Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. A2.6.-1697-834/2015

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01375-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2015 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,

Sekretoriaujant Almai Buinovskienei, Rūtai Čereškaitei,

Dalyvaujant S. M.,

I. S. M. (S. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, gyv. A. S. 1-oji g. 43, Vilniuje, nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

S. M. 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 1:22 val., Vilniaus rajone Galgių kaime centrinėje gatvėje vairavo automobilį M. B. ML 270 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,64 prom. girtumas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 4 d.

Posėdžio metu S. M. protokole užfiksuotus faktus ir pažeidimą pripažino, paaiškino, kad žvejojo, jam buvo nesenai gimęs anūkas, todėl su draugais iki 16 val., išgėrė alaus 7,5 stiprumo, jautėsi neblogai, todėl apie 1:30 val., nakties vairavo. Gaunamos pajamos 200 eurų, turi finansinių įsipareigojimų, prašo skirti minimalią baudą ir neatimti teisės vairuoti.

Pažeidimas įrodytas: S. M. paaiškinimu teisme ir pažeidimo tyrimo metu, kad su pažeidimu sutinka, gailisi; 2015-08-11 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.10P-35610294-15, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio patrulių 2015-08-11 tarnybiniais pranešimais, kur nurodyta, kad buvo gautas pranešimais jog įvykęs eismo įvykis, kurio metu automobilis yra nuvažiavęs į griovį, o vairuotojas įtariama neblaivus, eismo įvykio vietoje nurodytos aplinkybės pasitvirtino, asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad S. M. buvo nustatytas 1,64 prom. girtumas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, asmens duomenimis, vairuotojo pažymėjimo kopija.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad S. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,64 prom. Neblaivumas. Jo veiksmai pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. kvalifikuoti tinkamai.

   Teismas, skirdamas S. M. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino ir gailisi dėl pažeidimo ir pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ir 10 p.). 2015 -03-11 buvo baustas pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2d., todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta nuobauda ( LR ATPK 32 str. 1 d. 1p.)

Posėdžio metu S. M. prašė neatimti teisės vairuoti.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Tai, kad S. M. gailisi dėl padaryto pažeidimo, laikytina tik jo atsakomybę švelninančia ar jį teigiamai charakterizuojančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau to nepakanka, jog būtų galima taikyti (duomenys neskelbtini) str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam pačiam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nutartys Nr. ATP-59-719/2014, (duomenys neskelbtini)350/2014). Pažeidėjas S. M. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų, ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, jų sveikatai. Transporto priemonę vairavo, kai nustatytas 1,64 promilės neblaivumo laipsnis, kas reiškia vidutinį girtumo laipsnį. Jam nustatytas neblaivumo laipsnis gerokai viršija leistiną minimalią ribą. Pats S. M. nurodė, jog žvejyboje su draugais vartojo alkoholį, gėrė stipraus 7,5 stiprumo alaus. Alkoholį buvo vartojęs iki 16 val., o apie 1.30 val. vairavo.  Taigi, šios aplinkybės, jog asmuo, žinodamas, jog yra pavartojęs alkoholio lengvabūdiškai tikisi, jog neblaivumo nebus ir vairuoja transporto priemonę, teismui leidžią daryti išvadą apie neatsakingą ir lengvabūdišką administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį  dėl transporto priemonės vairavimo vartojus alkoholio. Be to, atkreiptina jog 2008-09-03 yra baustas jog vairavo neblaivus esant 2,37 prom. girtumui. Tai rodo, jog išvadų nepadarė. Todėl šiuo atveju, net ir turint neįgalumą (S. M. iš dalies darbingas, t. y. nustatytas 40 proc. darbingumas) nesudaro pagrindo švelninti nuobaudos. Teismo nuomone, aukščiau išdėstytos S. M. atsakomybę lengvinančios ar jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas. Tačiau į aplinkybes, jog pripažino padaręs pažeidimą, gailisi, suprato savo neatsakingo elgesio pasekmes, tai pat į tai, jog, yra iš dalies darbingas atsižvelgtina individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes S. M. skirtina nuobauda numatyta sankcijos minimume su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikui ((duomenys neskelbtini) str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

S. M. (S. M.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) d. 4 d. ir skirti 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį A2.6.-1697-834/2015 bei pažeidimo identifikavimo numerį ROIK 15004188635.

I. S. M., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                              Vaida Sinkevičienė