Pranešėjas: R. Aikevičius                          Baudž. byla Nr.1A-409-48/07

Teisėja:        L. Deksnienė.                        Procesinių sprendimų kategorijos:

                                                                     1.2.4.6.3.; 2.4.6.3.2.

 (S)

 

      

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2007m. birželio mėn. 19d.

  Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, nuteistajam T. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. L. ir Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007m. balandžio 27d. nuosprendžio, kuriuo T. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 3 p., ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

T. L. nuteistas už tai, kad jis, 2006-03-18, apie 10.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), Jonavoje, konflikto su motina J. L. metu, tyčia sudavė vieną smūgį buteliu, ne mažiau dešimties smūgių rankomis motinai J. L. į galvos sritį, tuo padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą galvos momens srityje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

                 Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, jog nukentėjusiajai atlygino žalą, susitaikė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nori dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant jo apeliacinį skundą.

                 Jonavos rajono apylinkės prokuratūros apeliaciniame skunde nurodyta, jog teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingos bausmės paskyrimo. Mano, jog teismas nuteistajam nesilaikydamas BK 54 straipsnyje nurodytų nuostatų paskyrė per švelnią bausmę.

                 Apeliantas teigia, jog T. L. buvo teistas 2 kartus už turtinio pobūdžio nusikaltimus, vienas iš jų už motinos turto vagystę, teistumas neišnykęs, nusikaltimą, už kurį nuteistas, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas neįvertino tai, jog jis apysunkį nusikaltimą savo motinos atžvilgiu padarė praėjus vos kelioms dienoms nuo jo paleidimo iš Pravieniškių 3-ųjų pataisos namų, kur jis atliko arešto bausmę, kas rodo jo nenorą pasitaisyti.

T. L. nuteistas pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Už šio nusikaltimo padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. T. L. paskirta mažesnė, nei už šį nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis-2 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų).

Prokuroras teigia, jog teismas, skirdamas bausmę, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Prokuroro nuomone, teismas, skirdamas bausmę, įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad jis nuolat konfliktuoja su motina, padarė apysunkį nusikaltimą, buvo nuteistas už motinos turto vagystę, turi neišnykusį teistumą, tačiau paskyrė akivaizdžiai per švelnią laisvės atėmimo bausmę.

                 Apeliantas mano, jog teismo paskirta 6 mėnesių dydžio laisvės atėmimo bausmė prieštarauja protingumo ir teisingumo principams ir neatitinka bausmės paskirties, numatytos LR BK 41 straipsnyje.                Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 54 str., 61 str. 2d.) ir per švelnios bausmės T. L., nuteistam pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams, baudžiamojoje byloje pakeisti ir paskirti T. L. 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o jo apeliacinį skundą tenkinti pagal jame nurodytus motyvus. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti,

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo skundas atmestinas, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

                 Prokuroro skundo argumentai dėl pernelyg švelnios bausmės paskyrimo nuteistajam, pagrįsti.

                 Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 dalyje numatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

                 Bausmės skyrimo nuostatos yra numatytos BK VIII skyriuje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje įstatymo leidėjas įtvirtino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtina nuostatą, kad bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus.

                 Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas šiais bausmės skyrimo pagrindais nesivadovavo.

                 LR BK 61 str. 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pripažino, jog nuteistasis padarė apysunkį nusikaltimą apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, kad nuolat konfliktuoja su motina, 2005m. gegužės 10d. buvo nuteistas už motinos turto vagystę, turi neišnykusį teistumą. Taip pat teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad  nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

                 Teismo nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis nebaustas administracine tvarka, neįrašytas į Jonavos PSPC psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų psichiatrų įskaitą, atsiprašė nukentėjusiosios, atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikaltimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę, nėra pakankamai svarios tam, kad sudarytų pagrindą paskirti žymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei numatytas sankcijos vidurkis.

                 Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, T. L. teistas du kartus, paskutinį kartą nuteistas 2005m. gegužės 10d. už motinos turto vagystę, paleistas iš pataisos namų po kelių dienų vėl nusikalto. Visa tai rodo, kad T. L. dėl anksčiau padaryto nusikaltimo jokių išvadų nepadarė, anksčiau paskirta bausmė jo nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni.

                 Tenkinti nuteistojo skundą pagal jame nurodytus motyvus, kad jis susitaikė su nukentėjusiąja, atlygino jai padarytą žalą, nėra pagrindo.

                 Nuteistojo skundo argumentas, kad jis gailisi padaręs nusikaltimą, atmetamas.

                 Pagal LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge.

                 LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia tik tada, kai objektyviai įvertinęs aplinkybių visumą (pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą) gali nuspręsti, kad kaltininkas iš tikrųjų gailisi padaręs nusikaltimą. Šie kaltininko veiksmai turi būti atlikti savo noru. Jeigu nagrinėjant bylą teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, asmuo pradeda neigti nusikalstamos veikos padarymą, keičia parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, ši aplinkybė nepripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

                 Pirmosios instancijos teismas T. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Bylos duomenimis nuteistasis, sumušęs motiną, pasišalino iš namų. Greitąją medicinos pagalbą nukentėjusiajai iškvietė kaimynė. Nuteistasis buvo pasislėpęs nuo teismo, pažeidinėjo kardomosios priemonės –periodiško registravimosi policijos įstaigoje reikalavimus, o tai reiškia trukdė ikiteisminiam tyrimui. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę neigė, todėl teismas teisingai pasielgė nepripažindamas šios aplinkybės atsakomybę lengvinančia.

                 Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas parinko teisingą bausmės rūšį, tačiau skirdamas laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei straipsnio sankcijoje nurodytas jos vidurkis, pažeidė LR BK 61 straipsnio nuostatų reikalavimus ir paskyrė neteisingą bausmę.

                 Kadangi nesunkus sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų LR BK 11 straipsnio prasme, LR BK 138 straipsnio 2 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas T. L. nuteisė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 p. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, t. y. nuteistajam paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, tačiau žymiai mažesnę, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Iš LR BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijos matyti, kad laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų.

                 Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistajam nebuvo pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę, švelnesnę nei jos vidurkis. Bausmė turėjo būti paskirta atitinkanti sankcijos vidurkį. Teismas nuteistajam paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (BPK 328 str. 2p.).

                 Jonavos rajono apylinkės prokuratūros apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas T. L. bausmės dydį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. LR BK 54str. ir 61str.2d., nes teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, vadovavosi LR BK 54str. ir 61str. nuostatomis, tik taikydamas nesilaikė šių nuostatų.

                 LR BK bendrosios dalies normos netinkamai pritaikomos tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma esant pagrindui ją taikyti, pritaikoma kuri nors iš BK bendrosios dalies normų nesant jos taikymo sąlygų arba pritaikoma ne ta norma, kurią reikėjo taikyti.       

                 Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326str. 2d.2p. ir 328 str.1 d. 2 p.,

n u s p r e n d ė :

Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 27 d. nuosprendį pakeisti: T. L., nuteistam pagal LR BK 138 str.2 d., 3 p., paskirti bausmę - laisvės atėmimą dvejiems (2) metams aštuoniems (8) mėnesiams.

                 Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

 

                Kolegijos pirmininkas                                               Romas Aikevičius

 

                                 Teisėjai:                                                   Regina Cemnolonskienė

 

                                                                                               Kęstutis Dargužis