Civilinė byla Nr. e2-1023-934/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01124-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18; 3.3.2.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adinida“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adinida“ ieškinį atsakovui KAVALLI AS dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Adinida“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo KAVALLI AS (toliau – atsakovas) 43 835,65 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti
3. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu, sprendė, kad ieškovė ieškinį Vilniaus apygardos teismui pateikė pažeisdama teismingumo taisykles. Teismo vertinimu, šiuo atveju negali būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 9 dalis, kadangi joks susitarimas tarp ginčo šalių, kuriame būtų nurodyta įvykdymo vieta, sudarytas nebuvo. Ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovė atskiruoju skundu prašė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:
4.1. Apeliantė nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.192 straipsnis reglamentuoja sutarties formai keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 2, 3 dalyse numatyta, kad kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, taip pat priimant vykdyti užsakymą. Taigi, įstatymas numato, kad sutartis, kuriai įstatymas nenumato privalomos formos, gali turėti liberalią rašytinės sutarties formą bei leidžia šalims naudotis šiuolaikinėmis ryšio ir telekomunikacijų priemonėmis. Taip pat įstatymas numato vieną iš dažnai taikomų prekybos ir paslaugų srityje sutarties įforminimo būdų – užsakymo priėmimą ir užsakymą laiko rašytine sutarties forma. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kartu su ieškiniu pateikti priedai patvirtina, kad šalys susitarė, kad ieškovė iš atsakovo pateiktos medžiagos pasius atsakovo užsakytas peteliškes. Užsakymas turėjo būti įvykdytas ieškovės turimoje siuvykloje, esančioje Širvintose, Kalnalaukio g. 3. Taigi, šiuo atveju buvo aiškiai apibrėžta sutarties įvykdymo vieta, tai yra Kalnalaukio g. 3, Širvintos. Kadangi pagal CPK 30 straipsnio 9 punkte įtvirtintą taisyklę, ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas pagal sutarties įvykdymo vietą, todėl apeliantės vertinimu, ieškovės ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
7. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
10. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip pateiktą pažeidžiant teismingumo taisykles. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismingumo klausimą šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. Teismingumo taisyklių reiškiant ieškinį laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo savo iniciatyva (lot. ex officio), be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis teismingumo taisyklių, t. y. ar teismas turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Pažymėtina, kad toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas, nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to aspekto, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas – teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (liet. tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio nuostatų. Teismingumo taisyklių laikymasis yra ne tik būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga, bet ir būtinoji teisminės gynybos pažeistoms teisėms apginti taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-916/2020, 18 punktas).
12. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu, pirma, turi nustatyti ieškinio dalyką. Tam, kad būtų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo išnagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi būti nustatyti konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos šalies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismas nustato susijusią valstybę (susijusias valstybes). Antra, teismas nustato, kokia teisės aktų grupė (Europos Sąjungos reglamentai, tarptautinės sutartys, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos tarptautinės privatinės teisės normos) aktuali tarptautinės jurisdikcijos nustatymui dėl atitinkamo reikalavimo. Toliau preliminariai nustatomas taikytinas konkretus teisės aktas (pavyzdžiui, konkretus Europos Sąjungos reglamentas). Tai padarius, išsamiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laike. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal šį teisės aktą. Atliekant aptariamą vertinimą, būtina analizuoti ir konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities išimtis bei aktualią teismų praktiką (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 60 ir 61 punktai).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo, kurio buveinės vieta yra Norvegijos Karalystėje, 43 835,65 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl paslaugų teikimo, tačiau ieškovė atsakovo užsakymą elektroniniu paštu priėmė, suteikė paslaugas (pasiuvo peteliškes), tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė.
14. Kadangi ieškinys pareikštas Norvegijos Karalystėje registruotam juridiniam asmeniui, todėl sprendžiant dėl bylos jurisdikcijos, turi būti vadovaujamasi ne vidaus teisės normomis, reglamentuojančiomis teismingumo nustatymo taisykles, o tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 780 straipsnis).
15. Jurisdikcijos ir teismų sprendimų pripažinimo bei vykdymo klausimus civilinėse ir komercinėse bylose, kylančius tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) narių – Norvegijos Karalystės, Islandijos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos – bei Danijos Karalystės, reglamentuoja 2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Lugano konvencija). Lugano konvencija galioja Lietuvai kaip Europos Sąjungos valstybei narei, todėl nustatant nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje atsakovas yra Norvegijos Karalystėje registruotas juridinis asmuo, teismingumą privaloma vadovautis tarptautinio teismingumo taisyklėmis, kurios, šiuo atveju, nukreipia į Lugano konvenciją, o ne į CPK 30 straipsnio nuostatas (CPK 780 straipsnis).
16. Lugano konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės teismuose (Lugano konvencijos 2 straipsnio 1 dalis). Lugano konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismuose tik pagal šios antraštinės dalies 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles, tai yra specialiąją jurisdikciją. Lugano konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose (Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) papunktis). Pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės vykdymo vieta: parduodant prekes – šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį; teikiant paslaugas – šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų būti suteiktos pagal sutartį (Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b) papunktis). Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c) punktas nustato, kad a) papunktis taikomas tuomet, kai netaikomas b papunktis.
17. Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė paslaugų teikimo sutartis ir šalys nebuvo susitarusios dėl jų tarpusavio santykiams taikytinos jurisdikcijos, todėl sprendžiant klausimą dėl ieškovės ieškinio (turinčio tarptautinį elementą) teismingumo, turi būti vertinama prievolės vykdymo vieta (teikiant paslaugas), kaip ją apibrėžia Lugano konvencija, o ne nacionalinė teisė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jurisdikciją, nepagrįstai vadovavosi nacionalinės teisės normomis, reglamentuojančiomis bylos teismingumą. Šiuo atveju nenustačius paslaugų teikimo vietos pagal tai, kaip tai yra apibrėžta Lugano konvencijoje, nėra galimybės atsakyti į klausimą, kurios šalies teismai turi jurisdikciją spręsti tarp šalių kilusį ginčą. Pažymėtina, kad šių aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme, apribotų šalių teisę į apeliaciją, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenustatinėja. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-503-302/2022).
Dėl procesinės bylos baigties
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias bylų su tarptautiniu elementu jurisdikcijos klausimus, todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmos instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Teisėjas Žilvinas Terebeiza