Civilinė byla Nr. e2-45-547/2026
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05095-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.12; 2.6.10.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 11 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ritai Tamulienei,
dalyvaujant ieškovo J. N. įstatyminei atstovei - ieškovei I. N. ir jos atstovėms advokatei Nataljai Fočenkovai, advokato padėjėjai Ilonai Rapolei,
atsakovo M. S. įstatyminei atstovei - atsakovei L. M., jos atstovei advokatei Laimai Rokanskienei,
atsakovės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) centro atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams V. S., E. J., K. J., M. K.,
vertėjams:Olgai Petrovai, Olgai Vostrenkovai, Ruslanui Skrobacui,, Tadui Tvarijonui, Aušrai Katkutei, Danutei Giriūnienei, Olgai Deksnei, Pavel Pozdnyakovych,
nedalyvaujant ieškovo įstatyminiam atstovui- ieškovui A. N., atsakovo įstatyminiam atstovui-atsakovui O. S., trečiojo asmens AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. N., I. N. ir A. N. patikslintą ieškinį atsakovams: M. S., L. M., O. S. ir (duomenys neskelbtini) centrui, trečiajam asmeniui AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Nepilnametis ieškovas J. N., jo įstatyminiai atstovai – ieškovai I. N. ir A. N. (toliau – ir ieškovas, ieškovai) kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydami solidariai priteisti iš atsakovų 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą J. N. naudai bei 474,69 eurų turtinės žalos atlyginimą I. ir A. N. naudai. Taip pat prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, išlaidas teisinei pagalbai, kitas su byla patirtas išlaidas) 4748,16 Eur.
Ieškinyje nurodė, kad 2024 m. balandžio 17 dieną (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato 2 veiklos skyriaus pareigūnai atliko tyrimą dėl 2024-04-08 dienos įvykio, kurio metu nuo kito nepilnamečio nukentėjo ieškovų nepilnametis vaikas J. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-203367-24. Nutarime nurodyta, kad „iš surinktos medžiagos matyti, kad mažamečio M. S., gim. (duomenys neskelbtini) veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. požymiai, tačiau kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl baudžiamasis procesas yra negalimas (BPK 3 str. 1 d. 3p.)“. Taigi ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl to, kad M. S. būdamas nepilnamečiu nėra padaryto nusikaltimo subjektas.
Visuotinai žinoma, kad už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą atsako jo tėvai. Kadangi dėl M. S. veiksmų objektyviai nukentėjo J. N. ir jam padaryta žala, nukentėjusio vaiko tėvai teikia šį civilinį ieškinį, nes pagrįstai mano, kad M. S. įstatyminiai atstovai (tėvai) kalti, nes tyrimas atliktas jų vaiko atžvilgiu dėl neteisėtų negailestingų, pavojingų veiksmų rodo apie tėvų nepakankamą vaiko priežiūrą, auklėjimą ir rodo netinkamą tėvų pareigų vykdymą. Aplamai, pats nusikaltimo ir žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų kaltė yra.
Šioje byloje būtina spręsti ir Biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) centro atsakomybės apimtį, nustatant smurto įvykio vietą ir sukonkretinant šio atsakovo teises ir pareigas. Objektyviai nustatyta, kad 2024-04-08 J. N., pasibaigus užsiėmimams (duomenys neskelbtini) centre, adresu (duomenys neskelbtini), ėjo iš centro patalpų. Prie išėjimo į lauką durų jis susidūrė su M. S., kuris neleido jam išeiti į lauką, įsikibdamas rankomis ir jį laikydamas. Po to M. S. pargriovė J. N. ant laiptų. J. N. trenkėsi veidu į laiptus, o M. S. dar užgriuvo ant jo.
2024-04-09 specialisto išvadoje teismo medicinos ekspertas nurodė, kad J. N. padaryta: muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, pogleivinės kraujosruvos apatinėje lūpoje, poodinės kakle, kairio kelio srityje, odos įdrėskimai dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių smūgių bei dinaminių poveikių pasėkoje. J. N. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.
Akivaizdu, kad vaikas patyrė smurtą ir jam sukeltas fizinis skausmas ir traumos, dėl to reikėjo kreiptis į medikus, tame tarpe į odontologą ir psichologą, dėl baimės, smaugimo, skausmo, skriaudos, J. N. patyrė stresą, visą savaitę po įvykio nelankė mokyklos. Prie ieškinio prijungti medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad vaikui dėl lūpų sužalojimo, dantų išmušimo bei psichologinio smurto paskirti vaistai. Iš ko seka išvada, kad J. N. padaryta neturtinė žala, o jo įstatyminiams atstovams ir turtinė žala. Akivaizdu, kad dėl padarytų traumų reikės ilgai gydytis pas odontologą bei psichologą, tačiau tolimesnes gydymosi išlaidas įvertinti sudėtinga. Iki šiol vaikas jaučia padarytos žalos pasekmes, todėl tėvai stengiasi atstatyti padarytą žalą. Vaikas lankosi pas psichologą ir ieškovai patiria finansines išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, ieškovai mano, kad 2024 metų balandžio 8 dieną susiklosčiusi situacija, kad jų nepilnamečiam vaikui J. N. žalą padarė kitas nepilnametis vaikas M. S., todėl jo tėvų kaltė suprantama ir vertinama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra. Todėl, kaip jau buvo minėta, pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad šiuo atveju M. S. tėvų L. M. ir O. S. (atsakovų) kaltė yra ir reiškia jiems kyla subsidiari atsakomybė už savo nepilnamečio vaiko padarytą žalą.
Teisės aktais (CK 6.275 str. 2 d.) nustatyta, jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo institucijos prižiūrimas, tai preziumuojama, kad už tą žalą atsako ši institucija, jeigu ji neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Manome, kad dalis atsakomybės už J. N. patirtą smurtą tenka ir atsakovui Biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) centrui.
Iš policijos atlikto tyrimo ir surinktos medžiagos matyti, kad 2021-10-31 (duomenys neskelbtini) pedagoginė psichologinė tarnyba nustatė M. S. didelį specialiųjų ugdymo poreikių lygį, iš ko seka, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini) centro užsiėmimuose vaikas turėjo būti kartu su mama, kuri turėjo jį prižiūrėti, tačiau iš (duomenys neskelbtini) centro direktoriaus informacinio rašto paaiškėjo, kad mama tą dieną sūnų išleido vieną į užsiėmimus ir neprižiūrimas M. S. sukėlė minėtą įvykį bei padarė žalą J. N.. Taip pat prie medžiagos prijungta M. S. charakteristika, kurią galima vertinti kaip neigiamą, o tai liudija apie atsakovų kaltę dėl žalos padarymo.
Teismo posėdžių metu ieškovai ir jų atstovės palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai, nurodė, kad atsakovo tėvai visiškai nebendradarbiavo, neatsiprašė, neatlygino nei kiek vaikui padarytos žalos. Mano, kad dėl žalos yra kaltas ir (duomenys neskelbtini) centras. Sudarant sutartį su atsakovo tėvais buvo pasirašyta standartinė sutartis. Vėliau gi, buvo padaryti šios sutarties žodiniai pakeitimai, kad vaikas užsiėmimuose gali būti tik su mama. Mamos buvimas buvo reikalingas dėl sūnaus priežiūros, kad būtų lengviau mokytojams ir saugiau kitiems vaikams. Tačiau mama 2024 m. balandžio 8 d. atėjusi į mokyklą po užsiėmimų leido vaikui eiti į kiemą pasivažinėti dviračiu, o pati liko sutvarkyti jo darbo vietą. Tuo metu ir įvyko vaikų susistumdymas, kurio metu buvo sužalotas ieškovas. Tad nei atsakovo M. S. tėvai, nei švietimo įstaiga nesiėmė visų būtinų priemonių, kad vaikas, būdamas švietimo įstaigoje nepatirtų nepatogumų, nebuvo tinkamai apsaugotas ir dėl to atsakomybę turi prisiimti visi atsakovai.
Atsakovė L. M. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė atmesti ir ieškinį, ir patikslintą ieškinį.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu susižalojo J. N. (duomenys neskelbtini), jos sūnus M. S. ir J. N. buvo užsiėmimuose (duomenys neskelbtini) centre.
2024-04-11 (duomenys neskelbtini) centro rašte Nr. (1.7.)D3-16 nuodyta, jog atsakovė prižiūri sūnų ugdymo procese, nes jie neturi mokytojų padėjėjų. Toks teiginys yra visiškai nepagrįstas, nes tai nenumatyta 2023-01-09 mokymosi sutartyje Nr.03-3010-89-11542. Atsakovė teigė, jog į centrą ji ateina savo noru sutvarkyti klasę, nes sūnus nemėgsta to daryti.
Atsakovė nurodė, kad jos sūnus neatliko jokių tyčinių veiksmų. Budėtoja B. K. paaiškinime nurodė, kad vaikai susikibo ant laiptų, neišsilaikė ir abu nugriuvo ant šaligatvio. Nėra jokių duomenų, kad M. S. atliko kokius neteisėtus, pavojingus veiksmus J. N. atžvilgiu, todėl nėra pagrindo tėvų kaltinti netinkamu tėvų pareigų vykdymu, nepakankama vaiko priežiūra ir auklėjimu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto 2024-04-09 išvadoje nurodyta, kad J. N. yra padaryta: muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, pogleivinės kraujosrūvos apatinėje lūpoje, poodinės kraujosrūvos kakle, kairio kelio srityje, odos įdrėskimai dešinėje plaštakoje, tačiau neužfiksuoti dantų sužalojimai, tuo labiau išmušimai.
Atsakovė nurodė, kad iš karto po įvykio jos sūnus atsiprašė J. N.. Gavusi advokatės laišką, raštu paprašė nurodyti kokios žalos reikalauja ieškovai, tačiau jokio atsakymo negavo.
Atsakovė nurodė, kad jos sūnus šio įvykio metu taip pat nukentėjo, jis pergyvena, nuolat apie tai kalba, baiminasi bendrauti su kitais vaikais, ji labai stengiasi padėti savo sūnui.
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė visiškai nesutiko su patikslintu ieškiniu, prašė jo netenkinti, nes mano, kad atsakovės sūnus nepadarė jokių tyčinių veiksmų ieškovo J. N. atžvilgiu. Įvyko nelaimingas atsitikimas dėl ko labai gailisi. Atsakovė nurodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki ir ji neturi pakankamai lėšų, kad galėtų atlyginti ieškovų prašomą žalą.
Atsakovė BĮ (duomenys neskelbtini) centras pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka.
Atsiliepime nurodė, jog atsakovui (duomenys neskelbtini) (pedagoginėje psichologinėje tarnyboje) nustatyti sutrikimai ir ugdymosi procese bendrojo ugdymo mokykloje jis dalyvauja su mokytoju padėjėju. Įstaigoje mokytojų padėjėjų nėra, todėl sūnų ugdymo procese prižiūri jo motina.
2024-04-08 dėl nežinomų priežasčių atsakovo įstatyminė atstovė atsakovą į įstaigą išleido vieną. Atsakovui atvykus į įstaigą, įstaigos pedagogė V. D. paskambino atsakovo motinai, kad ji atvyktų. Atsakovo motina atėjo į įstaigą apie 19.30 val. Atsakovo motina išleido savo sūnų į lauką važinėtis dviračiu dar nesibaigus užsiėmimui, o pati pasiliko keramikos užsiėmimų patalpoje palikdama sūnų neprižiūrimą.
Tarp atsakovas ir ieškovo įvyko konfliktas, nes atsakovas neleido ieškovui išeiti į lauką, įsikibęs rankomis jį laikė. Įstaigos budinčioji B. K., tai pamatė ir atsakovui liepė paleisti ieškovą, po ko atsakovas paleido ieškovą. Tačiau netrukus atsakovas vėl sugriebė rankomis ieškovą iš nugaros ir jį pargriovė ant laiptų. ieškovas griūdamas trenkėsi veidu į laiptus, o atsakovas užgriuvo ant jo. Ieškovas patyrė sužalojimus, pradėjo verkti.
Tai išgirdusi įstaigos darbuotoja A. V., priėjo ir ieškovą nuvedė atgal į keramikos užsiėmimų patalpą bei su užsiėmimų vadove V. D. suteikė pagalbą, informavo ieškovo motiną.
Iš kart po įvykio atsakovas kaltę neigė ir teikė melagingus parodymus, neva jis J. N. sužalojo kieme važinėdamasis dviračiu, tačiau budinčiai darbuotojai pasakius, kad tai melas atsakovas nebesigynė. Tuo tarpu atsakovo motina, teisindama sūnaus poelgį, aiškino, kad neva atsakovas norėjo „tik panešti“ ieškovą.
Deliktinės atsakomybės prievolė už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsakingiems asmenims gali kilti pažeidus priežiūros ar auklėjimo pareigą, jeigu tokį pažeidimą su žala sieja pakankamai artimas priežastinis ryšys. Viena vertus, nepilnametis tėvų, globėjų, mokyklos ar kitos institucijos turi būti prižiūrimas, kad tyčia ar dėl didelio neatsargumo nesužalotų kito asmens. Kita vertus, tėvų auklėjimo pareiga apima ir pareigą įdiegti vaikui supratimą, kad žaloti kitą žmogų ar sukelti jam skausmą yra nedora, neleistina ir neteisėta.
Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Pedagoginė psichologinė tarnyba 2022-10-31 nustatė atsakovui didelį specialiojo ugdymo poreikio lygį. Nustatyta negalia dėl įvairiapusio raidos sutrikimo (kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai) bei specifiniai mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos) sutrikimai. Atsakovui teikiama logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo (ilgalaikė 11-30 susitikimų), socialinio pedagogo (epizodinė), mokytojo padėjėjo (4-5 val. per dieną) pagalba.
Atsakovo santykiai su bendraklasiais yra komplikuoti. Mokiniai jo bijo, nes jis gąsdina juos, skriaudžia, atiminėja arba gadina jų atsineštą maistą, mokymo priemones, užeina į mergaičių tualetą. Būna dienų, kai berniukas ryte iš namų ateina suirzęs, piktas, nepavalgęs. Atsakovas nemoka pozityviai bendrauti su vaikais. Jis naudoja psichologinį smurtą prieš mokinius, fiziškai smurtauja net prieš mokyklos darbuotojus. Darbuotojai dėl fizinio smurto yra kreipęsi į policiją.
Viena vertus atsakovas turi specialių poreikių ir jo elgesį įstatyminiam atstovui suvaldyti gali būti sunku arba neįmanoma, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, jog atsakovo motina žino apie atsakovo problemas ir jų nesprendžia, institucijų specialistų pagalbos atsisako, nebendradarbiauja.
Atsakovo motina, žinodama apie atsakovo elgesį, 2024-04-08 dėl nežinomų priežasčių atsakovą į įstaigą išleido vieną, t. y. neprižiūrimą. Tai rodo netinkamą jos kaip įstatyminio atstovo pareigų vykdymą, kadangi iki tol, atsakovo motina visuomet užsiėmimuose dalyvavo kartu su atsakovu, nes toks buvo įstaigos ir atsakovo motinos sutarimas, kadangi įstaiga neturi mokytojo padėjėjo ir atitinkamai galimybės individualiai prižiūrėti atsakovą.
2024-04-08 atsakovui atvykus į įstaigą vienam be motinos, įstaigos darbuotojai nedelsdami pranešė apie tai atsakovo motinai ir ji atvyko į įstaigą. Iki to laiko įstaigos darbuotojai intensyviai prižiūrėjo atsakovo elgesį, nepaliko jo be suaugusiojo priežiūros. Todėl įstaiga atliko visus įmanomus veiksmus, kuriais galima apsisaugoti nuo atsakovo neteisėto veikimo, užtikrino ir atsakovo, ir kitų įstaigos auklėtinių bei darbuotojų saugumą.
Atsakovo motinai atvykus į įstaigą, atsakovas buvo perduotas jos žinion. Įstaiga savo prievoles atliko maksimaliai rūpestingai. Tuo tarpu atsakovo motina, žinodama apie savo sūnaus specialius poreikius ir sunkiai prognozuojamą būdą, dėl įstaigai nežinomų priežasčių išleido atsakovą patį vieną iš įstaigos nurodydama atsakovui pasivažinėti dviračiu. Tai rodo, kad įstaiga negali būti laikoma atsakinga už atsakovo veikimą, kadangi vaikas nebebuvo įstaigos prižiūrimas. Net ir atsakovo motinai esant įstaigoje kartu su atsakovu, įstaiga negali būti laikoma atsakinga už atsakovą ir jo padarytą žalą, nes būtent dėl to užsiėmimuose atsakovas ir dalyvauja tik su savo motina, kad pastaroji užtikrintų tinkamą sūnaus elgesį ir jį prižiūrėtų, kadangi yra žinomi atsakovo spec. poreikiai ir būdas. Kodėl atsakovas pasivažinėjęs dviračiu grįžo, įstaigai nėra žinoma.
Šios aplinkybė leidžia teigti, kad už atsakovo elgesį ir padarytą žalą yra atsakinga būtent jo motina, kadangi ji būdama atsakinga už savo sūnų, atsakovą išleido patį vieną pasivažinėti dviračiu dar nesibaigus užsiėmimui ir paliko be priežiūros. Įstaigos darbuotojai negali kontroliuoti tokio motinos elgesio, kadangi tėvų valdžią įgyvendiną būtent vaiko motina, o ne įstaiga. Be to, būtent atsakovo motina vieną savo sūnų išleido be priežiūros aiškiai žinodama apie atsakovo socialinius įgūdžius ir atitinkamai prisiėmė visą riziką dėl jo elgesio, kadangi būtent ji kaip įstatyminis atstovas savo elgesiu yra atsakinga už vaiko auklėjimą ir informavimą apie tinkamo elgesio modelius įvairiose situacijose. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veika (veikimas ar neveikimas), pasireiškianti neveikimu ar netinkamu, nepakankamu veikimu, t. y. netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingas požiūris į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimas ar neefektyvus jos panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui, kuris yra nesuderinamas su visuomeninio gyvenimo taisyklėmis apie kurias tėvai privalo informuoti savo vaikus.
Ginčo atveju yra akivaizdu, kad Atsakovas pagal savo amžių turėjo suprasti, kad, fiziškai apkabindamas ir stumdamas ant laiptų Ieškovą, jis gali sužaloti jį, sukelti jam skausmą, kad aptariamoje situacijoje elgėsi neleistinai.
Pažymime, jog faktas, kad atsakovo motina po įvykio bandė teisinti savo sūnų ir sumenkinti jo tyčios laipsnį taip pat rodo tai, jog atsakovo įstatyminė atstovė suvokia, kad už sūnaus elgesį yra atsakinga būtent ji.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas visiškai palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį, nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad ieškovų ieškinys įstaigos atžvilgiu turi būti atmestas.
Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.
Išvadą teikiančios institucijos atstovas palaikė išvadą, kuri yra pateikta byloje ir nurodė, kad vaiko motinai mokykla siūlė individualias priemones ir kompleksinę pagalbą, bet vaiko motina atsisakė. M. S. agresyvus elgesys tęsiasi jau ilgą laiką nuo 2023 metų, yra pasikartojantis ir pavojingas. Vaikui yra nustatyti dideli ugdymo poreikiai ir jo elgesys išlieka nekontroliuojamas. Nurodė, kad jie išvadą teikė tik vaiko tėvų atžvilgiu dėl kitų atsakovų, jų elgesio nevertino. Atstovas paaiškino, kad žalos atlyginimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
2024-04-09 valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. G 317/2024 (03) nurodyta, jog J. N. padaryta: muštinės žaizdos apatinėje lūpoje pogleivinės kraujosruvos apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos kakle, kairio kelio srityje, odos įdrėskimai dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių ir bukabriaunių daiktų trauminių bei dinaminių poveikių pasekoje, sudavimo ar atsitrenkimo metu, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje. J. N. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Ieškovai ieškinį įrodinėja (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. balandžio 17 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, jog atliekant pareiškimo tyrimą buvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, 2024-04-08 19:50 val. (duomenys neskelbtini) moksleivių saviraiškos centre, M. S. (10-11 metų amžiaus) griebė už kaklo J. N., gim. (duomenys neskelbtini), jį išstūmė į lauką ir parvertė ant asfalto. Tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Nutarime aptartas ir vaiko vaizdo įrašas, kuriame vaikas J. pasako, jog ,,M. atėjo iš nugaros pastūmė jį į lauką ir specialiai jį pastūmė. Viską matė budinčioji. Nukrito lauke ant asfalto“. Policijos pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes M. S., įvykio metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.
Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad M. S. (duomenys neskelbtini) pedagoginėje psichologinėje tarnyboje nustatyti sutrikimai ir ugdymo mokykloje jis dalyvauja su mokytojo padėjėju. Centre mokytojų padėjėjų nėra, todėl ugdymo procese prižiūri jo mama. Tą dieną mama jį į užsiėmimus išleido vieną, o paskambinus V. D. atėjo apie 19:30 val. ir išleido vaiką važinėtis dviračiu, dar nepasibaigus užsiėmimui. Jos neprižiūrimas sūnus sukėlė minėtą įvykį. Keramikos mokytoja V. D. tyrėjui nurodė, jog M. S. turi daug elgesio problemų, jį mokymo procese reikia prižiūrėti nuolat, nes jis gadina kitų vaikų darbus ar priemones, gali būti irzlus ir kabinėtis prie kitų vaikų, kartais bėga iš patalpos ir pasislepia tualete ar kur kitur.
(duomenys neskelbtini) moksleivių saviraiškos centro 2024-04-11 rašte policijai ,,Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad J. N., 2024-04-08 pasibaigus keramikos užsiėmimui apie 19:45 val. ėjo iš moksleivių saviraiškos centro. Prie išėjimo į lauką durų, jis susidūrė su M. S., kuris neleido jam išeiti į lauką, įsikibęs rankomis ir jį laikydamas. Centro budinčioji B. K., liepė M. S. paleisti J. N., šis trumpam paleido. Abiem berniukams jau būnant lauke ant laiptų, M. S. vėl sugriebė rankomis J. N. ir jį pargriovė ant laiptų, J. N. trenkėsi veidu į laiptus, o M. S. dar užgriuvo ant jo.
B. K. budėtoja, po įvykio moksleivių centro direktoriui parašė, jog per langą ji pamatė, kaip vienas vaikas nori išeiti pro duris, o kitas ėjo vidun ir neleido išeiti. Ji priėjo prie durų ir liepė paleisti berniuką (nukentėjusįjį). Tuomet nukentėjęs berniukas išėjo į lauką, bet ant laiptų vėl juodu susikibo, vienas norėjo ištrūkti, kitas nepaleido, ant laiptelių neišsilaikė ir abu nugriuvo ant šaligatvio. Nukentėjęs berniukas griuvo veidu žemyn, o kitas jam ant viršaus.
Medicinos dokumento išraše 2024-04-09 apžiūrėjus J. N. nurodyta diagnozė lūpų sužalojimas, dantų išnirimai. Pacientas nurodė, jog pastumtas kito berniuko nukrito veidu į grindinį. Apatinė ir viršutinė lūpos patinusios, ant apatinės lūpos žaizda ir didelė mėlynė. Dviejų dantų stebimas paslankumas.
Byloje yra dar vienas medicininis dokumentas, kuriame nurodoma, kad 2024-11-26 buvo daryta OPG dėl prognozės 1/1 dantų po traumos. Trauma buvo 2024 m. balandžio mėnesį. Paslankumo nebėra. Stebimas buvo dantų spalvos pokytis. Po pusmečio rekomenduota daryti naują OPG sekimui.
Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad apie įvykį jie gavo informaciją iš policijos, kur buvo nurodoma, jog berniuką sugriebė už kaklo ir pastūmė kitas nepilnametis, vaikas susižalojo, patyrė skausmą.
Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2024-04-25 buvo surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-1830, kur pažymėta, jog nustatyti vaiko (J. N.) teisių pažeidimai – pažeista vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto.
(duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centre 2025-03-24 vyko atvejo vadybos posėdis, kuriame nurodomos išvados – L. M. teigia, jog bendradarbiauja, tinkamai rūpinasi vaiku M. S.. Specialistų įžvalgomis, situacija blogėja: stebimas mamos vengimas bendradarbiauti, atsakomybės už vaiko elgesį prisiimti vengimas ir aplinkos kaltinimas. Posėdyje (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė O. Š. nurodė, jog situacija mokykloje blogėja, kiekvieną dieną kažkas nutinka. Mokyklos valgykloje M. S. nestovi eilėje, stumdo kitus vaikus, eina be eilės, maistą griebia rankomis, bando įspjauti į kitų vaikų maistą. Fizinio ugdymo pamokoje M. S. užpuolė kitą vaiką. M. yra fiziškai labai stiprus, trys suaugę turėjo jį atplėšti nuo užpultojo. Mokykla bando kontroliuoti, bet vaikas yra agresyvus, jo sulaikyti ir agresyvaus elgesio kontroliuoti negali. Į pastabas vaikas nereaguoja. Kovo 21 d. M. išėjęs iš mokyklos pasivijo mergaitę, puolė iš nugaros, ją pradėjo dusinti, kiti pamatę vaikai bandė jį atplėšti. (duomenys neskelbtini) centro socialinis darbuotojas S. L. nurodė, kad kyla abejonių dėl paskirtų medikamentų vartojimo ir jų tinkamumo. Nurodė, kad jam tik dabar tapo žinoma, jo vaikas buvo hospitalizuotas į ligoninę, tačiau mama atsisakė paguldyti ištyrimui ir gydymo koregavimui. (duomenys neskelbtini) direktorė T. S. nurodė, kad situacija yra blogėjanti, teigiamų pokyčių nėra. Nurodė, kad yra daug specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, tačiau tokių problemų nėra, jeigu tėvai bendradarbiauja ir vykdo rekomendacijas. (duomenys neskelbtini) šeimos ir vaiko gerovės centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis ir jų vaikais nurodė, kad bendravimas su L. M. nėra sklandus, komplikuotas, moteris nenoriai įsileidžia į namus. Ji sūnaus elgesį pateisina turima vaiko liga, teigia, kad kiti vaikai išprovokuoja jos sūnaus netinkamą, agresyvų elgesį. Apie mišrų vaiko mokymą nieko nenori ir girdėti, teigia, kad vaikas turi ugdytis ir socializuotis. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas ugdymui E. K. pažymėjo, kad prašant mama niekada nebuvo pristačiusi išvadų iš (duomenys neskelbtini). Centre yra vaikų, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, nors pagal funkciją nėra specialistų ir būtų galima tokių vaikų nepriimti. Pastebėjo kad mama nei karto nepasakė, kad kaltas jos sūnus. Visais atvejais kalti mokytojai, mokiniai, administracija. I. K. VTAS vyriausiasis specialistas nurodė, kad teigiamų pokyčių nėra, vaikas ir toliau smurtauja prieš kitus vaikus ir specialistus.
L. M. buvo bausta administracine tvarka už vaikų nepriežiūrą (73 straipsnio 1 d.) 2025-04-04 skirtas įspėjimas ir 2023-12-28 (80 str. 1 d.) dukra E. praleido 193 pamokas, taip pat skirtas įspėjimas.
(duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto 2025-04-16 tarnybiniame pranešime dėl M. S. nurodoma, kad 2023-02-01 gautas policijos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tyrimo metu nustatyta, kad berniukas šokių pamokos metu, sukdamasis įspyrė mergaitei į galvą, kuri sėdėjo ant laiptų prie scenos. 2023-04-26 gautas policijos pranešimas, kad į ligoninę pristatytas mažametis su lūžiais, kuris pasakojo, kad kieme iš matymo pažįstamas kitas vaikas jį pastūmė. 2023-09-21 gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, kad vaikas smurtavo prieš padėjėją ir muzikos mokytoją. 2023-11-27gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, kad berniukas smurtauja prieš kitus mokinius, vaikas yra agresyvus, kelia pavojų sau ir aplinkiniams, pedagogams, kyla įtarimų, kad mama nesirūpina vaiko sveikata. 2025-02-18 gauta informacija iš policijos, kad buvo kviesti į mokyklą dėl vaiko agresijos priepuolio, puola vaikus ir mokytoją (savo padėjėją). 2025-03-25 gautas policijos pranešimas, kad vaikas sumušė mergaites mokykloje, pykstasi su mokytojais, mama nereaguoja. 2025-03-25 pranešimas iš policijos, kad vaikas smurtavo prieš kitą vaiką. 2025-03-25 informacija iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, kad vaikas smurtavo prieš socialinę pedagogę.
Iš (duomenys neskelbtini) sveikatos centro gauta informacija, kad vaikui diagnozuoti: (duomenys neskelbtini). Vaiko elgesys būna neprognozuojamas. Psichikos sveikatos centras teikė informaciją, kad M. S. turi vartoti medikamentus.
(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūra 2025-06-23 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal E. Z. pareiškimą, nes bendraujant su L. M., moteris pradėjo elgtis konfliktiškai, sugriebė jai už rankos, pradėjo spausti jos dešinę ranką bei kiek pamena sukti, taip nulauždama bevardžio piršto nagą.
Vaiko situacijos vertinimo 2025-03-31 sprendime Nr. 5VSV-1128 nurodoma, kad gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) miesto PK, kad nuo 2023-01-30 M. S. 6 kartus panaudojo fizinį smurtą prieš kitus vaikus ir mokytojus: 2023-01-30 M. S. spyrė klasiokei į galvą; 2023-10-09 M. S. mokykloje pribėgęs iš nugaros spyrė progimnazijos mokytojai; 2023-12-12 M. S. parklupdė berniuką ant žemės ir pradėjo jį smaugti; 2024-04-17 (neteisingai nurodyta diena) M. S. griebė už kaklo berniukui jį išstūmė į lauką ir parvertė ant asfalto; 2025-03-07 M. S. mergaitę tempė už plaukų, išraudamas nuo pakaušio gumulą plaukų; 2025-03-21 M. S. sugriebė mergaitę už kaklo, nuvertė ant žemės ir pradėjo smaugti. Sprendime nurodoma, kad mama nesiima veiksmų padėti vaikui suvaldyti emocijų, agresijos, nebendradarbiauja su šeimai pagalbą teikiančiais specialistais vaiko sveikatos klausimais, kaltina aplinkinius provokuojant vaiką. 2025-03-31skyriaus specialistams pristačius vaiką kartu su mama į Psichiatrijos ligoninės Vaikų skyrių sveikatos būklės ištyrimui, vaiko motina atsisakė, kad vaikas būtų paguldytas į skyrių vienas.
Ieškovai nurodo, kad M. S. tėvų L. M. ir O. S. kaltė suprantama ir vertinama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra. Taip pat prašo žalos atlyginimą priteisti ir iš (duomenys neskelbtini) centro, nes laiko, jog iš dalies kaltas yra centras. 2021-10-31 (duomenys neskelbtini) tarnyba nustatė M. S. didelį specialiųjų ugdymo poreikių lygį, todėl darytina išvada, kad įvykio dieną Saviraiškos centro užsiėmimuose vaikas turėjo būti kartu su mama, kuri turėjo jį prižiūrėti. Iš (duomenys neskelbtini) centro direktoriaus rašto paaiškėjo, kad mama tą dieną sūnų į užsiėmimus išleido vieną ir neprižiūrimas M. S. sukėlė minėtą įvykį ir padarė žalą J. N..
Liudytoja apklausta budėtoja B. K. paaiškino, kad pirmiausia ji pro langą pamatė du berniukus, kurie stumdėsi prie durų. Vienas norėjo išeiti, o kitas jį laikė ir neleido. Tada ji liepė paleisti vaiką, ir berniukai abu išėjo į lauką. Nukentėjęs vaikas stovėjo ant laiptų, o kitas vaikas M. įsikibo į kitą vaiką, neleido J. eiti. Kai J. žengė, abu neišsilaikė ir abu griuvo. Iš vaikų elgesio ji suprato, kad J. nenorėjo, kad jį kitas vaikas laikytų, jis bandė išsilaisvinti, tai nebuvo panašu į žaidimą. Nukentėjęs vaikas krito veidu žemyn. Ji priėjo davė servetėlių, klausė J., ar pažįsta tą kitą vaiką. M. tuo metu buvo kažkur pasišalinęs.
Liudytojas V. K. (duomenys neskelbtini) centro direktorius paaiškino, kad apie įvykį sužinojo iš darbuotojų. Patvirtino, jog oficialios informacijos apie M. nustatytus specialiuosius ugdymo poreikius neturėjo. Bet jis hiperaktyvus ir jam reikalinga pagalba. Kadangi mokytojai buvo per sunku susitvarkyti su vaiku, tai ji susitarė su vaiko motina, kad ši lydės berniuką į užsiėmimus ir bus kartu su vaiku užsiėmimų metu. (duomenys neskelbtini) centras niekada neturėjo mokytojų padėjėjų ir neturi. Liudytojas nurodė, kad jam žinomi du M. išpuoliai (duomenys neskelbtini) centre prieš kitus vaikus. Bendravimas su mama buvo apsunkintas, nes mama neigė vaiko specialiuosius poreikius. Oficialiai apie vaiko specialiuosius poreikius sužinojo tik rugsėjo mėnesį, o neoficialiai žinojo anksčiau. Mokytojos ir mamos susitarimas lydėti vaiką į užsiėmimus raštu, tikriausiai, nebuvo sudarytas.
Liudytoja V. D., (duomenys neskelbtini) mokytoja, paaiškino, kad M. pradėjo lankyti 2022 metų rugsėjį, jis buvo trečiokas. Liudytoja paaiškino, kad ji pastebėjo vaiko dėmesio sutrikimą ir aktyvumą, klausė mamos, bet ji neigė. Mokytoja paaiškino, kad jo sesė buvo labai talentinga ir M. turėjo talentą dirbti su moliu, todėl sutiko su jais dirbti. Bet ji prašė mamos, kad ji taip pat dalyvautų užsiėmimų metu. Liudytoja nurodė, kad mamai metų pabaigoje pasakė, kad vaikui gal būtų geriau sporto būrelis, nei keramika. Kitais metais mama jau nebegalėjo užtikrinti vaiko ramybės ir saugumo, nes jis ėmė gadinti kitų vaikų darbus. Mokytoja nurodė, kad ji negalėjo prisiimti atsakomybės už vaiko elgesį, kai jis išeina iš kabineto. Mama būtinai privalėjo dalyvauti kartu. Liudytoja paaiškino, kad 2024-04-08 į užsiėmimą vaikas atėjo vienas, todėl ji skambino mamai, kuri prašė vaiko neišleisti vieno iš užsiėmimo, sakė, kad į pabaigą ateis pati. Kai atėjo mama, liudytoja nurodė, kad ji jautėsi ramiau, nes vaiku pasirūpins mama, o ji pati galėjo daugiau laiko skirti kitiems vaikams. Mama L. M., pati vaiką išleido į lauką. Po to mokytoja atvedė J., kuris buvo kruvinas, sakė, kad sužalojo M.. Vaikui buvo prakirsta lūpa ir klibėjo du viršutiniai dantys. Budinti stengėsi to išvengti, bet jai nepavyko. Liudytoja sakė, kad po šio įvykio prašė M. motinos, kad ji nevestų daugiau vaiko į būrelį, bet mama to labai rimtai nevertino. Mokytoja paaiškino, kad antraisiais užsiėmimų metais mamai vis sunkiau sekėsi susitvarkyti su sūnumi. Mama nepripažino vaiko didelių poreikių. M. turėjo lydėti ir prižiūrėti užsiėmimų metu mama. Liudytoja patikslino, jog 2024-04-08 apie M. didelius poreikius dar nežinojo. Susitarimas su vaiko motina buvo žodinis, kad mama dalyvaus užsiėmimuose kartu. Administracija žinojo apie kylančias problemas, bet sakė, kad reikia mokytis suvaldyti situaciją, nes vyksta įtraukusis ugdymas, tokių vaikų bus vis daugiau.
Liudytoja, (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorė, T. S. paaiškino, kad prasidėjus karui Ukrainoje, į jų mokyklą atvyko daug vaikų iš Ukrainos, o taip pat dirba ir daug mokytojų iš Ukrainos. M. S. buvo skirta mokytojo padėjėja iš Ukrainos. Vaikui būdavo neaiškios kilmės priepuoliai. Ji pastebėjo mamos nenorą spręsti problemas, o tik kaltinti mokytojus. Buvo specialistų pastebėta, kad vaikui būtų geriau individualus ugdymas, bet motina kategoriškai atsisakė, vaiko situacija blogėjo. Nuo 2023 metų rugsėjo mėnesio buvo 4 pranešimai policijai dėl M. S.. Taip pat buvo gauti 28 skundai iš tėvų. Mokytojo padėjėjai nuolat patiria psichologinį ir fizinį smurtą iš vaiko. Mokykloje yra ir daugiau vaikų su specialiaisiais poreikiais, bet tik su M. yra tiek daug problemų. Mokykla vaikui teikė didelę pagalbą, su juo dirbo du psichologai, kurie abu rekomendavo vaikui individualų ugdymą, bet mama atsisakė.
Liudytoja O. L., (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui, parodė, jog nuo vasario mėnesio vaiko elgesys darėsi vis agresyvesnis prieš mokytojus. Buvo pagrobęs mokytojos telefoną ir ištrynė ten buvusią informaciją. Mokykla nuolat informuodavo mamą, kad vaiko psichinė būklė yra bloga ir, kad jam reikia pagalbos, bet mama atsisakė vesti vaiką pas psichiatrą. Mokykla mamos elgesį vertino kaip netinkamą vaiko priežiūrą ir veikimą priešingai vaiko interesais. 2025-03-25 vaikas užpuolė socialinę pedagogę. Kai tai įvyko, mama stovėjo šalia ir nieko nedarė. Ji nebandė vaiko nuraminti. Vaikų tėvai bijo leisti vaikus į vieną klasę su M., mokytojai bijo dirbti jo klasėje. Po šio įvykio nuo 2025-03-28 mama nebeleido vaiko į mokyklą ir niekas nežinojo, kur jis yra. M. nebaigė 5 klasės programos. Po 2024-04-08 įvykio vaiko elgesys blogėjo, ypač 2024 metų rudenį ir 2025 metų pavasarį.
Šalių, jų atstovų paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2024 m. balandžio 8 d. ieškovui J. N. norint išeiti iš (duomenys neskelbtini) centro, jam neleido M. S., laikydamas jį. Įsikišus budėtojai, M. S. paleido J. N.. Vaikams išėjus į kiemą, ant saviraiškos centro įėjimo laiptų M. S. vėl suėmė J. N., neleido jam eiti, o paskui J. N. išsilaisvinus ir M. S. jį stūmus, abu krito ant žemės. J. N. nukrito veidu į grindinį, o ant jo užkrito M. S.. J. N. buvo padarytas sužalojimas, kuris patvirtintas teismo medicinos specialisto išvada.
Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog J. N. dėl šio sužalojimo du mėnesius lankėsi pas odontologą, buvo gydomi paslankūs dantys. Vėliau buvo duota išvada, kad dantys sutvirtinti ir nebebuvo paslankumo. Be šio fizinio sužalojimo vaikas patyrė išgąstį, ilgą laiką lankėsi pas psichologą, blogai miegojo, atsirado (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), savaitę nelankė mokyklos.
Dėl turtinės žalos
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai iš (duomenys neskelbtini) centro ir nepilnamečio M. S., kuris neturi savarankiškų pajamų subsidiariai jo tėvų L. M. ir O. S. 474,69 Eur turtinės žalos. Nurodo, kad šią turtinę žalą sudaro pirkti vaistai dantų gydymui, apsilankymai pas odontologą, psichologą.
CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Teismų praktikoje akcentuojama, kad žala kiekvienu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota.
Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad dėl atsakovų L. M. ir O. S. sūnaus M. S. veiksmų ieškovės nepilnamečiui sūnui J. N. buvo sužalota lūpa, nuo smūgio klibėjo du priekiniai dantys. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dėl padaryto sužalojimo lankėsi pas gydytoją, pirko medikamentus. Prašymas tenkinamas iš dalies, kadangi ieškovės pateiktas Gintarinės vaistinės kvitas neįskaitomas, neaišku, kokie vaistai buvo pirkti, nepateiktas gydytojo dokumentas, patvirtinantis, jog tokie vaistai buvo vaikui būtini, todėl ši suma 13,70 iš ieškinio minusuotina. Teismui pateiktos dvi PVM sąskaitos- faktūros 2024 m. balandžio 10 d. ir 2024 m. balandžio 23 d., kad I. N. pirko iš UAB ,,Verteksa“ Tiens miltelius Super Calcium vaikams, kurių kaina su PVM yra 34,30 Eur (34,30x2=68,60). Byloje nėra dokumento pagrindžiančio, tokių miltelių vartojimo būtinum2ą vaikui, nėra gydytojo recepto ar rekomendacijos šį vaistą ar maisto papildą įsigyti, todėl šios išlaidos nelaikytinos būtinomis ir nepriteistinos. Teismas daro išvadą, kad įrodytos yra ir pagrįstos tinkamais dokumentais yra išlaidos psichologui. Tokios išlaidos atsirado dėl nukentėjusio vaiko gydymo, jos susijusios su padarytu sužalojimu, todėl reikalavimas priteisti minėtas išlaidas tenkintinas.
Atsakovai iš esmės neginčijo ieškovės pateiktų dokumentų ir reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi jie iš esmės nepripažino, jog yra atsakingi už buvusį įvykį ir jo padarinius.
LR CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Remiantis minėtomis nuostatomis, ieškovas gali pretenduoti tik į būtinų išlaidų atlyginimą. Tokiomis teismas pripažįsta ieškovės išlaidas psichologui. Ši suma 390,00 Eur pripažintina ieškovės pagrįstomis išlaidomis ir atlygintina.
Dėl neturtinės žalos
Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2015-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad vien pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007; 2013-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013).
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.
Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų (duomenys neskelbtini) centro ir nepilnamečio atsakovo M. S. bei jo tėvų L. M. ir O. S. subsidiariai neturtinę žalą tenkintinas iš dalies.
Ieškovė nurodo, kad jos sūnus J. N. neturtinę žalą patyrė dėl sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo, nepatogumų dėl išjudintų dantų, nes kurį laiką turėjo valgyti tik minkštą maistą. Ieškovės sūnus J. N. patyrė ir dvasinius išgyvenimus, kadangi jaučia nuolatinę baimę, nerimą dėl galimai pasikartosiančių įvykių. Po šių įvykių ieškovės sūnus tapo jautresnis, užsidaręs, ilgą laiką lankėsi pas psichologą. Dėl išgąsčio jam prasidėjo (duomenys neskelbtini), dėl ko vaikas taip pat išgyveno ir patyrė emocinį sukrėtimą. Dėl šių priežasčių, ieškovės nuomone, turėtų būti priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovų solidariai.
Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimu nustato Civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. ir 6.250 str. 2 d. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu atveju. CK 6.250 str. 1 d, nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes.
Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar sunkiai įveikiamos.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminis kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam gyvenimui.
Pagal teismui pateiktus duomenis, ieškovės sūnui J. N. atsakovų L. M. ir O. S. sūnus M. S., 2024 m. balandžio 8 d., (duomenys neskelbtini) centre, pasibaigus (duomenys neskelbtini) užsiėmimui, vaikams išėjus į kiemą, ant saviraiškos centro laiptų, M. S. laikant ir stumdant J. N., pastarasis nukrito ant grindinio veidu, o ant jo užkrito M. S., dėl šių neteisėtų veiksmų J. N. buvo nustatytos muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, pogleivinės kraujosruvos apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos kakle, kairio kelio srityje, odos įdrėskimai dešinėje plaštakoje. Konstatuota, jog sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių ir bukabriaunių daiktų trauminių bei dinaminių poveikių pasekoje, sudavimo ar atsitrenkimo metu. Natūralu, kad dėl patirtų sužalojimų ieškovės sūnus J. N. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus dėl sužalojimų, taip pat nepatogumus, susijusius su lankymusi medicinos įstaigose ir atliekamomis procedūromis. Po įvykusių įvykių, kurių metu buvo ne tik sužalota ieškovės sūnaus sveikata, bet ir visą gydymo laikotarpį ir po jo ieškovės sūnus neabejotinai patyrė nesaugumo jausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą bei įprasto mokymosi proceso sutrukdymą, kurie bet kuriam asmeniui tokioje situacijoje yra neigiami ir dėl to vertinti kaip sudarantys neturtinę žalą.
Ieškovės sūnus po visų šių įvykių buvo uždaresnis, dėl patirto išgąsčio, smurto, lankėsi kurį laiką pas psichologą, tai patvirtinama mokėjimų kvitais. Be to vaikui dėl streso prasidėjo (duomenys neskelbtini) ir tai paveikė vaiką. Todėl akivaizdu, kad ieškovės sūnus patyrė išgyvenimus, galimybių bendrauti sumažėjimą ne tik gydymosi laikotarpiu, bet ir po to. Ieškovė nurodė, jog neaišku kaip ateityje bus su vaiko dantukais, kurie buvo išjudinti, galimai gali tekti įstatyti implantus. Nors ieškovė nurodė, kad neaišku kaip bus su vaiko dantukais, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių tokias abejones, nepateikė. Priešingai, byloje esantis dokumentas 2025-03-31 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad dantų paslankumo nebėra. Daromos prielaidos, kad ateityje gali formuotis ostos, gali tekti gydyti kaulus, protezuoti. Tačiau tokia pateikta gydytojo prognozė nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo išvadai, kad dėl minėtų įvykių yra likę kokie nors liekamieji reiškiniai, ateityje galintys įtakoti ieškovės sūnaus sveikatą.
Byloje esanti ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje surinktų faktų vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią, rašytino įrodymo statuso, nes taip būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12-14 straipsniuose. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Net ir teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų ir jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi. Prejudicinių faktų taisyklė netaikoma ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtiems sprendimams, nutarimams, tyrimo išvadoms ir pan. Šie dokumentai nėra prejudiciniai ir vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.
Teismas daro išvadą, kad žala padaryta tyčiniais nepilnamečio M. S. veiksmais, padarytais (duomenys neskelbtini) centro teritorijoje. M. S. tarpduryje susitumdė su J. N., neleido jam išeiti ir centro budėtojos buvo sudrausmintas dėl to paleido J. N.. Tačiau tik išėjęs į kiemą, jis vėl suėmė J. N. už drabužių, ir stumdė. Vienuolikos metų vaikas jau turi suprasti, kad stumdant, laikant kitą vaiką už drabužių, ypač, kai visa tai vyksta ant laiptų, gali baigtis kito vaiko nukritimu ir sužalojimu. Nors šiuo atveju žalą padariusio asmens kaltė kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį ir nėra reikšminga, tačiau teismo manymu tai svarbus vertinant asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam nustatyta ir pan. Vertinant neturtinės žalos dydį didžiausia reikšmė skirtina žalos padariniams.
Įvertinus sužalojimo laipsnį, traumos pobūdį, gydymosi laikotarpį, teismas daro išvadą, jog ieškovės minimi nepatogumai nebuvo ilgalaikiai ir nesukeliantys didelės neturtinės žalos.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y., kad analogiškos bylos turi būti sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi įstatymų nustatytais kriterijais ir atsižvelgia į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius.
Įvertinus ieškovės sūnui J. N. padarytų sužalojimų laipsnį, patirtų traumų pobūdį, tai, kad ieškovės sūnus dėl traumos gydėsi ambulatoriškai, liekamųjų reiškinių po traumos nefiksuojama, į atsakovų kaltės formą (žala padaryta tyčiniais smurtiniais nepilnamečio veiksmais, saviraiškos centro teritorijoje), jų turtinę padėtį, susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, darytina išvada, kad ieškovės prašomas neturtinės žalos dydis neatitinka suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos analogiško pobūdžio bylose. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju patirtiems neturtinio pobūdžio praradimams kompensuoti pakankama priteisiant 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės (duomenys neskelbtini) centro ir L. M. ir O. S.. Likusioje dalyje ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (LR CPK 178 str.).
Dėl tėvų ir mokyklos atsakomybės
Žalos padarymo metu atsakovės L. M. sūnus M. S., buvo sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų.
Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu jie neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo (...) institucijos prižiūrimas, už žalą atsako ši institucija, jeigu jie neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės (CK 6.275 straipsnio 2 dalis).
Mokymo institucijos atsakomybę už nepilnamečio padarytą žalą taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 231 str., 51 str. 2 d. 1 p. nuostatos, 2000 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.113 patvirtinti Moksleivių nelaimingų atsitikimų tyrimo, registravimo ir apskaitos nuostatai. Remiantis minėtų normatyvinių aktų nuostatomis, mokykla privalo padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą, o pedagogai privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, sudaryti mokiniams sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas.
(duomenys neskelbtini) centro pareiga užtikrinti tinkamas ugdymosi sąlygas bei saugumą ugdymo procese kyla ir iš 2023 m. rugsėjo 1 d. mokymo sutarties (sutarties 1.1 punktas). Taigi, centras yra tiesiogiai susijęs bei atsakingas už vaiko sveikatą ir saugią aplinką centre.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad incidentas įvyko (duomenys neskelbtini) centre tik pasibaigus (duomenys neskelbtini) užsiėmimui ir vaikui išėjus į lauką, būnant ant įėjimo į centrą laiptų. Nukentėjęs vaikas buvo pastumtas kito vaiko dėl ko nukrito ir patyrė sužalojimus. M. S. šį centrą lankė jau antrus metus. Kaip nurodė keramikos būrelio mokytoja V. D., jo elgesys blogėjo. Kadangi jai darėsi sunku suvaldyti M. S. ir vesti užsiėmimus, užtikrinti kitų vaikų saugumą, tai ji susitarė su M. S. mama, kad ji dalyvaus būrelio užsiėmimuose. Taigi, M. S. mama, L. M., būrelio užsiėmimuose turėjo dalyvauti, pasirūpindama savo vaiko elgesiu bei užtikrindama galimybę mokytojai vesti užsiėmimą. Tačiau konkrečią dieną, mama į užsiėmimą neatėjo, atvyko jau gerokai pavėlavusi, po mokytojos skambučio. Vėliau ji leido sūnui M. S. išeiti į lauką važinėtis dviračiu, o pati liko klasėje ir tvarkė sūnaus darbo vietą. Pasibaigus užsiėmimui, ir kitiems vaikams einant iš centro ir įvyko M. S. užpuolimas J. N.. Atsakovė L. M. nurodė, kad ji nebuvo įpareigota dalyvauti užsiėmimuose kartu su sūnumi. Mokymo sutartyje yra numatyta, jog atskiru šalių susitarimu Sutartis gali būti pakoreguota. Sutarties pakeitimai ir papildymai įforminami papildoma sutartimi ar priedu, kuris yra neatsiejama šios sutarties dalis. Tačiau konkrečiu atveju, joks rašytinis sutarties pakeitimas nebuvo sudarytas ir pasirašytas, taigi, tvirtinti, kad M. motina buvo prisiėmusi daugiau įsipareigojimų nei įprastai sudarytoje sutartyje, neginčijamų duomenų nėra. Centro direktorius nurodė, kad iš pradžių jiems nebuvo žinoma apie M. S. specialiuosius poreikius. Tačiau buvo matyti, kad jis hiperaktyvus. Vėliau sužinojo, kad jis turi didelius specialiuosius poreikius, tačiau skirti mokytojo padėjėjo jie neturi galimybių, nes centre jų nėra. Būtent todėl mokytoja ir susitarė su vaiko motina, kad ji dalyvaus užsiėmimuose kartu. Direktorius V. K. paaiškino, kad jam žinomi du M. S. išpuoliai prieš kitus vaikus. Vaiko motina visada neigė sūnaus specialiuosius poreikius ir negebėjo kritiškai vertinti savo sūnaus elgesio.
Tėvų ir (ar) mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijų civilinė atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą atsiranda esant jų kaltei. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta objektyvioji kaltės samprata: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakingų asmenų kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 275 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-469/2022).
Iš aptartų byloje nustatytų faktų, darytina išvada, kad centro vadovybei ir mokytojams buvo žinomas sudėtingas M. S. būdas ir konfliktiškas, smurtinis jo elgesys. Centras bandė spręsti situaciją, įtraukdamas į dalyvavimą užsiėmimuose ir vaiko motiną, tačiau kaip matyti iš įvykusio, to nepakako. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad centras padarė viską, kad įvykdytų savo įsipareigojimą, numatytą mokymo sutartyje – užtikrinti saugumą ugdymo procese. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, centro budėtoja, pamačiusi besistumdančius vaikus tarpduryje, juos skyrė, sudrausmino M. S.. Bet tik išėjęs už durų, jis toliau tęsė savo veiksmus. Kadangi šio vaiko elgesys buvo neprognozuojamas, kaip nurodė mokytojai ir centro būrelio vadovė, tai ir budėtoja turėjo būti atidesnė, o esant reikalui pasikviesti pagalbą. Pastebėtina, kad vaiko motina po užsiėmimo liko klasėje ir tvarkė vaiko darbo vietą. Mokytoja nurodė, kad ji prašė motiną dalyvauti užsiėmimuose, kad galėtų užtikrinti saugų užsiėmimo pravedimą. Taigi ir šiuo atveju, būrelio vadovė turėjo atkreipti motinos dėmesį, kad vaiko nėra klasėje ir ji turėtų juo pasirūpinti. Laiku nesustabdžius M. S., šis užpuolė kitą vaiką ir padarė jam žalą. Mokymo sutartyje, kuri buvo pasirašyta tarp saviraiškos centro ir L. M. yra numatyta, jog atskiru šalių susitarimu Sutartis gali būti pakoreguota. Sutarties pakeitimai ir papildymai įforminami papildoma sutartimi ar priedu, kuris yra neatsiejama šios sutarties dalis. Konkrečiu atveju joks rašytinis sutarties pakeitimas nebuvo sudarytas ir pasirašytas. Atsakovė L. M. neigia bet kokius susitarimus su centro vadovu ar būrelio mokytoja. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad centras neužtikrino vaikų (mokinių) saugumo, neparinko vaikų priežiūros užtikrinimo priemonių, kurios, atsižvelgiant į centro ypatumus ir į užsiėmimuose dalyvaujančio vaiko M. S. ypatumus, padėtų išvengti galimos žalos mokinių sveikatai. Todėl yra pagrindas taikyti (duomenys neskelbtini) centrui civilinę atsakomybę dėl netinkamos nepilnamečio asmens priežiūros.
Faktas, kad atsakovų L. M. ir O. S. sūnus padarė veiksmus (stumdė, pargriovė), dėl ko buvo sužalota ieškovės sūnaus J. N. lūpa bei išjudinti du dantys, suponuoja išvadą, jog tėvų auklėjimo ir priežiūros priemonės taip pat nebuvo pakankamos. CK 3.155 str. 2 d., apibrėžiančioje tėvų valdžios turinį, numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Žalos padarymo faktas ieškovės sūnui patvirtina, kad L. M. ir O. S. neatliko arba netinkamai atliko CK 3.155 str. numatytas pareigas. Tėvų civilinė atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą atsiranda esant jų kaltei. Tėvų kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Todėl aplinkybę, kad nėra tėvų kaltės, privalo įrodyti atsakovai. Tėvų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veikla (veikimas ar neveikimas), pasireiškiant neveikimu ar netinkamu veikimu, nepakankamu veikimu, t. y. nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingas požiūris į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimas ar neefektyvus jos panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui. Nors atsakovė tvirtino, kad ji rūpinasi savo sūnumi, tačiau į bylą buvo pateiktas tik vienas 2025-01-24 medicininis dokumentas, kuriame nurodomos M. S. diagnozės, kad jam taikomas medikamentinis gydymas ir tai, kad berniukas lankosi pas vaikų ir paauglių psichiatrę ir psichologę. Pažymoje nurodoma, kad buvo suteiktos 36 psichologo konsultacijos ir pas psichiatrę lankėsi 12 kartų. Byloje yra duomenys iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, jog vaikui buvo siūlomas stacionarus gydymas, tačiau vaiko motina atsisakė. Byloje yra (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad M. S. 2023 metais įspyrė mergaitei; į ligoninę pristatytas mažametis su lūžiais, kuris nurodė, kad jį pastūmė kitas vaikas; smurtavo prieš padėjėją ir muzikos mokytoją; pranešimas iš mokyklos, kad vaikas smurtauja prieš kitus vaikus. Smurtiniai atsakovų sūnaus veiksmai vyko ir 2025 metais, t. y. jau po pradėtos civilinės bylos. Taigi, konkrečioje situacijoje M. S. tėvai, neigdami savo sūnaus didelius specialiuosius poreikius, nesiimdami visų galimų ir efektyvių gydymo priemonių, nepasinaudodami siūloma vaiko individualaus ugdymo programa, neužtikrino geriausių vaiko interesų ir tai turėjo įtakos ir nulėmė žalos padarymą. Pripažinus, kad atsakovai nepakankamai efektyviai rūpinosi vaiko priežiūra ir sveikata, jie yra atsakingi už vaiko padarytą žalą.
Nagrinėjamu atveju žalai atsirasti įtakos turėjo abiejų atsakovų (vaiko tėvų ir centro) veiksmai, todėl atsakovų atsakomybei taikytina bendra vaiko tėvų bei mokyklos atsakomybė pagal deliktinės atsakomybės taisykles. Pagal formuojamą teismų praktiką, taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis ryšys pripažįstama tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai atsirasti ar jiems padidėti, o tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė. Teismas sprendžia, kad žalą atsakovai privalo atlyginti pagal dalinės atsakomybės taisykles (CK 6.5 str.).
Sprendžiant klausimą dėl tėvų ir saviraiškos centro atsakomybės, paskirstant atsakomybę, pagrindinis veiksnys yra kaltė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žala padaryta, ieškovės sūnui būnant centro įstaigos priežiūroje, kuri pagal sutartį buvo įsipareigojusi užtikrinti tinkamas ugdymosi sąlygas ir saugumą ugdymo procese. Ugdymo įstaiga yra atsakinga už nepilnamečių vaikų saugumą jų buvimo ugdymo įstaigoje metu. Centras matė kylantį pavojų iš atsakovų sūnaus ir bandė šią situaciją spręsti, tačiau neišsprendė jos tinkamais būdais ir efektyviai. Pavojingą situaciją sprendė tik ugdymo įstaigos būrelio mokytoja, žodžiu susitardama su vaiko motina. Tačiau ugdymo įstaiga nesiėmė aktyvių ir efektyvių veiksmų, kaip pavyzdžiui bendradarbiauti su mokymosi įstaiga, kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių, siekiant iš esmės išspręsti situaciją ir taip apsaugoti visų vaikų, lankančių ugdymo įstaigą saugumą.
Kartu pripažintina, kad didžiausia atsakomybė dėl vaiko elgesio tenka jo tėvams, nes iš aukščiau aptarto matyti, kad jie nesiėmė visų įmanomų priemonių užtikrinant jų vaiko M. gerovę ir sveikatą, o tuo pačiu užtikrinant ir kitų vaikų saugumą. Todėl teismo vertinimu iš atsakovų žalos atlyginimas priteistinas tokiomis dalimis: 2/3 dalys iš tėvų ir 1/3 dalis iš saviraiškos centro.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovė byloje sumokėjo 187 Eur žyminio mokesčio, t. y. 75 Eur už ieškinį ir du kartus mokėjo po 56 Eur, pateikdama prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmą kartą pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo patenkintas, todėl šioje dalyje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, žyminio mokesčio sumokėjimas neatlygintinas. Antrasis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas, todėl šioje dalyje jos patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Taip pat ieškovė pateikė įrodymus, jog už ieškinio ir jo priedų vertimus ji patyrė 500 Eur išlaidų, tai patvirtinama (duomenys neskelbtini) ieškovei išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. KV 2024/0857, kurioje nurodoma, kad suma apmokėti 500 Eur, ją sudaro 413 Eur vertimo paslaugos ir 86,78 Eur 21 proc. PVM. Kadangi dokumentų vertimai buvo daromi dėl atsakovų M. ir S. , tai ir priteistinos šios išlaidos tik iš šių atsakovų. Taip pat ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) 2025-03-28 kvitą Nr. 2898734 , kuriame nurodoma, kad už vertimą sumokėta 101,00 Eur. Iš šio kvito neaišku, kokie dokumentai buvo versti, kas juos pateikė vertimui ir kas apmokėjo, kam buvo išrašytas kvitas. Nesant duomenų, leidžiančių identifikuoti šias išlaidas, jos nepriteistinos, nes neįrodyta, kad jas patyrė ieškovė. Ieškovė pateikė mokėjimo nurodymą , jog 2024-11-20 pervedė 40 Eur už pažymą VšĮ (duomenys neskelbtini) centrui. Šio centro išduota pažyma buvo pateikta teismui. Tad vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, šios išlaidos (už vertimą, už pažymą) pripažintinos kaip susijusios su bylos nagrinėjimu ir priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai 2025-05-16 dėl 64,16 Eur antstoliui Aleksandrui Selezniovui yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių nutarties vykdymu ir vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktu, šios išlaidos pripažintinos kaip susijusios su bylos nagrinėjimu ir priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Ieškovė iš viso patyrė 3800 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokatės N. Fočenkovos pagalbą ruošiant ieškinį teismui bei atstovaujant ieškovę teismo posėdžiuose. Prie advokatės pateiktų kvitų nėra pateikta detali informacija, už kokią advokatės veiklą buvo mokamos nurodytos sumos. Bylos nagrinėjimas užtruko pusantrų metų, buvo teismui teikiamas ieškinys ir papildomas ieškinys, atstovė dalyvavo ne viename teismo posėdyje, rengė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas vertina, kad nurodytos sumos nėra labai didelės, jos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl priteistinos proporcingai iš atsakovų ieškovams.
Atsakovo įstatyminė atstovė L. M. byloje nepatyrė išlaidų. Už jai skirtą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė iš viso 1233,33 Eur bylinėjimosi išlaidų šioje byloje. Šios išlaidos taip pat proporcingai atlygintinos ir valstybei.
Atsakovės (duomenys neskelbtini) centro atstovas pateikė dokumentus, jog už atstovavimą jam buvo sumokėta 968,00 Eur. Atsakovės atstovas dalyvavo viename teismo posėdyje, ir parengė atsiliepimą į ieškinį. Vadovaujantis Rekomendacijomis vien už atsiliepimo parengimą maksimali galima priteisti suma yra 5967,50 Eur. Tad teismas vertina, jog atstovo pateiktas kvitas už dalyvavimą posėdyje ir atsiliepimo parengimą paskaičiuota 968 Eur suma yra reali, pagrįsta ir atitinka bylos sudėtingumą. Taip pat įvertintina, jog atstovas į procesą įstojo vėliau ir jam teko susipažinti su visa civilinės bylos medžiaga, įskaitant garso įrašus.
Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015 m. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus šių išlaidų dydžio.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai.
Teismas daro išvadą, jog ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 40 proc., o atmesta – 60 proc. (1392,39:3474,69x100). Vadinasi, atsakovams turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos 60 proc., o ieškovui – 40 proc. Taip pat teismas nusprendė iš atsakovų nelygiomis dalimis atlyginti ieškovų patirtą turtinę ir neturtinę žalą: 2/3 dalis priteisiant iš atsakovo tėvų ir 1/3 dalį iš saviraiškos centro.
Tad nepilnamečio ieškovo J. N. įstatyminei atstovei I. N. priteistina iš nepilnamečio atsakovo M. S., o šiam neturint savarankiškų pajamų, subsidiariai iš jo įstatyminių atstovų L. M. ir O. S.: 34,93 Eur žyminio mokesčio (56+75=131x40:100=52.40x2:3); už vertimus 200 Eur (500x40:100); už pažymą ir mokestį antstoliui 27,77 Eur (40+64.16=104.16x40:100=41.66x2:3); už advokato atstovavimą 1013,33 Eur (3800x40:100=1520x2:3), iš viso 1276.03 Eur.
Iš Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro priteistina I. N. bylinėjimosi išlaidų: 17,47 Eur žyminio mokesčio (56 + 75 = 13 1x 40 : 100 = 52.40 : 3); už pažymą ir mokestį antstoliui 27,77 Eur (40 + 64.16 = 104.16 x 40 : 100 = 41.66:3); už advokato atstovavimą 506,67 Eur (3800x40:100=1520:3), iš viso 551.91 Eur.
Atsakovė L. M. byloje nepatyrė išlaidų. Už jai skirtą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė iš viso 1233,33 Eur bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, tai patvirtinama pateikta 2026-01-21 pažyma Nr. APD-2026-00819 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos taip pat proporcingai atlygintinos ir valstybei. Kadangi ieškovės ieškinys buvo netenkintas 60 procentų, tad šioje dalyje iš ieškovės priteistina valstybei 740 Eur (1233,33x60:100).
(duomenys neskelbtini) centras taip pat patyrė išlaidas dėl advokato atstovavimo byloje 968,00 Eur. Iš ieškovų priteistina atsakovei 580,80 Eur (968x60:100).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas šioje byloje sudaro 61,86 Eur. Šios išlaidos susidarė siunčiant procesinius dokumentus bei teismo šaukimus proceso šalims iki bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, todėl jos proporcingai priteistinos iš ieškovų 27,74 Eur (61,86x40:100) ir atsakovų L. M. ir O. S. 37,12 Eur (61,86x60:100).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsnio 1, 2 dalimis, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovams I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) centro, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), 130,79 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 551,91 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti nepilnamečiui J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jį atstovaujant įstatyminiams atstovams I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N., iš atsakovės (duomenys neskelbtini) centro, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), 333,33 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti ieškovams I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N. iš nepilnamečio M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo įstatyminių atstovų L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) subsidiariai 261,60 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 1276,03 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti nepilnamečiui J. N., jį atstovaujant įstatyminiams atstovams I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N., iš nepilnamečio M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo įstatyminių atstovų L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ir O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) subsidiariai 666,67 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti solidariai iš atsakovų L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas 37,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).
Priteisti solidariai iš I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N., valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas 27,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).
Priteisti iš I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N., solidariai 739,99 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą L. M., sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams.
Priteisti iš I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. N., solidariai 580,80 Eur (duomenys neskelbtini) centrui bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.
Teisėja Silvana Girdenienė