Civilinė byla Nr. 3K-3-268/2009
Procesinio sprendimo kategorija 128.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2009 m. birželio 22
d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo
Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir
Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. kasacinį skundą
dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
vasario 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K.
pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti
asmenys: Kauno apskrities viršininko administracija, Nemuno kilpų regioninio
parko direkcija, Birštono savivaldybės administracija, Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerija.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės
normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, taikymo.
Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį
faktą, kad (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos buvo K. valdoma
sodyba; fakto nustatymas būtinas statyboms vykdyti. Pareiškėjas nurodė, kad jo
giminaitis J. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėjo
žemės ir sodybą; ši aplinkybė patvirtinama rašytiniais įrodymais: asmeninio
ūkio paženklinimo aktu ir sklypo brėžiniu, taip pat liudytojų parodymais.
Sodyba buvo sugriauta, toje vietoje vėliau pastatyti kiti statiniai, išliko tik
senosios sodybos pastatų pamatai, ant kurių pareiškėjas pasistatė namą,
nusipirkęs žemės sklypą iš nuosavybės teises į jį atkūrusio V. K.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 19 d. sprendimu tenkino pareiškimą, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys
neskelbtini) iki nacionalizacijos buvo sodyba, valdoma K. Teismas pažymėjo,
kad pareiškėjo teiginiai, jog jo nuosavybės teise valdomame sklype buvo išlikę
senos sodybos pamatai, atitinkantys Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003
m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintame Statybos techniniame reglamente
STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“
nustatytą sodybos apibūdinimą, patvirtinami byloje esančiais rašytiniais
įrodymais (asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktu, sklypo brėžiniu, Birštono
vienkiemio ortofoto planu, Kauno apskrities archyvo pažyma) bei liudytojų P. A.
M. ir V. K. parodymais.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto
asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą, 2009
m. vasario 5 d. sprendimu, jį tenkino, panaikino Prienų rajono apylinkės teismo
2007 m. spalio 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškimą atmetė. Kolegija
nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės
normas ir nukrypo nuo susiformavusios šios kategorijos bylose teismų praktikos.
Kolegija, vertindama liudytojo P. A. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio
metu duotus paaiškinimus, konstatavo, kad šis liudytojas taip pat patvirtino, jog
visi buvusios sodybos pastatai (įskaitant gyvenamąjį namą), išskyrus svirną,
pateko ne į pareiškėjo sklypą, o į dabartinio paukštyno teritoriją. Dėl to
kolegija nurodė, kad faktas, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo namelis
stovi senosios sodybos vietoje ant svirno pamatų, nėra pagrindas daryti išvadą,
jog fakto apie ūkinio pastato buvimą nustatymas pagal įstatymo, su kuriuo
pareiškėjas sieja asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, nuostatas sukurs
teisines pasekmes, nes atskirų ūkinių pastatų iki 1947 m. buvimas neduoda pagrindo laikyti, kad pareiškėjo žemės sklype buvo išlikusi sodyba; pamatų
buvimas įgytų prasmės tik tuo atveju, jeigu jie būtų žemės sklype, kuriame yra
buvęs gyvenamasis namas (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio
2 dalies 8 punktas). Kolegija, remdamasi liudytojo P. A. M. parodymais,
pažymėjo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra
buvę gyvenamojo namo, tik svirnas; kitų įrodymų, kad pareiškėjui
priklausančiame žemės sklype yra buvęs gyvenamasis namas, byloje nėra, todėl aplinkybė,
kad pareiškėjo namelis stovi ant svirno pamatų, nesudarė pagrindo nustatyti
juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) iki
nacionalizacijos buvo sodyba, valdoma K.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į jį esmė
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
vasario 5 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartį. Jis kasaciniame skunde
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai
taikė Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą, aplinkos
ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintą Statybos techninį
reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo
paskirtį“. Įstatymų leidėjas galimas statybas saugomoje teritorijoje sieja su
esama ar buvusia sodyba. Saugomų teritorijų įstatyme nenurodyta, kad buvusia
sodyba laikomas tik tas žemės sklypas, kuriame buvo gyvenamasis namas, o ne
visa buvusios sodybos teritorija, kurioje buvo ir gyvenamasis namas, ir gyvenamojo
namo priklausiniai, ir sodas. Kasatoriaus teigimu, tiek ši nuostata, tiek tai,
kad galima atstatyti buvusią sodybą, kai yra išlikę buvę statiniai ir (ar) sodų
liekanos, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, sukuriantį
subjektinę teisę atstatyti žemės sklype buvusius sodybos statinius. Kasatorius
siekė vykdyti statybas buvusioje sodyboje, todėl nepažeistų Saugomų teritorijų
įstatymo, t. y. nustačius, kad buvusioje sodyboje išliko buvusių statinių
liekanos, gali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, sukeliantis
teisines pasekmes – teisę statyti statinį.
Atsiliepimais į pareiškėjo kasacinį skundą suinteresuoti
asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno apskrities viršininko
administracija ir Birštono savivaldybės
administracija prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti galioti Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 5 d.
sprendimą. Jie nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė
Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą, Aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289
patvirtintą Statybos techninį reglamentą, teisingai nurodė, kad prašymas
nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas būtų tenkinamas tokiu atveju, kai
būtų įrodyta, jog sodyboje stovėjo gyvenamasis namas.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl Saugomų
teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo ir aiškinimo
Kasatorius skunde
ginčija Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto, CPK 444 straipsnio
1 dalies ir aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289
patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 netinkamą aiškinimą
ir taikymą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde
pareiškėjui neginčijant teismų atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo,
teisėjų kolegija plačiau dėl šio klausimo nepasisako.
Teismas ypatingosios
teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar
turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1
dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios
aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2)
pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;
3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų,
patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas
negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę
reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Asmens
kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad
pareiškėjas žino (arba bent turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui
suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to
fakto atsirasti. Teismų priimtais sprendimais konstatuota, kad pareiškėjas
juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės
ūkio paskirties sklype, esančiame Nemuno kilpų regioniniame parke, buvo sodyba,
sieja su teisės atstatyti sodybos statinius įgyjimu. Prašomas nustatyti faktas
siejamas su turtinių teisių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu.
Nors pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas nustatyti juridinę reikšmę
turintį faktą, rėmėsi tik CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, tačiau teismai,
atsižvelgdami į pareiškime išdėstytas aplinkybes, pagrįstai taikė ir Saugomų
teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Teisėjų kolegija
pažymi, kad, išsiaiškinus šios teisės normos turinį ir ją taikant, galima
spręsti, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui ar ne.
Saugomų
teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio
taisyklė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su
draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, tačiau ta pati įstatymo
nuostata minėtam statybų draustiniuose draudimui turi ir tam tikrų statybos
esamose ir buvusiose sodybose išlygų. Įstatymų leidėjas nurodo tris
savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas,
suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų
fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs
dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę
turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei
grafinių sodybos buvimo dokumentų. Taigi sodybos buvimo faktas, kaip
suteikiantis galimybę vykdyti statybas draustinio teritorijoje, gali būti
patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Turinčio juridinę reikšmę fakto
nustatymas yra vienas iš būdų draustinio teritorijoje buvusios sodybos faktui
patvirtinti tuo atveju, kai egzistuoja visos CPK 444 straipsnio 1 dalyje bei
445 straipsnyje nustatytos sąlygos. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė
nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad jo nuosavybės teise valdomame
žemės sklype buvo išlikę senos sodybos pamatai, šią aplinkybę grindė
rašytiniais įrodymais (asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktu, sklypo brėžiniu,
Birštono vienkiemio ortofoto planu, Kauno apskrities archyvo pažyma) bei
liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal teismų praktiką juridinis
faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui
nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai
konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai
sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos
apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008), t. y. sodybos
buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu. Kasatorius
byloje kelia klausimą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino sodybos
sąvoką, įtvirtintą aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289
patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003. Teisėjų
kolegija nepripažįsta šių argumentų pagrįstais ir motyvuoja, kad nurodyto
Statybos techninio reglamento 5.38 punkte nustatyta, kad sodyba – tai
juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju
pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir
įrenginiais). Juolab kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra
suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype
elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Molėtų
rajono savivaldybės administracija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m.
gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono
aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m.
spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Labanoro
regioninio parko direkcija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.).
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad, nenustačius aplinkybės, jog pareiškėjui nuosavybės
teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, yra buvęs gyvenamasis
namas – pagrindinis sodybos objektas, pareiškėjui atitekus tai žemės sklypo
daliai, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis
sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis
faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas. Priešingu atveju susidarytų
teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios. Toks įstatymo
aiškinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus ir
Civilinio kodekso nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (Saugomų
teritorijų įstatymo 3 straipsnis, CK 4.19 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos
apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008).
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal kasacinį skundą teisės taikymo aspektu,
atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos
teismas nepažeidė procesinės teisės normų, nustatant juridinę reikšmę turintį
faktą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias
veiklą draustiniuose, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl kasaciniu skundu
skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas
(CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinis teismas
patyrė 87,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus
pareiškėjo A. K. kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą
priteistinos iš šio pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3
punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96
straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 5 d. sprendimą
palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo A. K. (asmens
kodas (duomenys neskelbtini)) 87, 55 Lt (aštuoniasdešimt septynis litus penkiasdešimt penkis centus)
į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas
Jokūbauskas
Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė