Civilinė byla Nr. 2A-584-823/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42295-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 116.8

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 20 d.

Vilnius
 

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų D. B.-Z. ir B. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams D. B. – Z., B. Z., B. Z. (jaunesniajam), J. Z. ir D. Z. dėl iškeldinimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovas AB DNB bankas kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovus D. B. – Z., B. Z., B. Z. (jaunesnįjį), J. Z. ir D. Z. su visais atsakovams priklausančiais daiktais iš ieškovui AB DNB bankui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovus perduoti ieškovui buto raktus ir visus su nekilnojamu turtu susijusius dokumentus.

Nurodė, kad taip AB DNB banko ir kredito gavėjų D. B. (dabartinė pavardė B.-Z.) ir B. Z. 2007 m. gruodžio 3 d. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 5500-2007-31381, kurios pagrindu kredito gavėjams buvo suteiktas 150 000 Lt kreditas. Įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui ieškovui buvo įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovui B. Z.. Atsakovai kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai: nesilaikė tarpinių ir galutinių kredito grąžinimo terminų, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. Dėl šios priežasties ieškovas vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį prieš terminą ir inicijavo skolos išieškojimo procedūrą iš ieškovui įkeisto nekilnojamojo turto. 2013 m. birželio 13 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. 14 15 2013 05 13 2306/12 ieškovas perėmė nuosavybės teisę į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Atsakovai į ieškovo raginimą atlaisvinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį turtą nereagavo, per nustatytą terminą turto neatlaisvino ir šiuo metu vengia jį atlaisvinti. Minėtas turtas nėra perduotas teisėtam jo savininkui, atsakovai ir toliau naudojasi ieškovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Atsakovai nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja. Pažymėjo, kad, jeigu ieškovas atmestų taikos sutarties šioje byloje sudarymo galimybę, atsakovai teismą prašytų atsižvelgti į tai, kad šeimoje yra trys mažamečiai vaikai, du iš jų – mokyklinio amžiaus, kuriems būtina suteikti sąlygas sėkmingam mokslo metų užbaigimui, nes persikraustymas mokymosi procesą labai apsunkintų, ir prašytų iki vasaros t. y. 2014 m. liepos 1 d., atidėti teismo sprendimo vykdymą.

Išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neturi duomenų apie netinkamą motinos (tėvo) valdžios panaudojimą nepilnamečių vaikų J. Z., B. Z. ir D. Z. atžvilgiu, šeima nėra įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškovo AB DNB banko ieškinį tenkino visiškai – iškeldino atsakovus D. B.-Z., B. Z., B. Z., J. Z. ir D. Z. su visais atsakovams priklausančias daiktais iš ieškovui AB DNB bankui nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo atsakovus perduoti ieškovui buto raktus ir visus su nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų D. B.-Z. ir B. Z. 1 076 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 538 Lt iš kiekvieno atsakovo ieškovo AB DNB banko naudai; priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų D. B.-Z. ir B. Z. 26,74 Lt išlaidų, t. y. po 13,37 Lt iš kiekvieno atsakovo, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybės naudai; atsakovų prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo netenkino.

Teismas nurodė, kad ieškovas, kaip nekilnojamojo turto savininkas, gali reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus. Atsakovai be jokio teisinio pagrindo naudojasi ieškovui priklausančiu turtu ir tuo pažeidžia ieškovo teises, nes pastarasis negali naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu savo nuožiūra.

Teismo vertinimu, vien atsakovų nurodytos aplinkybės, kad šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, iš kurių du yra mokyklinio amžiaus, negali lemti sprendimo vykdymo atidėjimo būtinumo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad atsakovai pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2013 m. liepos 1 d., vengė išsikraustyti iš ieškovui priklausančio buto, to nepadarė ir teismui 2013 m. gruodžio 30 d. iškėlus civilinę bylą dėl iškeldinimo. Atsakovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad nagrinėjamu atveju susidarė labai nepalankios aplinkybės įvykdyti sprendimą, nepateikė duomenų, kad būtų ėmęsi aktyvių veiksmų, siekdami susirasti kitą gyvenamąją vietą. Atsakovų atstovė nurodė, kad neturi duomenų, jog atsakovai kitos gyvenamosios vietos negalėjo susirasti dėl finansinių sunkumų. Teismas sprendė, jog teismo sprendimo vykdymo atidėjimas, remiantis atsakovų nurodytomis aplinkybėmis, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeistų teisėtų lūkesčių bei ieškovo naudai priimto teismo sprendimo vykdytinumo principus, šalių interesų pusiausvyrą ir paneigtų turto savininko teisę laisvai ir nevaržomai disponuoti savo turtu.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Apeliaciniu skundu atsakovai prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą ir tenkinti atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:             

              1) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad prašymas atidėti sprendimo vykdymą dėl iškeldinimo buvo pateiktas norint užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovų prašymas atidėti sprendimo vykdymą iš esmės grindžiamas tuo, kad šeimoje yra trys mažamečiai vaikai, du iš jų – mokyklinio amžiaus, kuriems būtina suteikti sąlygas sėkmingam mokslo metų užbaigimui, nes persikraustymas mokymosi procesą labai apsunkintų. Tai patvirtina, kad aplinkybės sprendimo vykdymui yra nepalankios. Sprendimo vykdymą atidėti buvo prašoma tik vienam mėnesiui.

              2) Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 7-61/2011, kuriose nagrinėjami paskolų grąžinimo klausimai. Minimose bylose yra visiškai skirtingos aplinkybės, o teismai gali remtis tik tomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylomis, kurų aplinkybės yra panašios į nagrinėjamos bylos.

              Ieškovas AB DNB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantų AB DNB banko naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

              1) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas dar 2013 m. liepos 4 d. raštu Nr. 30.56-37/2272 paragino apeliantus per minėtame rašte nustatytą terminą atlaisvinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau butas nebuvo ir iki šiol nėra atlaisvintas. Apeliantai visuomet turėjo ir turi galimybę išsinuomoti butą, tačiau jie jau daugiau nei metus laiko, nepaisydami buto savininko reikalavimų išsikelti, jame toliau gyvena. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantai ėmėsi veiksmų siekdami susirasti kitą gyvenamąją vietą, arba kad apeliantai negali susirasti kitos gyvenamosios vietos dėl finansinių sunkumų. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantai paprasčiausiai nemokamai gyvena ieškovui priklausančiame bute, nesudarę su ieškovu jokių susitarimų dėl šio turto naudojimo, t. y. apeliantai neturi jokio teisinio pagrindo naudotis ieškovui priklausančia nuosavybe, nereaguoja į turto savininko raginimus išsikelti, todėl apeliantų negalima laikyti sąžiningais teisinių santykių dalyviais, kurių teisės turėtų būti ginamos kitų asmenų – sąžiningų teisinių santykių dalyvių, sąskaita. Ieškovas yra privatus juridinis asmuo, sąžiningai ir teisėtai įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą, tačiau negali juo disponuoti, nes jame neteisėtai gyvena apeliantai.

              2) Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantai turi nepilnamečių vaikų, savaime nelemia būtinybės atidėti teismo sprendimo vykdymą, o teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas suteiktų nepagrįstą pranašumą apeliantams, tuo tarpu ieškovas patirtų nepagrįstų nuostolių, taigi nebūtų išlaikyta ieškovo ir apeliantų teisėtų interesų pusiausvyra. Tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

              3) Atsakovai jau realizavo savo interesą papildomai gyventi ginčo bute jų pirmosios instancijos teismui nurodytą terminą, taigi jų interesas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo jau yra realizuotas. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas mano, kad apeliantai elgiasi nesąžiningai, kadangi byla apeliacinės instancijos teisme bus nagrinėjama dar vidutiniškai vienerius metus, todėl apeliantai ir toliau neteisėtai naudosis ieškovui priklausančiu turtu. Tuo tarpu ieškovas, teisėtas ginčo turto savininkas, dar vienerius metus ar ilgiau negalės disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta atidėti byloje priimto teismo sprendimo vykdymą atsakovų prašomam laikotarpiui.

Pirmosios instancijos teismas, primdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai nurodė, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Nors apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, primdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo primtomis nutartimis bylose, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiomis nutartimis teismas rėmėsi nurodydamas kasacinio teismo suformuotą CPK 284 straipsnio nuostatos aiškinimo taisyklę, taikytiną visų kategorijų byloms, kuriose sprendžiamas tas pats procesinis klausimas – sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas. Sprendimo vykdymo atidėjimo klausimui spręsti reikšmingos faktinės aplinkybės nėra tapačios faktinėms aplinkybėms, teisiškai reikšmingoms paties sprendimo, kurio vykdymą prašoma atidėti ar išdėstyti, priėmimui. Nors pirmosios instancijos teismo nurodytose kasacinio teismo bylose išties buvo nagrinėjami kitokio pobūdžio materialiniai – teisiniai santykiai tarp šalių, šiose bylose taip pat buvo sprendžiamas nagrinėjamai bylai reikšmingas procesinis – teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo) klausimas, taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, teismo precedento taikymo taisyklių nepažeidė.

Vertindama apeliantų argumentus dėl pagrindo atidėti teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje vykdymą buvimo, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad terminas, kuriam buvo prašoma atidėti sprendimo vykdymą, šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu jau yra suėjęs, t.y. apeliantai iš esmės yra praradę teisinį interesą ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimu. Ši aplinkybė pati savaime yra pakankama apeliaciniam skundui atmesti. Kita vertus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje neįrodė esant pakankamą teisinį pagrindą atidėti sprendimo vykdymą. Vien ta aplinkybė, kad sprendimo vykdymas atsakovams yra nepatogus, t.y. persikraustymas galėtų apsunkinti jų mokyklinio amžiaus vaikų mokymosi procesą, nėra pakankamas pagrindas riboti ieškovo, kaip ginčo turto savininko,  teises ir teisėtus interesus. Kaip pagrįstai pažymi ieškovas, atsakovai apie pareigą išsikraustyti iš ieškovui priklausančio buto buvo informuoti 2013 m. liepos 4 d. raštu Nr. 30.56-37/2272, t.y. prieš mokslo metų pradžią. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai to negalėjo padaryti dėl itin sunkios finansinės padėties ar kitų objektyvių aplinkybių. Vien nepilnamečių vaikų turėjimo faktas neatleidžia atsakovų nuo prievolių vykdymo. Vaikų teises ir teisėtus interesus pirmiausiai turi užtikrinti jų įstatyminiai atstovai – tėvai, o ieškovo teisės dėl to galėtų būti ribojamos tik esant objektyvioms aplinkybėms, laikinai pašalinančioms atsakovų galimybes pasirūpinti savo nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsauga, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta atidėti teismo sprendimo vykdymą, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovų D. B. – Z. ir B. Z. priteisiama 350,44 EUR (1 210 Lt) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsnio 3 dalimi, kolegija

n u t a r i a :

              Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų D. B. – Z. (a/k (duomenys neskelbtini) ir B. Z. (a/k (duomenys neskelbtini) 350,44 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovo AB DNB banko naudai.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                   Goda Ambrasaitė - Balynienė

Teisėjai                                                                                                                Rūta Burdulienė

Vidas Stankevičius