Civilinė byla Nr. 3K-3-628/2006
Procesinio sprendimo kategorija
78.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio ir Janinos Stripeikienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 4 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal A. B. ieškinį atsakovei V. U. (ankstesnė pavardė – B.) dėl išlaikymo dydžio pakeitimo; tretysis asmuo – Šalčininkų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu nustatytą jo ir atsakovės V. B. nepilnametei dukteriai M. B., gim. (duomenys neskelbtini), teikiamo išlaikymo sumą iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šios pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad minėtu teismo sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo teikti išlaikymą dukteriai po 200 eurų kas mėnesį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki jos pilnametystės. Ieškovas teigia, kad nuo 2005 m. jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Jis gyvena Didžiojoje Britanijoje, Londone. 2005 m. sausio – kovo mėnesiais jis negalėjo susirasti darbo, o suradus mėnesio vidutinės pajamos gerokai sumažėjo – jis gauna ne daugiau kaip 1200 svarų sterlingų per mėnesį. Ieškovo išlaidos būstui ir kitiems būtiniems poreikiams yra 1158 svarai sterlingų per mėnesį. Ieškovas teigia, kad dėl pasunkėjusios finansinės padėties jis nebegali teikti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarto išlaikymo dukteriai, o su atsakove dėl išlaikymo dydžio sumažinimo susitarti nepavyksta.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2006 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti esminį ieškovo turtinės padėties pasikeitimą, nes įrodymai apie pajamų sumažėjimą pateikti už labai trumpą laikotarpį, be to, gautos pajamos viršija nurodomą 1200 svarų sterlingų sumą per mėnesį. Teismas, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių bei interesų apsaugos principu, sprendė, kad bet kokios abejonės dėl ieškovo turtinės padėties turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, todėl nėra pagrindo mažinti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo sumą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad tuo atveju, kai šalys vaiko išlaikymo klausimus išsprendžia susitarimu, preziumuojama, jog šalys įvertino vaiko poreikius ir kiekvieno iš tėvų indėlį juos tenkinant. Dėl šios priežasties teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, nebeturi iš naujo tirti vaiko poreikių klausimo. Tokiu atveju svarstoma, ar iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kolegija konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė – nuo 2005 m. jo pajamos nėra nuolatinės, be to, sumažėjo, tačiau sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks ieškovo turtinės padėties pasikeitimas negali būti pripažįstamas esminiu. Duomenys apie pajamų sumažėjimą pateikti už pernelyg trumpą laikotarpį, kad būtų galima konstatuoti, jog pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio ir laikyti jį esminiu. Įvertinęs ieškovo nurodytas pajamas ir pragyvenimo išlaidas, teismas padarė išvadą, kad jis tikrai turėjo galimybę 200 eurų sumą skirti dukteriai išlaikyti. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų apie pajamų kitimą po ieškinio pareiškimo ir neįrodė savo įsidarbinimo galimybių bei gaunamų pajamų dydžio realaus sumažėjimo, taip pat neįrodė pragyvenimo išlaidų dydžio.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas A. B. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 4 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 20 d. nutartį bei priimti naują sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuo 2005 m. pradžios gerokai sumažėjo ieškovo pajamos. Kolegija nepagrįstai plečiamai aiškino CK 3.201 straipsnio nuostatas, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad duomenys apie pajamų sumažėjimą pateikti už pernelyg trumpą laikotarpį, todėl negalima konstatuoti, jog turtinės padėties pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio ir laikyti jį esminiu. Įstatymas nenustato laikotarpio, kurį trunkantis turtinės padėties pablogėjimas laikytinas esminiu ir nuolatinio pobūdžio. Teismas privalėjo vertinti ieškovo turtinę padėtį iki ieškinio padavimo momento.
2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepagrįstai nurodė, kad tuo atveju, kai šalys dėl vaiko išlaikymo susitarė, teismas, spręsdamas sutarto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, nebeturi iš naujo tirti vaiko poreikių klausimo, nes šalys jau įvertino vaiko poreikius ir tėvų indėlį juos tenkinant. Tokia teismo išvada neatitinka CK 3.192 straipsnio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 8 punkto nuostatų, įtvirtinančių, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai. Pažeisdamas šias nuostatas, teismas netyrė atsakovės turtinės padėties ir vaiko poreikių.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė V. U. prašo skundą atmesti. Atsakovė savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Teismai pagrįstai nekonstatavo ieškovo materialinės padėties esminio pablogėjimo ir netenkino jo reikalavimo sumažinti išlaikymo dydį.
2. Teismai neturėjo pagrindo tirti vaiko poreikių, nes tai padarė šalys, sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią tvirtindamas, teismas nenustatė jos sąlygų prieštaravimų įstatymui. Išlaikymas turi užtikrinti ne tik minimalių vaiko poreikių tenkinimą. Esant objektyviai galimybei teikti išlaikymą, kuris užtikrintų visas vaikui vystytis būtinas sąlygas, jis turi būti teikiamas. Orientacinis kriterijus nustatant išlaikymo dydį gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta vieno mėnesio minimali alga, iš esmės atitinkanti 200 eurų sumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovas įsipareigojo dukteriai teikti išlaikymą po 200 eurų kas mėnesį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki jos pilnametystės. 2004 m. liepos – gruodžio mėnesiais ieškovo vidutinės pajamos atskaičius mokesčius viršijo 2000 svarų sterlingų. 2005 m. jo deklaruotos pajamos nėra nuolatinės (sausio, kovo ir birželio mėnesiais pajamų nedeklaruota). 2005 metų vasario, balandžio ir gegužės mėnesiais gauta atitinkamai 1567,75, 492 ir 2276,32 svarų sterlingų. Dabartinis oficialus valiutų kursas – 1 svaras sterlingų – 5,12 Lt; 1 euras – 3,45 Lt.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, turimas santaupas ir kt.), būtinas išlaidas. Iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų kreipiasi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra ne bet koks, o esminis jo turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti priteistą išlaikymą sumažėjimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai. Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Kolegija, atsižvelgdama į vaiko interesų prioritetą, konstatuoja, kad, sprendžiant, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006).
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas dirba Didžiojoje Britanijoje. Jo deklaruotos gaunamos pajamos yra nepastovaus dydžio. Per mėnesį gaunamų pajamų dydis kito: daugiausia gauta 2004 m. rugsėjo mėn. – 5005,18 svarų sterlingų atskaičius mokesčius, mažiausiai – 2004 m. rugpjūčio mėn. – 483,80 svarų sterlingų. Esant pajamų svyravimams, reikia nustatyti vidutines pajamas, pagal kurių dydį spręstina apie asmens galimybes teikti tam tikrą išlaikymą. Kadangi svyravimai dideli, siekiant tiksliau nustatyti vidutines pajamas, jos turi būti skaičiuojamos per pakankamai ilgą laikotarpį, pavyzdžiui, per metus. Ieškovas kreipdamasis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo iki 250 Lt kas mėnesį nurodė, kad nuo 2005 m. jo gaunamos pajamos gerokai sumažėjo – jos neviršija 1200 svarų sterlingų per mėnesį. Teismai nustatė, kad vasario ir gegužės mėnesiais ieškovo deklaruotos pajamos viršijo nurodomą sumą, tačiau tris mėnesius ieškovas visiškai nedeklaravo pajamų. Ieškovo pajamoms esant nepastovioms, teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad duomenys apie pajamų sumažėjimą pateikti už pernelyg trumpą laikotarpį, todėl negalima konstatuoti esminio ieškovo turtinės padėties pablogėjimo. Atsižvelgiant į šalių dukters teises ir interesus, įvertinant tai, kad išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Ieškovo pajamoms kintant kiekvieną mėnesį, vaiko išlaikymo dydis negali būti taip pat dažnai keičiamas, todėl ieškovas privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti bei užtikrinti išlaikymo stabilumą. Byloje nustatyta, kad nuo 2004 m. liepos iki 2005 m. birželio ieškovas iš viso deklaravo 18 312,50 svarų sterlingų pajamų atskaičius mokesčius, t. y. vidutiniškai 1526 svarus sterlingų (7813 Lt) per mėnesį. Teismai, įvertinę pateiktus duomenis apie ieškovo pajamas, padarė pagrįstą išvadą, kad jis turėjo galimybę iš gaunamų pajamų dukteriai išlaikyti kas mėnesį skirti 200 eurų (690 Lt) sumą. Teismai taip pat pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas neįrodė ne tik jo įsidarbinimo galimybių bei gaunamų pajamų dydžio realaus sumažėjimo, bet ir apskaičiuoto savo pragyvenimo išlaidų dydžio.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad materialinės teisės normų (CK 3.192, 3.201 straipsniai) nuostatų neatitinka apeliacinės instancijos teismo argumentas, jog šalims vaiko išlaikymo klausimus išsprendus susitarimu, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, iš naujo nereikia tirti vaiko poreikių klausimo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis turi būti nustatinėjama kiekvieną kartą sprendžiant išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo klausimą. Tik nustačius šiuos reikšmingus duomenis, galima nustatyti proporcingumo principą atitinkantį išlaikymo dydį. Ši teismo klaida neturi įtakos šioje byloje priimto teismo sprendimo pagrįstumui. Kadangi ieškovas neįrodė pragyvenimo išlaidų dydžio, kartu – esminio turtinės padėties pablogėjimo, net ir nustačius vaiko poreikius ir jo motinos turtinę padėtį, nesant pakankamai duomenų apie tėvo turtinės padėties pasikeitimą, nėra pagrindo spręsti, kokio dydžio išlaikymas atitiktų proporcingumo principą.
Kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme įtvirtinto pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Aloyzas Marčiulionis
Janina Stripeikienė