Civilinė byla Nr. e2S-33-894/2022
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00530-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.3; 3.1.2.5; 3.3.2.3; 3.3.2.5
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei I. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. 2021 m. rugsėjo 21 d. Alytaus apylinkės teisme gautas ieškovo K. L. ieškinys atsakovei I. K.. Ieškiniu prašoma laikinai apriboti I. K. motinos valdžią nepilnamečių vaikų M. L., (duomenys neskelbtini), ir C. L., (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti vaikų M. L. ir C. L. gyvenamąją vietą su tėvu K. L.; priteisti iš I. K. išlaikymą vaikams M. L. ir C. L. periodinėmis išmokomis po 230,00 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Periodines išmokas indeksuoti įstatymų nustatyta tvarka, vaikų lėšomis uzufrukto teise paskirti disponuoti vaikų tėvą K. L.. Ieškinys priimtas 2021 m. rugsėjo 30 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi perdavė civilinę bylą Nr. e2-5507-418/2021 (teisminio proceso Nr. 2-09-3-00530-2021-7) pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovei I. K. dėl motinos valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams.
3. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. priėmė K. L. ieškinį atsakovei I. K..
4. Ieškovas K. L. ieškinį atsakovei I. K. pareiškė pagal atsakovės paskutinę žinomą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Ieškovo nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VTAT) (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. spalio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad I. K. su vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini).
6. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO Gyventojų registro išrašo duomenų matyti, kad atsakovė I. K. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini).
7. Teismas sprendė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu yra pagrindas Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų civilinę bylą Nr. e2-5507-418/2021 perduoti nagrinėti pagal teritorinį teismingumą, nes tokiu atveju byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta pagal atsakovės buvimo vietą, nepažeidžiant teismingumo taisyklių.
8. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo veiklos teritorija apima (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritoriją. Atsižvelgiant į tai, ieškinys teismingas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovas K. L. pašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Perduodamas civilinę bylą nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams teismas pažeidė procesinės teisės principus, nurodytus CPK 6 straipsnyje (asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą); CPK 7 straipsnyje (proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą); CPK 17 straipsnyje (procesinio lygiateisiškumo principą).
1.2. CPK 30 straipsnio 4 dalyje nustatytas teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą: ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Vienas iš ieškovo reikalavimų yra priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl net ir pasikeitus atsakovės gyvenamajai vietai ieškovas gali reikšti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą.
1.3. CPK 401 straipsnis nustato teismingumą ginče dėl tėvų valdžios ribojimo. Ieškovas ieškinį pateikė laikydamasis teismingumo taisyklių. Ieškovo ir nepilnamečių vaikų M. L., (duomenys neskelbtini), bei C. L., (duomenys neskelbtini), faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat vaikų gimimo, taip pat ir ieškinio pateikimo metu buvo adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę įrodo pažymose apie vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą nurodytas vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos adresas. Vaikai tik laikinai, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas pagal melagingą vaikų motinos pranešimą dėl (duomenys neskelbtini) ir iki bus sureguliuota vaikų gyvenamoji bei bendravimo su tėvais tvarka, apsigyveno atsakovės tėvų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
1.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl byla kitam teismui perduodama remiantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Vien aplinkybė, kad atsakovė pakeitė gyvenamąją vietą, nepatvirtina CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto pagrindo dėl bylos perdavimo kitam teismui egzistavimo. CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punktas nenumato pagrindo perduoti bylą nagrinėti iš teismo, kuriam byla teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui dėl kitų priežasčių, išskyrus bylos perdavimą pagal daugumos įrodymų buvimo vietą, siekiant užtikrinti bylos išnagrinėjimo operatyvumą ir ekonomiškumą. Bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui galimybė yra išimtinio pobūdžio, todėl CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės normos taikymas yra galimas tais atvejais, kai bylos neperdavimas turėtų neigiamos įtakos teisingumo vykdymui ir iš esmės pažeistų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus. Teismas nenurodė kokie dar duomenys turėtų būti surinkti į bylą ir dėl kokių aplinkybių bylos nagrinėjimas Alytaus apylinkės teisme užtruktų ilgiau, nei bylą nagrinėjant (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprašė bylos perduoti nagrinėti kitam teismui. Atsakovas prieštarauja bylos perdavimui. Ieškinys pareikštas pagal teismingumą ir teismas, priėmęs ieškinį, neturi teisinio pagrindo formaliais pagrindais perduoti bylos nagrinėjimą kitam teismui.
1.5. Atsakovės melagingas pranešimas apie nusikaltimą ir ryšium su šia aplinkybe vaikų laikinas apgyvendinimas skyrium nuo asmens, kurio atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, negali būti vertinamas kaip vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas arba vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Aplinkybė, kad atsakovė niekam nesakiusi pakeitė gyvenamąją vietą, negali būti pagrindu sprendžiant teismingumo klausimą.
1.6. Teismas pažeidė CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui. Priimant ieškinį nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad byla neteisminga Alytaus apylinkės teismui.
1.7. Teismas be pagrindo sprendė, kad byla bus operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose (CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šia įstatymo nuostata galima vadovautis, jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui arba jo gyvenamosios vietos teismo rūmams. Nagrinėjamu atveju atsakovės prašymas nėra pateiktas. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovės gyvenamoji vieta buvo nežinoma.
1.8. Nepagrįsta teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) yra atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta. Ten ji gyvena tik apie mėnesį, vaikai faktiškai ikimokyklinių įstaigų nelanko, nėra duomenų apie atsakovės darbo vietą.
1.9. Ekonomiškiau ir operatyviau byla bus išnagrinėta ne laikinoje atsakovės gyvenamojoje vietoje, kuri greitu laiku gali pasikeisti, o ieškovo ir jo vaikų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kurioje yra įrodymai, pagrindžiantys ieškinio pagrindą ir dalyką, kurioje yra liudytojų gyvenamoji vieta, specialistų, kurių išvadomis teismas gali remtis, darbo vieta.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliantas klaidingai aiškina CPK 30 straipsnio 4 dalį. Pagal šią teisinę nuostatą ieškovui suteikiama teisė pateikti ieškinį dėl išlaikymo priteisimo savo pasirinktam (ieškovo gyvenamosios vietos) teismui tik tuo atveju, jeigu su juo faktiškai gyvena nepilnamečiai vaikai. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakove.
2.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta nuo pat gimimo ir ieškinio pateikimo dieną buvo namuose, kuriuose yra ir ieškovo nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta. Nei ieškovė, nei šalių nepilnamečiai vaikai iki (duomenys neskelbtini) nebuvo deklaravę savo gyvenamosios vietos ieškovo namuose. Net ir šalims gyvenant kartu, ieškovo prašymu atsakovė ir nepilnamečiai vaikai buvo deklaruoti kaimyno namuose (duomenys neskelbtini). Faktiškai atsakovė ir šalių nepilnamečiai vaikai gyveno ieškovo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, pakaitomis iki (duomenys neskelbtini). Gyvenant šiuose namuose šalims gimė sūnus. Sūnus atsakovo namuose gyveno nuo gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki (duomenys neskelbtini). Vėliau nuo (duomenys neskelbtini) iki spalio mėnesio atsakovė su sūnumi, o (duomenys neskelbtini) gimus dukrai ir su ja, gyveno atsakovės tėvų namuose – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalys susitaikė ir bandė išsaugoti santykius, todėl vėl apsigyveno kartu. Šalių santykiai galutinai iširo ir jie pradėjo gyventi skyrium (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo laikotarpiu atsakovė su nepilnamečiais vaikais (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) gyveno savo tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) vidurio iki (duomenys neskelbtini) mėnesio gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė gavo darbo pasiūlymą iš (duomenys neskelbtini) veikiančio darbdavio, todėl persikėlė gyventi į kitą vietą. Naują gyvenamąją vietą atsakovė deklaravo (duomenys neskelbtini).
2.3. Ieškovė pažymi, kad prie ieškinio yra pridėtos ne Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis, o informacija, jog ieškinio parengimo dieną nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta deklaruojama (duomenys neskelbtini). Šį deklaravimą atliko pats apeliantas be atsakovės žinios. Jeigu atsakovė 2021 m. spalio 18 d. nebūtų gavusi ieškinio ir jo priedų kopijų, ji nebūtų žinojusi apie pakeitimus, būtų praradusi teisę iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės gauti išmokas vaikams.
2.4. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog Alytaus apylinkės teismo teritorijoje yra dauguma įrodymų. Atsakovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), kur nuomojasi būstą, čia vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, atsakovė turi darbo vietą. Su nepilnamečiais vaikais susiję duomenys gali būti surinkti tik jų gyvenamojoje vietoje arba internetu.
2.5. Apeliantas nepagrįstai reikalauja, kad pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį Alytaus apylinkės teismas priimtą bylą nagrinėtų iš esmės toliau. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog perdavimo klausimas galėjo būti išspręstas tik atsakovei paprašius. Nurodo, kad atsakovė ketino pateikti prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal teismingumą CPK 29 straipsnio 1 dalies pagrindu, nesant CPK 30 straipsnyje numatytų išimčių. Kad būtų galima taikyti 34 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinys turi būti priimtas nepažeidžiant teismingumo taisyklių. Nagrinėjamu atveju ieškinys priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles (pateiktas ne pagal atsakovės faktinę gyvenamąją vietą, nesant pagrindo taikyti išimtinį teismingumą). Be to, Alytaus apylinkės teismas turėtų teisę nagrinėti bylą tik tuo atveju, jeigu teismingumas bylos iškėlimo ir nagrinėjimo metu skirtųsi. Nagrinėjamu atveju jis nesikeitė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Šalys apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) raštą, K. L. (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką specialistams dėl pagalbos plano nesilaikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas civilinės bylos teismingumo klausimą, teismas nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, neatlieka su reikalavimais susijusių įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės. Visą tai atliks bylą iš esmės nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta teismas nepriima apelianto pateiktų rašytinių įrodymų, kaip neturinčių teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pateikė VĮ Registrų centras gyventojų registro pažymas apie asmens duomenis, patalpų nuomos sutartį, ikimokyklinio ugdymo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, atsakovės pateiktus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
15. Kauno apygardos teisme 2022 m. sausio 17 d. ieškovas pateikė prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo, kuriuo prašoma prie atskirojo skundo prijungti (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį; antstolio 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą; ieškovo 2021 m. lapkričio 24 d. prašymą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą; vaikų gimimo liudijimų kopijas, Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) konsultacinę išvadą; Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. pranešimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, bei atsižvelgdamas į tai, kad spręsdamas civilinės bylos teismingumo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nepriima apelianto pateiktų naujų rašytinių įrodymų, kaip neturinčių teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad ieškovas byloje atstovaujamas advokato, t. y. profesionalaus teisininko, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jam žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas. Iš prašomų prijungti rašytinų įrodymų datų matyti, kad jie apeliacinės instancijos teismui galėjo būti pateikti anksčiau. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuotina, jog šalis pateikusi prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo dieną prieš teismo posėdį, pažeidžia CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui, pagrįstumo ir teisėtumo.
17. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą ir užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis). CPK 34 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada jau priimtą nagrinėti kaip teismingą tam teismui bylą, teismas gali perduoti nagrinėti kitam teismui.
18. CPK 29 straipsnis nustato bendrą taisyklę, jog ieškiniai yra pareiškiami teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Remiantis CPK 401 straipsniu, bylas dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėja vieno ar abiejų tėvų, kurių valdžią siekiama apriboti, arba vaiko gyvenamosios vietos teismas (CPK 401 straipsnio 1 dalis), arba vieno iš vaiko tėvų ar globėjo (rūpintojo), su kuriuo gyvena vaikai, ieškinys gali būti paduotas ieškovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui (CPK 401 straipsnio 2 dalis).
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.16 straipsnyje nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta.
20. Nagrinėjamu atveju ieškinyje buvo nurodyta, kad atsakovės gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Teisme 2021 m. spalio 15 d. buvo gautas VTAT (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 15 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, jog I. K. kartu su mažamečiais vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes apie atsakovės gyvenamąją vietą pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi bylą nagrinėti perdavė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi nurodo, jog nebuvo pagrindo bylą perduoti kitam apylinkės teismui, nes ieškovo ir nepilnamečių vaikų M. L., (duomenys neskelbtini), bei C. L., (duomenys neskelbtini), faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta nuo pat vaikų gimimo, taip pat ir ieškinio pateikimo metu yra adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė gyvenamąją vietą pakeitė ieškovui nepranešusi. Nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog (duomenys neskelbtini) yra atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta. Be to, byla ekonomiškiau ir operatyviau bus išnagrinėta ne laikinoje atsakovės gyvenamojoje vietoje, kuri greitu laiku gali pasikeisti, o ieškovo ir jo vaikų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Su šiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
21. Ieškovas K. L. ieškinį atsakovei I. K. pareiškė pagal atsakovės paskutinę žinomą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Ieškinys teismui pateiktas 2021 m. rugsėjo 21 d. Byloje 2021 m. spalio 5 d. ieškovas pateikė prašymą (reg. Nr. DOK-32987) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kartu su prašymu ieškovas pateikė VTAT 2021 m rugsėjo 21 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) į jo 2021 m. rugsėjo 17 d. skundą. Minėtame atsakyme nurodyta, jog 2021 m. rugsėjo 17 d. gavus K. L. skundą dėl nepilnamečių vaikų teisių pažeidimo ir skyriaus darbuotojams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, jog vaikų motina I. K. su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). K. L. informuotas, jog jo skundas perduotas nagrinėti (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui, pagal vaikų gyvenamąją vietą. Teisme 2021 m. spalio 15 d. gautas VTAT (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 15 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, jog I. K. kartu su mažamečiais vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pateikė Lietuvos Respublikos gyventojų registro pažymas apie asmens duomenis, iš kurių matyti, kad jos gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota nuo (duomenys neskelbtini). Taip pat pateiktos 2021 m. rugpjūčio 31 d. ikimokyklinio ugdymo sutartys, patvirtinančios, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra priimti į (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį-darželį. Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) patalpų nuomos sutartis). Nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) (išrašas apie asmens darbovietę, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Be to, iš 2021 m. lapkričio 4 d. byloje pateikto VTAT (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nepilnamečių M. L. ir C. L.“ (reg. Nr. DOK- 36849) matyti, kad motinai I. K. nuo (duomenys neskelbtini) taikomas atvejo vadybos procesas (duomenys neskelbtini) paramos šeimai centre (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Remiantis duomenimis darytina išvada, kad ieškinio pateikimo metu 2021 m. rugsėjo 21 d. atsakovės faktinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog atsakovės faktinė gyvenamoji vieta yra pasikeitusi, nėra. Kartu su atsakove gyvena šalių nepilnamečiai vaikai. Atskirojo skundo argumentai apie šalių nepilnamečių vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą neįrodo, jog šalių nepilnamečiai vaikai faktiškai gyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
22. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, bei į tai, jog ieškovas K. L. ieškinį atsakovei I. K. pareiškė pagal atsakovės paskutinę žinomą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), o iškėlus civilinę bylą Alytaus apylinkės teisme paaiškėjo, kad faktinė atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), byla pagrįstai perduota (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
23. Alytaus apylinkės teismo skundžiama 2021 m. spalio 19 d. nutartimi byla perduota nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. teismui konstatavus, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme pagal atsakovės buvimo vietą. Pažymėtina, kad CPK 401 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta specialioji teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškiniai dėl tėvų valdžios apribojimo pareiškiami arba pagal vieno (abiejų tėvų), kurių valdžią siekiama apriboti, arba pagal vaiko gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, kurios faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, turėjo vadovautis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog byla iškelta pažeidžiant teismingumo taisykles, netaikytinos CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatos. Be to, bylos nagrinėjimas iš esmės nėra pradėtas, todėl bylos perdavimas nagrinėti kitam teismui nepažeidžia CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų.
24. Nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad vienas iš ieškovo reikalavimų yra priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl, net ir pasikeitus atsakovės gyvenamajai vietai ieškovas gali reikšti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 4 dalis).
25. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. nurodyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Alternatyvųjį teritorinį teismingumą lemia pareikšto ieškinio dalykas. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ieškovas siekia laikinai apriboti motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, šalių gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo laikytinas išvestiniu reikalavimu. Tik išnagrinėjus klausimus dėl pagrindinių reikalavimų bus galima išspręsti išvestinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, netaikytinos CPK 30 straipsnio 4 dalies normos.
26. Dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo priimtos savo žinion bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Apibendrinant tai, kas nurodyta, pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą atskirai neatlyginamos, o jas paskirsto teismas priimdamas byloje galutinį sprendimą atsižvelgdamas į principą „pralaimėjęs moka“.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rasa Urbanavičiūtė