Administracinė byla Nr. AS-75-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02427-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. L. skundą atsakovui Kelmės rajono savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja K. L. 2014 m. spalio 8 d. padavė skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui, prašydama panaikinti Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. T-370, kuriuo patvirtintas teritorijos, esančios sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, jei teismas spręs, kad jis yra praleistas.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjos K. L. prašymo ir neatnaujino termino skundui paduoti. Atsisakė priimti pareiškėjos K. L. skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjai. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai žyminį mokestį.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi skundžiamo akto priėmimo metu) 26 straipsnio 8 dalimi, kurioje numatyta, kad patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, teismų praktika, pagal kurią skundo dėl akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, padavimo terminas paprastai turi būti skaičiuojamas nuo tokio akto viešo paskelbimo (2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009, administracinė byla Nr. AS442-4/2012), sprendė, kad pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytą vieno mėnesio skundo pateikimo teismui terminą.

Vertindamas pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis teismas nurodė, kad jos yra subjektyvaus pobūdžio. Remdamasis Kelmės rajono savivaldybės administracijos Pakražančio seniūnijos 2014 m. spalio 15 d. pažyma Nr. PŽ-93 nurodė, kad pareiškėja nuo 2010 m. balandžio 26 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Atsižvelgdamas į tai vertino, kad Kelmės rajono savivaldybė neturėjo realios galimybės tuo metu, kai vyko viešo paskelbimo, visuomenės informavimo bei viešo svarstymo su visuomene procedūros, informuoti pareiškėjos apie rengiamą detalųjį planą. Teismas nustatė, kad pareiškėja grįžo į Lietuvą jau pasibaigus viešojo svarstymo procedūroms (parengtas detalusis planas buvo viešai eksponuojamas Kelmės rajono savivaldybėje nuo 2011-10-12 iki 2011-10-26, viešas svarstymas su visuomene vyko 2011-10-26). Teismas pažymėjo, kad skundžiamas savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas 2012 m. lapkričio 29 d., t. y. praėjus beveik metams nuo pareiškėjos grįžimo, jis buvo paskelbtas vietinėje spaudoje ir savivaldybės internetiniame puslapyje, todėl pareiškėja, būdama atidi bei rūpestinga, turėjo galimybę gauti informaciją apie rengiamą detalųjį planą, jo tikslus bei procedūras. Teismas akcentavo, kad pareiškėja skundą teismui padavė praėjus beveik dvejiems metams nuo skundžiamo Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, pareiškėjos skunde nenurodyta jokių objektyvių priežasčių ar veiksnių, sukliudžiusių per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytą terminą efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise ir pateikti skundą dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d.sprendimo Nr. T-370 „Dėl teritorijos, esančios sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo. Pareiškėja nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jai laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis. Teismas sprendė, kad pareiškėja skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, nes įgyvendindama savo procesines teises buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintas.

III.

Pareiškėja, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, 2014 m. spalio 29 d. padavė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį ir perduoti teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėja mano, kad būtent planavimo organizatoriaus teisės aktuose numatytos pareigos nevykdymas, nerūpestingumas, aplaidumas, o ne pareiškėjos neapdairumas, yra objektyvi aplinkybė, lėmusi termino praleidimą. Pažymi, kad planavimo sąlygų sąvado patvirtinimo metu pareiškėja deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl planavimo organizatoriui turėjo būti žinoma pareiškėjos gyvenamoji vieta. Be to, po viešo svarstymo su visuomene etapo detalusis planas buvo koreguojamas, buvo išduodamos naujos planavimo sąlygos, su kuriomis nebuvo supažindinti žemės sklypų valdytojai, tame tarpe ir pareiškėja. Mano, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus (administracinė byla Nr. A3-64/2007, administracinė byla Nr. AS602-14/2007) taip pat į visuomenės dalyvavimo teritorijos planavime svarbą. Tvirtina, kad vien tik viešas ir formalus detaliojo plano paskelbimas, asmeniškai nesupažindinant pareiškėjos su žemės sklypo brėžiniais, keičiančiais pareiškėjos žemės sklypo ribas, ir apskritai jai nepranešus apie detalųjį planavimą, negali būti laikomas pagrindu pareiškėjai iš karto po detaliojo plano paskelbimo domėtis šio plano medžiaga ir pan.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas tvirtina, kad žemės sklypų informavimo apie detalaus plano rengimą metu pareiškėjos gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, ji buvo deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Mano, kad pareiškėja pati turėjo domėtis detaliojo planavimo procesu. Laikosi nuomonės, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pažymėtina, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė. Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Asmens procesinės subjektinės teisės kreiptis į teismą prielaidos yra įtvirtintos ABTĮ 37 straipsnyje. Viena iš jų yra skundo (prašymo) padavimas per įstatymo nustatytą terminą. Teismas atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, numatanti, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu sužinojimo apie skundžiamą sprendimą, kuriuo yra patvirtintas detalusis planas, data, nuo kurios turi būti skaičiuojama termino kreiptis į teismą eigos pradžia, sietina su skundžiamo akto paskelbimo spaudoje momentu (LVAT 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009). Nagrinėjamu atveju detalusis planas buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2012 m. lapkričio 29 d. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja praleido Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo apskundimo terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2014 m. liepos mėnesį iš įmonės, atlikusios jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, sužinojo, jog yra patvirtintas detalusis planas, kuriuo ženkliai sumažintos pareiškėjos žemės sklypo ribos. Sužinojusi šią informaciją pareiškėja kreipėsi į advokatą, kuris 2014 m. rugsėjo 10 d. raštu paprašė atsakovo pateikti informaciją apie detalųjį planą. Tokia informacija pareiškėjos atstovui buvo pateikta 2014 m. rugsėjo 17 d. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad apie sprendimą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, ir detaliojo planavimo procesą pareiškėja sužinojo anksčiau, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti pareiškėjos paaiškinimais.

Nors teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad atsakovas netinkamai įvykdė pareiškėjos informavimo apie rengiamą detalųjį planą pareigą, kadangi suinteresuotų asmenų informavimo taip pat ir visos visuomenės informavimo apie detaliojo planavimo procedūras ir detaliojo plano viešo aptarimo metu pareiškėja buvo viešai deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, todėl pranešimas pareiškėjai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nebuvo ir negalėjo būti išsiųstas, kita vertus, pareiškėjos elgesys šiuo atveju taip pat negali būti vertinamas kaip neatidus, nerūpestingas. Aplinkybė, kad suinteresuotų asmenų informavimo, viešo paskelbimo bei viešo svarstymo su visuomene procedūrų metu pareiškėja buvo išvykusi gyventi į Jungtinę Karalystę teisėjų kolegijos vertintina kaip reikšminga ir objektyvi priežastis, sukliudžiusi pareiškėjai laiku sužinoti apie galimai pažeistas jos teises. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos elgesys, kai ji, grįžusi į Lietuva, nesidomėjo detaliojo plano viešu paskelbimu, vertintinas kaip nerūpestingas ir neatidus. Nežinodama apie atliekamą detalųjį planavimą pareiškėja negalėjo sekti jo eigos ir laiku sužinoti apie detaliojo plano įsigaliojimą. Atsižvelgdamas į nurodytas šioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, į pareiškėjos ginamos vertybės – nuosavybės teisės – svarbą (po detaliojo planavimo procedūrų pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dydis reikšmingai sumažėjo, nuo 0,1135 ha iki 0,0844 ha), į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja piktnaudžiavo savo teisėmis, elgėsi nesąžiningai, teisėjų kolegija šiuo atveju pripažįsta skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastį svarbia ir atnaujina skundo padavimo terminą.

Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jo 2014 m. spalio 20 d. nutartis naikintina, terminas skundui paduoti atnaujintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, 151 straipsnio 4 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. L. atskirąjį skundą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai K. L. skundo dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. T-370 panaikinimo padavimo teismui terminą.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

                Teisėjai                                                                                     Arūnas Dirvonas

                                                                                                                  Romanas Klišauskas

                                                                                                                  Virginija Volskienė