Administracinė byla Nr. A-2165-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01491-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja A. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. BRK-6819 (12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“; 2) panaikinti NMA 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. BRK-10011 (12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“; 3) panaikinti Agentūros 2016 m. kovo 9 d. raštą Nr. BRK-1176; 4) įpareigoti NMA iš naujo įvertinti pareiškėjos 2015 m. balandžio 15 d. pateiktą mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (Nr. 2IM-KP-12-1-011136-MP002) (toliau – ir mokėjimo prašymas Nr. 1); 5) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 3 d. pateiktą mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (Nr. 2IM-KP-12-1-011136-MP003) (toliau – ir mokėjimo prašymas Nr. 2).

Pareiškėja paaiškino, kad ji 2012 m. liepos 26 d. atsakovui pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Paraiška), 2014 m. gruodžio 11 d. pasirašė paramos sutartį Nr. 2IM-KP-12-1-011136-PR001 (toliau – ir Sutartis). Pareiškėja nurodė, kad atsakovas, gavęs pareiškėjos mokėjimo prašymus Nr. 1 ir Nr. 2, atliko užsakomąsias išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizes ir remdamasis šių ekspertizių rezultatais, priėmė skundžiamus sprendimus dėl paramos skyrimo iš dalies, nes dalį išlaidų pripažino netinkamomis finansuoti. Po Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nurodymo Agentūra pakartotinai įvertino pareiškėjos mokėjimo prašymus Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau dėl jų priimtų sprendimų nepakeitė.

Pareiškėjos teigimu, atsakovas remiasi įstatymų nustatytą tvarką pažeidžiant atliktomis, neteisėtomis ir niekinėmis užsakomosiomis išlaidų skaičiuojamosiomis kainų ekspertizėmis, kurioms taikomi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – ir TVVPĮ) nustatyti reikalavimai. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Civitta“ neturi teisės atlikti turto vertinimą, todėl neturėjo teisės atlikti ir ginčijamų ekspertizių. UAB „Civitta“ parengtos ekspertinio konsultavimo ataskaitos neatitinka TVVPĮ ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), nustatytų reikalavimų, todėl atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, neturėjo pagrindo jomis vadovautis. UAB „Civitta“ parengtos ekspertinio konsultavimo ataskaitos ir jose daromos išvados yra nepagrįstos, tačiau pareiškėjos galimybės tai patvirtinti yra ribotos, nes atsakovas nepateikė ataskaitose daromų išvadų pagrindimo, turto vertės skaičiavimų.

Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, nepagrįstai rėmėsi ekspertinio konsultavimo ataskaitose nurodytomis vidutinėmis rinkos kainomis, nors pagal Administravimo taisyklių 197.1.8 punktą teisiškai reikšminga turėtų būti didžiausia rinkos kaina. Atsakovas nepagrįstai remiasi tuo, kad pareiškėjai gali būti atlyginama tik mažiausia projektui įgyvendinti reikalingos paramos suma, nes tai nėra įtvirtinta teisės aktuose. Turi būti atlyginamos tinkamos finansuoti išlaidos, jeigu išlaidos projektui įgyvendinti nėra būtinos (netinkamos finansuoti), jos nekompensuojamos. Tuo atveju, kai kainos yra nepagrįstai didelės, atsakovas privalo atlikti užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, skirtą nustatyti, ar patirtos išlaidos yra būtinos. Deklaracija, kad prašoma suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma, reiškia tai, jog prašoma finansuoti suma nėra nepagrįstai padidinta, patirtos išlaidos neviršija didžiausių rinkos kainų.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma. Ekspertai, išnagrinėję pirkimo dokumentus ir atlikę patikrą projekto įgyvendinimo vietoje, nustatė realią daiktų rinkos vertę, kuri buvo mažesnė už pareiškėjos nurodytą investicijų vertę, todėl pareiškėjai buvo skirta tik dalis prašytos paramos, kuri atitiko rinkos vertę. Iš pareiškėjos paaiškinimų galima spręsti, kad ji pripažįsta, jog investicijų kaštai išaugo dėl objektyvių priežasčių (oro sąlygų, trumpo darbų atlikimo termino), tačiau pareiškėja, organizuodama pirkimus apklausos būdu, savo nuožiūra pasirinko apklausiamus potencialius tiekėjus, o tai lemia didesnę pirkimų organizatoriaus atsakomybę juos rinktis objektyviai. Pareiškėja nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų dėl mokėjimo prašyme Nr. 2 nurodytų kainų pagrįstumo, nors jai tenka pareiga pateikti skundą pagrindžiančius įrodymus.

Atsakovas pažymėjo, kad jis gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus, jeigu kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių, paslaugų ar darbų kainų, kurie atlieka užsakomąją kainų ekspertizę (rinkos kainų analizę), tačiau ne turto vertinimą, kaip teigia pareiškėja. Šiems rinkos kainų vertintojams ir jų ekspertizėms turto vertinimą reglamentuojantys teisės aktai nėra taikomi. UAB „Civitta“ yra NMA pasirinkti nepriklausomi ekspertai, kaip jie turi būti suprantami pagal Administravimo taisykles.

Atsakovo teigimu, pareiškėja yra praleidusi terminą skųsti NMA 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. BRK-6819(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, o Agentūros 2016 m. kovo 9 d. raštas Nr. BRK-1176 yra informacinio pobūdžio, todėl jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu pareiškėjos A. S. skundą atmetė.

Dėl Agentūros 2015 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. BRK-6819 (12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ teismas nurodė, kad Agentūra, vertindama mokėjimo prašymą Nr. 1, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu buvo išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. liepos 26 d. Agentūrai pateikto projekto Nr. 2IM-KU-12-1-011391-PR001 „Stovyklavietės įkūrimas Drąsių kaime esančiame miške“ (toliau – ir Projektas) pirkimo dokumentai ir 2015 m. gegužės 4 d. patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VU-0742581 priedai (fotofiksacijos) bei projekto įgyvendinimo vietoje ekspertų surinkti faktiniai duomenys. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės metu nustatyta, jog dalies pirkimo dokumentuose nurodytų investicijų (suolų (27 vnt.), šiukšlių dėžių (15 vnt.), lauko tualetų (4 vnt.) ir persirengimo kabinų (2 vnt.)) rinkos vertė yra mažesnė už pareiškėjos investicijas, o pavėsinių (6 vnt.), stalų (7 vnt.) ir vietovės žemėlapių (2 vnt.) investicijų išlaidų vertė neviršija rinkos kainos, todėl rinkos vertę viršijanti suma pripažinta netinkama kompensuoti paramos suma. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija, VAGK), išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 3R-390(AG-287/01-2015), kurio pareiškėja teismui neskundė, bylos dalį dėl NMA 2015 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. BRK-6819(12.4.) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ panaikinimo nutraukė, nurodydama, jog yra praleistas terminas skundui paduoti. Teismas konstatavo, kad šis įsiteisėjęs Komisijos sprendimas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjant šią administracinę bylą, todėl atmetė pareiškėjos skundo reikalavimus panaikinti Agentūros 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. BRK-6819(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir įpareigoti NMA iš naujo įvertinti pareiškėjos mokėjimo prašymą Nr. 1.

Dėl NMA 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. BRK-10011(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir 2016 m. kovo 9 d. rašto Nr. BRK-1176 „Dėl informacijos pateikimo“ teismas nustatė, kad pareiškėjai pagal mokėjimo prašymą Nr. 2 nebuvo suteikta 17 452,51 Eur paramos suma. Teismo vertinimu, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 21.1 punktu ir Administravimo taisyklių 3 punktu gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma, nes Paraiškos deklaracijoje pareiškėja patvirtino, kad prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma (pareiškėjos deklaracijos 6 p.). Agentūra, tikrindama mokėjimo prašyme Nr. 2 nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir pagal surinkus faktinius duomenis buvo nustatyta, kad medinių atrakcionų (4 vnt.), apžvalgos aikštelės (1 vnt.), nardymo liepto (2 vnt.), liepto (1 vnt.), rodyklių (11 vnt.), rekreacinių pažintinių (medinių) takų (330 kv. m), rinkos vertė yra mažesnė už pareiškėjos deklaruojamą sumą, t. y. pareiškėjos investicijos viršijo rinkos kainas. Teismas darė išvadą, kad atsižvelgusi į tai ir vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.8 punktu bei Įgyvendinimo taisyklių 21.1, 110 ir 111.4 punktais, NMA 19 391,68 Eur išlaidas pagrįstai pripažino netinkamomis finansuoti, nes mokėjimo prašyme Nr. 2 deklaruotos išlaidos yra labai didelės tokioms investicijoms atlikti.

Atsakydamas į pareiškėjos argumentus, kad UAB „Civitta“ ataskaitos yra neteisėtos ir niekinės, kad joms turėtų būti taikomas TVVPĮ, kad UAB „Civitta“ neturi teisės atlikti turto vertinimo, teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pasitelkti nepriklausomi ekspertai Agentūros prašymu atlieka užsakomąją kainų ekspertizę (rinkos kainų analizę), bet ne turto vertinimą, todėl jiems netaikomi išskirtiniai specifiniai kvalifikacijos reikalavimai, kurie taikomi turto vertintojams. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėja iš esmės nesutinka su UAB „Civitta“ išvadomis, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių ekspertų ataskaitoje pateiktas išvadas, nepateikė, nors tokia galimybė jai buvo suteikta. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti paaiškinimai ir dokumentai negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiantys jos atliktų investicijų atitiktį rinkos kainoms ir kartu paneigiantys ekspertinio konsultavimo ataskaitoje padarytas išvadas dėl įsigytų darbų / prekių kainų.

Teismas pažymėjo, kad tai, jog Didžiausių įkainių taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150, nustato maksimalius įkainius kiekvienos rūšies objektams įsigyti, dar nesuteikia pareiškėjai teisės tikėtis, kad ji gaus visą šiose taisyklėse nurodytą sumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Agentūros pasamdyti ekspertai nuvyko į vietą, įvertino atliktas investicijas ir pateikė savo nepriklausomą išvadą (sąmatą), jog rinkos kainomis tokias pat investicijas galima padaryti pigiau.

Teismas sprendė, kad Agentūra pagrįstai kompensavo tik vidutines rinkos kainas (Administravimo taisyklių 197.3.15 p.), nes pareiškėja neįrodė deklaruotų investicijų kainų pagrįstumo, t. y. Agentūros 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. BRK-10011 (12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas darė išvadą, kad Agentūra, pakartotinai įvertinusi pareiškėjos mokėjimo prašymus Nr. 1 ir Nr. 2, 2016 m. kovo 9 d. raštu Nr. BRK-1176 pagrįstai nusprendė anksčiau priimtus NMA sprendimus palikti nepakeistus.

Teismo vertinimu, šiuo atveju Agentūra atliko jai teisės aktuose pavestas funkcijas, surinko visus reikšmingus duomenis ir juos teisingai įvertino. Atsižvelgęs į tai, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, teismas netenkino išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti mokėjimo prašymą Nr. 2.

III.

Pareiškėja A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti iš dalies: panaikinti Agentūros 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. BRK-10011(12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, 2016 m. kovo 9 d. raštą Nr. BRK-1176 ir įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti mokėjimo prašymą Nr. 2.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiami NMA sprendimai pagrįsti išskirtinai UAB „Civitta“ ataskaita, kuri nebuvo pateikta pareiškėjai kartu su ginčijamais sprendimais, o buvo pateikta tik teismui, nors pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį administraciniame akte turi būti išdėstomos visos išsamios faktinės aplinkybės ir pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo apribotos pareiškėjos galimybės ginti savo teises teisme, o atsakovo sprendimai nėra pagrįsti ir teisėti. UAB „Civitta“ ataskaita nėra pagrįsta, be to, ji nėra teisėta priemonė įrodyti kitas projekto priemonių įgyvendinimo išlaidų kainas, nei yra nurodžiusi pareiškėja.

2. Neaišku, ar teismas, sprendime nurodydamas, kad UAB „Civitta“ atliko „užsakomąją kainų ekspertizę“, „rinkos kainų analizę“, tinkamai įvertino ekspertizės objektą ir tokiai ekspertizei (ekspertų kvalifikacijai ir atlikimo metodikai) keliamus reikalavimus, kurie susiję su atliktos ekspertizės teisėtumu ir pagrįstumu. Tiek pagal Administravimo taisykles, tiek pagal bylos nagrinėjimo dalyką ekspertizės objektu turėtų būti projekto priemonių (statinių, prekių, paslaugų, darbų) įgyvendinimo išlaidų kaina. Tik Administravimo taisyklių 5.10 punktas nustato reikalavimus ekspertams ir ekspertizės atlikimo metodikai. UAB „Civitta“ ataskaitoje nėra duomenų apie konkrečius ekspertus, jų profesinę kvalifikaciją, ekspertinio darbo stažą. Šie duomenys yra svarbūs pagrįsti ataskaitos teisėtumą, tačiau teismas to netikrino ir nevertino.

3. Teismas nevertino UAB „Civitta“ ataskaitos turinio ir pagrįstumo, joje nurodomų ekspertizės atlikimo metodikų (rekomendacijų) ir ataskaitos turinio neatitikimo metodikoms. UAB „Civitta“ ekspertizė yra su trūkumais: ataskaitoje nėra pagrindžiama, kodėl taikomas tik palyginamasis metodas ir kodėl tik kai kurioms investicijoms; su ataskaita nepateiktas lyginamojo metodo taikymo pagrindimas (nurodomi trys komerciniai pasiūlymai, tačiau neaišku, kokios specifikacijos pateiktos, t. y. ar įtraukta į specifikaciją vieta, atstumas, gamtinės privažiavimo ir darbo sąlygos, terminai, medžiagiškumas, apdorojimas, penkerių metų gaminiams garantija ir kitos svarbios pareiškėjos paaiškinimuose, procesiniuose dokumentuose ir liudytojo parodymuose nurodytos aplinkybės); ataskaitoje nurodomos tik dvi vertinamos aplinkybės (vietos ir laiko), nors jų egzistuoja daugiau, be to, ir tie du nurodyti kriterijai detaliau nepagrindžiami; nepateikiamos taikytos kainų apskaičiavimo formulės (atlikti skaičiavimai) pagal nurodytus du (vietos ir laiko) kriterijus bei neatsižvelgta į kitas nurodytas aplinkybes (darbų atlikimo terminus, gamtines ir oro sąlygas, projekto įgyvendinimo vietą, privažiavimą, penkerių metų gaminių garantiją, medžiagiškumą ir kt.); jokiais skaičiavimais nepagrindžiamos statybos rangos būdu sukuriamų investicijų (projekto priemonių) kainos; nevertintos aplinkybės, lemiančios statybos rangos būdu sukuriamų investicijų (projekto priemonių) kainas konkrečiam objektui.

4. Pagal Administravimo taisyklių 197.1.8 punktą ekspertizės ataskaitoje privaloma pagrįsti nustatytas kainas atsižvelgiant į visas projekto priemonių išlaidų kainą sudarančias aplinkybes, o ne tik į teorinę jos prielaidą, kadangi kainos dydį, neviršijusį didžiausio galimo dydžio, pareiškėja argumentavo objektyviomis jį lėmusiomis aplinkybėmis, kurios UAB „Civitta“ specialisto nebuvo vertinamos.

5. Teismas, priimdamas sprendimą, ne tik netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, tačiau taip pat pažeidė proceso teisės normas ir pareiškėjos teises, nes sprendime nėra įvertinti pareiškėjos 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 18 d. rašytiniai paaiškinimai, pateikti atsakovui, ir apklausto liudytojo parodymai. Be to, teismas, vadovaudamas procesui, ginčo šalims nepasiūlė pateikti prašymą skirti teismo ekspertizę, kuri nustatytų Projekto priemonių įgyvendinimo (investicijų) išlaidų kainas. Dėl to ekspertizė turėtų būti skiriama apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas paaiškina, kad Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 ir 5.10 punktais, turi teisę kreiptis į ekspertus dėl užsakomosios išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizės atlikimo, jeigu NMA kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų. UAB „Civitta“ atitiko atviro konkurso sąlygų apraše nustatytus kvalifikacinius reikalavimus dėl ekspertų kompetencijos ir išsilavinimo, todėl Agentūra neabejoja ekspertų, kurie neturi jokio suinteresuotumo ir investicijų rinkos kainas apskaičiuoja nešališkai ir objektyviai, kompetencija. UAB „Civitta“ nurodė, kad pareiškėjos deklaruotų investicijų kainos neatitinka vidutinių rinkos kainų. Agentūra suteikė galimybę pareiškėjai pateikti papildomą informaciją dėl nustatytų neatitikimų, tačiau ji jokių duomenų, išskyrus savo subjektyvius paaiškinimus, nepateikė. Pareiškėja ir teismui nėra pateikusi jos investicijų rinkos kainas patvirtinančių dokumentų. Pirkimo dokumentai įrodo, kad pareiškėja įsigijo investicijas, tačiau jie neįrodo, jog kainos buvo realios ir objektyvios.

Atsakovas pažymi, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiškėja turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, tačiau ji neįrodė, kad mokėjimo prašyme Nr. 2 deklaruotos investicijos atitiko vidutinę rinkos vertę. Pareiškėja, organizuodama pirkimus apklausos būdu, savo nuožiūra pasirinko apklausiamus potencialius tiekėjus, todėl pareiškėja privalėjo stengtis, kad atliktos apklausos procedūros būtų atliktos skaidriai, jog Agentūrai nekiltų jokių abejonių dėl pirkimų objekto kainos.

Atsakovo teigimu, pareiškėjos išlaidų, patirtų įsigyjant projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija rinkos kainą, negali būti laikoma būtinomis išlaidomis projektui įgyvendinti, taip pat tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Todėl gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad prašyti teismo atlikti teismo ekspertizę yra ginčo šalių teisė, kuria pareiškėja nepasinaudojo, todėl teismas neturėjo pareigos jos skirti, nes rašytinių įrodymų, žodinių paaiškinimų pakako teismo sprendimui priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis.

Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos A. S. apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Šioje byloje pareiškėja prašė panaikinti atsakovo Agentūros 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. BRK-6819 (12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“; 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. BRK-10011 (12.4) „Dėl paramos skyrimo iš dalies“; 2016 m. kovo 9 d. raštą Nr. BRK-1176; įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos 2015 m. balandžio 15 d. ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. pateiktus mokėjimo prašymus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Pirmosios instancijos teismas netenkino šių skundo reikalavimų.

Iš pareiškėjos apeliacinio skundo turinio ir jame suformuluotų reikalavimų matyti, kad pareiškėja skundžia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkinti pareiškėjos skundo reikalavimai: panaikinti Agentūros 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. BRK-10011 (12.4), 2016 m. kovo 9 d. raštą Nr. BRK-1176 ir įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti 2015 m. rugpjūčio 3 d. pateiktą mokėjimo prašymą. Atsižvelgdama į šias pareiškėjos nustatytas apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija nagrinėja ir tikrina pirmosios instancijos teismo išvados dėl minėtų reikalavimų netenkinimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėja Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KU-12-1-011391-MP003, pirkimo dokumentus, kuriuose buvo nurodytos šios investicijos: mediniai atrakcionai (4 vnt.) – 4 600 Eur be PVM, apžvalgos aikštelė (1 vnt.) – 4 300 Eur, nardymo lieptas (2 vnt. po 10 kv. m) – 2 850 Eur, lieptas (35 kv. m) (1 vnt.) – 5 000 Eur, rodyklės (11 vnt.) – 3 080 Eur, rekreaciniai (pažintiniai) mediniai takai (330 kv. m) – 13 860 Eur, skulptūros (7 vnt.) – 9 800 Eur, medinės skulptūros (3 vnt.) – 4 200 Eur. Agentūra, tikrindama pareiškėjos nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 bei 5.10 punktais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, nes kilo įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių, paslaugų, darbų kainų.

Ekspertinę konsultaciją Agentūrai suteikė UAB „Civitta“ (su šia įmone Agentūra yra pasirašiusi 2015 m. rugsėjo 17 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. VPS9-33), kuri išnagrinėjo pirkimo dokumentus ir atliko patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje bei nustatė, kad medinių atrakcionų (4 vnt.) rinkos vertė yra 3 381,51 Eur; apžvalgos aikštelės (1 vnt.) rinkos vertė yra 1 333,10 Eur; nardymo liepto (2 vnt.) rinkos vertė yra 2 507,59 Eur; liepto (1 vnt.) rinkos vertė yra 3 778,60 Eur; rodyklių (11 vnt.) rinkos vertė yra 1 551,49 Eur; rekreacinių pažintinių (medinių) takų (330 kv. m) rinkos vertė yra 15 606,03 Eur (kainos nurodytos neįskaitant PVM).

Agentūra, remdamasi šiomis UAB „Civitta“ konsultacinėmis išvadomis dėl pareiškėjos nurodytų investicijų išlaidų vertės atitikimo vidutinei rinkos vertei, konstatavo, kad pareiškėjai turi būti suteikiama 37 942,49 Eur paramos suma vietoj jos prašytos 55 395 Eur paramos sumos (nesuteikta 17 452,51 Eur paramos suma atsižvelgiant į 90 proc. Paramos intensyvumą) (žr. Agentūros 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. BRK-10011 (12.4)).

Pareiškėja skunde ginčijo Agentūros 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. BRK-10011 (12.4) ir prašė jį panaikinti, nes laikėsi pozicijos, kad visos jos nurodytos ir patirtos išlaidos turi būti jai kompensuotos, nes šios išlaidos buvo būtinos ir nėra nepagrįstai didelės, nei Administravimo taisyklėse, nei Įgyvendinimo taisyklėse nėra nustatytas reikalavimas, jog kompensuojama tik objektyviai mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma. Iš pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad esminė pareiškėjos nesutikimo su Agentūros 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. BRK-10011 (12.4) priežastis buvo ta, kad Agentūra nepagrįstai rėmėsi įstatymų nustatytą tvarką pažeidžiant atlikta, neteisėta ir niekine užsakomąja išlaidų skaičiuojamąja kainų ekspertize, kurią atliko UAB „Civitta“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes (skundo pagrindas), atsakovo teiktus atsikirtimus, byloje proceso šalių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl netenkintini.

Pareiškėja apeliaciniame skunde ginčija šią išvadą, teigdama, kad jos reikalavimai turėjo būti patenkinti. Taip pat pareiškėja kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo aspektu, kad proceso šalims nebuvo pasiūlyta galimybė skirti teismo ekspertizę, kuri nustatytų Projekto priemonių įgyvendinimo (investicijų) kainas. Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde yra nurodžiusi ir reikalavimus: bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti UAB „Civitta“ specialistus, atlikusius vertinimą, bei išklausyti pareiškėjos (jos atstovų) paaiškinimus. Šie pareiškėjas reikalavimai yra išnagrinėti ir išspręsti (netenkinti) šioje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi.

Teisėjų kolegija, tikrindama minėtos pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Įgyvendinimo taisyklių 110 punktas nustato, jog paramos gavėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas. Įgyvendinimo taisyklių 111.4 punkte nustatyta, kad paramos sumažinimas taikomas, jei paramos gavėjas pažeidžia kitas sutarties sąlygas ir (arba) teisės aktų nuostatas. Administravimo taisyklių 253.13 punkte nurodyta, kad pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas.

Jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad paramos gavėjo atlikto pirkimo prekių, paslaugų ar darbų kaina yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos konkrečios investicijos didžiausios rinkos kainos (Administravimo taisyklių 197.1.8 p.). Administravimo taisyklių 5.10 punktas nustato, jog siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublik?s finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, Agentūra gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo – atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos / įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams – atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).

Taigi Agentūra, remdamasi ekspertų išvadomis, nustato ir įvertina faktus, susijusius su prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, pagrįstumu, o nustačiusi, kad ši kaina nepagrįstai per didelė, ir priimdama galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją, gali vadovautis ekspertizių(-ės) aktuose(-e) pateiktomis ekspertų išvadomis.

Nagrinėjamu atveju Agentūra 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. BRK-10011 (12.4) grindė UAB „Civitta“ atliktos užsakomosios išlaidų skaičiuojamosios kainų ekspertizės išvadomis bei nustatė, kad pareiškėjai turi būti atlyginama tik būtina ir mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma, nes pareiškėja 2012 m. liepos 26 d. Agentūrai pateiktos Paraiškos deklaracijoje patvirtino, kad prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma (deklaracijos 6 p.). Pareiškėjai 2016 m. kovo 9 d. rašte detaliau paaiškintas skirtumas tarp didžiausiųjų įkainių ir rinkos kainų, nurodant, kad patirtos išlaidos dar turi atitikti ir rinkos kainas, nes atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o Agentūra, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamąją kainų ekspertizę, ir vadovaudamasi jos rezultatais priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr. 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017).

Aplinkybė, kad prašoma paramos suma neviršija žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 patvirtintos Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos, savaime nereiškia, kad prašoma paramos suma atitinka rinkos kainą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016).

Nagrinėjamu atveju Agentūra rėmėsi UAB „Civitta“ atlikta užsakomąja išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertize, t. y. pateikta ekspertinio konsultavimo ataskaita, kuri surašyta tam, kad būtų nustatyta, ar pareiškėjos nurodytų investicijų išlaidų vertė atitiko vidutinę rinkos vertę. Teismų praktikoje nėra pripažįstama, kad UAB „Civitta“ negali teikti tokio pobūdžio ekspertinio konsultavimo ataskaitų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-46-502/2016; 2017 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1588-624/2017). Pažymėtina, kad šios bylos dalykas yra ne UAB „Civitta“ pateiktos ekspertinio konsultavimo ataskaitos, kuri šioje byloje yra tik įrodymas, nuginčijimas, o Agentūros sprendimas, kuriame remiantis UAB „Civitta“ pateiktais duomenimis ir išvada, nustatyta, kad pareiškėjos įsigytų darbų / prekių kaina viršija rinkos kainą ir dėl to pareiškėjai bus sumokėta sumažinta paramos suma.

Akcentuotina, kad pareiškėjai buvo pateikta UAB „Civitta“ surašyta ekspertinio konsultavimo ataskaita, kurioje nurodyta, kuo remiantis padarytos išvados, todėl pareiškėja šioje byloje turėjo galimybę teikti įrodymus, kuriais paneigtų ataskaitoje bei Agentūros sprendime nurodytas išvadas dėl pareiškėjos įsigytų darbų / prekių rinkos kainų.

Įvertinus bylos šalių pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus, pripažintina teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrodymų, paneigiančių minėtoje ataskaitoje pateiktas išvadas, pareiškėja pirmosios instancijos teismui nepateikė, nors jai tokia galimybė buvo suteikta, pareiškėjos paaiškinimai ir pateikti dokumentai nepagrindžia jos atliktų investicijų atitikties rinkos kainoms. Apeliaciniame skunde nėra nurodomi įtikinami įrodymai, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad pareiškėja įsigijo darbus / prekes rinkos kainomis. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pareiškėjos 2015 m. spalio 13 d. ir 2015 m. spalio 18 d. rašytų atsakovui paaiškinimų, apklausto liudytojo paaiškinimų dėl Projekto priemonių išlaidų kainos susidarymo vertinimo, tačiau akivaizdu, jog šie paaiškinimai nepatvirtina, kad patirtos išlaidos atitinka rinkos kainas.

Iš pareiškėjos skundo pagrindo (aplinkybių, kuriomis buvo grindžiami skundo reikalavimai), bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja pirmosios instancijos teisme neprašė skirti teismo ekspertizės dėl Projekto priemonių kainų nustatymo, neteikė rašytinių įrodymų, kuriuose būtų specialistų pateikti duomenys apie rinkos kainas, tačiau apeliaciniame skunde prašo skirti teismo ekspertizę. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pirmosios instancijos teismui teiktus argumentus dėl ginčo esmės, įrodymus, kuriais įrodinėjo savo reikalavimų pagrįstumą, t. y. kad nebuvo pateikti įrodymai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas turėjo suabejoti UAB „Civitta“ ekspertinio konsultavimo ataskaitoje ir Agentūros sprendime nurodytomis išvadomis dėl pareiškėjos įsigytų darbų / prekių rinkos kainų, tai, kad pareiškėjai nebuvo užkirstas kelias teikti prašymą dėl ekspertizės skyrimo, netenkina apeliacinio skundo prašymo skirti teismo ekspertizę. Apeliaciniame skunde nėra teisiniais argumentais pagrįstas teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti proceso šalims teikti prašymą skirti ekspertizę, kuri nustatytų Projekto priemonių įgyvendinimo (investicijų) išlaidų kainas, ir dėl to buvo pažeistos pareiškėjos teisės bei nesilaikyta proceso teisė normų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teisme atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas).

Šiuo aspektu primintina, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, atsižvelgdama į aptartas teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, taikant šias nuostatas, neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog atsakovo Agentūros 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. BRK-10011 (12.4) ir 2016 m. kovo 9 d. raštas Nr. BRK-1176 yra teisėti ir pagrįsti bei nėra teisinio pagrindo įpareigoti Agentūrą iš naujo  įvertinti pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 3 d. pateiktą mokėjimo prašymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų, reglamentuojančių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymą ir įrodymų vertinimą, bei laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                   Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė