Civilinė byla Nr. e2-52-844/2022

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00303-2021-8

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.; 2.5.10.5.2.8.; 2.5.39.; 3.2.6.4.

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 10 d.

Visaginas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Janinai Damanskienei, dalyvaujant vertėjai Jolantai Turienei, ieškovo akcinės bendrovės (toliau AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau Ieškovas) atstovei Ingridai Varanavičei (toliau Ieškovo atstovė), atsakovei N. S. (toliau Atsakovė (-as)), trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, dalyvaujančio byloje ieškovo pusėje - uždarosios akcinės bendrovės „Visagino būstas“ (toliau Trečiasis asmuo) atstovui Jurijui Tarasenko (toliau Trečiojo asmens atstovas), viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, atstovaujamo advokato padėjėjos Ingridos Varanavičės, ieškinį atsakovei N. S. dėl turtinės žalos priteisimo, kurioje trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, dalyvaujančiu byloje ieškovo pusėje yra UAB „Visagino būstas“, įmonės kodas 155498117, atstovaujama teisininko Jurijaus Tarasenko.

Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą 

n u s t a t ė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš Atsakovės 510,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovė tiek ieškinyje teismui, tiek ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019-02-21 įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu šis butas Ieškovo buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką Ieškovas vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.

Ieškovas pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. 28 remonto kaina sudaro 550,00 Eur ir išmokėjo draudėjai 510,00 Eur draudimo išmoką (550,00 Eur buto remonto kaina – 40,00 Eur besąlyginė išskaita). Draudimo išmokos apskaičiavimą ir išmokėjimą patvirtinantys dokumentai yra pateikti. Ieškovo apdraustas butas buvo aplietas iš Atsakovui priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), šio buto atsakomybės ribose trūkus vamzdžiui. Šią aplinkybę nustatė UAB „Visagino būstas“.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

Nurodė, jog tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. 

Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. 

Po bylos iškėlimo, įforminto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka, skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Remiantis tuo, kas išdėstyta bei Kasacinio teismo praktika dėl CK 6.263 straipsnio taikymo, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą CK 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1)  nesugebėdamas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos Ieškovo draudėjos turtui, Atsakovas elgėsi nerūpestingai (neteisėtai); 2) dėl vandens pratekėjimo iš Atsakovui priklausančio buto atsirado turtinė žala; 3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis Atsakovo pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi darytina išvada, kad iš Atsakovo turėtų būti priteista Ieškovui 5 proc., dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo atstovė prašo ieškinį patenkinti visiškai.

Atsakovė N. S., teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nesutinka su Ieškovo ieškiniu, nes jos buto sandėliuke esantis vamzdis, per kurį bėgo vanduo į žemiau esantį butą, buvo uždengtas statybininkų nuo buto pastatymo pradžios, ir ji negalėjo matyti, kad per jį bėga vanduo. Ji pati to vamzdžio neuždengė ir niekada jo neatidengdavo. Jos sandėliuke ir bute buvo sausa, todėl ji nepastebėjo jokio vandens nutekėjimo. Tik kada į jos butą buvo atvykę UAB „Visagino būstas“ darbuotojai, jie atidengė vamzdį ir pamatė, kad iš jo bėga vanduo. Sutvarkę vamzdį UAB „Visagino būstas“ darbuotojai jį vėl uždengė. Ji mano, kad yra nekalta dėl to, kad trūkus jos bute esančiam vamzdžiui buvo užlietas žemiau jos buto esantis butas. Pateikė jos bute esančio vamzdžio, per kurį bėgo vanduo į žemiau esantį butą, nuotraukas. Dar paaiškino, kad iki avarijos į jos butą nebuvo atvykę UAB „Visagino būstas“ darbuotojai apžiūrėti ir patikrinti minimo vamzdžio, nesiūlė jai jo keisti ar atlikti jo remonto darbus. Prašo ieškinį atmesti.  

Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų UAB „Visagino būstas“ atstovas,  tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko Ieškovo reikalavimus ir su jais sutinka. Mano, kad Ieškovo ieškinys yra pagrįstas.

Paaiškino, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad būtent šalis, teigianti, kad administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą.

UAB „Visagino būstas“ yra daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės Visagino mieste administratorius, paskirtas 2017-06-23 Visagino savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. ĮV-E-605 “Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“.

UAB „Visagino būstas“ savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) nuostatomis, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 (toliau - Nuostatai), statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1 -971 (toliau - STR 1.07.03:2017), kitais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, savivaldybės ir bendrovės lokaliniais aktais.

Nuostatų 3 punktas nustato, kad administratorius administruoja namo bendrojo naudojimo objektus užtikrindamas jų techninę priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendina namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Nuostatų 4.4. ir 4.5. papunkčiais, administratoriaus funkcijoms priskiriamas ilgalaikio (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir einamųjų metų ūkinio finansinio plano parengimas.

STR 1.07.03:2017 87 punktas reglamentuoja, kad gyvenamojo namo būklė įvertinama atliekant nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus (87.1. p. p.) ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (87.1.1. p. p.), periodines (sezonines) gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui) (87.2. p. p.). Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai, pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus (91 p.). Periodinių (sezoninių) apžiūrų metu įvertinami gyvenamojo namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių sistemų būklės pokyčiai pasibaigus šildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybė. Rudeninės apžiūros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruošimas šildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trūkumams pašalinti (92 p.). Gyvenamojo namo būklės įvertinimai nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu normatyvinių aktų nustatyta tvarka aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose (101 p.). Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane. (97 p.). Ilgalaikį planą ir lėšų kaupimą plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais. Organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka namo savininkų patvirtintų ilgalaikių planų įgyvendinimą (98 p.) Gyvenamojo namo techninės priežiūros ir privalomųjų darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (101 p.).

Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 Nutarimu Nr. 390 (toliau - Aprašas) nustato, kad apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka (9 p.). Iki tol, kol bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo - mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį taikomas minimalus kaupiamosios įmokos tarifas (11 p.) daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas iki 3 000 kv. m. - 0,05 Eur/kv. m/mėn. (11.1. p.).

Taigi, pagal galiojančius teisės aktus, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, atliekantis daugiabučio gyvenamojo namo techninę ir naudojimo priežiūrą, vykdydamas jam pavestas funkcijas, atlieka gyvenamojo namo būklės stebėjimus vykdydamas sezonines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų apžiūras, fiksuoja pastebėtus defektus, vertina gyvenamojo namo gyventojų pranešimus apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, nustato jų remonto ar kitokio tvarkymo būtinybę, fiksuoja nustatytus defektus apžiūrų aktuose, informuoja apie tai savininkus, siūlo jiems priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo techninės priežiūros ir privalomųjų darbų įgyvendinimo ir pagal priimtus savininkų sprendimus organizuoja jų įgyvendinimą. Savininkai apie būtinus atlikti darbus informuojami ilgalaikiais remonto planais ir metiniais daugiabučio namo priežiūros ūkiniais finansiniais planais. Tik savininkai turi teisę priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais o taip pat dėl lėšų kaupimo atnaujinimo ir remonto darbams pagal administratoriaus paskaičiuotus ir pateiktus mėnesinius kaupiamųjų įmokų tarifus.

Su šiuo atsiliepimu trečiasis asmuo pateikė statinio apžiūrų aktus, iš kurių matyti, kad 2016 metais be kitų statinio (duomenys neskelbtini), defektų buvo nustatyti ir fiksuojami šalto vandens sistemos defektai (susidėvėjusi ar nėra izoliacijos, aprūdiję vamzdžiai). Statinio apžiūros aktuose nurodomi rekomenduojami darbai defektams šalinti - informuoti gyventojus apie būtiną lėšų kaupimą vamzdyno remonto darbams. Vamzdyno remonto darbai buvo įtraukti į gyvenamojo namo Sedulinos al. 65 remonto 2017 - 2020 m. ilgalaikį planą. UAB „Visagino būstas“ paskaičiavo preliminarią darbų kainą ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą. Šiame plane gyventojai įspėjami dėl dažnų avarinių situacijų. Atskiru punktu pastabose (3 p. ) savininkai papildomai įspėjami apie jų name susidėvėjusias inžinierines sistemas (vandentiekio, buitinės ir lietaus kanalizacijos) ir būtinumą priimti sprendimą dėl jų remonto. Šis planas buvo pateiktas tvirtinti (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), savininkams, kurie plano nepatvirtino, sprendimo dėl atnaujinimo remonto darbų nepriėmė, nors UAB „Visagino būstas“ bandė organizuoti šiuo klausimu savininkų susirinkimą, todėl buvo likęs galioti paskutiniame minėto plano punkte nurodytas tarifas 0.05 Eur/kv. m/mėn., kaip tai numatyta Aprašo 11.1. punkte. Šis minimalus kaupiamosios įmokos tarifas skirtas naudoti kaip rezervas tik nenumatytiems namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbams (defektų, deformacijų šalinimas, avarijų likvidavimas). Namo šalto vandens tiekimo sistemos susidėvėjimas buvo ir toliau fiksuojamas sezoninėse apžiūrose, savininkai apie tai buvo atskirai papildomai informuoti 2018-01-30 skelbimu siūlant 2018-02-17 susirinkti ir susirinkime apsvarstyti ir priimti sprendimą dėl tame tarpe ir vandentiekio remonto ir kaupiamųjų lėšų kaupimo šiems darbams. Tačiau ir šį kartą savininkai nesusirinko ir sprendimo nepriėmė, nors buvo informuoti apie susidėvėjusius inžinierinius tinklus. Tai, kad gyventojai nebuvo priėmę sprendimo dėl vandentiekio sistemos remonto, patvirtina ir 2018 m. ir 2019 m. daugiabučio namo priežiūros ūkiniai finansiniai planai, teikiami su šiuo atsiliepimu, kuriuose nėra nurodyti darbai, susiję su vandentiekio remontu.

Taigi, nagrinėjamu atveju UAB „Visagino būstas“, veikdamas kaip namo administratorius, neturėjo įgaliojimų savarankiškai priimti sprendimų dėl lėšų kaupimo ir pastato vandentiekio sistemos remonto atlikimo. Tokį sprendimą privalėjo priimti butų savininkai, kurie nuo 2017 m. buvo informuojami apie tai. kad būtina atlikti tame tarpe ir vandentiekio sistemos remonto darbus. Sedulinos al. 65 namo, Visagine, butų savininkai nors ir žinojo tikrąją padėtį, tačiau sprendimo dėl vandentiekio remonto darbų atlikimo ir lėšų kaupimo nepriėmė, t. y. nesielgė pakankamai atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir protingai, kad būtų išvengta žalos.

Atsakovė savo ruožtu nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad UAB „Visagino būstas“ nevykdė savo funkcijų, pvz., neatliko pastato apžiūrų, nereagavo į gyventojų pranešimus apie defektus, nustačiusi defektus neinformavo savininkų ir nepasiūlė priemonių jų šalinimui, ar kad buvo priimtas savininkų sprendimas dėl techninės priežiūros ar privalomųjų darbų atlikimo, kurio administratorė neįgyvendino ir pan. Taip pat Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji kreipėsi į administratorių su prašymu atlikti remonto darbus, ėmėsi iniciatyvos priimti sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka dėl remonto darbų atlikimo ir kaupiamųjų lėšų kaupimo, atliko kitus veiksmus, susijusius su savo pareigų įgyvendinimu, nes, kaip žinia turto valdymas sukuria ne tik teises, bet ir sukelia pareigas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms mano, kad Atsakovo teiginiai, kad dėl padarytos žalos kaltas namo administratorius, niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs.

Dar paaiškino, kad visos namo, esančio (duomenys neskelbtini), inžinierinės sistemos yra bendroji butų savininkų nuosavybė ir jie privalo tinkamai išlaikyti ir prižiūrėti šį turtą. Vamzdis, esantis Atsakovės buto sandėliuke, per kurį ir tekėjo vanduo, nėra to buto savininko nuosavybė. Namo savininkų bendrijos šiame minimame name nėra. Šį namą administruoja UAB „Visagino būstas“.   

Nurodė, kad UAB „Visagino būstas“ neturi tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi. Prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas V. J. parodė, kad jis dirba UAB „Visagino būstas“ , Avarinės tarnybos šaltkalviu – vairuotoju. Šaltkalviu jis dirba 11 metų. 2019-02-21, jis vyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes buvo gautas iškvietimas dėl šio buto užliejimo. Kada nuvyko į minėtą butą, nustatė, kad vanduo į užlietą butą teka iš buto, esančio viršuje – (duomenys neskelbtini). Jis buvo užėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad buvo užlietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriaus sienos, sandėliukas. Kada avarijos metu buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad šio buto sienos buvo sausos. Tačiau apžiūros metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo galimybės nustatyti iš kur bėga vanduo, nes vandens nutekėjimo, iš bute esančių santechnikos įrenginių, nesimatė. Dėl saugumo, buvo nutarta užsukti vandens tiekimą per bendrąjį stovą visiems (duomenys neskelbtini) butams. Preliminariai buvo nustatyta, kad vanduo gali bėgti per bendrąjį vandens tiekimo į butus stovą, kuris yra minėto buto sandėliuke. Kadangi bendrasis vandens tiekimo stovas minimo buto sandėliuke buvo uždengtas specialiu skydu, todėl tiesioginio vandens tekėjimo jis nematė. Stovą dengiantis skydas buvo užsuktas varžtais. Mano, jog tam, kad minimo buto savininkė galėtų apžiūrėti vandens stovą ir prie jo prijungtus vamzdžius, per kuriuos yra tiekiamas šaltas ir karštas vanduo į jos butą, jai reikėjo atsukti skydą ir jį nuimti. Tik atlikusi tokius darbus, ji galėtų pamatyti iš kur bėga vanduo į žemiau esantį butą. Apžiūrėdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), sandėliuką liudytojas V. J. girdėjo, kaip iš specialiuoju skydu uždegto vandens stovo bėga vanduo, tačiau paties vamzdžio jis nematė, nes jis buvo uždengtas ir liudytojas avarijos dieną vamzdžio (stovo) uždengimo konstrukcijų nebuvo atsukęs. Apžiūrėjęs avarijos vietą V. J. apie galimą vandens pratekėjimą ir jo pratekėjimo priežastis pranešė kitoje pamainoje dirbančiam savo kolegai A. M., kuris, kiek jam žinoma, ir pašalino gedimą, esantį bute (duomenys neskelbtini). Avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo akto (toliau Aktas) jis pats nesurašė, nes tai daro kiti UAB „Visagino būstas“ darbuotojai, tik jame pasirašė. Kiek jam yra žinoma Aktas surašomas per tris dienas nuo avarijos dienos. Dar patikslino, kad jis pats netaisė vandens stovo ir vamzdžių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kada V. J. po minimos avarijos apžiūros susitiko su savo kolega A. M., jam pasakė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra užsuktas vanduo. V. J. nežino, kam nuosavybės teise priklauso vandens vamzdžiai ir vandens tiekimo stovas, esantis name (duomenys neskelbtini). Kiek jam yra žinoma iš A. M. pasakojimo, kad vanduo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bėgo iš buto (duomenys neskelbtini), sandėliuke esančio vandens stovo ir prie jo privirinto vandens vamzdžio, kuris buvo uždengtas specialiu skydu. Žino, kad ne pats buto gyventojas jungiasi prie bendrojo vandens tiekimo į butus stovo. Prie vandens tiekimo į butus stovo prijungti vamzdžiai, kuriais tiekiamas vanduo į butus yra sukonstruoti namo statybos metu. Žino, kad vamzdis per kurį tekėjo į apačioje esantį butą vanduo yra originalus ir nekeistas nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos. Dar paminėjo, kad atvykęs į avarijos vietą matė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonioje ir virtuvėje buvo sausa. Paminėjo, kad per visą jo darbą UAB „Visagino būstas“ laiką, jam nėra tekę, administracijos pavedimu, keisti senus vandens tiekimo į gyvenamuosius namus, esančius Visagine, vamzdžius naujais. Tai yra daroma tik tada, kada įvyksta avariją ir sugedusį ar surūdijusį vamzdį, ar jo dalį reikia keisti nauju.                              

Liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas A. M. parodė, kad jis šiuo metu UAB „Visagino būstas“ nebedirba, tačiau 2019-02-21, dirbo UAB „Visagino būstas“, santechniku. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , jam teko atlikti vandens tiekimo vamzdžių suvirinimo darbus. Vamzdį teko virinti, nes per jį bėgo vanduo. Akto jis nesurašė, o tik jame pasirašė. Aktą įprastai surašo UAB „Visagino būstas“ darbuotoja L. K., pagal santechnikų pateiktus duomenis, kurie yra surenkami avarijos vietoje. Teigia, kad jis buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , avarijos dieną. Į avarijos vietą vyko, nes buvo gautas iškvietimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) , dėl užliejimo. Butas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užlietas vandeniu, kuris tekėjo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) . Buvo nustatyta, kad vanduo į butą Nr. (duomenys neskelbtini), bėga iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliuke esančio vandens stovo. Minėto buto sandėliuke esantis vandens stovas yra uždengtas specialia medžio plokšte, kuri yra prisukta varžtais. Kol tas vamzdžio uždengimas nebuvo nuimtas, vandens pratekėjimo nesimatė. Kada nuvyko į butą Nr. (duomenys neskelbtini), šalinti gedimo padarinių, nustatė, kad vanduo tekėjo per vamzdžių suvirinimo siūlę ties ta vieta, kur vamzdis, kuriuo patenka vanduo į butą esantį Nr. (duomenys neskelbtini), yra privirintas prie bendrojo vandens tiekimo į butus stovo. Kur vanduo pratekėjo, jis kartu su suvirintoju tą vietą ir užvirino. Vamzdis nebuvo keičiamas. Baigęs darbus jis tos vietos, kur buvo pašalintas gedimas specialiuoju skydu pats neuždengė. Tai padarė į butą vėliau atvykę UAB „Visagino būstas“ staliai. Žino, kad pačiam buto savininkui to specialaus, vamzdžius dengiančio, skydo negalima nuimti. Tai visada padarydavo UAB „Visagino būstas“ staliai. Atsimena, kad per suvirinimo siūlę vanduo bėgo nestipriai. Toje vietoje, kur bėgo vanduo buvo šlapia siena, tačiau vanduo bėgo per perdengimus ir juose esančias ertmes, todėl buto Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliuke grindys buvo sausos. Buto Nr. (duomenys neskelbtini), sandėliuke esantys vandens tiekimo vamzdžiai nebuvo stipriai surūdiję, todėl jų keisti nereikėjo. Nežino, kam vandens tiekimo vamzdžiai priklauso nuosavybės teise. Nesigilino į tai. Atsimena, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini), virtuvėje, vonioje ir tualete taip pat buvo sausa. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , jis nebuvo. Atsimena, jog kada nuvyko šalinti avarijos padarinių į butą Nr. (duomenys neskelbtini), vanduo jau buvo užsuktas, nes tai buvo padarę anksčiau į avarijos vietą atvykę jo kolegos. Kada A. M. baigė vandens vamzdžių remonto darbus, jis atsuko vandenį visame name, nes reikėjo patikrinti ar remonto darbai atlikti gerai ir ar vanduo toliau nebėga. Kada atsuko vandenį, vanduo per suvirinimo vietą jau nebebėgo. Baigęs remonto darbus jis išvyko iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad tvarkomas vamzdis buvo originalus, sumontuotas nuo namo statybos pabaigos. Atsimena, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini), vandens vamzdį virino du kartus, tai 2018 metais ir 2019 metais. Abu kartus vanduo iš stovo bėgo nestipriai ir iš skirtingų vietų.               

Ieškinys atmetamas

Rašytiniai įrodymai byloje: 2019-02-22, UAB „Visagino būstas“, avarijos (užliejimo) priežasties nustatymo aktas Nr. 39-14, kuriame užfiksuota, kad avarijos priežastis – buto Nr. (duomenys neskelbtini) sandėliuke surūdijo šalto vandens stovo vamzdis D32. Dėl šios priežasties ir buvo aplietas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Ši surūdijusi įranga (iš kurios vyko pratekėjimas) priklauso buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui. CK 4.83 straipsnio 3 dalis, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Remiantis 2020-04-14, nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, butas, esantis (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso N. S..

Byloje esantis būsto draudimo liudijimas TIA Nr. 264997941, Serija LD Nr. 112727324, įrodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , draudėjos V. F. buvo apdraustas. Draudimo laikotarpis: 2018-12-11 – 2019-12-10. Draudikas AB „Lietuvos draudimas“.

2019-02-27, AB „Lietuvos draudimas“ pranešimu apie žalos atlyginimą Nr. 2142146, V. F. buvo informuota, kad jai išmokama 510,00 Eur draudimo išmoka už 2019-02-21 atsitikusį įvykį, kurio vietovė (duomenys neskelbtini)  ir per kurį nukentėjo Pastatų draudimas – Butas. Visa nuostolio suma 550,00 Eur (įskaitant mokėtiną nuostolio sumą – 550,00 Eur), iš kurios atimama išskaita – 40,00 Eur.

Byloje yra AB „Lietuvos draudimas“ 2019-02-27, žalos byla Nr. 2142146, turto remonto sąmata ZA67-SK12/2. Sąmatos suma 520,43 Eur.

Byloje yra AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitos išrašas už laikotarpį 2019-01-01 – 2019-12-01, iš kurio matyti, kad 2019-02-28, mokėjimo dokumento Nr. 15603247, V. F. buvo atlikta 510,00 Eur išmoka už pastatų draudimą – butą. Įvykis 2019-02-21, bylos Nr. 2142146.

N. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini) , sandėliuko nuotraukos, kuriose užfiksuotas vamzdis.

UAB „Visagino būstas“ 2016-09-25, statinio apžiūros aktas Nr. 68-1-28/20, dėl namo (duomenys neskelbtini).

UAB „Visagino būstas“ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) remonto 2017-2020 m. ilgalaikis planas.

2017-05-06, pranešimas apie 2017-05-18, įvyksiantį butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini), visuotinį susirinkimą.

UAB „Visagino būstas“ 2017-05-29, statinio apžiūros aktas Nr. 68-1-28/20, dėl namo (duomenys neskelbtini).

UAB „Visagino būstas“ 2017-09-24, statinio apžiūros aktas Nr. 68-1-28/20, dėl namo (duomenys neskelbtini).

UAB „Visagino būstas“ 2018-01-30, kreipimasis į namo (duomenys neskelbtini), gyventojus, siūlant artimiausiame (2018-02-17) namo gyventojų susirinkime apsvarstyti lėšų kaupimą buitinės ir lietaus kanalizacijos bei vandentiekio vamzdynų remontui. Nurodyta, kad komunikacijų vamzdynai ir jungtys fiziškai susidėvėjo, baigėsi jų numatytas tarnavimo laikas.

UAB „Visagino būstas“ 2018-01-02 daugiabučio namo priežiūros ūkinis ir finansinis planas Nr. 4/25 dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini).

UAB „Visagino būstas“ 2019-01-02 daugiabučio namo priežiūros ūkinis ir finansinis planas Nr. 4/25 dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini).

UAB „Visagino būstas“ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) remonto 2021-2024 m. ilgalaikis planas.  

2021-06-17, UAB „Visagino būstas“ paaiškinimai, kur nurodyta, kad bendrovė veikloje vadovaujasi CK nuostatomis. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 (toliau - Nuostatai), statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 (toliau - STR 1.07.03:2017).

Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-04-15 Nutarimu Nr. 390 (toliau - Aprašas) nustato lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką.

Nuostatų 4.4. punktas nustato, kad administratorius, vykdydamas pagrindinį uždavinį, atlieka šias funkcijas: „ Vadovaudamasis Butų ir kilų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - kaupimo tvarkos aprašas), rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau - ilgalaikis planas), apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti. Patvirtintą ilgalaikį planą ir mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą per 5 darbo dienas skelbia ir šio plano kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais. “

STR 1.07.03:2017 nustato, kad nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane. (97 p.). Ilgalaikį planą ir lėšų kaupimą plane numatomiems darbams valdytojas derina su namo savininkais. Organizuoja teisės aktų nustatyta tvarka namo savininkų patvirtintų ilgalaikių planų įgyvendinimą (98 p.).

Aprašo 9 punktas imperatyviai nustato, kad Apskaičiuotas kaupiamosios mėnesinės įmokos tarifas kartu su ilgalaikiu planu tvirtinamas butų ir kilų patalpų savininkų sprendimu, priimtu Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka.“

Aprašas taip pat nustato, kad iki tol, kol bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo - mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos

dydį taikomas minimalus kaupiamosios įmokos tarifas (11 p.) daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas iki 3 000 kv. m, - 0,05 Eur/kv. m/mėn. (11.1. p.).

Be to, daugiabučio namo savininkų ne tik teises ir pareigas, nustato CK nuostatos. Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.82 straipsnio 1 dalis) nustatytos CK 4.83 straipsnyje. Butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis) ir reikalauti tokio elgesio iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) (CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Asmuo, ginčydamas kitų bendraturčių veiksmus kaip darančius žalą jo teisėms ar teisėtiems interesams, turi įvertinti, ar savo veiksmais įgyvendindamas turimą teisę į turtą, esantį bendrąja daline nuosavybe, nesukūrė padėties, apsunkinančios to turto tolesnį naudojimą.

Daugiabučio namo butų savininkai turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio 6dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3dalis). įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas tarp butų savininkų, kaip bendraturčių, susiklosto vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai susiklosto tarp gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos (neįsteigus bendrijos — administratoriaus ar bendraturčio, kuriam tokie įgalinimai nustatyti jungtinės veiklos sutartimi), kuri įgyvendina šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiųjų asmenų. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės vidinių ir išorinių teisinių santykių esminis skirtumas yra tas, kad tik vidinių bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektai, t. y. butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo šiais objektais teisę. Dėl savo teisių įgyvendinimo sprendimai priimami bendraturčiams sutarus ar esant balsų daugumai. Toks sprendimų priėmimo būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4dalis) Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina. 

Byloje yra Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-06-23 įsakymas Nr. ĮV-E- 605 “Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“, kuris įrodo, kad UAB „Visagino būstas“ administruoja gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje yra 2004-09-28 Nr. 243-1410 pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Visagino būstas“ atstovės ir N. S., kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkės (toliau Sutartis Nr. 1). Sutarties Nr. 1 1 punkte numatyta, kad UAB „Visagino būstas“ eksploatuoja, remontuoja ir prižiūri pastatą, jo inžinierinę įrangą, bendro naudojimo vietas ir šalia jų esančias teritorijas. Sutarties Nr. 1 6 punkte numatyta, kad buto savininkai pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį bendro naudojimo objektus privalo valyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Byloje yra 2004-09-28 Nr. 243-1410A daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis, sudaryta tarp UAB „Visagino būstas“ atstovės ir N. S., kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkės (toliau Sutartis Nr. 2). Sutarties Nr. 2 1 punkte numatyta, kad buto (patalpos) savininkas paveda, o prižiūrėtojas atlieka daugiabučio gyvenamojo namo šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą pagal pridedamą darbų sąrašą. Sutarties Nr. 2 3 punkte numatyta, kad gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ribos nustatomos nuo gyvenamuosiuose namuose šilumos punkte esančių įvadinių sklendžių iki šildymo, įskaitant rankšluosčių džiovinimo ir grindinio šildymo prietaisų ir karšto vandens ėmimo čiaupų butuose ir kitose patalpose.

Byloje yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), namo schema, kurioje esantys duomenys patvirtina, kad Atsakovo bute, esantis sugedęs vamzdis buvo uždengtas specialiuoju skydu nuo namo eksploatavimo pradžios.

Teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo ir ieškinio atmetimo  

Byla išnagrinėta tik pareikštų reikalavimų ribose.

CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Ieškovo reikalavimas išnagrinėtas vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo apdraustam turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.

CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Vienas iš atvejų, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, yra CK 6.266 straipsnio 1 dalyje, joje yra įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“.

CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Ši teisės norma taikoma ir nagrinėjamos bylos atveju.

CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Susipažinus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, daroma išvada, kad N. S. nėra atsakinga už buto, esančio (duomenys neskelbtini) , užliejimą.

Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog N. S. neatliko jokių neteisėtų veiksmų dėl jos bute įvykusio vandens nutekėjimo, kurio metu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) .

N. S. bute prakiuręs vandens tiekimo vamzdis, jo dalys, ir vamzdžio vieta, kuri prakiuro dėl natūraliai įvykusių reiškinių, jo nepaveikiant kokiais nors N. S. specialiai atliktais jį žalojančiais veiksmais, nes tai nenustatyta šios bylos nagrinėjimo teisme metu, buvo uždengtas specialiuoju statybiniu būdu nuo pat namo eksploatavimo pradžios. Šio vamzdžio dalies N. S. pati nėra ir nebuvo uždengusi savarankiškai naudodama savo pačios statybines medžiagas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad šį vandens tiekimo į butą vamzdžio uždengimo specialųjį skydą galėjo nuimti tik UAB „Visagino būstas“ darbuotojai. Tai bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojas A. M..

Kad avarijos metu, vamzdis, per kurį tekėjo vanduo į žemiau esantį butą, buvo uždengtas specialiuoju skydu, kuris buvo sumontuotas namo statybos metu, teisme patvirtino ir liudytojas V. J..

Kad vamzdis per kurio kiaurymę tekėjo vanduo buvo uždengtas specialiuoju skydu bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pati N. S.. Šiomis jos nurodytomis aplinkybėmis negalima netikėti, nes jos sutampa ir su liudytojų A. M. ir V. J. nurodytomis objektyviomis aplinkybėmis. 

Todėl šios tiksliai bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad N. S. dėl jos sandėliuke esančių vandens tiekimo vamzdžio uždengimo konstrukcijų negalėjo pati matyti vamzdžių tikrojo stovio, galimo jų susidėvėjimo. Dėl vandens įvadinių vamzdžių uždengimo konstrukcijų, ji net negalėjo pastebėti vamzdžio gedimo ir imtis kuo skubesnių veiksmų gedimo pašalinimui.

Bylos nagrinėjimo metu yra tiksliai nustatyta, kad N. S. bute nebuvo jokių vandens pratekėjimo požymių, todėl natūralu, kad N. S. nematė, kad jos bute esantys vandens tiekimo į butą vamzdžiai yra prakiurę ir iš sugedusios vamzdžio vietos tekantis vanduo patenka į žemiau esantį butą.

Nematydama ir dėl to nesuprasdama, kad jos bute esantis vandens tiekimo vamzdis yra sugedęs ir iš jo bėgantis vanduo patenka į žemiau esantį butą, ji negalėjo imtis neatidėliotinų veiksmų avarijos priežasčiai pašalinti.

Apie jos bute įvykusį vandens vamzdžių gedimą ji sužinojo tik iš UAB „Visagino būstas“ darbuotojų, kurie atvyko avarijos priežasties nustatymui ir jos pašalinimui.

Būtent UAB „Visagino būstas“ darbuotojai, kurie atvyko į jos butą šalinti avarijos priežasčių, jai ir pranešė, koks yra gedimas ir kodėl į žemiau jos buto esantį butą tekėjo vanduo.

Avarijos priežastis buvo nustatyta tik UAB „Visagino būstas“ darbuotojams atlikus specialius apsauginio vamzdžių skydo demontavimo darbus, kurių pati N. S. negalėjo atlikti.            

Kad minimų vamzdžių uždanga buvo originali ir atitinkanti statybos projektą, patvirtina byloje esanti namo (duomenys neskelbtini), schema, kurią teismui pateikė UAB „Visagino būstas“ atstovas.  

Pažymima, kad už minimą bendrojo naudojimo vandens tiekimo stovą bei prie jo privirintus vandens tiekimo į butą vamzdžius ir jų priežiūrą yra atsakinga UAB „Visagino būstas“, nes 2004-09-28 pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutarties Nr. 243-1410, sudarytos tarp UAB „Visagino būstas“ atstovės ir buto, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkės N. S., 1 punktas numato, kad UAB „Visagino būstas“ eksploatuoja, remontuoja ir prižiūri pastatą, jo inžinierinę įrangą.  

Visos šios paminėtos aplinkybės įrodo, kad už 2019-02-21 įvykusią bendrojo naudojimo vamzdyno avariją, kurios metu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) , nėra atsakinga atsakovė N. S..

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Visagino būstas“ yra daugiabučio namo Sedulinos al. 65, Visagine, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, juo paskirtas Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-E-605 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo“. Iš šio administracijos direktoriaus įsakymo matyti, kad UAB „Visagino būstas“ paskirtas administratoriumi, vadovaujantis CK 4.84 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad „Skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.

CK 4.84 straipsnyje, kurio pagrindu atsakovas buvo paskirtas administratoriumi, yra nurodyta, kad Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. Administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos šios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 5, 11 dalys). Remiantis CK XIV skyriaus 4.239 straipsniu, turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. CK 4.242 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administratorius, vykdydamas savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais.

Šioje byloje taikytina CK 6.266 straipsnio 1 dalis, sprendžiant dėl Atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų.

Kadangi minėtu atveju asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Remiantis CK 6.247 straipsniu, priežastinis ryšys reiškia, kad padaryta žala yra veiksmų (neveikimo) rezultatas. Nagrinėjamu atveju, Ieškovas pateikė įrodymus, kad dėl užpylimo vandeniu draudėjo apdraustam butui buvo padaryta žala.

Tačiau iš byloje esančių ir jau aptartų įrodymų visumos nustatyta, kad vanduo į butą pateko dėl to, kad trūko vandens tiekimo vamzdžio suvirinimo siūlė, už kurios priežiūrą nėra atsakinga Atsakovė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra  priežastinis ryšys tarp Ieškovo draudėjui atsiradusios žalos ir Atsakovės neteisėto veikimo, tai yra Atsakovės nesugebėjimo eksploatuoti ir prižiūrėti jam pavesto turto taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims.

Įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad nėra visų būtinų atsakovės N. S. civilinės atsakomybės sąlygų dėl Ieškovo draudėjui padarytos žalos dėl buto, esančio Sedulinos al. 65-28, 2019 m. vasario 21 dieną įvykusio užliejimo.

Dėl paminėtų aplinkybių Ieškovo ieškinys Atsakovui yra atmetamas.

Dėl bylinėjimo išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.   

CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šiame straipsnyje, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 6, 8 ir 9 punktus, nurodytų išlaidų didžiausius dydžius ir jų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Kadangi Ieškovo ieškinys atmetamas, todėl iš Ieškovo Atsakovės naudai turėtų būti priteisiamos atsakovo turėtos išlaidos, tačiau atsakovė N. S. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė teismui prašymo su tokių išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Atmetus Ieškovo ieškinį Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos iš Atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą

Ieškovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Pašto išlaidos šioje byloje yra 17,02 Eur.  

Ieškovo ieškinį atmetus iš Ieškovo yra priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos Valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis, 6 dalis)

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 270 straipsniais

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, Valstybei 17,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėjas                            Vaidas Vasiliauskas