Civilinė
byla Nr. 2A-149/2011
Procesinio
sprendimo kategorija 129.19.2.
(S)

LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
n u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 15 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Danutės Gasiūnienės, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ilonai Kovger,
dalyvaujant atsakovui
V. S.,
advokatui V. P.
(atstovauja J. B.),
trečiojo asmens BTA draudimas
atstovui R. T.,
viešame teismo posėdyje
apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo
2010 m. kovo 19 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-328-212/2010 pagal D. J. individualios įmonės „Asaga“ ieškinį atsakovams antstolei D. K., antstolei V. K., I. M., S. M.,
J. B., V. S.,
tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Hansabankas“, akcinei bendrovei bankas
„Snoras“, Alytaus apskrities VMI, VSDFV Alytaus skyriui, Alytaus rajono 1
notarų biuro notarei B. Z., BTA draudimas, J.
M., V. M., R. S. dėl turto
pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi
į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu (t.1, b. l. 156-170) prašydamas:
1) pripažinti negaliojančiu
2003 m. rugpjūčio 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0096/03/02268,
patvirtintą 2003 m. rugpjūčio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjo
rezoliucija, pagal kurį antstolė D. K. pardavė,
o S. M., nupirko D. J. individualiai
įmonei „Asaga“ priklausančias gamybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)
už 50400 Lt;
2) pripažinti
negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą 2003 m. gruodžio 18 d., pagal kurią S. M. pardavė, o I. M. nupirko patalpas,
esančias (duomenys neskelbtini);
3) pripažinti
negaliojančiu 2003 m. gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr.
2207, pagal kurį V. K. pardavė, o V. S. nupirko 5,46 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 2940 Lt, priklausiusį
D. J. individualios įmonės „Asaga“ savininkui D. J.;
4) pripažinti
negaliojančiu 2004 m. liepos 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 2207,
pagal kurį antstolė V. K. pardavė, o J. B. nupirko 3,8 ha žemės ūkio paskirties sklypą Nr. (duomenys
neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys
neskelbtini) už 5050 Lt, priklausiusį D. J. individualios
įmonės „Asaga“ savininkui D. J.. Taip pat prašė taikyti
restituciją ir priteisti iš atsakovų parduotą turtą jam, o iš jo ir antstolių
sumokėtus pinigus atsakovams, pirkusiems turtą iš varžytynių bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas
nurodė, kad visos jo ginčijamos varžytynės vyko pažeidžiant įstatymų
imperatyvius reikalavimus, turtas parduotas už labai mažą kainą. Apie vykusias
varžytynes nieko nežinojo, nes nei vienas turto arešto aktas, pranešimas apie
varžytynes jam įteikti nebuvo. Jis negalėjo ginčyti antstolių turto arešto
aktais nustatytos turto vertės, negalėjo pasiūlyti savo pirkėjo. Kadangi visas
jo turtas parduotas už labai mažą kainą, jo neužteko atsiskaityti su
išieškotojais. Ieškovo teigimu jeigu varžytynės būtų vykusios nepažeidžiant
įstatymo, o turtas būtų teisingai įvertintas, jis neginčytų varžytynių aktų ir
parduoto turto pakaktų atsiskaityti su išieškotojais. Apie tai, kad visas jo
turtas parduotas sužinojo tik 2005 metais, gavęs laišką iš mokesčių
inspekcijos. Ilgą laiką jo Lietuvoje nebuvo, nuo 2003-05-01 dirbo Baltarusijoje
ir į Lietuvą grįždavo tik savaitgaliais. Nuo 2004-06-03 Baltarusijoje
atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir negalėjo atvykti į Lietuvą. Kol jo nebuvo
įmonės reikalus tvarkė verslo partneris M. N., o vėliau
įmonės veikla buvo sustabdyta.
Atsakovė D. K. nesutiko su ieškovo reikalavimais ir prašė
ieškinį atmesti.
Atsakovė
antstolė V. K. prašė ieškinio netenkinti, nes jis
nepagrįstas. Atsakovė nurodė, kad skolininko D. J. turėjo
4 vykdomąsias bylas. Gavus banko „Snoras“ vykdomąją bylą raginimą skolininkui
išsiuntė tą pačią dieną esamais adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys
neskelbtini). Laiškai negrįžo, o pats D. J. kreipėsi į
banką, nes bankas sustabdė išieškojimą. D. J. tikrai
gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ten nuomojo butą ir šią aplinkybę
patvirtina tai, kad jis šiuo adresu gavo jos raginimą. Nurodė, kad parduodamus
žemės sklypus įvertino pagal esamas rinkos kainas, konsultavosi su M. N., D. J. partneriu, buvo įvertinta
tik žemė, o mediena nebuvo vertinama, nes viskas kas galima buvo jau iškirsta.
Negalėjo skirti ekspertizės, nes už ją niekas nebūtų sumokėjęs. Su išieškotoju
banku „Snoras“ bendravo telefonu, derino kainas, neįvykus varžytynėms, bankui
siūlė perimti turtą, tačiau šis atsisakė. Ne visi jos veiksmai atsispindi susirašinėjime,
nes lydraščių nerašydavo. Kiek jai žinoma, pirkėjas V. S. prieš
pirkdamas žemę, ją apžiūrėjo. Nesutinka su eksperto išvada, kad V. S. parduoto žemės sklypo vertė tuomet buvo 34000 Lt, nes
tokių kainų 2003-2004 metais nebuvo. Kitas D. J. priklausantis
žemės sklypas parduotas J. B. taip pat tik iš antrų
varžytynių. Šis sklypas buvo areštuotas ir įkainuotas kelis kartus. Dokumentus D. J. siųsti buvo netikslinga, nes jo nebuvo. Vykdant
varžytynes jos civilinė atsakomybė buvo apdrausta BTA draudime.
Atsakovas J. B. ir jo atstovas prašė atmesti ieškinį, kaip
nepagrįstą. Ieškovas jo įmonei buvo skolingas 11350 Lt ir todėl jo ieškojo su
ekskomisarų biuro pagalba. Žinojo, kad D. J. turi turto ir
norėjo skolą atgauti. Mano, kad žemės sklypą įsigijo pagrįstai ir teisėtai,
kaina yra teisinga. Jei varžytynių aktas būtų panaikintas dėl antstolės
padarytų pažeidimų, jis patirtų didelę žalą, nes į sklypą investavo nemažą sumą
pinigų ir dabar šis sklypas registruotas kaip turtinis vienetas.
Atsakovas V. S. prašė jo atžvilgiu ieškinį atmesti. Žemės
sklypą (duomenys neskelbtini) pirko teisėtai iš varžytynių. Prieš pirkdamas sklypą
apžiūrėjo, matė, kad apie 2 ha miško iškirsta. Mano, kad varžytynės yra
teisėtos ir naikinti varžytynių akto nėra pagrindo.
Trečiojo asmens
banko „Snoras“ atstovas nesutiko su ieškovo reikalavimais ir prašė ieškinio
netenkinti. Jo manymu, antstolė savo funkcijas atliko tinkamai, per priverstinį
išieškojimą bankas atgavo 4230,18 Lt skolos ir D. J. įmonė
„Asaga“ bankui skolinga apie 6000 Lt ir procesines palūkanas. Ieškovui buvo
išduotas 10000 Lt vekselis, skolą jis turėjo grąžinti iki 2003-01-17, tačiau
nesulaukus prievolės įvykdymo pradėjo priverstinį išieškojimą. Pateikus
vykdomąjį raštą antstolei, atsiliepė D. J. ir tuomet
bankas sudarė su juo susitarimą, kad skola bus grąžinama dalimis. Skolininkas
ir šio susitarimo nevykdė. Susitarime įrašytą adresą (duomenys neskelbtini),
nurodė pats skolininkas, o jo parašas tik patvirtina, kad susitarime įrašyti
duomenys yra teisingi.
Atsiliepime į
ieškinį BTA draudimas nurodė, kad antstolė D. K. draustis
bendrovėje pradėjo tik 2003-12-19, o antstolė V. K. ginčijamų
varžytynių aktų metu buvo apdraudusi savo profesinę civilinę atsakomybę.
Ieškinį laiko nepagrįstu ir prašo jį atmesti. Draudiko atsakomybė yra
pasibaigusi 2005-01-01, t. y. praėjus 1 metams nuo draudimo poliso galiojimo
pabaigos, o ieškinys teismui pateiktas 2006-03-21.
II. Pirmosios
instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas
2010 m. kovo 19 d. sprendimu D. J. individualios įmonės
„Asaga“ ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiu 2003 m. gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 2207, pagal kurį V. K.
pardavė, o V. S. nupirko 5,46 ha žemės sklypą ( 4,88 ha miškas, 0,58 ha kitos žemės plotas), esantį (duomenys neskelbtini),
sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 2940 Lt, priklausiusį D. J. individualios įmonės „Asaga“ savininkui D.
J.; Pripažino negaliojančiu 2004 m. liepos 12 d. turto pardavimo iš varžytynių
aktą Nr. 2207, pagal kurį antstolė V. K. pardavė o J. B. nupirko 3,80 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 5050
Lt, priklausiusį D. J. individualios įmonės „Asaga“
savininkui D. J.. Grąžino D. J. individualios
įmonės „Asaga“ savininkui D. J. 5,46 ha žemės sklypą (4,88 ha miškas, 0,58 ha kitos žemės plotas), esantį (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys
neskelbtini) ir 3,80 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),
kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); Priteisė V. S., 2539 Lt iš D. J. ir 401 Lt
iš V. K.; Priteisė J. B., 4516,68 Lt
iš D. J., ir 533,32 Lt iš V. K.; Priteisė
iš V. K., 239,70 Lt žyminio mokesčio, 35 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei; 6700 Lt turto vertinimo
ekspertizės išlaidų D. J., 4750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti V. S.; Priteisė iš D. J., 397 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Teismas
įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo išvados, kad pagrindų pripažinti
2003-08-12 turto pardavimo iš varžytynių aktą, nėra. Antstolė D.
K. nepažeidė įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių turto realizavimo iš varžytynių
tvarką. Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo naikinti ieškovo ginčijamos
pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2003 m. gruodžio 18 d. tarp atsakovių S. M. ir I. M., nes byloje esami
duomenys nepatvirtina, kad šis sandoris buvo apsimestinis.
Teismas nurodė,
kad antstolė V. K. parduodama 5,46 ha ir 3,80 ha žemės
sklypus pažeidė CPK 679, 681, 706 straipsnių reikalavimus. Antstolei vykdant
priverstinį skolininko turto realizavimą, 2003-12-02 ir 2004-07-07 varžytynes,
buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, todėl teismas nusprendė, kad
yra pagrindas pripažinti ginčijamus varžytynių aktus negaliojančiais.
III. Apeliacinio
skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu
skundu atsakovė V. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos
teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys yra patenkintas,
šioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti ir iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepaisė specialių teisės
normų, tik kurių pagrindu turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti
pripažintas negaliojančiu (CPK 602 str.).
2. Teismas priimtą sprendimą grindžia
tuo, kas D. J. nebuvo informuotas apie pradėtą
išieškojimo procesą, tačiau pats ieškovas nesilaikė CPK 644 str. numatytų
skolininko pareigų. Apie vykdomą išieškojimą buvo informuotas ieškovo partneris
M. N., su kuriuo ir buvo aptarta
nekilnojamojo turto vertė.
3. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 5050,00 Lt, t. y.
už didesnę kainą negu nustatė ekspertas, todėl šio sklypo pardavimas atitiko
rinkos vertę.
4. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ekspertizės metu buvo įvertintas
34000 Lt, o varžytynėse parduotas už 2940 Lt. Tačiau šiuo atveju sklypas buvo
parduotas iš antrų varžytynių ir tik varžytynių dalyviai, kaip rinkos atstovai
gali nustatyti realią vertę, už kurią ekonomiškai naudinga įsigyti daiktą. Šiuo
atveju, kaina buvo nustatyta, atsižvelgiant į iškertamo miško vertę,
minusuojant miško atkūrimo sąnaudas.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą atsakovas J. B. nurodo, kad palaiko
apeliacinį skundą ir sutinka, kad būtų dalinai panaikintas Panevėžio apygardos
teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimas dalyje, kuria ieškinys yra patenkintas
t.y. panaikintas 2004-07-12 turto pardavimo iš varžytynių aktas. Atsiliepimą atsakovas
grindžia apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą tretysis asmuo „BTA Draudimas“ prašo antstolės V. K. apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Panevėžio apygardos
teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys yra patenkintas.
Tretysis asmuo nurodo, kad turto pardavimo iš varžytynių aktai gali būti panaikinti
tik CPK 602 str. numatytais pagrindais, tačiau faktinės bylos aplinkybės
patvirtina, kad nebuvo pagrindo teigti, kad turtas buvo parduotas už mažesnę
nei rinkos kainą.
Atsiliepimu į
apeliacinį skundą atsakovas V. S. nurodo, kad palaiko
apeliacinį skundą ir sutinka, kad būtų dalinai panaikintas Panevėžio apygardos
teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimas dalyje, kuria ieškinys yra patenkintas,
t.y. panaikintas 2003-12-02 turto pardavimo iš varžytynių aktas. Atsakovas taip
pat prašo ieškovo ieškinį atmesti, netaikyti restitucijos natūra, įsigytam 5,46
ha miško ūkio paskirties žemės sklypui bei priteisti visas su miško tvarkymo
bei palaikymu susijusias išlaidas, t. y. 6598 Lt. Atsiliepimą atsakovas grindžia
apeliaciniame skunde nurodytais bei šiais argumentais:
1. Turto
vertinimo ekspertizė neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme
nustatytų reikalavimų turto vertinimo ataskaitai.
2. Teismo metu
nebuvo išsiaiškinta, kokią pinigų sumą sumokėjo D. J. pirkdamas
žemės sklypą (5.46 ha) iš Č. A. G. pagal 2001-10-02
sutartį, todėl išsiaiškinus, kad pagal minėtą sutartį buvo sumokėta 2500 Lt
darytina išvada, kad sumokėta pinigų suma už šį turtą varžytynių metu (2940 Lt)
buvo didesnė, nei šis turtas buvo vertas.
IV. Apeliacinio
teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis
pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320
str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija
nenustatė (CPK 329 str.).
Byla
nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Apeliacinis
skundas pateiktas tik dėl teismo sprendimo dalies, kuria panaikinti 2003 m.
gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas, pagal kurį V.
S. nusipirko 5,46 ha žemės (miško) sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)
ir 2004 m. liepos 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas, pagal kurį J. B. nusipirko 3,8 ha žemės sklypą, esantį (duomenys
neskelbtini).
Dėl
2004 m. liepos 12 d. turto pardavimo ir varžytynių akto
Nr.
2207 pripažinimo negaliojančiu
Ieškovas 2004 m.
liepos 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą prašė pripažinti negaliojančiu
dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo (CPK 681 str. 1 d., 718 str.) t. y.
turtas parduotas už mažesnę nei rinkos kaina, taip pat dėl CPK 706 str. 2 d.,
722 str. 2 d. pažeidimų, t. y. nebuvo turto savininkui pranešta apie jo turto
pardavimą iš varžytynių.
Pirmosios
instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad antstolė, vykdydama
išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, nepranešė nei išieškotojui, nei
skolininkui apie turto areštą bei jo įkainavimą, nėra duomenų kokiu būdu buvo
nustatyta parduodamo žemės sklypo kaina. Skolininkui nebuvo pranešta apie
varžytynes. Nurodytus pažeidimus pirmosios instancijos teismas laikė pagrindu
pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančius.
Apeliantė,
nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu, nurodo, kad areštuoto žemės
sklypo kaina buvo aptarta su D. J. įmonę atstovaujančiu
verslo partneriu M. N. D. J. tuo metu
buvo išvykęs į Baltarusiją. Apie varžytynes taip pat buvo informuotas M. N., nes D. J. Lietuvoje nebuvo. Žemės
sklypas buvo parduotas už 5050 Lt, t. y. už didesnę kainą, negu nustatė
ekspertas. Mano, kad vykdydama turto pardavimą iš varžytynių įstatymų
nepažeidė.
Iš pateiktų į
bylą įrodymų matyti, kad apeliantė pagal AB bankas ,,Snoras“ pateiktus vykdomuosius
dokumentus vykdė išieškojimą iš D. J. turto. 2004 m.
liepos 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotas atsakovui J. B. žemės sklypas 3,80 ha, esantis (duomenys neskelbtini) už
5050 Lt (vykd. byla Nr. 0094/03/02207 b. l. 10). Eksperto nustatyta šio žemės
sklypo rinkos vertė 5000 Lt (t. 3, voke). Įvertinant tai, kad minėtas žemės
sklypas parduotas už didesnę kainą nei eksperto nustatyta rinkos vertė,
ieškovas dėl šio žemės sklypo pardavimo iš varžytynių jokių materialinių
nuostolių nepatyrė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad žemės sklypas parduotas už
aiškiai per mažą kainą.
Byloje nėra
konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė informavo ieškovą apie vykdomą
šio žemės sklypo pardavimą iš varžytynių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tuo metu
ieškovo nebuvo Lietuvoje, jis (bylos duomenimis) nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki
2004 m. birželio 6 d. dirbo Baltarusijoje, o nuo 2004 m. birželio 3 d. iki 2005
m. liepos 15 d. atlikinėjo bausmę, apeliantė negalėdama jam pranešti apie
varžytynes, apie tai informavo jo partnerį M. N.. Kad M. N. žinojo apie vykdomą ieškovo turto pardavimą iš varžytynių
patvirtina ir tai, kad pats M. N. 2003 m. gruodžio 2 d.
dalyvavo varžytynėse parduodant ieškovui priklausančius žemės sklypus ir vieną
iš jų nusipirko (vykd. byla b. l. 88-90, 94). Be to, ieškovui buvo žinoma apie
jo turimas skolas bankams, tačiau jis elgėsi nesąžiningai, nemokėjo
įsiskolinimo, nesidomėjo priverstinio vykdymo procesu (CPK 644 str.).
Įvertinus
nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad antstolės (apeliantės)
padaryti pažeidimai, t. y. skolininko asmeniškai neinformavimas apie vykdomą jo
turto pardavimą iš varžytynių, esminės reikšmės parduodamo turto kainai
neturėjo, todėl vien dėl nurodytų pažeidimų nėra pagrindo pripažinti 2007 m.
liepos 12 d. turto pardavimo aktą negaliojančiu.
Dėl
2003 m. gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių
akto
pripažinimo negaliojančiu
Pagal 2003 m.
gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą atsakovas V. S. nusipirko 5,46 ha žemės sklypą (4,88 miškas, 0,58 ha
kita žemė), esantį (duomenys neskelbtini) už 2940 Lt (vykd. byla Nr.
0094/03/02207, b. l. 91-93, 95).
Šį turto
pardavimo iš varžytynių aktą ieškovas ginčija nurodydamas, kad buvo pažeista
imperatyvi norma CPK 681 str. 1 d., t. y. dėl žemės sklypo kainos nustatymo.
Antstolė (apeliantė) nustatė mažesnę sklypo kainą negu rinkos vertė. Taip pat
nurodo, kad antstolė areštuodama žemės sklypą nepranešė apie tai skolininkui
(ieškovas) (CPK 679 str.). Dėl to ieškovas negalėjo skųsti antstolės veiksmų.
Nebuvo pranešta ieškovui ir apie varžytynių vietą ir laiką. Iš patiektų į bylą
įrodymų matyti, kad tiesiogiai ieškovas nebuvo informuotas apie žemės sklypo
areštą bei varžytynes.
Tačiau nėra
paneigta, kad ieškovas nežinojo apie vykdomus išieškojimus iš jo turto.
Ieškovas žinojo apie savo turimas skolas bankams, apie kreditorių reikalavimus vykdyti
įsipareigojimus. Nevykdydamas įsipareigojimų ieškovas elgėsi nesąžiningai.
Visiškai nesidomėjo priverstinio vykdymo procesu (CPK 644 str.).
Be to, kaip jau
buvo minėta, ieškovas laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. liepos
15 d. buvo išvykęs į Baltarusiją. Antstolė, negalėdama surasti paties ieškovo, apie
jo turto areštą bei varžytynes informavo ieškovo partnerį M.
N., kuris ir pats dalyvavo (vykd. byla b. l. 88-90, 94). Todėl vien šie
pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Tačiau be nurodytų pažeidimų, apeliantė, areštuodama ginčo žemės sklypą bei
vykdydama varžytynes nesilaikė įstatymo normų reglamentuojančių areštuoto turto
pardavimo iš varžytynių kainos nustatymą (CPK 681 str.). Minėtą žemės sklypą
apeliantė įkainavo 8000 Lt (vykd. b. b.l. 20-32). Nagrinėjant bylą teisme buvo
atlikta ekspertizė ir ekspertas nustatė, kad ginčo žemės sklypo vertė 34000 Lt
(t. 3, voke). Žemės sklypas V. S. buvo
parduotas už 2940 Lt. Tokio didelio kainų skirtumo apeliantė nepaaiškino,
nenurodė kuo remiantis ji ginčo sklypą įkainavo 8000 Lt.
Pagal
nekilnojamojo turto registro duomenis nurodyto žemės sklypo indeksuota vertė –
21018 Lt (1999 m. įkainavimas). Ieškovas šį sklypą 2001 m. spalio 2 d.
nusipirko iš Č. A. G. už 2500 Lt. Pirkimo pardavimo
sutartyje nurodyta indeksuota žemės sklypo vertė – 22830 Lt (t. 6, b. l. 73).
Įvertinus nurodytas
aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo žemės sklypas buvo
parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta (CPK 681 str., 713
str. 4 d., 718 str., 722 str. 1 d.). Todėl yra pagrindas 2003 m. gruodžio 2 d.
turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu vadovaujantis CPK
602 str. 6 p. Pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu
spręstinas restitucijos klausimas.
Dėl
restitucijos taikymo
Įstatymai
nenustato specialiųjų restitucijos taikymo taisyklių pripažinus turto perdavimo
iš varžytynių aktą negaliojančiu. Todėl taikytinos bendrosios restitucijos
taisyklės, nustatytos CK šeštosios knygos X skyriuje. Teismas, spręsdamas
vadovaujantis CK 6.14 str., 6.146 str. taikyti restituciją ar jos netaikyti,
bei ar taikyti restituciją natūra, ar jos būdą pakeisti, privalo siekti
išlaikyti restitucijos šalių interesų pusiausvyrą (CK 6.145 str. 2 d.).
Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo, jos
būdo, teismas turi įvertinti ar turto išreikalavimas yra vienintelė priemonė
pažeistoms teisėms apginti ir ar jos negali būti apgintos taikant restituciją
pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007 ir 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis
3K-3-525/2007).
Pirmosios
instancijos teismas taikė restituciją natūra, t. y. ieškovui sugrąžino žemės
sklypą, o atsakovui sumokėtą už tą sklypą pinigų sumą.
Teisėjų
kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, negali sutikti su pirmosios
instancijos teismo išvada dėl restitucijos natūra taikymo.
Atsakovas žemės
sklypą įsigijo 2003 m. gruodžio 2 d. ir juo naudojasi iki šiol. Byloje yra
pateikti įrodymai, kad atsakovas įsigijo mišką, kurio didelė dalis buvo
iškirsta. Todėl vykdant įstatymų reikalavimus, atsakovas turėjo atsodinti
iškirstą mišką bei tinkamai jį prižiūrėti. Nuo pat žemės sklypo (miško)
įsigijimo iki šiol t. y. septynis metus atsakovas vykdo atitinkamus miško
priežiūros darbus. Taikant restituciją natūra, kaip ją pritaikė pirmosios
instancijos teismas būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, t. y. buvo
parduotas ieškovo iškirstas miškas, o grąžintinas atsakovo atsodintas ir
sutvarkytas miškas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju, nesant
atsakovo kaltės dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo
negaliojančiu dėl per mažos kainos sumokėjimo, restitucija tarp šalių (ieškovo
ir atsakovo) taikytina piniginiu ekvivalentu, t. y. negrąžinant ieškovui žemės
sklypo, o proporcingai priteisiant iš atsakovo ieškovui atitinkamą pinigų sumą,
atsižvelgiant į žemės sklypo vertę, buvusią varžytynių įvykdymo metu.
Byloje yra trys
ginčo sklypo vertės: indeksuota vertė 1999 m.– 21018 Lt, 2001 m.– 22830 Lt ir
eksperto atkuriamosios vertės metodais nustatyta vertinimo dienai 2003 m.
gruodžio 20 d. rinkos vertė -34000 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai,
kad ekspertas neįvertino kokia būtų ginčo sklypo vertė jį parduodant iš varžytynių,
bei tai, jog nėra nustatytas atsakovo nesąžiningumas, laiko labiausiai tinkama
verte, nuo kurios paskaičiuotina restitucija pinigais, nustatyta indeksuota
vertė - 22830 Lt. Įvertinus, kad ginčo sklypas nebuvo parduotas iš pirmųjų
varžytynių, todėl jo kaina realiai sumažintina iki 60 %, kas sudaro – 13690 Lt,
iš šios sumos minusavus atsakovo sumokėtą sumą 2940 Lt, ieškovui iš atsakovo
priteistina 10758 Lt.
Dėl nurodytų
aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas:
panaikintina sprendimo dalis, kuria pripažintas negaliojančiu 2004 m. liepos 12
d. turto pardavimo iš varžytynių aktas, pagal kurį antstolė V.
K. pardavė o J. B. nupirko 3,80
ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje ieškinys
atmestinas. Sprendimo dalis, kuria D. J. individualios
įmonės ,,Asaga“ savininkui D. J. grąžintas 5,46 ha žemės
sklypas (4,88 ha miškas, o 0,58 ha kitos žemės), esantis (duomenys neskelbtini)
ir 0,38 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) panaikintina. Taikant
restituciją iš V. S. priteistina D. J. 10758
Lt suma.
Atitinkamai
keistinas lėšų paskirstymas už vykdymą. Iš antstolės V. K. priteistina
401 Lt V. S..
CPK 93 str.
pagrindu paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Iš antstolės V.
K. priteistina 120 Lt žyminio mokesčio ir 24,70 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą, 5500 Lt už ekspertizę – D. J., 4700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti – V. S.. Iš D. J. į
valstybės biudžetą priteistina 421 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio
1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio
apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą iš dalies pakeisti:
sprendimo dalį,
kuria pripažintas negaliojančiu 2004 m. liepos 12 d. turto pardavimo iš varžytynių
aktas Nr. 2207, pagal kurį antstolė V. K. pardavė, o J. B. nupirko 3,80 ha žemės sklypą,
esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 5050
Lt, priklausantį D. J. individualios įmonės ,,Asaga“
savininkui D. J., panaikinti ir šioje dalyje ieškinį
atmesti;
sprendimo dalį,
kuria grąžinta D. J. individualios įmonės ,,Asaga“
savininkui D. J. 5,46 ha žemės sklypas (4,88 ha miškas,
0,58 ha kitos žemės plotas), esantis (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis
Nr. (duomenys neskelbtini)ir 3,80 ha žemės sklypas, esantis (duomenys
neskelbtini), kadastrinis Nr. 3830/0001:74, panaikinti;
sprendimo dalį,
kuria priteista V. S. a/k (duomenys neskelbtini) 2539 Lt (du tūkstančiai penki šimtai
trisdešimt devyni litai) iš D. J. a/k (duomenys
neskelbtini) panaikinti;
sprendimo dalį,
kuria priteista J. B. a/k (duomenys
neskelbtini) 4516,68 Lt (keturi tūkstančiai penki šimtai šešiolika litų ir
šešiasdešimt aštuoni centai) iš D. J. a/k (duomenys
neskelbtini) ir 533,32 Lt (penki šimtai trisdešimt trys litai ir trisdešimt
du centai) iš V. K. a/k (duomenys
neskelbtini) panaikinti;
Priteistą iš V. K. į valstybės biudžetą 239,70 Lt (dviejų šimtų
trisdešimt devynių litų ir septyniasdešimt centų) žyminio mokesčio sumą
sumažinti iki 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų), o išlaidų susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu iki 24,70 Lt (dvidešimt keturių litų ir
septyniasdešimties centų), D. J. priteistą 6700 Lt (šešių
tūkstančių septynių šimtų litų) turto vertinimo išlaidų sumą sumažinti iki 5500
Lt (penkių tūkstančių penkių šimtų litų).
Priteistą iš D. J. į valstybės biudžetą 397 Lt (trijų šimtų devyniasdešimt
septynių litų) sumą išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
padidinti iki 421 Lt (keturių šimtų dvidešimt vieno lito).
Kitą sprendimo
dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. S. D. J. 10758 Lt (dešimt tūkstančių
septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus) už nupirktą 5,46 ha žemės sklypą,
esantį (duomenys neskelbtini).
Teisėjai: Danutė
Gasiūnienė
Vytas
Milius
Marytė Mitkuvienė