Civilinė byla Nr. 2A-2315-450/2015

               Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08917-2014-1

               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16.8; 3.3.1.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo 903 –osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo 903 - osios daugiabučio namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų: G. M., S. M., E. M., valstybės įmonė „Registrų centras“, dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ir

              n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas 903-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė:

1) pripažinti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtai nutraukė 2003 m. birželio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. NO1/2003-27401;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.).

Nurodė, kad 2003 m. birželio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2003-27401 (toliau - nuomos sutartis) atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) išnuomojo ieškovui 664 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 0101/0058:114 (toliau – žemės sklypas), 40 metų terminui. Išnuomoto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas buvo nustatyti nuomos sutarties 3 punkte – žemės sklypas buvo skirtas gyvenamajam namui, esančiam nurodytame sklype eksploatuoti. Žemės sklypo nuomos sutartis iš dalies buvo pakeista 2012 m. birželio 3 d. susitarimu Nr. 49ŽN-(14.49.57)-115. NŽT prie ŽŪM 2014 m. vasario 10 d. informavo ieškovą 2014 m. sausio 30 d. raštu Nr.49SJN-(14.49005)-251 apie tai, jog 2013 m. lapkričio 29 d. atsakovas įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-2433 pripažino nuomos sutartį pasibaigusia. Kaip matyti iš įsakymo turinio, nuomos sutarties nutraukimo pagrindu atsakovas laikė 2013 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. A51-119840-(2.15.1.21-MP2) „Dėl informacijos pateikimo“, kurio turinys ieškovui nėra žinomas. Iš NŽT prie ŽŪM pateikto ieškovui 2014 m. sausio 30 d. rašto turinio matyti, kad nuomos sutarties nutraukimo pagrindu atsakovas laikė ieškovo neveikimą, kuris pasireiškė tuo, jog ieškovas nepradėjo žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo iš gyvenamosios teritorijos į komercinės paskirties objektų teritorijos ir gyvenamosios teritorijos. Taigi atsakovas vienašališkai, neinformavęs ieškovo, nesilaikydamas nuomos sutartyje ir įstatymuose nustatytos tvarkos, neteisėtai nutraukė žemės sklypo nuomos sutartį, tuo pažeisdamas ieškovo ir ieškovo atstovaujamųjų savininkų, gyvenančių daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), teises ir teisėtus interesus. Įstatymas nenustato savininkui pareigos derinti žemės sklypo paskirtį pagal atskirą nekilnojamojo objekto dalį ir žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti formuojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Žemės sklype yra 107.66 kv. m bendro ploto maitinimo paskirties negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Statybos reglamento STR 1.01.09.2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 punktu, pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai. Pagal šio punkto antrąją dalį, kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (maitinimo, sporto, mokslo ir t.t.), pastato naudojimo paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, paskirtį. 2002 m. kovo 18 d. Vilniaus valdybos sprendimu Nr. 666V valdyba patvirtino žemės sklypo gyvenamąjį naudojimo pobūdį. Patalpų paskirtis pakeista 2006 m. balandžio 3 d.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 666V 2.3. punktą ir VĮ „Registrų centras“ išrašus pagrindinė gyvenamojo namo, esančio Savičiaus g. 7, Vilniuje, naudojimo paskirtis – gyvenamoji.

2003 m. birželio 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. NO1/2003-27401 Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir 903-ji DNSB sudarė 664 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 0101/0058:114, nuomos sutartį gyvenamajam namui eksploatuoti. 2012 m. gegužės 3 d. valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 163 Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama NŽT prie ŽŪM, perdavė pirkėjams G. M. ir S. M. nuosavybėn 74 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 664 kv. m ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 0101/0058:114 Vilniaus m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. birželio 3 d. susitarimu Nr.49SŽN-(14.49.57)-115 „Dėl 2003-06-25 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2003-27401 dalinio pakeitimo“ Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama NŽT prie ŽŪM, ir 903-ji DNSB iš dalies pakeitė 2003 m. birželio 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. NO1/2003-27401, nurodant, kad išnuomotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sumažinamas nuo 664 kv. m iki 590 kv. m. Pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto registro išrašą negyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), įregistruota kavinė ir sudaryta su ja (UAB „Kitokia virtuvė“) nuomos sutartis. Pagal byloje esančius 2011 m. birželio 2 d. ir 2012 m. birželio 13 d. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus surašytus žemės naudojimo patikrinimo aktus, konstatuota, kad negyvenamojoje patalpoje, esančioje Savičiaus g 7, Vilniuje, veikia viešo maitinimo įstaiga.

2012 m. birželio 29 d. raštu NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius G. M. ir S. M. į jų 2012 m. gegužės 22 d. prašymą pranešė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 0101/0058:114, dalyje vykdoma komercinė veikla, kuri neatitinka nustatytam nurodyto žemės sklypo naudojimo būdui ir pobūdžiui, todėl gali būti nutraukta prieš terminą nuomotojo reikalavimu. 2013 m. sausio 6 d. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius Žemės naudojimo patikrinimo aktu vėl konstatavo, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengta maitinimosi įstaiga. Atsižvelgdama į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento pateiktą informaciją, NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2013 m. lapkričio 29 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.) - 2433, kuriuo pripažino pasibaigusia 590 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 664 kv. m ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. 0101/0058:114, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 2003 m. birželio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 01/2003-27401, pakeistą 2012 m. birželio 3 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-115, pasirašytą su 903-ąja DNSB. NŽT prie ŽŪM 2014 m. sausio 30 d. raštu Nr. ieškovui 903-jai DNSB pranešė, kad 2013 m. lapkričio 29 d. priimtas NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2433 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0058:114) (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia“, kurio pagrindu 2003 m. birželio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-115 nutraukta prieš terminą.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei tai, kad žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (CK 6.564 str. 1 d. 1 p.), ieškinys atmestinas. Tai pažymi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010. Šioje teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad viešojo intereso apsaugos tikslais Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje teigiama, jog valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas žemę naudoja ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis. Tai reiškia, kad valstybinės žemės patikėtinis turi ne tik teisę, bet ir viešosios teisės normų nustatytą pareigą reaguoti į esminį sutarties pažeidimą.

Atmestini ieškovo argumentai, jog statinio naudojimo paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskirojo nekilnojamojo daikto, paskirtį. Žemės nuomos sutartis nutraukta pagrįstai, paaiškėjus aplinkybėms apie nurodytame žemės sklype vykdomą veiklą, neatitinkančią žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo. Apie išnuomoto žemės sklypo naudojimo pažeidimus suinteresuoti asmenys - G. M. ir S. M. buvo ne kartą įspėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas 903-oji DNSB prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentai:

1) Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 6 d. 2 p., žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti miestų teritorijose formuojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ 2014 m. vasario 14 d. išrašo Nr. 10/204701, pagrindinė gyvenamojo pastato naudojimo paskirtis - gyvenamoji. Žemės sklype, vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ 2014 m. vasario 12 d. išrašu Nr. 10/312329, yra 107.66 kv. m bendro ploto maitinimo paskirties negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Statybos reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 punktu, pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai. Sutinkamai su minėto punkto antrąja dalimi, kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, pastato naudojimo paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, paskirtį. 2002 m. kovo 28 d. Vilniaus valdyba sprendimu Nr. 666V patvirtino Žemės sklypo gyvenamąjį naudojimo pobūdį. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ išrašo 10/312329 duomenimis, patalpų paskirtis buvo pakeista 2006 m. balandžio 3 d., o patalpos pripažintos tinkamos naudoti 2006 m. kovo 31 d. 2012 m. birželio 3 d. NŽT prie ŽŪM sudarė papildomą susitarimą dėl žemės sklypo nuomos jau žinodamas, jog žemės sklype yra maitinimo paskirties patalpos. Teismas nevertino aplinkybės, jog įstatymas nenustato savininkui pareigos derinti žemės sklypo paskirtį pagal atskirą nekilnojamojo objekto dalį ir aplinkybės, jog žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti miestų teritorijose formuojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o NŽT prie ŽŪM teiginys, neva savininkai turėjo pareigą pradėti žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo iš gyvenamosios teritorijos į komercinės paskirties objektų teritorijos ir gyvenamosios teritorijos procedūras atskirai pastato daliai, yra nepagrįstas.

2) Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl apelianto nurodytų argumentų, susijusių su nuomos sutarties nutraukimo procedūrų teisėtumu. NŽT prie ŽŪM vienašališkai, net neinformavusi ieškovo, savavališkai, nesilaikydama sutartyje ir įstatymuose nustatytos tvarkos, nutraukė žemės sklypo nuomos sutartį. CK 6.562 straipsnis nustato žemės nuomos sutarties pabaigos pagrindus ir vienas iš tokių pagrindų - nuomotojo reikalavimas (5 p.), kuris taip pat yra nurodytas ir sutarties 12 punkte. CK 6.564 straipsnio 2 dalis nustato žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu (nuomininkui pažeidus savo pareigas) procedūras, pagal kurias, apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti kitos paskirties žemės nuomininkams prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo. Jokio pranešimo apie atsakovo ketinimą nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį apeliantas negavo ir byloje tokių duomenų nėra, todėl jau vien šio pagrindo pakako teismui pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas NŽT prie ŽŪM su juo nesutinka, prašo skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

1) Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies nuostatose nustatyta, jog valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014, yra konstatavęs, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymas apibrėžia žemės savininko (valdytojo) veiklos konkrečiame žemės sklype galimybes. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nenaudoja žemės sklypo pagal žemės naudojimo paskirtį ir būdą, skyrius, vadovaudamasis visais galiojančiais teisės aktais, prieš terminą nutraukė 2003 m. birželio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2003-27401, iš dalies pakeistą 2012 m. birželio 3 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-115. Žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (CK 6.564 str. 1 d. 1 p.). Tai pažymi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010. Valstybinės žemės patikėtinis turi ne tik teisę, bet ir viešosios teisės normų nustatytą pareigą reaguoti į esminius sutarties pažeidimus.

2) Apeliantas akcentuoja pastato naudojimo paskirtį ir tai, kad naudojimo paskirtis nustatinėjama pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, paskirtį. Tačiau apeliantas kalba apie pastato naudojimo paskirtį, bet ne apie žemės sklypo naudojimo paskirtį ar būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyta pareiga - naudoti žemės sklypą pagal sutartyje nurodytą naudojimo paskirtį, o to nesilaikant yra esminis žemės nuomos sutarties pažiedimas. Apeliantas galėjo pradėti žemės sklypo naudojimo budo pakeitimo procedūras, nes apie sutarties nesilaikymo aplinkybes jie buvo informuoti. Todėl apelianto teiginiai apie pastatų naudojimo paskirtį turėtų būti vertinami kritiškai.

3) Apelianto argumentai apie procesinių teisės normų pažeidimą vertinti kritiškai, nes NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2013 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 49SJN-(14.49.105.)-1689 perspėjo atsakovą apie 2003 m. birželio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. NO 1/2003-27401, iš dalies pakeistos 2012 birželio 3 d. susitarimu Nr. 49SZN-(14.49.57.)-115, nutraukimą. Tik po šio pranešimo Skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.22)-2433, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, 2003 n. birželio 25 d. valstybins žemės nuomos sutartis Nr. N01/2003-27401, iš dalies pakeista 2012 birželio 3 d. susitarimu Nr. 49SZN-(14.49.57.)-115, buvo nutraukta.

Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų G. M., S. M., E. M. ir VĮ „Registrų centras“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantas 2015 m. liepos 22 d. pateikė prašymą prijunti byloje naujus įrodymus – 2015 m. balandžio 23 d. apelianto ir trečiųjų asmenų G. M. ir S. M. prašymą Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimą ir 2015 m. birželio 11 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento raštą Nr. A51-60592/15(2.14.2.12-MP8).

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar šalių pasirašyta 2003 m. birželio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. NO1/2003-27401 buvo nutraukta teisėtai.

Nors žemės nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta prieš terminą, tačiau, kad nutraukimas būtų teisėtas, turi būti laikomasi procedūrinių reikalavimų, t.y. apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti nuomininkui prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo (CK 6.564 str. 2 d.), o nuomos sutarties nutraukimas turi atitikti įstatyme numatytus jo nutraukimo pagrindus (CK 6.564 str. 1 d.). Šiuo atveju byloje buvo pateiktas 2013 m. rugsėjo 4 d. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus raštas „Dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio keitimo, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties“, kuriuo apelianto pirmininkui G. M. buvo nurodytas įspėjimas dėl nuomos sutarties nutraukimo, jeigu nebus inicijuotas teritorijų planavimo dokumento rengimas, tačiau nėra byloje įrodymų, kad šis raštas buvo išsiųstas ir įteiktas apeliantui, t. y. faktiškai apie sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 2 mėn. buvo informuotas apeliantas. Taigi, nutraukiant žemės nuomos sutartį, buvo padaryta procedūrinių pažeidimų.

Iš byloje esančios valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. NO1/2003-27401 matyti, kad joje buvo įtvirtinta šalių teisė nutraukti sutartį anksčiau sutarto laiko (40 m.), jeigu kita šalis nevykdo savo įsipareigojimų arba pažeidžia šios sutarties sąlygas (12 p.). Anot atsakovo, sutarties pažeidimas pasireiškė tuo, jog apeliantas žemės sklypą naudojo ne pagal jo nustatytą būdą, o, nutraukdamas sutartį, rėmėsi Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 punktu, kuriame numatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Šiuo atveju valstybinės žemės nuomos sutartyje buvo numatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas yra kita paskirtis (gyvenamajam namui eksploatuoti), o sutartyje nebuvo aptarta nuomininko teisė keisti žemės sklypo naudojimo būdą. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ant apeliantui išnuomoto žemės sklypo yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė jo naudojimo paskirtis – gyvenamoji, kuriame yra negyvenamoji patalpa – kavinė, teikianti maitinimo paslaugas, t. y. vykdoma komercinė veikla. Tokiu būdu valstybinis žemės sklypas iš dalies naudojamas ne pagal jo nustatytą būdą (gyvenamajam namui eksploatuoti). Visgi net ir tokiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties nutraukimas buvo skubotas bei nepagrįstas. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (aktuali nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. vasario 24 d.) 2.12 punktą valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai privalo kontroliuoti, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo - pardavimo ir nuomos sutartyse, tačiau nustatę pažeidimų – turi teisę reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreiptis, kad būtų atlyginti nuostoliai. Taigi, esant tam tikrų nuomos sutarties sąlygų pažeidimų yra galimybė leisti subjektui juos (pažeidimus) pašalinti, o pažeidimų nepašalinant ar negalint pašalinti – imtis kraštutinių priemonių, sutartį nutraukiant. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2005 m. liepos 1 d.) 14 punkte buvo įtvirtinta, kad vienam žemės sklypui gali būti nustatyti du ar daugiau žemės naudojimo būdų ir pobūdžių, jeigu tai numatyta detaliajame plane. Tai, kad vienam žemės sklypui gali būti nustatyti vienas ar daugiau žemės naudojimo būdų, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, pagal kuriuos šis žemės sklypas formuojamas, nustatyta ir Lietuvos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punkte (aktuali redakcija, įsigaliojusi 2014 m. sausio 21 d.). Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 666V „Dėl teritorijos ties (duomenys neskelbtini) ir gretimybių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ nustatytas sklypo Nr. 3 (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo pobūdis – gyvenamasis, todėl, kaip nurodyta 2015 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento rašte „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo pakeitimo“ (2 t., b. l. 64), šio žemės sklypo naudojimo būdas pagal žemės valdos projektą negali būti keičiamas. Visgi pakeitus ar pakoregavus detalųjį planą, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas gali būti keičiamas (papildomas), o dėl to apeliantui reikia kreiptis į Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo skyrių (2 t. b. l. 64). Atsižvelgiant į tai, jog apelianto nuomojamo žemės sklypo nustatytas būdas (gyvenamajam namui eksploatuoti) gali būti papildomas, jį iš dalies pakeičiant, todėl, esant šioms aplinkybėms bei nustatytiems procedūriniems nuomos sutarties nutraukimo pažeidimams, konstatuotina, kad valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta neteisėtai.

Pripažinus valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. NO1/2003-27401 nutraukimą neteisėtu, panaikinamas ir NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.), kurio pagrindu neteisėtai nuomos sutartis pripažinta pasibaigusia dėl nutraukimo.

Remiantis išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimant naują pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 58 EUR (200 Lt), o apeliacinės instancijos teisme jos sudarė 57 EUR, iš viso 115 EUR.

Ieškinį patenkinus visiškai, apeliantas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 3 p.), todėl apeliantui iš atsakovo priteistina 115 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų G. M., S. M. ir E. M., dalyvaujantys apelianto (ieškovo) pusėje, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

            n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo 903-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų: G. M., S. M., E. M., VĮ „Registrų centras“, dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM neteisėtai nutraukė 2003 m. birželio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. NO1/2003-27401.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.).

Priteisti apeliantui (ieškovui) 903- ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) 115 EUR (vienas šimtas penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (į.k. 188704927).

Teisėjai                                                        Henrichas Jaglinskis

                                                                      Asta Radzevičienė

                                                                      Alma Urbanavičienė