Civilinė byla Nr. e2-4499-762/2022

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00235-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.6.1 

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Rokiškis

  Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys,

sekretoriaujant Rasai Povilavičienei,

dalyvaujant ieškovui A. Š., jo atstovui advokatui Irmantui Ruželei,

institucijos teikiančios išvadą atstovui – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Loretai Repšienei,

  viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei J. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,  institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė.

1.                      Ieškovas A. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas:

1.1.       nustatyti nepilnamečių vaikų A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jų tėvu A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavedant tėvui faktinę vaikų globą;

1.2.       priteisti iš atsakovės J. V., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnums A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam kas mėnesį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 8000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., pavedant priteistą išlaikymo sumą uzufrukto teise tvarkyti ieškovui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini).

1.3.       iš atsakovės priteisti valstybei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškovas ieškinyje nurodė, kad:

2.1.       su atsakove J. V. turi du nepilnamečius vaikus, tai yra (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų A. Š. bei (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų M. Š.. M. Š. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo klausimai yra išspręsti 2016 m. lapkričio 24 d. Utenos r. apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2- 393-842/2016, nustatant, kad jo gyvenamoji vieta yra su motina J. V.. A. Š. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo klausimai nėra išspręsti. Su atsakove gyveno kartu kaip sugyventiniai iki 2020 m. vasario 16 d., tačiau išsiskyrus su atsakove, atsakovė su vaikais jokio ryšio nebepalaiko, jų neprižiūri ir neteikia jokio išlaikymo.

2.2.       A. Š. šiuo metu gyvena su juo ir vaiku nuolatos rūpinasi jis, prižiūri ir išlaiko, tačiau vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra neišspręstas. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo, sūnui bus ir toliau užtikrintos tinkamos gyvenimo, lavinimosi ir auklėjimo sąlygos, bus užtikrintas visapusiškas ir pilnavertis vaiko vystymasis. Dėl sūnaus M. Š. gyvenamosios vietos nustatymo būtina keisti teismo nutartimi nustatytą tvarką ir nustatyti, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra kartu su tėvu.

2.3.       Šiuo metu kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti reikia apie 400 Eur sumos mėnesiui. Kiekvieno vaiko atskirai poreikiai maistui šiuo metu sudaro apie 200 Eur (apie 6-7 Eur dienai), aprangai apie 40 Eur, higienos reikmenims apie 40 Eur, būstui apie 50 Eur, sveikatai apie 50 Eur, žaislams, lavinimo priemonėms apie 20 Eur.

2.4.       Pats verčiasi atsitiktiniais darbais, iš kurių per mėnesį uždirba apie 700 Eur. Kadangi prižiūri vaikus, gauna iš valstybės kas mėnesį 111 Eur išmokas vaikams. Nekilnojamojo turto ar kito vertingo turto neturi.

2.5.       Atsakovė, jo žiniomis, šiuo metu nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus ir sveikatos, tad gali dirbti ir išlaikyti savo vaikus. Kadangi vaikų išlaikymui reikia po 400 Eur per mėnesį sumos, todėl prašo iš atsakovės, priteisti dalį reikiamos išlaikymo sumos, tai yra po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki vaikų pilnametystės, o jis pats vaikų išlaikymui teiks likusią reikiamą išlaikymo dalį.

2.6.       Kadangi atsakovė vaikams išlaikymo neteikia nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., todėl iš jos priteistinas įsiskolinimas už šį laikotarpį, tai yra 8 000 Eur (20 mėn. x 200 Eur x 2vaikai) suma.

2.7.       Atsakovei su vaikais bendrauti netrukdys, tad bendravimo tvarkos nustatymas yra nereikalingas.

3.                      Teismo posėdžio metu nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ieškovas savo ieškinį palaikė visiškai bei papildomai paaiškino, kad su atsakove J. V. kartu turi du vaikus M., ir A.. Teismo sprendimu M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, o gimus A., jis gyveno su atsakove oficialiai nenustatant jo gyvenamosios vietos. Jis pats tuo metu dirbo Europos valstybėse. 2020 m. rugsėjo mėn. jis buvo informuotas, kad atsakovė jų vaikus paliko krizių centre, o pati pasišalino. Tuomet sugrįžęs į Lietuvą, vaikus pasiėmė pas save. Nuo to laiko, tai yra nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. pasiėmęs vaikus gyvena su vaikais (duomenys neskelbtini).

4.                      Atsakovei su vaikais nedraudžia bendrauti, tačiau pati atsakovė nebuvo atvykusi ir susitikusi su vaikais. Jiems tik retkarčiais paskambina. Vaikus išlaiko jis pats. Per visą laikotarpį kai jis globoja vaikus atsakovė vaikų išlaikymui yra skyrusi tik 200 Eur. Jis pats oficialaus darbo neturi. Jo gaunamos pajamos yra socialinė pašalpą ir vaikų pinigai. Dar dirba pavienius būsto remonto darbus. Viso jo gaunamos pajamos per mėnesį apie 800 Eur. Vaikus išlaikyti taip pat padeda jo motina, be to turi iš anksčiau sukauptų piniginių lėšų. Kiek jam žinoma atsakovė šiuo metu išvykusi į Angliją, kur uždarbiauja. Vaikams su motina (atsakove) nedraudžia bendrauti, tačiau pati atsakovė vaikams paskambina gan retai (kartą į kelis mėnesius). Jaunesnysis sūnus atsakovės net nevadina motina, o ją vadina vardu. 

5.                      Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai. Savo nuomonės nagrinėjamu klausimu neišreiškė.

6.                      Institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. birželio 14 d. pateikė išvadą „Dėl nepilnamečių A. Š. ir M. Š. interesų užtikrinimo“, kurioje iš esmės nurodoma, kad:

5.1.        Atsakovė J. V. nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. kartu su vaikais nebegyvena. Vaikai gyvena su tėvu (ieškovu). Ieškovo teigimu, jis nori, kad sūnūs su juo gyventų. Jis mano, kad geba tinkamai tenkinti vaikų poreikius ir užtikrinti vaikų geriausius interesus. Ieškovas paaiškino, kad lankė pozityvios tėvystės kursus (kursai buvo skirti, kai vaikas įkrito į tvenkinį), turi jų baigimo pažymėjimą. Su abejais vaikais sutaria vienodai, kartu užsiima įvairia veikla, vaikams gamina valgį (turi virėjo profesiją), namuose yra laikomasi susitarimų, nuoseklaus poilsio rėžimo. Vaikams taikomos tinkamos drausminimo ir skatinimo priemonės, ribojami saldumynai, interneto ryšys, atsižvelgiama į vaikų norus ir jų nuomonę. Ieškovo teigimu, vaikus išlaiko jis. Motina vaikams išlaikymo reguliariai neteikia. Per du metus buvo atsiuntusi 203.80 Eur, klausinėjo vaikų drabužių dydžių, bet taip nieko ir nenupirko. Su vaikais ryšį palaiko telefonu. Vieną kartą sūnus A. paprašė, pakalbėti su mama. Vaiko prašymu buvo susisiekta su mama, kuri paprašyta paskambino per „Messenger“ programą, bendravo neilgai. Su M. yra bendravusi telefonu per 2 metus panašiai 3 kartus. Kelis kartus buvo pažadėjusi vaikams kitą dieną paskambinti, bet taip ir nepaskambino. Vieną kartą skambino naktį neblaivi. Iš vaizdo skambučio buvo galima matyti, jog ji yra Londone pas brolį.

5.2.       Vaiko nuomonės išklausymo aktuose nurodoma, kad nepilnametis M. Š. nurodė, jog „Gyvenu su tėčiu ir broliu. Gyvent gerai. Kažkada padedu tėčiui tvarkytis. Kažkada padedu sunkius daiktus nunešt, padedu tėčiui brolį aprengi ir nurengt, pakeist „pampersą“. Kartais su tėčiu „biški“ pasipykstam. Su mama kalbėjau telefonu šeštadienį ar sekmadienį, ji sakė, kad liepą atvažiuos į Lietuvą. Ar atvažiuos pas mane nežinau. Mamos labai seniai nemačiau. Mačiau prieš atvažiuojant į šituos namus. Manim rūpinasi tėtis. Jis perka rūbus. Rūbus perka dar močiutė ir teta (vaikas teta vadina tėčio draugę). Labai patinka dar būti pas pro močiutę (tėčio motiną) kaime. Trečiadienį išvažiuosiu į stovyklą. Reiks 80 Eur paduot mokytojai. Pinigų duos tėtis“. Nepilnametis A. Š. nurodė, kad „Čia gyvena A., brolis, tėtis ir R. (tėčio draugė). Mamos vardas R. J. nėra, toli yra, važiuot reikia pas J. J. dirba. Dar yra močiutė N. Patinka su tėčiu“.

5.3.       Remiantis aukščiau išdėstytu, teikiama išvada, jog vaikų motina yra nusišalinusi nuo pareigų vaikų atžvilgiu vykdymo, todėl geriausius nepilnamečių vaikų A. Š. ir M. Š. interesus atitiktų jų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu.

5.4.       Vertinant ieškovo prašymą dėl išlaikymo priteisimo nurodoma, kad skyrius neturi duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, jos gaunamas pajamas. Vertinant ieškovę pagal amžių, ji yra jauna, darbinga, galinti dirbti, užsidirbti ir jos pareigia yra patenkinti savo nepilnamečių vaikų poreikius pilna apimtimi. Skyriaus vertinimu, ieškovo prašomas priteisti išlaikymas vaikams po 200 Eur kiekvienam kas mėnesį, užtikrina vaikų poreikių patenkinimą ir atitinka geriausius vaikų interesus.

2.       Teismo posėdžio metu dalyvavusi išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ginčo tarp ieškovo ir atsakovės dėl bendravimo su vaikais tvarkos nėra, todėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarka turėtų būti nustatoma bendru sutarimu.

II.                      Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

3.       Remiantis bylos duomenimis:

7.1.       nepilnamečių vaikų A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai yra A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini)

7.2.       2016 m. lapkričio 24 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-393-842/2016 patvirtinta ieškovės J. V. ir atsakovo A. Š. taikos sutartis. Taikos sutarties 2 punkte šalys numatė, kad nepilnamečio šalių sūnaus M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina J. V., jos gyvenamojoje vietoje. Taikos sutarties 3, 4 ir 6 punktuose šalys numatė, kad atsakovas A. Š. mokės išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. spalio 4 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą kainų indeksą. Vaikui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina J. V.. Išlaikymą 100,00 Eur atsakovas A. Š. mokės kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės J. V. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

7.3.        2020 m. rugsėjo 7 d. Vaiko perdavimo vaiko atstovams pagal įstatymą aktuose Nr. 7VPA-166 ir Nr. 7VPA-166 Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 4, 5 dalimis vaikus A. Š., ir M. Š., perdavė jų tėvui A. Š..     

4.       Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų A. Š. ir M. Š. gyvenamąją vietą kartu su juo , tai yra vaikų tėvu A. Š. pavedant tėvui faktinę vaikų globą.

5.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kadangi teismo posėdžio dienai nėra žinoma atsakovės pozicija nagrinėjamu klausimu, todėl teismas šį klausimą sprendžia vadovaudamasis CK 3.174 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kuriose nurodyta, kad teismas ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norus. Į vaiko norus gali būti neatsižvelgta tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Vaikai, sugebantys suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausyti tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaikų teisė reikšti savo pažiūras visais juos liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio juos liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Iš šių teisės normų analizės išplaukia išvada, kad sprendžiant ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina ne tik išsiaiškinti vaikų norus, tačiau ir įvertinti aplinką, kurioje vaikai gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaikų vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaikų interesams šios aplinkos keitimas. Vaikų gyvenamosios vietos keitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.

6.       Spręsdamas ginčą teismas atsižvelgia į tai, kad teismo sprendimo pagrindu, kuria buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės pateikta taikos sutartis vieno iš šalių nepilnamečio vaiko – M. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko motina J. V., jos gyvenamojoje vietoje. Kito nepilnamečio vaiko – A. Š. gyvenamoji vieta nėra nustatyta.

7.       Teismo posėdžio metu nustatyta, kad pagal faktinę situaciją šalių nepilnamečiai vaikai A. ir M. nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. gyvena kartu su ieškovu. Vaikai buvo perduoti ieškovui po to kai atsakovė, gyvendama su vaikais Obelių vaikų globos namų krizių centro padalinyje, 2020 m. rugsėjo 6 d. pasišalino iš įstaigos, vaikus palikusi vienus ir nebegrįžo. Nuo šio laikotarpio atsakovė vaikais nesirūpina, su jais nesusitinka, tik retsykiais jiems paskambina. Remiantis ieškovo paaiškinimais atsakovė yra išvykusi gyventi ir uždarbiauti į užsienio valstybę. 

8.       Vaiko nuomonės išklausymo aktuose nurodoma, kad nepilnamečiams vaikams gyventi su tėčiu yra gerai, tėtis jais rūpinasi ir jiems būti su juo patinka. Vaikai taip pat nurodė, kad su mama tik pakalba telefonu, ji žada juos aplankyti. Mažametis vaikas – A. Š. atsakovės net nebevadina mama, o ją vadina vardu. Tuo tarpu motina įvardina su ieškovu gyvenančią moterį. 

9.       Institucija teikianti byloje išvadą konstatavo, kad vaikų motina yra nusišalinusi nuo pareigų vaikų atžvilgiu vykdymo, todėl geriausius nepilnamečių vaikų A. Š. ir M. Š. interesus atitiktų jų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu.

10.       Teismas įvertindamas ieškovo ir jo atstovo, išvadą teikiančios institucijos atstovo paaiškinimus teismo posėdžių metu ir byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į vaikų amžių (vaikai trejų ir septynerių metų amžiaus), dabartinę emocinę ir psichologinę būseną (vaikų poreikis gyventi saugioje aplinkoje), leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nepilnamečių vaikų interesus šiuo metu labiausiai atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su jų tėvu, tai yra ieškovu A. Š.. Remiantis tuo visiškai tenkintinas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei tuo pačiu keistinas 2016 m. lapkričio 24 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-393-842/2016 patvirtintos ieškovės J. V. ir atsakovo A. Š. taikos sutarties 2 punktas.

11.        Pažymėtina, jog šis teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio sprendimo) galios ir pasikeitus aplinkybėms atsakovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.

III.                      Dėl vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia motina nustatymo

12.       Ieškovas nekelia reikalavimo dėl vaikų bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos nustatymo, tačiau nustačius vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, turi būti nustatyta vaikų ir motinos bendravimo tvarka teismo sprendimu (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

13.       Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

14.       Ieškovas nurodė, kad sudaro galimybes vaikams bendrauti su motina, tačiau pati atsakovė tokios iniciatyvos rodo labai mažai, nes vaikams tik retkarčiais paskambina ir jų visiškai nelanko. Esant atsakovės norui sudaro ir ateityje jai sudarys galimybes susitikti su vaikais ir su jais bendrauti.

15.        Atsižvelgiant į tai, kad ginčo tarp šalių dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaikais nėra, todėl nustatytina, kad motina bendrauja su nepilnamečiais vaikais ir juos auklėja pagal savo galimybes, nepažeisdama vaikų interesų, o vaiko tėvas nekliudo motinai bendrauti su vaikais ir juos auklėti.

16.       Pažymėtina, jog pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvas ar motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos pakeitimo (nustatymo) (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). 

IV.                      Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams.

17.       Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti teismų praktikoje.

18.       Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, tai yra ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

20.       Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina ir tai, kad sunki vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, kadangi nepilnametis yra nedarbingas, tėvų teikiamas išlaikymas yra vienintelis jo gyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi.

21.       Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad kiekvienam vaikui reikalingas per mėnesį 400 Eur išlaikymas, tai yra nurodo, kad reikalinga mažesnis nei minimalaus mėnesinio algos dydžio išlaikymas. Nurodo, kad kiekvieno vaiko poreikiai susideda iš poreikio: maistui, kuris sudaro apie 200 Eur (apie 6-7 Eur dienai); aprangai - apie 40 Eur; higienos reikmenims - apie 40 Eur, būstui - apie 50 Eur, sveikatai - apie 50 Eur; žaislams, lavinimo priemonėms - apie 20 Eur.

22.       Teismo vertinimu, ieškovo pateiktos išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, ugdymo priemonėms, ugdymui, gyvenamajam būstui ir kt. nėra padidintos ir atitinka nepilnamečių vaikų poreikius pagal jų amžių, užtikrinamą ugdymą ir jų išsilavinimą.

23.       Nors byloje nėra duomenų apie atsakovės darbines pajamas, tačiau atsižvelgiama į tai, kad ji yra darbingo amžiaus, duomenų apie jos nedarbingumą nėra, be to, ieškovui auginančiam ir prižiūrinčiam vaikus, tenka kasdieninė vaikų priežiūra ir auklėjimas, tai yra jam tenka didesnė dalis vaikų poreikių tenkinimo, todėl ieškovo prašomas iš atsakovės priteisti išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaikų amžių, šalių galimybes gauti/uždirbti pajamas, yra iš esmės skirtas minimalių ir būtiniausių vaikų poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaikų vystymosi sąlygų užtikrinimui. Teismas vertina, jog atsakovė dirbdama ir gaudama, kad ir minimalų uždarbį, gali skirti prašomą materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. Š. ir M. Š. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (indeksavimas numatytas CK 3.208 straipsnyje), išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant nepilnamečių vaikų tėvą (ieškovą) (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), bei tuo pačiu keistini 2016 m. lapkričio 24 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-393-842/2016 patvirtintos ieškovės J. V. ir atsakovo A. Š. taikos sutarties 3, 4 ir 6 punktai.

24.       Teismas pažymi, jog priteisdamas materialinį išlaikymą vaikams iš skyrium gyvenančios motinos, nevertina ieškovo gaunamos valstybės skiriamos išmokos vaikui. Teismo nuomone, šios išmokos tikslas yra mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinant finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės laikytina vaiko turtu, nes teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikams būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, kad tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, paminėtina ir tai, kad jei valstybės mokamos išmokos dydžiu būtų mažinama atskirai gyvenančių tėvų išlaikymo pareiga, išsituokusių tėvų vaikai atsidurtų blogesnėje padėtyje nei susituokusių ar kartu gyvenančių vaikų tėvai (gaunamos valstybės išmokos nebūtų išskaičiuojamos iš vaikams teikiamo abiejų tėvų išlaikymo), kas pažeistų vaikų lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikams dydžio.

25.       Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

V.                      Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo.

26.       Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 8000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., tai yra prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 20 mėnesių, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 200 Eur per mėnesį.

27.       Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalies įtvirtintomis nuostatomis. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Laikytina, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, tai yra teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

28.       Ieškovas nurodo ir bylos aplinkybės tai patvirtina, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo mėn. vaikus paliko ir su jais nebegyveno, o nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. vaikus pradėjo globoti ir jiems išlaikymą teikė ieškovas. Kaip nurodo ieškovas nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki šiol atsakovė vaikų išlaikymui yra iš viso davusi 200 Eur sumą. Duomenų apie teiktą didesnį ar kitokio pobūdžio išlaikymą vaikams, byloje duomenų nėra.

29.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir šalių gyvenimo atskirai faktines aplinkybes bei šiuo metu reiškiamo išlaikymo dydžio reikalavimą, konstatuoja, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra iki 2022 m. gegužės 6 d. išlaikymo vaikams neskyrė, o jos pervesta 200,00 Eur suma nebuvo pakankamos nepilnamečių vaikų išlaikymui. Teismas mano, kad byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė iš esmės nurodytu laikotarpiu nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, tai yra atsižvelgus į tai, kad atsakovė teikė dalinį 200 Eur išlaikymą, todėl iš prašomos priteisti sumos (8 000 Eur) atėmus teikto išlaikymo dydį (200 Eur), iš atsakovės priteistina 7 800 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma (CK 3.200 straipsnis).

VI.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų.

30.       Bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro (taikant 125,20 proc. vartotojų kainų indeksą): ieškinio reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kuris apmokestinamas 94,00 Eur žyminiu mokesčiu; ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo, kuris apmokestinamas 108,00 Eur žyminiu mokesčiu ir ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (skaičiuojant nuo patenkintos reikalavimo sumos – 7 800,00 Eur), kuris apmokestinamas 176,00 Eur žyminiu mokesčiu. Be to, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovui yra paskaičiuota 460,00 Eur išlaidų suma (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022-06-15 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr.PT-4859). Byloje taip pat susidarė procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 8,96 Eur.

31.       Pažymėtina, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei šioje byloje yra 100 proc. atleistas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsniu, bei 2021 m. spalio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4 Mr) TP-21-T-2880-10514.

32.       Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai . Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2, 3 dalyse  nustatytų bylinėjimosi atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

33.       Bylinėjimosi išlaidos valstybei  šioje byloje susidarė dėl to, kad atsakovei nevykdant pareigos išlaikyti vaikus, tai yra jai savo noru palikus vaikus ir neteikiant savo vaikams išlaikymo, ieškovas buvo priverstas su ieškiniu kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, o neturėdamas tam teisinių žinių kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos, kuri jai buvo suteikta. Teismo vertinimu  nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei nėra atleista, todėl visos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistinos valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 279, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2016 m. lapkričio 24 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-393-842/2016 patvirtintos ieškovės J. V. ir atsakovo A. Š. taikos sutarties punktą Nr. 2, nustatant nepilnamečių vaikų A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jų tėvu A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavedant A. Š. faktinę vaikų globą.

Nustatyti motinos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nurodant, kad vaikų motina J. V. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir juos auklėja pagal savo galimybes, nepažeisdama vaikų interesų, o vaikų tėvas nekliudo motinai bendrauti su vaikais ir juos auklėti.

Pakeisti 2016 m. lapkričio 24 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-393-842/2016 patvirtintos ieškovės J. V. ir atsakovo A. Š. taikos sutarties punktus Nr. 3, 4, 6, ir priteisti iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnums A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 800,00 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. gegužės 6 d..

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jų tėvą A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas valstybei:

378,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio;

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovui, išlaidas – 460,00 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct);

išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu (pašto išlaidas) - 8,96 Eur (aštuoni eurai 96 ct).

Atsakovei išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele banka“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AS Luminor bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752. Mokant pagal mokėjimo paskirtį žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, nurodyti įmokos kodą - 5660. Mokant pagal mokėjimo paskirtį, įmoka už suteiktą antrinę (valstybės garantuojamą) teisinę pagalbą, nurodyti įmokos kodą - 5630.

Teismo sprendimo nuorašą pasiųsti šalims - ieškovui, jo atstovei ir atsakovei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėjas                                                       Artūras Dilys