai nuspręsta atsisakyti atlikti Referendumo įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje nurodytus veiksmus, kadangi minėtas įstatymas nebegali būti taikomas nuo 2021 m. liepos 1 d. ir VRK negali užtikrinti, kad tokie veiksmai turi teisinį pagrindą. VRK neturi teisės aiškinti teisės aktų nuostatų, tačiau šioje byloje yra sprendžiami ne teisės aiškinimo, bet teisės taikymo klausimai. VRK savarankiškai negali nustatyti referendumo organizavimo ir vykdymo procedūrų teisinio reguliavimo, negali taikyti Referendumo įstatymo, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, nes priešingu atveju VRK negalėtų užtikrinti paties referendumo proceso teisėtumo.

Atsakovas teigė, kad tai, jog Referendumo įstatymas negalės būti taikomas nuo 2021 m. liepos 1 d., buvo visuotinai žinoma aplinkybė ir pareiškėjai savo lūkesčius turėjo galimybę projektuoti pagal Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. KT135-N11/2020. VRK nėra atsakinga ir nėra įgaliota užtikrinti, kad referendumo procedūrų organizavimo bei vykdymo metu galiotų ir būtų taikomi atitinkami teisės aktai. VRK veikia tik savo kompetencijos ribose ir privalo užtikrinti savo veiklos teisėtumą.

Atsakovas nurodė, kad VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. Sp-170 „Dėl iniciatyvinės grupės privalomajam referendumui įregistravimo“ buvo priimtas galiojant Referendumo įstatymui, tačiau nuo 2021 m. liepos 1 d. jis nebegali būti taikomas, todėl VRK negali tęsti tolesnių referendumo organizavimo ir vykdymo procedūrų, nes tam nebėra teisinio pagrindo. Minėtas VRK sprendimas galėjo būti vykdomas tik iki 2021 m. liepos 1 d., t. y. iki tol, kol galėjo būti taikomas Referendumo įstatymas. VRK neabejotinai vykdys referendumo organizavimo ir vykdymo procedūras, kai bus priimtas tai reglamentuojantis teisės aktas.

II.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 tenkino pareiškėjų Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių N. Č. ir Z. V. skundą – panaikino VRK 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. Sp-172 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo organizavimo ir vykdymo procedūrų“; įpareigojo VRK per penkias darbo dienas nuo šio teismo sprendimo paskelbimo išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo piliečių parašų rinkimo lapus ir VRK informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo bei sudaryti galimybę jame pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą; nustatė 6 mėnesių terminą piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti, skaičiuojamą nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant ir prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą VRK, dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjų argumentų dėl VRK narių šališkumo, taip pat argumentų, kad paskelbtas Sprendimas skiriasi nuo pareiškėjams siųsto sprendimo projekto, kadangi nustatė, jog 2021 m. liepos 1 d. VRK posėdyje buvo pristatyti du sprendimo projektai, t. y. ir sprendimo projektas, kurio rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta „Neišduoti piliečių parašų rinkimo lapų ir nesukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinei grupei dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo“.

Vertindamas pareiškėjų skundo argumentus, susijusius su VRK sprendimu neišduoti piliečių parašų rinkimo lapų ir nesukurti VRK informacinėje sistemoje prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad VRK tokį sprendimą priėmė vadovaudamasi Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimu, kuriuo pripažinta, kad Referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal formą – Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktui, ir nutarta, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre turi būti paskelbtas 2021 m. liepos 1 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo metu įstatymų leidėjas nėra priėmęs naujo Referendumo konstitucinio įstatymo, pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnį Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas ir kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruotas Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-658. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 30 d. posėdyje po pateikimo pritarė šio įstatymo projektui ir nutarė jį svarstyti rudens sesijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog 2021 m. liepos 1 d. Referendumo įstatymui netekus galios ir įstatymų leidėjui iki tol nepriėmus naujo Referendumo konstitucinio įstatymo, susidarė teisės spraga ir susidarė teisinio neapibrėžtumo situacija, ribojanti piliečių referendumo iniciatyvos teisę. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad privalo šioje administracinėje byloje ad hoc (esant konkrečiai situacijai) užpildyti teisės spragą nagrinėjamam ginčui išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog nuo 2016 metų Referendumo įstatyme buvo įtvirtinta VRK pareiga sukurti Komisijos informacinėje sistemoje prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti, o terminas piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti prailgintas iki 6 mėnesių ir tokia parašų rinkimo tvarka bei terminas jiems surinkti galiojo iki 2021 m. liepos 1 d. 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad VRK ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo grupės įregistravimo turi išduoti jai piliečių parašų rinkimo lapus, taip pat VRK informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti. Pagal minėto konstitucinio įstatymo projekto 12 straipsnio 6 dalį, siūloma nustatyti, kad piliečių referendumo iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti nustatomas 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo, įskaitant prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo sukūrimą, VRK dienos.

Įvertinęs bei palyginęs iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusį ir Referendumo konstituciniame įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad panašus teisinis reguliavimas, skirtas piliečių parašų rinkimui, numatytas ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose rinkimų santykius: Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 36–38 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnyje, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog sekant teisės tradicija ir taikant įstatymų analogiją, galima daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose, užtikrinant, kad rinkimų teisę turintys piliečiai galėtų realizuoti Konstitucijoje įtvirtintą iniciatyvą referendumui paskelbti ar kandidatui konkrečiuose rinkimuose paremti, yra įtvirtinta taisyklė, kad VRK per konkretų terminą išduoda iniciatoriams parašų rinkimo lapus bei sukuria prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaro galimybę jame pasirašyti; parašams surinkti yra nustatomas tam tikras terminas.

Vykdydamas iš Konstitucijos kylančią pareigą ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas, siekdamas apginti pareiškėjų konstitucines teises ir atsižvelgdamas į įstatymų leidėjo siūlomą taikyti referendumo iniciatyvinės grupės įregistravimo ir piliečių parašų rinkimo teisinį reglamentavimą, kaip analogiją nagrinėjamos bylos teisiniams santykiams, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė taikyti 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 6 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, taikant tokią analogiją, VRK Sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl teismas tenkino pareiškėjų skundą, taip pat pažymėjo, jog VRK yra kompetentinga spręsti piliečių iniciatyvos paskelbti referendumą įgyvendinimo metu iškylančius techninius klausimus.

III.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2021 m. liepos 19 d. teikimu siūlė svarstyti klausimą dėl proceso administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 atnaujinimo ta apimtimi, kuria nuspręsta dėl Konstitucijoje įtvirtintos rinkimų teisę turinčių piliečių teisės inicijuoti referendumą įgyvendinimo.

Teikime Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas nurodė, kad įstatymo projekto nuostatos nėra Lietuvos Respublikos teisės šaltinis, todėl jomis negali būti užpildomos teisės spragos. Nekvestionuojant teismo sprendime pripažintos Konstitucijoje įtvirtintos rinkimų teisę turinčių piliečių teisės inicijuoti referendumą, šio teismo sprendimo nuostatos suponuoja ir tai, kad priimtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime teisėjų kolegija, spręsdama dėl minėtos teisės įgyvendinimo, ginčo teisiniams santykiams sureguliuoti nepritaikė nei įstatymo, nei teisės analogijos, iš esmės neišdėstė argumentų, kokiu būdu – taikant įstatymo ar teisės analogiją – užpildoma teisės spraga (spragos), ir jei taikoma įstatymo analogija, nenurodė konkretaus įstatymo, o jei taikoma teisės analogija, nenurodė iš Konstitucijos kylančių teisės principų, kuriais remiamasi, bei neišdėstė teisinės taisyklės, taikomos tam individualiam ginčo teisiniam santykiui reguliuoti.

Teikime pažymėta, kad nesant teisinio pagrindo ginčo teisinį santykį sureguliuoti taikant įstatymo projekto nuostatas, jų taikymas administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 yra esminis pažeidimas, o tai, kad sprendime neargumentuota, kokiu būdu – taikant įstatymo ar teisės analogiją – užpildoma teisės spraga (spragos), ir jei taikoma įstatymo analogija, nenurodytas konkretus įstatymas, o jei taikoma teisės analogija, nenurodyti iš Konstitucijos kylantys teisės principai, kuriais remiamasi, bei neišdėstyta teisinė taisyklė, taikoma tam individualiam ginčo teisiniam santykiui, yra esminis materialiosios teisės normų pažeidimas bei teisinis pagrindas procesui byloje atnaujinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-60-815/2021 tenkino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą – atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 pagal pareiškėjų Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių N. Č. ir Z. V. skundą atsakovui VRK dėl sprendimo panaikinimo ta apimtimi, kuria nuspręsta dėl Konstitucijoje įtvirtintos rinkimų teisę turinčių piliečių teisės inicijuoti referendumą įgyvendinimo; bylą perdavė nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog 2021 m. liepos 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 nurodyta, kad yra šalinama teisės spraga, šią savo teisės spragos šalinimo funkciją teisėjų kolegija pagrindė Konstitucijos nuostatomis ir jas aiškinančia Konstitucinio Teismo doktrina, tačiau tuo pat metu nurodė, kad teisės spraga šalinama vadovaujantis 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su teikime išdėstyta pozicija, kad įstatymo projekto nuostatos nėra teisės šaltinis, nėra teisė, todėl iš 2021 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 nėra suprantama, kokia teise apskritai buvo vadovaujamasi, t. y. jei taikoma įstatymo analogija, nenurodytas konkretus įstatymas, o jei taikoma teisės analogija, nenurodyti iš Konstitucijos kylantys teisės principai, kuriais remiamasi, bei neišdėstyta teisinė taisyklė, taikoma tam individualiam ginčo teisiniam santykiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritarė teikime išdėstytai pozicijai, kad 2021 m. liepos 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 yra padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, todėl yra teisinis pagrindas procesui byloje atnaujinti, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

V.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. R-14-1062/2021 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 paliko nepakeistą, tačiau iš 2021 m. liepos 14 d. sprendimo pašalino motyvus, kad nagrinėjamu atveju kaip analogija gali būti taikomos 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą proceso atnaujinimo pagrindų ribose, įvertinusi Referendumo įstatymo redakcijų nuo 1994 m. birželio 22 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. (įskaitytinai) (kai Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas Nr. XI-3335, priimtas 1989 m. lapkričio 3 d. ir dar kurį laiką galiojęs po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, neteko galios) nuostatas, konstatavo, kad bylai aktualus teisinis reguliavimas, įtvirtintas Referendumo įstatyme nuo 2002 m. birželio 4 d. iki 2021 m. liepos 1 d., kai jis neteko galios, iš esmės nekito, išskyrus tai, kad piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą dėl konkretaus klausimo įgyvendinti terminas nuo 3 mėnesių, nustatyto 2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-929 redakcijoje (įsigaliojusioje nuo 2003m. sausio 1 d. ), 2016 m. spalio 1 d. buvo prailgintas iki 6 mėnesių (2016 m. birželio 14 d. įstatymo Nr. XII-2423 redakcija), o anksčiau nustatytas piliečių parašų rinkimo lapų išdavimas, be kita ko, susietas su prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje sukūrimu ir galimybės jame pasirašyti sudarymu. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog iniciatyvos teisei paskelbti referendumą dėl konkretaus klausimo įgyvendinti termino skaičiavimo pradžia nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojančiame teisiniame reguliavime visą laiką buvo siejama su piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo (ar vėliau nuo prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo VRK informacinėje sistemoje sukūrimo ir galimybės jame pasirašyti sudarymo) momentu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą Referendumo įstatymo teisinį reglamentavimą, kad Referendumo įstatymo nuostatos, reglamentavusios iniciatyvinės grupės įregistravimą, parašų rinkimo lapų išdavimą (vėliau kartu nustatant ir prieigos prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo VRK informacinėje sistemoje sukūrimą ir galimybės jame pasirašyti sudarymą), piliečių iniciatyvos teisei paskelbti referendumą įgyvendinti termino nustatymą, galioja beveik trisdešimt metų, priėjo prie išvados, kad dėl pirminių referendumo organizavimo stadijos veiksmų susiformavo nuosekli teisinio reguliavimo tradicija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendime nurodyta, jog teismas išvadas darė sekdamas teisės tradicija, tačiau iš kitų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime išdėstytų argumentų ir motyvų, įskaitant teismo vertintas kai kurias Referendumo įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme nurodytus uždavinius (organizuoti ir vykdyti referendumus, užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais) bei padaryto apibendrinimo (kad Lietuvos Respublikos įstatymuose, užtikrinant, kad rinkimų teisę turintys piliečiai galėtų realizuoti Konstitucijoje įtvirtintą iniciatyvą referendumui paskelbti, yra įtvirtinta taisyklė, kad Vyriausioji rinkimų komisija per konkretų terminą išduoda iniciatoriams parašų rinkimo lapus bei sukuria prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaro galimybę jame pasirašyti; parašams surinkti yra nustatomas tam tikras terminas) matyti, kad pagrįstai buvo remtasi būtent teisinio reguliavimo tradicija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. balandžio 30 d.) nustatyti ne tik Komisijos uždaviniai organizuoti ir vykdyti referendumus, užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais (3 str. 1 d. 1–2 p.), ir spręsti referendumo vykdymo metu techninius klausimus (referendumo biuletenių, kitų referendume naudojamų dokumentų, antspaudų pavyzdžius ir formas, dokumentų pildymo pavyzdžius, jų antspaudavimo tvarką). Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą Vyriausioji rinkimų komisija yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija (2 str. 1 d.). Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnyje „Vyriausiosios rinkimų komisijos uždaviniai ir įgaliojimai“ nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisija, įgyvendindama nurodytus uždavinius (be kita ko, organizuoti ir vykdyti referendumus; užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais) nustato rinkimų bei referendumo biuletenių, kitų rinkimuose bei referendume naudojamų dokumentų, antspaudų pavyzdžius ir formas, biuletenių ir dokumentų pildymo pavyzdžius, jų antspaudavimo tvarką (3 str. 2 d. 6 p.). Vykdydama referendumus arba kai realizuojama piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, Vyriausioji rinkimų komisija, be kita ko, registruoja Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinę grupę referendumui surengti, išduoda piliečių parašų rinkimo lapus; registruoja Lietuvos Respublikos piliečių iniciatyvinę grupę dėl siūlymo Seimui priimti, pakeisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ar kitą įstatymą, išduoda piliečių parašų rinkimo lapus, teikia Seimui išvadą, kad piliečių parašai surinkti pagal įstatymų reikalavimus (3 str. 6 d. 1, 3 p.). Vyriausiosios rinkimų komisijos narys turi teisę tikrinti, ar laikomasi rinkimų, Referendumo bei kitų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių rinkimų ir referendumo organizavimą ir vykdymą, reikalavimų (16 str. 1 d. 5 p.). Šios nuostatos įsigaliojo 2002 m. rugpjūčio 1 d. ir galioja šiuo metu. Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad Vyriausioji rinkimų komisija, kaip rinkimus organizuojanti institucija (žr. 1992 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valstybinės valdžios institucijos pavadinimo pakeitimo“ Nr. I-2719 701 str.), buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. I-2796 „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos“ (įsigaliojo 1992 m. liepos 31 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju tiek, kiek tai susiję su Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimais, įtvirtintais Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme, išduoti piliečių parašų rinkimo lapus, be kita ko, nustatyti referendume naudojamų dokumentų formas, jų pildymo pavyzdžius, neturėjo pagrindo konstatuoti esant teisės spragą, kuri pagal Konstitucinio Teismo doktriną reiškia, jog atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau yra poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimą). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisės spraga gali būti konstatuojama tik tiek, kiek tai susiję su piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo tvarkos elementais, teisės spragą teismai gali užpildyti ad hoc.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucijos nuostatas, Konstitucinio Teismo doktriną, sutiko su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo motyvais, kad pagal Konstitucijos 6 straipsnį Konstitucija yra tiesioginio taikymo aktas ir kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

Įvertinusi su referendumo iniciatyvos bei parengiamųjų veiksmų organizavimu (piliečių parašų rinkimo lapų išdavimu, prieigos VRK informacinėje sistemoje sukūrimu ir galimybės pasirašyti sudarymu) susijusio teisinio reguliavimo tradiciją, konstitucinį teisinį reguliavimą, išplėstinė teisėjų kolegija darė išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 dalis, kuria patenkintas pareiškėjų skundas – panaikintas VRK 2021 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. Sp-172, o VRK įpareigota išduoti Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei piliečių parašų rinkimo lapus ir VRK informacinėje sistemoje sukurti prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo bei sudaryti galimybę jame pasirašyti už šią referendumo iniciatyvą, yra teisinga.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, vertindama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo motyvus, susijusius su Referendumo įstatymo projekto nuostatų taikymu, pažymėjo, kad teisės akto projektas nėra teisės aktas. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, jog Konstitucinis Teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarime akcentavo, jog teisės akto normos negali būti taikomos jokiems santykiams, atsiradusiems iki to momento, kol teisės aktas nėra įsigaliojęs. Įstatymo projekto, kuris nors ir įregistruotas Lietuvos Respublikos Seime (Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas 2021 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-658), bet dar nėra įsigaliojęs, nuostatos nėra teisės šaltinis, nėra teisė, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Dėl šios priežasties iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 motyvuojamosios dalies išplėstinė teisėjų kolegija nutarė pašalinti motyvus, kuriais kaip taikytina analogija nurodytos 2021 m. birželio 17 d. Teisės aktų registre įregistruoto Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalies ir 12 straipsnio 6 dalies nuostatos.

 VI.

Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorė N. Č. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021, kuris grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorė N. Č. (toliau – ir pareiškėja), pagrįsdama prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nurodo, kad VRK 2021 m. spalio 7 d. elektroniniu laišku pranešė, jog 2021 m. spalio 10 d. vykstant naujiems Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybių tarybų narių – merų rinkimams, dėl saugumo priežasčių portalo „Rinkėjo puslapis“ paslaugos išoriniams naudotojams nebus teikiamos nuo 2021 m. spalio 9 d. 20.00 val. iki 2021 m. spalio 11 d. Pareiškėja 2021 m. spalio 8 d. raštu paprašė VRK nuo 2021 m. spalio 9 d. 20.00 val. iki 2021 m. spalio 11 d. tęsti viešosios elektroninės paslaugos dėl referendumo iniciatyvos, įregistruotos VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp- 170, pasirašymą elektroniniu būdu ir atsakymą pateikti iki 2021 m. spalio 8 d. pabaigos. Pareiškėjos teigimu, VRK atsakymo nepateikė, o portalo „Rinkėjo puslapis“ paslaugos išoriniams naudotojams nebuvo teikiamos nuo 2021 m. spalio 9 d. 20.00 val. iki 2021 m. spalio 11 d. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2021 m. spalio 24 d. vykstant naujų Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybių tarybų narių – merų rinkimų pakartotiniam balsavimui, portale „Rinkėjo puslapis“ nuo 2021 m. spalio 23 d. 20.00 val. iki 2021 m. spalio 25 d. taip nebuvo teikiamos viešosios elektroninės paslaugos išoriniams naudotojams. Pareiškėja 2021 m. spalio 8 d. 21.33 val. elektroniniu laišku pranešė atsakovui, kad iki darbo dienos pabaigos negavusi iš atsakovo atsakymo į jos 2021 m. spalio 8 d. raštą, vertins, jog atsakovas pripažino pareiškėjos argumentus. Atsakovas į šį elektroninį laišką neatsakė.

Pareiškėjos teigimu, dėl atsakovo taikytų portalo „Rinkėjo puslapis“ paslaugų išoriniams naudotojams ribojimų pareiškėja prarado keturias dienas parašų rinkimui, be to, atsakovas nepateikė atsakymo į pareiškėjos 2021 m. spalio 8 d. ir 2021 m. spalio 28 d. raštus. Pasak pareiškėjos, šie ribojimai ne tik pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, bet ir sutrukdė bei nuvylė daugelį Lietuvos piliečių dėl galimybės pasirašyti elektroniniu būdu dėl šios referendumo iniciatyvos rėmimo. Tokiu elgesiu atsakovas pažeidė ne tik pareiškėjos, bet ir Lietuvos piliečių, norėjusių nurodytomis dienomis pasirašyti elektroniniu būdu už šios referendumo iniciatyvos rėmimą, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus.

Pareiškėjos nuomone, atsakovo taikytas ribojimas pasirašyti elektroniniu būdu visiems Lietuvos piliečiams, įskaitant ir užsienyje gyvenančius ar išvykusius asmenis, dėl tik dvejose savivaldybėse vykusių rinkimų, yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo nevykdymas. Todėl pareiškėja prašo pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021, pratęsiant teismo nustatytą 6 mėnesių terminą VRK 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-170 įregistruotai Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei rinkti referendumo iniciatyvą remiančius parašus: 4 (keturias) dienas dėl viešosios elektroninės paslaugos išoriniams naudotojams atjungimo 2021 m. spalio 9–1 ir 23–25 d., taip pat papildomas kitas dienas, kurias ši paslauga nebuvo teikiama; tiek dienų, kiek praėjo nuo 2021 m. liepos 21 d. parašų rinkimo lapų Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei išdavimo iki prieigos pasirašyti elektroniniu būdu už šią iniciatyvą suteikimo.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimo ir prašo jį atmesti. 

Atsakovas pažymi, kad pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktas proceso atnaujinimo pagrindą sieja ne su atitinkamų aplinkybių atsiradimu, o su jų paaiškėjimu.

Atsakovo nuomone, pareiškėjos nurodomos 2021 m. spalio 7 d. ir 2021 m. spalio 24 d. naujai paaiškėjusios aplinkybės neegzistavo prašomos atnaujinti 2021 m. liepos 14 d. nagrinėjamos administracinės bylos Nr. R-11-552/2021 nagrinėjimo metu, jos atsirado jau po bylos išnagrinėjimo praėjus daugiau kaip trims mėnesiams, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis 2 punktu, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VII.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų yra teisinio tikrumo principas, kuris, be kita ko, reikalauja nekvestionuoti klausimų, kuriuos teismai išsprendė galutiniu sprendimu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. sausio 23 d. sprendimą Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95). Taigi proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka, tai išimtinė procedūra, kurios vienas iš tikslų yra kiek įmanoma didesnio objektyvumo nagrinėjant bylas pasiekimas per atitinkamų kriterijų, kurie objektyviai gali sudaryti pagrindą manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nustatymą.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta trylika pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartą administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios aplinkybės, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P438-58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-44/2012). Pažymėtina, jog tam, kad aplinkybės galėtų būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, jos turi būti faktinio pobūdžio ir turi patekti į nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-68/2012).

Be to, pastebėtina, jog ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktas proceso atnaujinimo pagrindą sieja ne su atitinkamų aplinkybių atsiradimu, o su jų paaiškėjimu. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-89/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo 2021 m. spalio 7 d. ir 2021 m. spalio 24 d. iš VRK gautą informaciją, jog nuo 2021 m. spalio 9 d. 20.00 val. iki 2021 m. spalio 11 d. ir nuo 2021 m. spalio 23 d. 20.00 val. iki 2021 m. spalio 25 d. bus ribojamos portalo „Rinkėjo puslapis“ paslaugos išoriniams naudotojams dėl Kelmės ir Trakų rajonų savivaldybių tarybų narių – merų rinkimų. Pareiškėjos teigimu, dėl atsakovo taikytų portalo „Rinkėjo puslapis“ paslaugų išoriniams naudotojams ribojimų pareiškėja prarado keturias dienas parašų rinkimui, o tai vertintina kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo nevykdymas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos nurodomos 2021 m. spalio 7 d. ir 2021 m. spalio 24 d. naujai paaiškėjusios aplinkybės atsirado jau po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 priėmimo (bylos išnagrinėjimo), t. y. minėtos aplinkybės neegzistavo administracinės bylos Nr. R-11-552/2021 nagrinėjimo metu ir priimant teismo sprendimą, sprendžia, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 atmetamas ir atnaujinti procesą minėtoje byloje atsisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorės N. Č. prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 pagal pareiškėjų Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių N. Č. ir Z. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė