Civiline byla Nr. e2-542-569/2022 m.             

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01378-2022-0

                                                           Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1; 3.2.3.2; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 29 d.

Šiauliai

        Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ZIP travel‘‘ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo.

         Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Ieškinio, atsiliepimų esmė

1.       Ieškovė UAB ,,ZIP travel‘‘ ieškiniu prašo panaikinti atsakovės sprendimą dėl kelionių organizavimo paslaugų pirkimo atviro konkurso būdu (Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą dėl kelionių organizavimo paslaugų pirkimo atviro konkurso būdu (Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Konkurso sąlygos numatė, jog pasiūlymai pirkime turi būti teikiami pagal konkurso sąlygų 5 priedu patvirtintą pasiūlymo formą. Iš pasiūlymo formos lentelės matyti, kad pasiūlyme tiekėjų buvo reikalaujama pateikti įkainius/nuolaidas, taikomus atskirų kelionės produktų pardavimo organizavimo paslaugoms. Galimybė siūlyti paslaugas su taikoma nuolaida tiesiogiai įtvirtinta konkurso sąlygų 5 priedo – pasiūlymo formos 4.4. punkte ir lentelėje po juo. Konkurso sąlygos tiekėjų nebuvo ginčijamos.

3.       Ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą, kuriame nurodė, kad vieno iš dešimties kelionių organizavimo produkto pardavimo organizavimui taikys nuolaidą. Perskaičiavus ieškovės pasiūlymo įkainius pagal pasiūlymo formoje nustatytas formules, ieškovės pasiūlymo palyginamoji kaina sudarė -12,00 eurų. Atsakovė paprašė ieškovės pagrįsti pateikto pasiūlymo kainą, todėl ieškovė pateikė atsakovei detalų savo pasiūlymo kainos pagrindimą, kuriame išsamiai atskleidė ieškovės pasiūlymo kainodarą, atkreipė dėmesį į tokio pobūdžio viešųjų pirkimų niuansus, ypatingai į tai, kad kelionių organizatoriai iš galutinių kelionių produktų pardavėjų gauna komisinius už jų platinamus kelionių produktus, todėl kelionių organizatoriams nėra būtina kelionių organizavimo viešuosiuose pirkimuose nurodyti teigiamos reikšmės savo paslaugų įkainių, nes kelionių organizatorių pelną iš tokios veiklos sudaro komisiniai, kurie sumokami ne perkančiosios organizacijos tiesiogiai, o galutinių kelionių produktų pardavėjų. Tokia sistema leidžia atskirais atvejais siūlyti perkančiosioms organizacijoms kelionės produktus įsigyti su nuolaida. Tokia galimybė buvo įtvirtinta konkurso sąlygomis.

4.       Ieškovės pasiūlymo pagrindimą atsakovė pripažino tinkamu, atsakovei nekilo abejonių dėl to, jog ieškovė sugebės sudarytą viešojo pirkimo sutartį įvykdyti tinkamai. 2022-09-01 pranešimu atsakovė informavo ieškovę apie sudarytą pasiūlymų eilę, kurioje ieškovės pasiūlymui teko pirmoji vieta, ieškovės pasiūlymas atitinkamai buvo pripažintas laimėjęs pirkimą. Tačiau dėl pirkimo rezultatų atsakovė gavo pretenziją iš prasčiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo, jos pagrindu atsakovė nusprendė pirkimą nutraukti, nors pretenziją pateikęs tiekėjas UAB „BPC Travel“ to net neprašė, konkurso sąlygų neginčijo. Priešingai, pateikė pasiūlymą pirkime taip deklaruodamas visišką sutikimą su pirkimo dokumentais.

5.       Iš atsakovės sprendimo nutraukti ginčo pirkimą motyvų matyti, jog skundžiamas sprendimas motyvuojamas tuo, jog šios rūšies pirkimą tikslingiau vykdyti ne pagal siūlomų paslaugų kainą, o pagal kainos ir kokybės santykį taip, kaip kad rekomenduoja Viešųjų pirkimų tarnyba. Atsakovė motyvavo savo sprendimą nutraukti pirkimą tuo, jog buvo gauta tiekėjo pretenzija, kuria tiekėjas įrodinėjo, jog, sudarius galimybę kelionių organizavimo paslaugų tiekėjui siūlyti savo paslaugas su nuolaida, atsiranda grėsmė tinkamam viešojo pirkimo sutarties įvykdymui. Tokio pobūdžio nuolaidos negalimos, nes pagal teisės doktriną vertė už pinigus reiškia, jog tokio pobūdžio pirkimuose kelionių organizatoriai turėtų savo paslaugas siūlyti tik už teigiamos reikšmės įkainius (be nuolaidų), nes tik taip bus užtikrinta garantija, jog pasirinktas pirkimo laimėtojas galės ne tik pateikti geriausią pasiūlymą, bet kartu tinkamai ir visiškai jį įvykdyti.

6.       Savo sprendimą atsakovė taip pat motyvavo tuo, jog pagal Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas neigiama kaina kelionių organizavimo viešuosiuose pirkimuose netoleruotina, nes gali lemti neskaidrų sutarties vykdymą, būtų teisingiau pasiūlymus vertinti pagal kainos ir kokybės santykį, kaip tai buvo rekomenduojama pagal šiuo metu negaliojančias VPT direktoriaus patvirtintas rekomendacijas. Savo sprendimą atsakovė grindė prielaida, spėjimu, jog dėl pirkimo dokumentų parengimo būdo, kuris leido tiekėjams taikyti nuolaidas siūlomų paslaugų kainai, kilo grėsmė tinkamam viešojo pirkimo sutarties įvykdymui, o tai gali prieštarauti viešųjų pirkimų skaidrumo principui.

7.       Ieškovė su atsakovės sprendimu nutraukti pirkimą nesutiko, nes (1) jis nepagrįstas tinkamu VPĮ teisės normų taikymu ir prieštarauja Lietuvos teismų praktikoje pateiktam teisės aiškinimui, (2) sprendimas prieštarauja ieškovės interesams, nes tokiu būdu ieškovė netektų teisės ir galimybės šiame pirkime sudaryti viešojo pirkimo sutartį, (3) sprendimu būtų pateisintas UAB „BPC Travel“ pasirinktas netinkamas savo tariamai pažeistų teisių gynimo būdas piktnaudžiaujant perkančiosios organizacijos ikiteismine priimtų sprendimų peržiūros procedūra. Ieškovė atsakovei pateikė pretenziją.

8.       Savo pretenzijoje ieškovė nurodė, kad pagal VPĮ 29 straipsnio 3 dalį bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Taigi nurodyta teisės norma įtvirtina du pradėtų pirkimo procedūrų nutraukimo atvejus: 1) perkančiosios organizacijos teisę nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti; 2) perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

9.       Pagal formuojamą teismų praktiką tam, kad būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmoji sąlyga yra formalioji ir ji nagrinėjamu atveju yra tenkinama. Antroji sąlyga, t. y. ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką yra vertinamoji. VPĮ neatskleidžiami šios vertinamosios sąlygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės vertinamos teismo konkrečioje byloje. Neturi reikšmės, kada nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis Nr. 3K-7-32/2013; kt.).

10.       Perkančiosios organizacijos klaida negali būti vertinama kaip paaiškėjusi nauja aplinkybė VPĮ 29 straipsnio 3 dalies prasme, kadangi klaida visada yra subjektyvaus pobūdžio elementas. Tai, kad vienas iš tiekėjų pasiūlė neįprastai mažą kainą, negali būti nei nauja, nei netikėta aplinkybė perkančiajai organizacijai. Neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutas yra specialiai reglamentuotas VPĮ, taigi tokios situacijos yra pasitaikančios ir negali būti vertinamos kaip naujos (naujai paaiškėjusios).

11.       Savo pretenzija ieškovė atkreipė atsakovės dėmesį, jog sprendimo motyvai nepagrindžia sprendimo teisėtumo VPĮ 17 straipsnio 1 d. bei VPĮ 29 straipsnio 3 d. taikymo aspektu. Pretenzijoje ieškovė nurodė, kad net ir Viešųjų pirkimų tarnyba, teikdama atsakovei konsultacijas el. paštu dėl pirkimo, akcentavo, jog pati neigiama kaina viešajame pirkime nėra draudžiama, juo labiau, kai tiekėjas gali ją pagrįsti, kas ir atsitiko nagrinėjamu atveju. Konkurso sąlygose įtvirtinta galimybė tiekėjui taikyti nuolaidas nuo siūlomų kelionių organizavimo paslaugų kainos savaime nėra blogybė, kurios visais atvejais turėtų būti vengiama. Kitu atveju Viešųjų pirkimų tarnyba atsakovės susirašinėjimo metu būtų priėmusi sprendimą sustabdyti ar nutraukti ginčo pirkimo procedūras VPĮ 95 str. 2 d. 5 p. pagrindu, tačiau to nepadarė.

12.       Priklausomai nuo pirkimo pobūdžio galimybė tiekėjui taikyti nuolaidą vienam ar kitam kelionių produkto pardavimui yra pozityvi, nes sudaro galimybę perkančiajai organizacijai racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas ir taip įgyvendinti pagrindinius pirkimo tikslus. Remiantis atsakovo konkurso sąlygų 5 priedu tiekėjų buvo prašoma nurodyti net 10 skirtingų įkainių atskirų kelionių produktų pardavimo organizavimui, todėl tiekėjams, įvertinus savo galimybes gauti komisinius iš tiesioginių paslaugų teikėjų, buvo suteikta galimybė konkuruoti teikiamų nuolaidų/aptarnavimo mokesčių balanso pagrindu, o perkančiajai organizacijai sutaupyti.

13.       Ieškovė pretenzijoje pažymėjo, jog šiuo atveju ydingas pretenziją pateikusio tiekėjo argumentas, jog šio pobūdžio pirkime galimi tik teigiamos reikšmės paslaugų įkainiai. Tokiu būdu pretenziją pateikęs tiekėjas tik siekė subjektyvių tikslų, siekdamas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir parduoti savo paslaugas brangiau, nei tai galėjo padaryti ir atsakovei siūlė pirmoje bei antroje pasiūlymų eilėje nurodyti tiekėjai.

14.       Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija savo pirkimo dokumentais sudarė sąlygas visiems suinteresuotiems pirkimu tiekėjams vienodomis sąlygomis pateikti pasiūlymus. Kiekvienas tiekėjas buvo laisvas apsispręsti, ar taikyti nuolaidą siūlomoms paslaugoms, ar ne. Vienintelis UAB “BPC Travel” nuolaidos nesiūlė, tačiau neginčijo tokią galimybę numačiusių pirkimo sąlygų, bet priešingai, - pateikė savo pasiūlymą, taip išreikšdamas savo sutikimą su visais pirkimo dokumentais. Vien dėl nurodytų priežasčių perkančioji organizacija galėjo ir privalėjo atmesti UAB “BPC Travel” pretenziją dėl pirkimo nutraukimo.

15.       Faktas, kad du tiekėjai iš trijų, dalyvavusių pirkime, pasiūlė atsakovei savo kelionių organizavimo paslaugas su nuolaida, nelaikytina aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, ir dėl kurių būtų pateisinamas tokio pirkimo nutraukimas. Tokia galimybė buvo numatyta pirkimo sąlygose, kurių nei vienas tiekėjas neginčijo. Pirkimo sąlygos, kuriomis tiekėjams buvo leidžiama taikyti nuolaidą kelionių organizavimo paslaugoms, savaime nelaikytinos kaip neteisėtos ar pažeidžiančios VPĮ principus, nes pirkimo sąlygose kartu įtvirtinta galimybė papildomai tikrinti tokį pasiūlymą, kurio kaina perkančiajai organizacijai atrodo neįprastai maža.

16.       Atsakovė nagrinėjamu atveju naudojosi šia galimybe ir nustatė, kad ieškovės pasiūlymo kaina yra pagrįsta. Ši situacija niekaip nepažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinto skaidrumo principo. Ieškovė nurodė, kad skaidrumo principas nagrinėjamu atveju būtų pažeistas, jeigu atsakovė nepanaikintų savo sprendimo dėl pirkimo nutraukimo, nes tokiu atveju gali susidaryti įspūdis, jog taip yra nepagrįstai pataikaujama pirkimą pralaimėjusiam UAB „BPC Travel“, sudarant šiam tiekėjui galimybę iš naujo dalyvauti šių paslaugų pirkime, kai jis jau žino apie pirmoje ir antroje pasiūlymų eilėje įtrauktų tiekėjų pasirinktą kainodaros būdą dalyvaujant pirkime.

17.       2022-10-06 atsakovė pranešimu informavo ieškovę, kad per VPĮ nustatytą 6 darbo dienų terminą ieškovės pretenzijos išnagrinėti nespės dėl to, kad kokybiškam pretenzijos išnagrinėjimui reikia išsamiai peržiūrėti pirkimo dokumentus ir teismų praktiką, todėl, siekiant užtikrinti kvalifikuotą peržiūros procedūrą, pretenzija bus nagrinėjama iki 2022-10-13. Vėliau atsakovė atsiuntė ieškovei 2022-10-13 tiekėjų pretenzijų nagrinėjimo komisijos protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta apie priimtą sprendimą ieškovo pretenzijos netenkinti. Iš protokolo matyti, kad jame sprendimas nutraukti ginčo pirkimo procedūras grindžiamas įvairiausiais naujais argumentais, kuriais sprendimas dėl ginčo pirkimo nutraukimo nebuvo motyvuojamas. Vien dėl šios priežasties visi šie nauji atsakovo motyvai nenagrinėtini teisme kaip atsakovo siekis bandyti pateisinti sprendimą.

18.       Pirmasis COVID-19 atvejis Lietuvoje buvo patvirtintas 2020 m. vasario 28 d., dėl pandemijos šalyje 2020 m. kovo 16 d. buvo įvestas karantinas, karantinas atšauktas nuo 2021 m. liepos 1 d. Atsakovė ginčo pirkimą paskelbė (duomenys neskelbtini), todėl neįtikėtinai atrodo atsakovės argumentai, jog ji suklydo dėl konkurso sąlygų, orientuodamasi į kelionių organizavimo paslaugas, kurios labiau aktualios karantino laikotarpiu. Aviabilietai be apribojimų juos grąžinti yra kokybiškai kitokia, žymiai pranašesnė paslauga nei aviabilietai, kurių perkančioji organizacija negali grąžinti arba gali grąžinti su baudomis, tokia šių aviabilietų pridėtinė vertė niekur nedingsta ir ne karantino laikotarpiu. Atsakovė neįrodė, kad jos poreikius atitinkantys IATA aviakompanijų aviabilietai be grąžinimo apribojimų būtinai bus brangesni, nei IATA asociacijai nepriklausančių oro skrydžių bendrovių aviabilietai su grąžinimo apribojimais. Todėl neįrodytas atsakovės argumentas, kad konkurso sąlygose didesnis palyginamasis svoris būtinai turėjo būti suteiktas IATA asociacijai nepriklausančių oro skrydžių bendrovių aviabilietams su grąžinimo apribojimais.

19.       Be to, tai, kad konkurso sąlygų pasiūlymo formoje tiekėjų buvo reikalaujama siūlyti IATA asociacijai priklausančių oro skrydžių bendrovių aviablietus be grąžinimo apribojimų, laikytina ne konkurso sąlygų trūkumu, o jų pranašumu, kuris praplėtė, o ne susiaurino perkančiosios organizacijos galimybes rinktis iš jai atitinkamu metu aktualių kelionių organizavimo produktų įvairovės ar atitinkamai reaguoti į besikeičiančius savo poreikius. Pagal konkurso sąlygų Techninės specifikacijos 3.1.1.9. punktą tiekėjas privalo siūlyti pačius įvairiausius aviabilietus priklausomai nuo perkančiosios organizacijos poreikio, be to, perkančioji organizacija yra laisva pasirinkti, ką konkrečiu atveju užsakyti (Techninės specifikacijos 2.3. punktas, konkurso sąlygų 6 priedo (viešojo pirkimo sutarties) 11.2. punktas).

20.       Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad prasidėjus rudeniui COVID-19 susirgimų atvejų daugėja. Todėl niekas nežino, ar susirgimai vėl nelems naujos pandemijos, naujų su tuo susijusių apribojimų ir pan. Todėl pilnai gali būti, kad tokio savo pobūdžiu pranašesnio kelionės produkto, kaip aviabilietai su galimybe juos grąžinti be apribojimų, aktualumas bus netgi dar didesnis, nei tai numatė atsakovė, skelbdama ginčo pirkimą. Motyvai, manipuliuojant savo poreikiais, kurie nematerializuoti arba tariamai netinkamai materializuoti pirkimo dokumentuose, negali būti priežastimi nutraukti užbaigtą pirkimą.

21.       Ieškovė savo pasiūlyme taikė nuolaidą būtent IATA oro bendrovių aviablietams su grąžinimo apribojimais. Iš aptariamų atsakovo argumentų galima netiesiogiai suprasti, kad jeigu atsakovė nebūtų nustačiusi atitinkamo lyginamojo svorio būtent šiai paslaugai, galimai pirkimą būtų laimėjęs kitas tiekėjas. Tokia situacija tik sustiprina įspūdį, jog ne konkurso sąlygos ar rezultatai, o būtent siekis konkursą nutraukti neatitinka viešųjų pirkimų skaidrumo principo.

22.       Atsakovė nurodo, kad jai neaišku, kaip tiekėjų pasiūlyti įkainiai turėtų būti perkelti į viešojo pirkimo sutartį, jos nuomone, su tuo susijusios konkurso sąlygos yra neaiškios. Ieškovės nuomone, toks neaiškumas kyla tik atsakovei, bet ne tiekėjams, kurie nepateikė atsakovei dėl to jokių prašymų paaiškinti konkurso sąlygas, bet pateikė pasiūlymus, kuriuose nurodė, už kokius įkainius yra pasiruošę vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Konkurso sąlygose aiškiai išskirtos „Paslaugų įkainio“ ir „Perskaičiuoto įkainio“ sąvokos (žiūr. Pasiūlymo formos 4.4. punktą). Konkurso sąlygų 6 priedo „Sutarties projekto“ 2.2. punkte aiškiai nurodyta, kad paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų kainą sudaro faktinės užsakytų paslaugų teikimo sąnaudos ir fiksuotas paslaugų įkainis/nuolaida. Tiekėjo įkainiai/nuolaidos fiksuojamos sutarties 2.2.1. – 2.2.5. punktuose. Todėl visiškai aišku (ir tai įprasta šios rūšies pirkimuose), kad pagal atsakovės pasirinktas formules perskaičiuoti tiekėjų įkainiai yra skirti pasiūlymų palyginimui, o tiekėjų pasiūlyti įkainiai įrašomi į viešojo pirkimo sutartį kaip teikiamų paslaugų kainos dalis, kurios privaloma laikytis. Nurodytame reglamentavime neįmanoma įžvelgti jokių klaidų ir tai tik dar kartą parodo nevykusį bandymą organizuoti neteisėtai bandomo nutraukti pirkimo iš naujo.

23.       Atsakovė nurodo, kad suklydo vykdžiusi pirkimą pagal siūlomų paslaugų kainą, o ne pagal pasiūlymų ekonominį naudingumą. Toks atsakovės argumentas galėtų būti pateisintas įrodžius, jog kelionių organizavimo paslaugų pirkimas apskritai negali būti vykdomas pagal siūlomų paslaugų kainą, tačiau taip nėra. Tiek Lietuvos teismų praktika, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimai tokios išvados nepagrindžia. Tiek vienas, tiek kitas pirkimo būdas yra galimi kelionių organizavimo viešuosiuose pirkimuose. Atsakovė nagrinėjamu atveju pasirinko fiksuotų įkainių/nuolaidų variantą, pirkimą užbaigė prieš tai įsitikinusi, jog ieškovės siūlomų paslaugų kaina yra pagrįsta. Be to, pirkimo rezultatai lėmė, jog tokį kelionių organizavimo produktą kaip IATA asociacijos oro skrydžio bendrovių aviabilietus be grąžinimo apribojimų atsakovė galėtų pirkti ypatingai geromis sąlygomis – su tiekėjo taikoma nuolaida.

24.       Atsakovė taip pat neįrodė, kad ginčo pirkimas būtinai turėjo būti vykdomas per CPO kelionių portalą, o apie tokią galimybę atsakovė nežinojo. 2022-09-16 atsakovė tenkino UAB „BPC Travel“ pretenziją ir nusprendė nutraukti ginčo pirkimą, nors UAB „BPC Travel“ to neprašė. Tačiau netrukus 2022-09-22 sudarė dvi sutartis dėl kelionių organizavimo paslaugų pirkimo iš UAB „BPC Travel“ už 4240,04 eurų ir 92,01 eurų. 2022-10-13 atsakovė atmetė ieškovės pretenziją dėl ginčo pirkimo nutraukimo, o jau 2022-10-18 vėl nusipirko kelionių organizavimo paslaugų iš UAB „BPC Travel“ už 1424,68 eurų. Ieškovė neturi duomenų, jog minėti pirkimai būtų vykdyti per CPO kelionių portalą.

25.       Konkurso sąlygų Techninės specifikacijos 4.2.14. punkte nurodyta: „Paslaugų teikėjas privalo priimti galutinį užsakymą ir išrašyti perkančiajai organizacijai buhalterinės apskaitos dokumentą (PVM sąskaitą faktūrą, sąskaitą faktūrą), kuriame turi būti nurodyta suteiktų kelionių organizavimo paslaugų kaina, į kurią turi būti įskaičiuota aviakompanijos kaina (tarifas), visi privalomi mokesčiai (oro uosto, kuro, saugos ir panašūs mokesčiai, įskaitant ir vieno registruojamo bagažo vieneto kainą), paslaugų teikėjo taikomi paslaugų įkainiai/nuolaidos už kelionių oro, sausumos ir vandens transportu, apgyvendinimo viešbutyje, draudimo ir vizos organizavimo paslaugas (jei tokie taikomi), suteiktų papildomų nuolaidų (jei tokias taikė paslaugų teikėjas) dydis bei kitos faktiškai patirtos sutarties vykdymo išlaidos, taip pat nurodyta į kelionę vykstančiojo darbuotojo vardas, pavardė, kelionės datos, apgyvendinimas, kita susijusi informacija. Perkančiajai organizacijai paprašius, paslaugų teikėjas turi pateikti paslaugų kainą pagrindžiančių paslaugų įsigijimą ir įkainius patvirtinančių dokumentų kopijas.“

26.       Nesuprantamas ir paskutinis atsakovės sprendimo atmesti ieškovo pretenziją motyvas ir savikritika, esą perkančioji organizacija, nustatydama konkurso sąlygas, neužtikrino sutarties vykdymo kontrolės mechanizmo, t. y. nesudarė sau galimybių patikrinti, ar tiekėjas tikrai pritaikys pasiūlytas nuolaidas sutarties vykdymo metu. Kaip matyti, remiantis konkurso sąlygomis, atsakovė turi neribotas galimybės vykdyti viešojo pirkimo sutarties vykdymo kontrolę įsigyjamų paslaugų kainų, nuolaidų, įkainių revizavimo aspektu.

27.       Atsakovė biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba  pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė paskelbė tarptautinį kelionių organizavimo paslaugų pirkimą (skelbimo TED leidinyje Nr. (duomenys neskelbtini)) atviro konkurso būdu (Pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2022-09-01 atsakovė laimėjusiu Pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovės pasiūlymą, nes jis buvo ekonomiškai naudingiausias, vertinant pagal kainą (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini). 2022-09-09 CVP IS priemonėmis gauta UAB „BPC Travel“ pretenzija „Dėl perkančiosios organizacijos 2022-09-01 sprendimo“, kuria, be kita ko, UAB „BPC Travel“ reikalavo atsakovės panaikinti 2022-09-01 sprendimą, kuriuo buvo nustatyta pasiūlymų eilė ir konkurso laimėtoju paskelbta UAB „ZIP Travel“, priimti naują sprendimą ir nustatyti naują pasiūlymų eilę ir konkurso nugalėtoju paskelbti UAB „BPC Travel“. 2022-09-09 atsakovė sustabdė pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas sprendimas (protokolo Nr. duomenys neskelbtini).

28.       2022-09-16 atsakovės Tiekėjų pretenzijų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi UAB „BPC Travel“ pretenziją, nutarė tenkinti ją iš dalies, siūlant Viešųjų pirkimų komisijai panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą ir nutraukti pirkimą dėl galimo prieštaravimo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 d. įtvirtintam skaidrumo principui“ (protokolo Nr. duomenys neskelbtini). 2022-09-19 atsakovė nusprendė panaikinti 2022-09-01 sprendimą Pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti pirkimą dėl galimo prieštaravimo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam skaidrumo principui (protokolo Nr. duomenys neskelbtini). 2022-09-19 CVP IS priemonėmis Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyviai buvo informuoti apie priimtą sprendimą nutraukti pirkimo procedūras.

29.       2022-09-28 CVP IS priemonėmis gauta ieškovės pretenzija „Dėl sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą panaikinimo“, kuria ieškovė prašė panaikinti atsakovės 2022-09-19 sprendimą nutraukti Pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2022-10-13 atsakovės Tiekėjų pretenzijų nagrinėjimo komisija nutarė ieškovės pretenzijos netenkinti, siūlant atsakovei palikti sprendimą nutraukti pirkimą dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimo nepakeistą (protokolo Nr. duomenys neskelbtini). 2022-10-13 atsakovė nutarė ieškovės pretenzijos netenkinti, palikti 2022-09-19 sprendimą nutraukti pirkimą dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimo nepakeistą (protokolo Nr. duomenys neskelbtini).

30.       VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Šioje teisės normoje numatyta perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas dėl galimo prieštaravimo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam skaidrumo principui.

31.       Atsakovė, priimdama šį sprendimą, rėmėsi 2022-09-06 ir 2022-09-15 el. paštu pateiktais Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimais dėl neigiamos kainos taikymo kelionių organizavimo pirkimuose. VPT 2022-09-06 el. paštu išaiškino, kad tarnyba nerekomenduoja įsigyti kelionių organizavimo paslaugų tik pagal kainą. Manytina, kad įsigyjant šias paslaugas, perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą turėtų išrinkti pagal kainos ir kokybės santykį. Tarnyba yra pastebėjusi, kad kelionių organizavimo pirkimuose kelionių organizatoriai ar kelionių agentai, siūlo nulinius, minusinius (neigiamus) įkainius, o tai, Tarnybos nuomone, neatspindi tikrosios kainos. Perkančioji organizacija turėtų pirkimo dokumentuose nurodyti, jog neigiamų, ir nulinių įkainių bei nuolaidų siūlyti negalima, apsibrėžti, ką ji laikys neįprastai maža kaina ir pan. Neigiama kaina pasiūlyme nėra toleruotina, nes gali lemti neskaidrų sutarties vykdymą. Jei tiekėjams draudimo nebuvo dėl neigiamų įkainių teikimo, įkainį buvo leista pateikti su minusu, t.y. nuolaidos forma, tai atitinkamai tokie pasiūlymai ir buvo teikiami. Tarnyba nurodė, kad šiuo atveju, manytina, kad perkančioji organizacija turėtų svarstyti dėl pirkimo nutraukimo. Pažymėtina, kad atnaujintų kelionių organizavimo paslaugų pirkimų rekomendacijų nėra. Jų atnaujinti nėra numatoma, atsižvelgiant ir į tai, kad CPO LT katalogas pasipildė galimybe pirkti keliones per jį.

32.       VPT 2022-09-15 el. paštu pateiktame atsakyme pažymėjo, kad tokios VPT rekomendacijos dėl pasiūlymų vertinimo ne pagal kainą atsirado po teismų sprendimų, kad itin svarbu vertinti ne tik kainą, bet ir kokybę. Pati neigiama kaina nėra draudžiama viešuosiuose pirkimuose, jei tiekėjai geba pagrįsti ir pan., tačiau dėl jų neleidimo šiuose konkrečiuose pirkimuose tokios VPT rekomendacijos atsirado dėl šios rinkos specifikos atliekant kelionių organizavimo pirkimus.

33.       Atsakovė, nutraukdamas pirkimo procedūras, vadovavosi VPĮ nuostatomis, atsižvelgė į VPT rekomendacijas bei teismų praktikoje suformuotas VPĮ aiškinimo taisykles. Teismų praktikoje akcentuojama, kad vadovaujantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

34.       Atsakovės sprendimas konstatuoti, kad tolesnis konkurso pirkimų procedūrų vykdymas neatitiks skaidrumo principo yra pagrįstas, nes buvo suklysta nustatant konkurso sąlygas, jų keisti ir atitinkamai ištaisyti padėtį toliau vykdant Pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra neįmanoma. Gavus ieškovės pretenziją, dar kartą buvo peržiūrėtos Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos bei įvertintas sprendimo nutraukti Pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumas ir nustatyta papildomų aplinkybių, pagrindžiančių, kad Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymas prieštarauja VPĮ įtvirtintiems principams.

35.       Visų pirma, buvo nustatyta, kad atsakovė suklydo Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentuose, pasiūlymo lentelėje nurodydamas paslaugas, kurios buvo aktualios tik pandemijos laikotarpiu - Tarptautinės oro transporto asociacijai (IATA) priklausančių aviakompanijų bilietų, be grąžinimo apribojimų parinkimo, rezervavimo ir pardavimo paslaugos - ir suteikdamas šių paslaugų kainai didesnį lyginamąjį svorį (0,08), nei lėšų taupymo aspektu aktualiausiai paslaugai - Aviakompanijų, kurios nėra IATA asociacijos narės (žemų kainų oro bendrovių) bilietų parinkimo, rezervavimo ir pardavimo paslaugos - suteikdama mažiausią lyginamąjį svorį (0,04). Atsižvelgiant į tai, kad buvo suklysta nustatant šias Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, turėjusias esminę įtaką pasiūlymų eilei, o jų pakeitimas šiame etape yra negalimas, sudarant sutartį su ieškove nebūtų pasiektas VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tikslas siekti racionaliai naudoti lėšas.

36.       Atsakovė, nustatydama Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, nenustatė jų aiškiai ir nedviprasmiškai, t.y. pasiūlymo lentelėje nenurodė, kokius paslaugų įkainius perkels į sutartį, t. y., ar įkainius, nurodytus lentelės 3 skiltyje „Paslaugų įkainis (+)/nuolaida (-), EUR be PVM“, ar įkainius, nurodytus lentelės 5 skiltyje „Perskaičiuotas įkainis (+)/nuolaida (-), EUR be PVM“. Pasiūlymo formoje nebuvo nurodyta, kad perskaičiuotas įkainis bus naudojamas tik tiekėjų pasiūlymams palyginti ir į pirkimo sutartį jis nebus rašomas. Atsakovės pasiūlymo formoje nebuvo apibrėžtos aptarnavimo mokesčio ir palyginamosios pasiūlymo kainos sąvokos, ko pasėkoje tapo dviprasmiška Sutarties projekto 2.2 papunkčio nuostata, kad: „Paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų kainą sudaro faktinės užsakytų paslaugų teikimo sąnaudos ir fiksuotas paslaugų įkainis/nuolaida“, nes nėra aišku, ar į sutartį turėtų būti perkeltas perskaičiuotas paslaugų įkainis/nuolaida, ar neperskaičiuotas.

37.       Ieškovė teigia, kad neaiškumas kyla tik atsakovei, bet ne tiekėjams, kurie nepateikė atsakovei dėl to jokių prašymų paaiškinti konkurso sąlygas, bet pateikė pasiūlymus, kuriuose nurodė, už kokius įkainius yra pasiruošę vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje akcentuojama, kad pirkimų sąlygos turi būti aiškios ne tik tiekėjams, bet ir perkančiosioms organizacijoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017), kurios turi užtikrinti, kad ne tik pirkimo procedūros, bet ir sutarties vykdymas atitiktų VPĮ reikalavimus. Tai, kad Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyviams nekilo klausimų dėl sąlygų, nereiškia, kad jos buvo aiškios ir atitinkančios VPĮ principus. Todėl atsakovė pagrįstai pripažino, kad suklydimas dėl neaiškumo, ar į sutartį turėtų būti perkeltas perskaičiuotas paslaugų įkainis/nuolaida, ar neperskaičiuotas, turi įtakos ir pirkimo sutarties sudarymui, ir tolesniam jos vykdymui, todėl yra laikytina neaiškia ir neatitinkančia skaidrumo principo.

38.       Nagrinėjant ieškovės pretenziją, buvo nustatyta, kad atsakovė, nustatydama Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, neužtikrino sutarties vykdymo kontrolės mechanizmo, t. y. nesudarė sau galimybių patikrinti, ar tiekėjas tikrai pritaikys pasiūlytas nuolaidas sutarties vykdymo metu. Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) Techninės specifikacijos 3.1.1.11 papunktyje nurodyta, kad „Perkančiosios organizacijos prašymu, paslaugų teikėjas privalo pateikti ir daugiau rezervavimo sistemos (-ų) siūlomų kelionių maršrutų variantų, taip pat teikti, esant perkančiosios organizacijos pageidavimui, lėktuvo bilietų pasiūlymus iš viešai prieinamų internetinių lėktuvo bilietų ir kelionių rezervavimo sistemų be papildomo paslaugų teikėjo mokesčio. Paslaugų teikėjas pateikia internete viešai siūlomo bilieto kainą, o perkančioji organizacija privalo ją patvirtinti ne vėliau kaip tą pačią darbo dieną. Gavęs patvirtinimą, paslaugų teikėjas patikrina lėktuvo bilieto kainos galiojimą ir nuperka bilietą“.

39.       Taigi, kainų kontrolės mechanizmas numatytas tik perkant kelionių oro transportu paslaugas (Pasiūlymo formos 1 eilutė). Tuo tarpu perkant apgyvendinimo viešbučiuose, draudimo ir vizų ir kitų kelionei būtinų dokumentų įforminimo paslaugas (Pasiūlymo formos 2, 4, 5 eilutės) kontrolės mechanizmas nebuvo numatytas. Dėl šios priežasties nuolaidų taikymas galėjo lemti neskaidrų sutarties vykdymą, nuolaidas padengiant paslaugų, kurių kainoms nenumatytas kontrolės mechanizmas, sąskaita. Ieškovė pretenzijoje pripažįsta, kad tokia tikimybė yra labai pagrįsta, nes nurodo, kad remiantis konkurso sąlygų 5 Priedu tiekėjų buvo prašoma nurodyti net 10 skirtingų įkainių atskirų kelionių produktų pardavimo organizavimui, kėlė klausimą, kodėl tiekėjui reikia drausti taikyti nuolaidą vieno produkto platinimui, jeigu jis mato galimybę atitinkamą nuolaidą kompensuoti kitam produktui taikomu įkainiu.

40.       Atitinkamai ir atsakovei kilo pagrįstų abejonių, kas patenka į apibrėžimą „Paslaugų kainą pagrindžiantys paslaugų įsigijimą ir įkainius patvirtinantys dokumentai“: sąskaitos faktūros, kurias tiekėjas gali susiderinti su pirminiais paslaugų teikėjais, ar pvz. kompiuterio ekrano kopijos (ang. printscreen) iš oficialių rezervacinių sistemų, tokių kaip AMADEUS. Atsakovei kilo abejonių, ar ji galės pastoviai kontroliuoti ne tik faktinių išlaidų, bet ir nuolaidų pritaikymą/nepritaikymą, t.y. kaip nuolaida (pvz. bilietų be grąžinimo apribojimų) būtų praktikoje taikoma, ar tai reiškia, kad tiekėjas į atsakovės sąskaitą perves nurodytą nuolaidos sumą. Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygose nėra aprašyto mechanizmo, kaip nuolaida turėtų sukurti naudą perkančiajai organizacijai. Aplinkybė, kad tiekėjas yra pajėgus įvykdyti sutartį (tai patvirtina tinkamai pagrįsta neįprastai maža kaina), neįrodo, kad tiekėjas praktikoje pritaikys pasiūlytas atsakovei nurodytas nuolaidas ir atsakovė gaus tai, ko tikėjosi, sudarydama sutartį dėl paslaugų teikimo. Tokios Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos tiekėjams sudaro galimybę jomis manipuliuoti, o tai neabejotinai pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Taigi aplinkybė, kad atsakovė dėl neaiškių Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų negalės užtikrinti, kad nuolaidos būtų realiai pritaikytos, sukuria nelygiateisiškumą kitų tiekėjų atžvilgiu ir taip pažeidžia VPĮ įtvirtintus principus.

41.       Atsakovė taip pat suklydo, nustatydama Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, kad pasiūlymai vertinami tik pagal kainą ir nenustatydama, kad ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Tokį suklydimą patvirtina VPT ( 2017 m. vasario 15 d. viešas pranešimas, 2022 m. rugsėjo 6 d. ir 2022 m. rugsėjo 15 d. el. laiškai) bei teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017). Ieškovė teigdama, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, teikdama atsakovei konsultacijas el.paštu dėl pirkimo, akcentavo, jog pati neigiama kaina viešajame pirkime nėra draudžiama, nutyli, kad VPT akcentavo kelionių organizavimo paslaugų pirkimo specifiką ir neigiamos kainos neleidimo būtent šiuose pirkimuose, o ne pirkimuose apskritai. Taip pat nesuprantamas ieškovės argumentas, kad VPT, konsultacijos el.paštu metu nustačiusi galimą VPĮ pažeidimą, būtų priėmusi sprendimą sustabdyti arba nutraukti ginčo pirkimo procedūras VPĮ 95 str. 2 d. 5 p. pagrindu, tačiau to nepadarė. VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato VPT teisę, bet ne pareigą kiekvienu atveju, juo labiau konsultacijų el.paštu metu, įtarus VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus priimti sprendimą dėl konkretaus pirkimo sustabdymo. Tačiau net ir tuo atveju, jei pažeidimas įtariamas, priimdama sprendimą VPT turi vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais.

42.       Ieškovės argumentai dėl „pataikavimo“ pirkimą pralaimėjusiam UAB „BPC Travel“ yra ne tik visiškai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, bet ir akivaizdžiai prieštaraujantys ieškovei žinomoms aplinkybėms. Atsakovė nuo Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo iki atnaujintos Centralizuotos pirkimų veiklos CPO LT elektroniniame kataloge paslaugų teikimo sutarties su CPO sudarymo (sutarties atnaujinimas buvo pirmas veiksmas, reikalingas siekiant naudotis CPO kelionių organizavimo sistema) vykdė kelionių organizavimo paslaugų pirkimus neskelbiamos apklausos būdu. Apklausose buvo kviečiami dalyvauti ne tik UAB „BPC Travel“ ir kiti paslaugų tiekėjai, bet ir ieškovė. Tačiau ieškovė pati pasirinko nedalyvauti šiuose apklausų būdu vykdomuose pirkimuose, neteikdama pasiūlymų atsakovei.

43.       Teismų praktikoje ne vienoje byloje akcentuojama, kad sprendžiant ginčą dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo vertinimui svarbus yra pačios perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne. Tai inter alia parodo perkančiosios organizacijos vėlesni veiksmai iš naujo skelbti pirkimą iš esmės panašiomis ar identiškomis sąlygomis ar šio neskelbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).

44.       Atsakovė, skelbdama konkursą, taip pat suklydo dėl galimybės kelionių organizavimo paslaugų pirkimą vykdyti per CPO kelionių organizavimo sistemą, nes nežinojo apie tokią galimybę. Kelionių organizavimo paslaugų pirkimo vykdymas per CPO kelionių organizavimo sistemą geriausiai atitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus ir 17 straipsnio 2 dalyje perkančiosioms organizacijoms nustatytas pareigas ir užtikrina tinkamą VPĮ 82 straipsnio reikalavimų vykdymą. Paaiškėjus aplinkybei dėl galimybės vykdyti pirkimus per CPO, atsakovė prarado interesą Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) objekto egzistavimu, t. y. suinteresuotumas Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) objektu išnyko. Pridedamos atsakovės darbuotojų el.laiškų su CPO atsakingais už sutarties sudarymą asmenimis kopijos patvirtina, kad atsakovė inicijavo sutarties su CPO pakeitimą dar 2022-10-06, o pasirašė 2022-11-15. Iki atnaujintos sutarties su CPO sudarymo, kaip jau minėta, atskirus kelionių pirkimus, kurių vertė neviršija 10 000 eurų be PVM, atsakovė vykdė neskelbiamos apklausos būdu. VPT aiškiai nurodo, kad perkančiosios organizacijos gali nepirkti iš CPO, kai atliekant neskelbiamą apklausą numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (be PVM).

45.       Viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų baigtis pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas, pvz., išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011). Atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini)  panaikinimas ir iš to sekantis įpareigojimas sudaryti sutartį su ieškove, kai vietoje savarankiško kelionių organizavimo paslaugų pirkimo atsakovė pasirinko vykdyti pirkimus per CPO, juo labiau pagal, atsakovės vertinimu, neaiškias, netikslias Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, būtų nelogiškas ir neatitiktų viešojo intereso viešuosius pirkimus vykdyti teisėtai ir kuo ekonomiškesniu ir skaidresniu būdu.

46.       Ieškovė nurodė, kad atsakovės sprendimas atmesti jos pretenziją dėl pirkimo procedūrų nutraukimo yra grindžiamas įvairiausiais naujais argumentais, kuriais sprendimas dėl ginčo pirkimo nutraukimo nebuvo motyvuojamas, todėl vien dėl šios priežasties visi šie nauji atsakovo motyvai nenagrinėtini teisme. Tačiau atsakovė pažymi, kad 2022-09-01 sprendime nutraukti Pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aiškiai nurodyta, kad jis grindžiamas VPĮ 17 straipsnio principų pažeidimu, o detalūs argumentai pateikti ieškovei atsakant į jos pretenziją, taip pat kartu su šiuo atsiliepimu pateikiami įrodymai apie pasikeitusį tokio pirkimo poreikį dėl atsiradusios galimybės pirkti kelionių organizavimo paslaugas per CPO.

47.       Taigi atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) lėmė ne tik neaiškios, netikslios Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos, kas sąlygojo VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų principų pažeidimą, bet ir išnykęs tokio pirkimo poreikis. Todėl atsakovės sprendimas nutraukti Pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas.

48.       Ieškovė UAB ,,ZIP travel‘‘ pateikė dubliką, kuriuo palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad Viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys. Šis ribojimas pirmiausia buvo nustatytas jurisprudencijoje ir tik tiekėjų atžvilgiu. Kasacinio teismo konstatuota, kad sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai. Tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Vėliau aptariamas ribojimas atsirado ir teisiniame reguliavime, o jo taikymas pagal kasacinio teismo praktiką išplėstas ir perkančiųjų organizacijų atžvilgiu (2022 m. sausio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuri priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, 45 p.).

49.       Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė atsakovės Tiekėjų pretenzijų nagrinėjimo komisijos 2022-09-16 protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame išdėstyti atsakovės motyvai dėl ginčo sprendimo priėmimo. Atsakovė savo sprendimą nutraukti ginčo pirkimą iš esmės motyvavo dvejopo pobūdžio argumentais – kad pagal gautą Viešųjų pirkimų tarnybos konsultaciją nerekomenduojama įsigyti kelionių organizavimo paslaugų tik pagal kainą, neigiama kaina pasiūlyme nėra toleruotina, nes gali lemti neskaidrų sutarties vykdymą (pirmasis sprendimo motyvas); kad į konkurso sąlygas galėtų būti įtrauktos aiškios nuostatos dėl sutarties vykdymo kontrolės, remiantis kuriomis būtų galimybė patikrinti visas tiekėjo patiriamas išlaidas, o ne tik dėl bilietų kainų (antrasis sprendimo motyvas).

50.       Būtent dėl nurodytų argumentų ir motyvų ieškovė yra pateikusi pretenziją ikiteisminėje ginčo stadijoje. Ieškovės nuomone, atsakovės sprendimo, apie kurį nurodyta komisijos 202-09-16 protokole Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovės pretenzijos argumentai apsprendžia ginčo ribas. Būtų neteisinga byloje nagrinėti įvairiausių naujų atsakovės motyvų, kuriuos ji sugalvojo nagrinėdama ieškovės pretenziją ir ieškodama, kaip dar kitaip pagrįsti priimtą sprendimą. Tokiu būdu būtų nepateisinamai išplėstos ginčo ribos, kas neleistina pagal nusistovėjusią teismų jurisprudenciją. Tiekėjams viešojo pirkimo ginče neleidžiama savo pozicijos grįsti naujais argumentais ir reikalavimais, kurie nebuvo išdėstyti pretenzijoje.

51.       Viešųjų pirkimų tarnyba savo Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėse yra išaiškinusi, kad pagal VPĮ nuo 2017-07-01 yra įtvirtinta nauja pasiūlymų vertinimo kriterijų terminologija. Perkančioji organizacija viešajame pirkime visais atvejais turi siekti išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir tam yra trys būdai: tai ji gali atlikti taikydama (1) kainos ir sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų (anksčiau vadintas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi), (2) kainos kriterijų (anksčiau vadintas mažiausios kainos kriterijumi), (3) arba sąnaudų, kurios paskaičiuojamos pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą, kriterijų. Toliau gairėse nurodoma, kad Lietuvoje pirkimų praktikoje dažniausiai vyrauja kainos vertinimo kriterijus, kurį taikant ne visuomet pavyksta įsigyti kokybiškas prekes, paslaugas ar darbus ir užtikrinti racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimą. Tačiau kainos kriterijus savaime nėra blogas kriterijus. Netinkamai taikomas kainos, sąnaudų ir kokybės kriterijus gali duoti priešingą rezultatą, negu tikimasi, jo taikymas neapsaugo nuo netinkamo sutarties vykdymo ir nekokybiškų prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo, jo kriterijai, lyginamieji svoriai bei formulės yra „užsimaskavę“ pinigai, jo kriterijų ir lyginamųjų svorių negalima tiesiog nusikopijuoti, nevertinant jų tinkamumo konkretaus pirkimo atveju.

52.       Kainos, sąnaudų ir kokybės kriterijaus naudojimas neišsprendžia visų pirkimuose kylančių problemų bei negarantuoja, kad bus įsigyjamos tik kokybiškos prekės, paslaugos ar darbai. Jeigu lėšų pirkimui skirta itin nedaug, o didesnės kokybės pirkimo objektas yra brangesnis, neišvengiamai teks pirkti pigiausią pirkimo objektą. Vis dėlto, kainos kriterijus nereiškia, jog pirkimo vykdytojas visuomet įsigis patį pigiausią ir prasčiausią rinkoje egzistuojantį pirkimo objektą, kadangi bus įsigytas pigiausias pasiūlytas ir visus reikalavimus atitinkantis pirkimo objektas (rinkoje egzistuojantis pats pigiausias ir (ar) blogiausios kokybės pirkimo objektas gali neatitikti privalomų techninės specifikacijos reikalavimų, todėl toks pasiūlymas bus atmestas).

53.       Net ir taikant kainos kriterijų, galima įsigyti kokybišką pirkimo objektą – jeigu bus tinkamai pasirengta pirkimui, skirta pakankamai laiko įvertinti numatomą įsigyti pirkimo objektą ir kruopščiai parengti techninę specifikaciją, pirkimo vykdytojas aiškiai supras ką perka, gebės įvertinti tiekėjų pasiūlymus, tinkamai atliks sutarties vykdymo priežiūrą, t. y. sutarties vykdymo metu tikrins, ar gavo tai, kas buvo pažadėta. Praktikoje taip pat pastebima, kad tam tikrų pirkimo objektų atveju didesnio tiekėjų dalyvavimo bei didesnių nuolaidų galima tikėtis būtent taikant kainos kriterijų.

54.       Remiantis VPĮ tiek kainos, tiek kainos sąnaudų ir kokybės kriterijus galėjo būti pasirinktas ginčo pirkimui vykdyti. Atsakovė pasirinko ginčo pirkimą vykdyti pagal kainos kriterijų ir pagal jį išrinko ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nei su atsiliepimu į ieškinį atsakovė neįrodė, kad, pasirinkus ginčo pirkimą vykdyti pagal kainos kriterijų, buvo pažeistas kuris nors VPĮ 17 straipsnyje nustatytas principas, VPĮ įtvirtinta teisės norma, kaip ir joks kitas poįstatyminis teisės aktas. Byloje kaip netekusios galios netaikytinos VPT direktoriaus 2015-12-31 įsakymu Nr. 1S-220 patvirtintos rekomendacijos dėl kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo, kurių 4 p. buvo rekomenduojama pasiūlymus vertinti taikant ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų. Šios rekomendacijos negaliojo ginčo pirkimo paskelbimo metu. Rekomendacijose apskritai nebuvo naudojama tokia kategorija kaip nuolaida ar neigiama kaina, nors iš VPT ir atsakovės susirašinėjimo matyti, kad VPT pripažįsta, jog neigiama kaina viešuosiuose pirkimuose galima, jeigu tiekėjai ją gali pagrįsti.

55.       Ieškovei nežinomi VPT motyvai, naikinant nurodytas rekomendacijas, tačiau nurodytų rekomendacijų taikymas yra sukėlęs neigiamų pasekmių. Ieškovės iškeltose civilinėse bylose, kuriose VPT dalyvavo kaip išvadą teikianti institucija, VPT, remdamasi rekomendacijomis, teikė teismams priešingas išvadas dėl ginčo dalyko. Rekomendacijomis grindžiami pirkimo dokumentai buvo panaikinti konstatavus, kad VPT rekomendacijos ne norminio pobūdžio teisės aktas, nepatenkantis į pozityviosios teisės reglamentavimo sritį, todėl negali pateisinti ginčijamų konkurso sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-02 dvi nutartys, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017 ir civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017).

56.       Atsakovė nepateikė į bylą visos susirašinėjimo el. paštu su VPT medžiagos, į atsiliepimą įkeltos tik atskiros citatos, todėl ieškovei neaiški tokio susirašinėjimo teisinė galia ir norminis pobūdis. Neaišku, ar susirašinėjimas buvo teikiamas VPT vardu, ar jį teikė VPT direktorius. Ar galimai tai tik atskiro VPT specialisto asmeninė nuomonė, specialisto pareigos ir kompetencija irgi neatskleista. Byloje nežinoma, kokie buvo teikiami paklausimai, kiek medžiagos apie pirkimą atsakovė pateikė VPT. Visgi, iš atsakovės atsiliepime atsiliepimą į ieškinį nukopijuotų VPT darbuotojo el. laiškų citatų susidaro įspūdis, kad tai bendro pobūdžio pastebėjimai, nuomonė dėl to, kaip geriau organizuoti šios rūšies pirkimus. Tokia nuomonė gali būti vertinga perkančiajai organizacijai planuojant ateities pirkimus, bet jokiu būdu nepateisina įvykdyto pirkimo nutraukimo, kadangi nepagrindžia esant padarytam VPĮ 17 str. 1 d. nustatytų principų pažeidimui, taigi nepatenka į VPĮ 29 str. 3 d. reguliavimo sritį.

57.       Prasidėjus karui Ukrainoje Europos valstybių ekonominė padėtis blogėja dėl stipriai išbrangusių energetinių resursų ir kitų žaliavų, tame tarpe ir Lietuvoje. Žmonių perkamoji galia mažėja, vartojimas krenta, taupymo mastai auga, atitinkamai auga konkurencija tarp prekybininkų ar paslaugų teikėjų. Net paprastam žmogui nesunku pastebėti, kad prekybos centrai varžosi taikydami įvairias akcijas ir nuolaidas, neretai galima pastebėti, kad akcijinių prekių lentynos parduotuvėse būna tuščios, prekės su nuolaida greitai išperkamos. Jei Lietuvos gyventojai taupo dėl gynenimiškų aplinkybių, tai perkančiąją organizaciją taupyti skatina dar ir įstatymas (VPĮ 17 str. 2 d. 1 p.).

58.       Todėl atsakovės pirkimo dokumentai esamomis šių dienų aplinkybėmis, sudarantys galimybę ir valstybei įsigyti reikiamų paslaugų su nuolaida, netgi laikytini pažangiais, lyginant su tokiais pirkimo dokumentais, kurie to neleidžia, su sąlyga, kad tuo nėra piktnaudžiaujama, nuolaidas siūlantys tiekėjai gali pagrįsti nuolaidų taikymą, o perkančioji organizacija galės patikrinti, ar nuolaidos faktiškai buvo pritaikytos. Ieškovė pagrindė savo pasiūlymo kainodarą ir jį perkančiosios organizacijos pripažinta pagrįsta, o remiantis atsakovės pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 4.2.14. punktu, atsakovė turi neribotą teisę tikrinti viešojo pirkimo sutarties vykdymo tinkamumą. Tokiu būdu ne atsakovės pirkimo dokumentai, o sprendimas pirkimą nutraukti šiuo atveju pažeidžia pamatinius VPĮ principus.

59.       Techninės specifikacijos 4.2.14. punktas nenumato baigtinio sąrašo dokumentų, kuriuos atsakovė gali tikrinti, kontroliuodama tiekėjo taikomus įkainius. Tai reiškia, kad atsakovė iš esmės turi neribotą viešojo pirkimo sutarties vykdymo kontrolės galimybę. Atsakovė nurodė, kad pagal Techninės specifikacijos 3.1.1.11 papunktį ji gali tikrinti tik lėktuvo bilietų kainodarą. Tačiau taip nėra, aptariami punktai tik vienas kitą papildo, tuo tarpu Techninės specifikacijos 3.1.1.11 punktas apskritai nesusijęs su viešojo pirkimo sutarties vykdymo kontrole, o aprašo lėktuvo bilietų užsakymo procesą. Todėl atsakovė neįrodė antrojo savo sprendimo motyvo apie tariamai nesančią galimybę sukontroliuoti viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Atsakovė nurodė, kad jai neaišku, kaip ji gaus nuolaidų teikiamą naudą. Tačiau tiek šioje verslo srityje, tiek ir visur kitur yra aišku, jog daiktas ar paslauga su nuolaida reiškia galimybę įsigyti reikiamą daiktą ar paslaugą pigiau su tiekėjo taikoma nuolaida, kurią tiekėjas taiko savo sąskaita.

60.       Sprendimą nutraukti pirkimą pagal pirmąjį sprendimo motyvą atsakovė iš esmės argumentavo persigalvojimu dėl pirkimo organizavimo būdo, pasisakydama, kad norėtų pirkimą organizuoti ne pagal kainos, o pagal kokybės, sąnaudų ir kainos kriterijų. Tačiau toks atsakovės motyvas subjektyvus, nepateisinamas aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, taip pat neatitinka išimtinio pobūdžio. Jeigu perkančioji organizacija būtų laisva spręsti dėl įvykdyto pirkimo nutraukimo, skelbiant pirkimą iš naujo, nes persigalvojo, VPĮ nebūtų numatyti ir Lietuvos teismų praktikoje nebūtų žinomi su tuo susiję ribojimai.

61.       Atsakovės sprendimas nutraukti pirkimo procedūras kartu vertinamas atsižvelgiant į tai, ar perkančiajai organizacijai tebėra išlikęs poreikis dėl pirkimo objekto pirkimo, jis galėtų būti pateisinamas, jei pirkimo objektas perkančiajai organizacijai nėra reikalingas. Tačiau šiuo požiūriu atsakovės pozicija nėra nuosekli. 2022-09-16 protokole atsakovės komisija buvo pažymėjusi apie ketinimą organizuoti pirkimą iš naujo, rengiant naujas pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygų rengimo metu numatė pirkti kelionių organizavimo paslaugas per tam įgaliotą organizaciją CPO LT. Atsiliepime atsakovė jau teigia, kad naujo konkurso neorganizuos, nes ir toliau pirks reikiamas paslaugas per CPO LT. Tai rodo, jog perkamų paslaugų poreikis atsakovei išliko, ginčo paslaugos jai reikalingos. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad kitos perkančiosios organizacijos yra pirkę kelionių organizavimo paslaugų per CPO LT jau nuo 2022 m. pradžios, o nauja tam pritaikyta platforma buvo įdiegta 2022-06-21, tačiau tai nesutrukdė atsakovei paskelbti ginčo pirkimą (duomenys neskelbtini), įvykdyti visas jo procedūras ir tik sužinojus apie laimėtojo kandidatūrą jį nutraukti.

62.       Atsakovė biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba pateikė tripliką, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovės Tiekėjų pretenzijų nagrinėjimo komisijos 2022-09-16 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas dar negavus ieškovės pretenzijos (ji gauta 2022-09-28) ir jis buvo skirtas atsakyti į kito Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvio – UAB „BPC Travel“ 2022-09-09 pretenziją, kurioje net nebuvo keliamas Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo reikalavimas.

63.       Viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-969/2022).

64.       Atsakovės argumentai į ieškovės 2022-09-28 pretenziją „Dėl sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą panaikinimo“, kuria ieškovė prašė panaikinti atsakovės 2022-09-19 sprendimą nutraukti Pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini), išdėstyti Tiekėjų pretenzijų nagrinėjimo komisijos 2022-10-13 protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame komisija, siekdama išsamiai atsakyti į ieškovo pretenziją, nagrinėjo ne tik UAB „BPC Travel“ 2022-09-09 pretenzijoje nurodytus argumentus, bet ir visas Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentuose nustatytas sąlygas, ypač susijusias su sutarties vykdymo tinkamu užtikrinimu. Taigi būtent 202-10-13 protokole Nr. (duomenys neskelbtini) yra išsamiai atsakyta dėl ieškovės reikalavimo panaikinti sprendimą nutraukti Pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl būtent ieškovės pretenzija ir komisijos 2022-10-13 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) apsprendžia ginčo tarp šalių dėl Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ribas.

65.       Ieškovė teigia, kad atsakovė turi neribotą teisę tikrinti viešojo pirkimo sutarties vykdymo tinkamumą, tai patvirtina Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) Techninės specifikacijos 4.2.14 punktas. Vis tik pačioje ieškovės nurodomoje teismų praktikoje akcentuojama, kad perkančioji organizacija turėtų prižiūrėti, ar kelionių organizatorius jai konkrečiu atveju siūlo rinkos kainą atitinkančias paslaugas, ar nėra permokama, ar pritaikomos viešai siūlomos vežėjų nuolaidos ir pan. Ši priežiūra neturi būti atsitiktinė, taikoma pasirinktinai, o viešojo pirkimo sąlygomis turėtų būti sukurtas veiksmingas laimėtojo ir pirkėjo bendradarbiavimo mechanizmas, užtikrinantis paprastą ir operatyvią pasiūlytų kelionių kainos patikrą.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017).

66.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas panašias pirkimo sąlygas civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017, yra pasisakęs, kad net ir tuo atveju, kai kelionių organizavimo paslaugų pirkimo sutarties punktuose numatyta perkančiosios organizacijos teisė paprašyti tiekėjo pateikti momentines ekrano kopijas, kurios gali būti laikomos įrodymu, patvirtinančiu, jog tiekėjas, rinkdamasis viešbutį ir (ar) skrydžių bendrovę, pasirinko pigiausią pasiūlymą pagal perkančiosios organizacijos nustatytus kriterijus, tačiau tai nėra pakankamai aiškiai apibrėžta tvarka, pagal kurią tiekėjas privalo atlikti galutinių paslaugų teikėjų atranką perkančiosios organizacijos pavedimu (nereglamentuota, kokiose ir keliose interneto svetainėse atlikta skrydžių ir viešbučių paieška bus laikoma tinkama, nenumatyta, ar tiekėjas gali naudotis tik pačių skrydžių bendrovių ir viešbučių ar ir kitose interneto svetainėse esančiomis paieškos ir rezervavimo sistemomis ir pan.). Be to, net nenumatyta tiekėjo pareiga visais atvejais momentines ekrano kopijas pateikti perkančiajai organizacijai. Tai reiškia, kad pareiga tikrinti tiekėjo atliktą galutinių paslaugų teikėjų pasirinkimą perkančiajai organizacijai tenka tik tuo atveju, kai pati perkančioji organizacija to nori – t. y. kai ji pareikalauja, kad būtų pateikti įrodymai, kaip buvo pasirinktas galutinis paslaugų teikėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017).

67.       Iš šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu sutartyje su neįprastai maža kaina (nuline arba neigiama) nėra aiškiai apibrėžta tvarka, pagal kurią tiekėjas privalo atlikti galutinių paslaugų teikėjų atranką perkančiosios organizacijos pavedimu (nereglamentuota, kokiose ir keliose interneto svetainėse atlikta skrydžių ir viešbučių paieška bus laikoma tinkama, nenumatyta, ar tiekėjas gali naudotis tik pačių skrydžių bendrovių ir viešbučių ar ir kitose interneto svetainėse esančiomis paieškos ir rezervavimo sistemomis ir pan.), ir galimybė užtikrinti sutarties tinkamą vykdymą numatoma tik per perkančiosios organizacijos teisę pasirinkti, ar ir kada pareikalauti pateikti įrodymus kaip buvo pasirinktas galutinis paslaugų teikėjas, ir ar tai atitinka efektyvų lėšų panaudojimą, yra pagrindas pripažinti, kad tokios pirkimo sąlygos pažeidžia VPĮ principus.

68.       Nagrinėjant ieškovės pretenziją, buvo nustatyta, kad atsakovė, nustatydama Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, nenumatė tinkamo sutarties vykdymo kontrolės mechanizmo, leidžiančio įsitikinti, kad tiekėjas tikrai taiko pasiūlytas nuolaidas sutarties vykdymo metu. Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygose nėra aprašyto mechanizmo, kaip nuolaida turėtų sukurti naudą perkančiajai organizacijai. Aplinkybė, kad tiekėjas yra pajėgus įvykdyti sutartį (tai patvirtina tinkamai pagrįsta neįprastai maža kaina), neįrodo, kad tiekėjas praktikoje pritaikys pasiūlytas atsakovei nurodytas nuolaidas ir ji gaus tai, ko tikėjosi, sudarydama sutartį dėl paslaugų teikimo. Tokios Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos tiekėjams sudaro galimybę jomis manipuliuoti, o tai neabejotinai pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Aplinkybė, kad atsakovas dėl neaiškių Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų negalės užtikrinti, kad nuolaidos būtų realiai pritaikytos, sukuria nelygiateisiškumą kitų tiekėjų atžvilgiu ir taip pažeidžia VPĮ įtvirtintus principus.

69.       Ieškovė nepatikslino, kaip vykdant Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį bus užtikrintas 155,00 Eur nuolaidos (1 kelionei 1 asmeniui, be bilieto kainos) taikymas, teikiant atsakovei Kelionės oro transportu organizavimo paslaugas – lėktuvų bilietų parinkimo, rezervavimo ir pardavimo paslaugas, kai įsigyjami Tarptautinės oro transporto asociacijai (IATA) priklausančių aviakompanijų bilietai be grąžinimo apribojimų apribojimų. Ieškovė teigia, kad aviabilietai be apribojimų juos grąžinti yra kokybiškai kitokia, žymiai pranašesnė paslauga nei aviabilietai, kurių perkančioji organizacija negali grąžinti arba gali grąžinti su baudomis. Kyla pagrįstų abejonių, kaip ieškovė kompensuotų savo nuostolius, jei atsakovė visais atvejais pasirinktų būtent bilietų be grąžinimo apribojimų užsakymo paslaugą, kai ieškovė siūlo net 155,00 Eur nuolaidą 1 kelionei 1 asmeniui, be bilieto kainos.

70.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) lėmė persigalvojimas dėl pirkimo organizavimo būdo, pasisakydama, kad norėtų pirkimą organizuoti ne pagal kainos, o pagal kainos, sąnaudų ir kokybės kriterijų. Tokį atsakovės sprendimą lėmė objektyvios aplinkybės – Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų prieštaravimas VPĮ principams, kai galimybė taikyti neigiamą kainą ir netinkamas sutarties vykdymo priežiūros mechanizmas pažeidžia skaidrumo principą ir neužtikrina efektyvaus perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimo. Tiek skaidrumo principo tinkamą įgyvendinimą, tiek efektyvų lėšų panaudojimą užtikrina kelionių organizavimo paslaugų pirkimo, kurio numatoma vertė yra 10 000 Eur be PVM ir didesnė, vykdymas centralizuotu būdu – per CPO LT valdomą pirkimų platformą, o mažesnės vertės pirkimus – neskelbiamos apklausos būdu, tokiu būdu sudarant galimybę konkrečiu atveju dalyvauti kuo daugiau tiekėjų ir rinktis konkurencingą pasiūlymą, geriausiai atitinkantį tuo metu esančius perkančiosios organizacijos poreikius ir rinkos kainas.

71.       Nors ieškovė teigia, kad atsakovė yra nenuosekli dėl kelionių organizavimo paslaugų pirkimo būdo pasirinkimo. Tačiau pirkimo būdą sąlygoja ir objektyvios aplinkybės, ir atsakovės sprendimai. Atsakovė nusprendė nebeorganizuoti tarptautinio kelionių organizavimo paslaugų pirkimo, nes įsivertino, kad neturi argumentų, pagrindžiančių, kodėl kelionių organizavimo paslaugų pirkimai negali būti organizuojami centralizuotu būdu, kaip to reikalauja VPĮ 82 straipsnio 2 dalis. VPĮ 82 straipsnio 2 dalis numato, kad perkančiosios organizacijos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka.

72.       Taigi, atsakovė nepaskelbė naujo tarptautinio pirkimo, nes nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių, kad tokiu būdu įsigyjamos kelionių organizavimo paslaugos bus įsigytos efektyvesniu būdu racionaliai naudojant tam skirtas lėšas nei vykdant kelionių organizavimo paslaugos pirkimus per Lietuvos Respublikoje veikiančią centrinę perkančiąją organizaciją – viešąją įstaigą CPO LT, kaip to reikalauja VPĮ 82 straipsnio 2 dalis. Nors sutarties tarp RRT ir CPO LT pasirašymo procesas užtruko, tačiau tai, kad sutartis pasirašyta, rodo, kad atsakovė savo pozicijos laikosi nuosekliai ir didesnės vertės kelionių organizavimo paslaugos pirkimus, kaip to reikalauja VPĮ 82 straipsnio 2 dalis, vykdys per CPO LT.

73.       Tai, kad atsakovė neskelbiamos apklausos būdu vykdo kelionių organizavimo paslaugos pirkimus ir šias paslaugas įsigyja iš pretenziją dėl Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) pateikusios UAB „BPC Travel“, niekaip nerodo, kad jos sprendimas nutraukti Pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra neskaidrus. Visų pirma UAB „BPC Travel“ net nekėlė reikalavimo nutraukti Pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini). Antra, pirkimus neskelbiamos apklausos būdu atsakovė vykdo apklausdama ne tik UAB „BPC Travel“, bet ir ieškovę bei kitus kelionių organizavimo paslaugų teikėjus. Trečia, iš ieškovės pateiktos ekrano kopijos matyti, kad šiuos pirkimus laimi ne tik UAB „BPC Travel“, bet ir jokios pretenzijos dėl Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) neteikęs UAB „Baltic Travel Service“. Atsakovei nėra suprantama, kodėl ieškovė nedalyvauja atsakovės organizuojamose neskelbiamose apklausose, kuriose yra kviečiama pateikti konkurencingus ir atsakovės poreikius atitinkančius pasiūlymus.

74.       Institucija, teikianti išvadą, Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą. Išvadoje nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl atsakovės sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą „Kelionių organizavimo paslaugos“ , pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnyba, susipažinusi su atsakovės sprendimo nutraukti pirkimo procedūras argumentais, visų pirma, pažymi, jog pagal VPĮ 29 str. 3 d. perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

75.       Taigi, perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra teisėtas tuo atveju, jei: 1) atsirado tam tikrų aplinkybių, dėl kurių viešasis pirkimas turi būti nutraukiamas, o perkančioji organizacija įrodo, kad tų aplinkybių ji negalėjo numatyti, 2) vykdant viešojo pirkimo procedūras tam tikrais veiksmais ar sprendimais buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai, o atitinkamos padėties kitaip nei nutraukiant viešojo pirkimo procedūras jau neįmanoma ištaisyti.

76.       Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo nurodyta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą) bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

77.       Nagrinėjamu atveju atsakovė priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras dėl galimo prieštaravimo VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintam skaidrumo principui. Atsakovės sudarytos Pretenzijų nagrinėjimo komisijos posėdžio 2022-09-16 protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sprendimas nutraukti pirkimo procedūras priimtas, be kita ko, įvertinus Viešųjų pirkimų tarnybos poziciją ir nurodant Tarnybos teiktų konsultacijų turinį, kuriuose išdėstyta, kad tarnyba nerekomenduoja įsigyti kelionių organizavimo paslaugų tik pagal kainą. Manytina, kad įsigyjant šias paslaugas, perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą turėtų išrinkti pagal kainos ir kokybės santykį. Tarnyba yra pastebėjusi, kad kelionių organizavimo pirkimuose kelionių organizatoriai ar kelionių agentai, siūlo nulinius, minusinius (neigiamus) įkainius, o tai, Tarnybos nuomone, neatspindi tikrosios kainos. Perkančioji organizacija turėtų pirkimo dokumentuose nurodyti, jog neigiamų ir nulinių įkainių bei nuolaidų siūlyti negalima, apsibrėžti, ką ji laikys neįprastai maža kaina ir pan. Neigiama kaina pasiūlyme nėra toleruotina, nes gali lemti neskaidrų sutarties vykdymą. Vadinasi, jei tiekėjams draudimo nebuvo dėl neigiamų įkainių teikimo, įkainį buvo leista pateikti su minusu, t.y. nuolaidos forma, tai atitinkamai tokie pasiūlymai ir buvo teikiami. Šiuo atveju, manytina, kad perkančioji organizacija turėtų svarstyti dėl pirkimo nutraukimo. okios VPT rekomendacijos dėl pasiūlymų vertinimo ne pagal kainą atsirado po teismų sprendimų, kad itin svarbu vertinti ne tik kainą, bet ir kokybę. Pati neigiama kaina nėra draudžiama viešuosiuose pirkimuose, jei tiekėjai geba pagrįsti ir pan., tačiau dėl jų neleidimo šiuose konkrečiuose pirkimuose - tokios VPT rekomendacijos atsirado dėl šios rinkos specifikos atliekant kelionių organizavimo pirkimus.

78.       Visų pirma pažymėtina, kaip ir buvo nurodyta atsakovei teiktose Tarnybos konsultacijose, bendrai, t. y. nevertinant kiekvieno konkretaus atvejo individualių aspektų, Tarnyba laikosi pozicijos, kad, įsigyjant kelionių organizavimo paslaugas, ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas turėtų būti išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį, o neigiama pasiūlymo kaina kelionių organizavimo paslaugų pirkimuose gali lemti neskaidrų sutarties vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, jog, teikdama konsultacijas, Tarnyba neatlieka išsamaus vykdomo pirkimo sąlygų, tiekėjo pateikto pasiūlymo, paklausėjo pateiktų dokumentų bei kitų konkrečių aplinkybių tyrimo ir vertinimo, kuris yra būtinas, siekiant priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą konkrečiu atveju, t. y. Tarnyba teikia bendro pobūdžio konsultacijas. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendimo nutraukti pirkimą, kuriame įsigyjant kelionių organizavimo paslaugas tiekėjams buvo leidžiama siūlyti minusines kainas (nuolaidos išraiška) ir kuriame ekonomiški naudingiausias pasiūlymas buvo išrinktas tik pagal kainą, teisėtumo vertinimas priklauso ir nuo to, ar, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė tam tikrus saugiklius, padedančius visai išvengti ar sumažinti neskaidraus sutarties vykdymo rizikas.

79.       Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, kad, nustatydama konkurso sąlygas, neužtikrino sutarties vykdymo kontrolės mechanizmo, t. y. nesudarė sau galimybių patikrinti, ar tiekėjas tikrai pritaikys pasiūlytas nuolaidas sutarties vykdymo metu. Techninės specifikacijos 3.1.1.11 papunktyje nurodyta, kad perkančiosios organizacijos prašymu, paslaugų teikėjas privalo pateikti ir daugiau rezervavimo sistemos (-ų) siūlomų kelionių maršrutų variantų, taip pat teikti, esant perkančiosios organizacijos pageidavimui, lėktuvo bilietų pasiūlymus iš viešai prieinamų internetinių lėktuvo bilietų ir kelionių rezervavimo sistemų be papildomo paslaugų teikėjo mokesčio. Paslaugų teikėjas pateikia internete viešai siūlomo bilieto kainą, o perkančioji organizacija privalo ją patvirtinti ne vėliau, kaip tą pačią darbo dieną. Gavęs patvirtinimą, paslaugų teikėjas patikrina lėktuvo bilieto kainos galiojimą ir nuperka bilietą.

80.       Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad racionalų lėšų panaudojimą užtikrina ne tik laimėtojo parinkimas, bet ir kruopštus bei dėmesingas viešojo pirkimo sutarties vykdymas ir jo priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017). Nurodytoje byloje vertindamas kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo sąlygų teisėtumą, kasacinis teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija turėtų prižiūrėti, ar tiekėjas jai konkrečiu atveju siūlo rinkos kainą atitinkančias paslaugas, ar nėra permokama, ar pritaikomos viešai siūlomos vežėjų nuolaidos ir pan.; ši priežiūra neturi būti atsitiktinė, taikoma pasirinktinai, o viešojo pirkimo sąlygomis turėtų būti sukurtas veiksmingas laimėtojo ir pirkėjo bendradarbiavimo mechanizmas, užtikrinantis paprastą ir operatyvią pasiūlytų kelionių kainos patikrą (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017). Nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti atsakovės poziciją dėl (ne)nustatyto tiekėjų siūlomų kainų ir nuolaidų taikymo kontrolės mechanizmo ir to, ar tas mechanizmas konkrečiu atveju yra pakankamas, kad būtų suvaldytos minėtos galimos rizikos, turi būti atliekama pirkimo sąlygų analizė.

81.       Tarnybos manymu, šiame kontekste aktualios Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ nuostatos: paslaugų teikėjas privalo priimti galutinį užsakymą ir išrašyti perkančiajai organizacijai buhalterinės apskaitos dokumentą (PVM sąskaitą faktūrą, sąskaitą faktūrą), kuriame turi būti nurodyta suteiktų kelionių organizavimo paslaugų kaina, į kurią turi būti įskaičiuota aviakompanijos kaina (tarifas), visi privalomi mokesčiai (oro uosto, kuro, saugos ir panašūs mokesčiai, įskaitant ir vieno registruojamo bagažo vieneto kainą), paslaugų teikėjo taikomi paslaugų įkainiai/nuolaidos už kelionių oro, sausumos ir vandens transportu, apgyvendinimo viešbutyje, draudimo ir vizos organizavimo paslaugas (jei tokie taikomi), suteiktų papildomų nuolaidų (jei tokias taikė paslaugų teikėjas) dydis bei kitos faktiškai patirtos sutarties vykdymo išlaidos, taip pat nurodyta į kelionę vykstančiojo darbuotojo vardas, pavardė, kelionės datos, apgyvendinimas, kita susijusi informacija. Perkančiajai organizacijai paprašius, paslaugų teikėjas turi pateikti paslaugų kainą pagrindžiančių paslaugų įsigijimą ir įkainius patvirtinančių dokumentų kopijas (Techninės specifikacijos 4.2.14 p.).

82.       Jeigu perkančioji organizacija, per 1 val. nuo paslaugų teikėjo galutinio užsakymo patvirtinimo, savarankiškai atlikusi paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų kainų patikrinimą, nustatys, kad lėktuvų bilietai, bilietai kitoms transporto rūšims, apgyvendinimo viešbučiuose paslaugos ir kitos paslaugos, atitinkančios Techninės specifikacijos reikalavimus, paslaugų teikėjo buvo pasiūlytos už didesnę nei rinkos (viešai skelbiamą) arba konkretaus maršruto, dėl kurio kainos perkančioji organizacija susitarė su aviakompanija (kaip numatyta 4.2.17 p.) kainą, perkančioji organizacija turi teisę pareikalauti, kad paslaugų teikėjas per 1 val. pagrįstų savo nurodytą paslaugų kainą, o nepagrindus paslaugų teikėjui kainos perkančioji organizacija gali taikyti 4.3.7. p. numatytas sankcijas (Techninės specifikacijos 4.3.6 p.).

83.       Paslaugų teikėjas privalo turėti ir perkančiosios organizacijos pareikalavimu pateikti išlaidas pagrindžiančius trečiųjų šalių dokumentus (ar patvirtintas jų kopijas) (pvz. IATA lėktuvo bilietų pardavimo ataskaita (angl. Billing and S. P.) arba lėktuvo bilietų ataskaitos momentinė ekrano kopija (angl. print screen), lėktuvo bilietų įsigijimo dokumentų kopija, kai įsigyjami bilietai iš IATA nepriklausančių avialinijų bendrovių, viešbučio ar viešbučio konsolidatoriaus išrašyta sąskaita faktūra su viešbučio užsakymo išklotine arba iš konsolidatoriaus rezervavimo sistemos pateikiama momentine ekrano kopija (angl. print screen), autobuso, traukinio bilietus, jeigu juose nurodyta kaina ir pan.) (Techninės specifikacijos 4.3.9 p.).

84.        Teikdamas apgyvendinimo (viešbučių ar kitų apgyvendinimo įstaigų) variantus, paslaugų teikėjas privalo nurodyti viešbučio klasę, kambario tipą bei galutinę kainą, pateikdamas visas sudėtines kainos dalis – apgyvendinimo viešbutyje kainą, paslaugų teikėjo taikomą paslaugų įkainį/nuolaidą už apgyvendinimo viešbutyje organizavimo paslaugas (jei toks taikomas), visus kitus privalomus mokesčius, rezervacijos atšaukimo/anuliavimo sąlygas (Techninės specifikacijos 4.2.4 p.).

85.       Paslaugų teikėjas, atsižvelgiant į užsakytas paslaugas, perkančiajai organizacijai po galutinio užsakymo pateikia: viešbučio ar kt. apgyvendinimo įstaigos rezervaciją patvirtinančius dokumentus, nurodydamas galutinę kainą ir visas sudėtines kainos dalis – apgyvendinimo viešbutyje kainą, paslaugų teikėjo taikomą paslaugų įkainį/nuolaidą už apgyvendinimo viešbutyje organizavimo paslaugas (jei toks taikomas), visus kitus privalomus mokesčius (Techninės specifikacijos 4.2.12.2 p.).

86.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei sistemiškai įvertinus pirkimo sąlygas, turėtų būti nustatoma, ar šiuo atveju pirkimo sąlygų turinys leidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog jose nustatytas faktinės kainos ir pritaikytų nuolaidų patikros mechanizmas nesudaro realios galimybės perkančiajai organizacijai visu sutarties vykdymo metu įsitikinti, ar pasiūlyme nurodytos nuolaidos yra faktiškai pritaikomos ir perkančioji organizacija gauna tą naudą, kurią pasiūlyme deklaravo suteikti tiekėjas. Manytina, jog vien ta aplinkybė, jog pirkime atsakovė leido tiekėjams siūlyti minusines kainas (nuolaidos forma), nenustačius kitų pirkimo sutarties vykdymo rizikų, nebūtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad sprendimas nutraukti pirkimo procedūras yra teisėtas.

87.       Perkančiosios organizacijos įsitikinimu, tolesnis pirkimų procedūrų vykdymas neatitiks skaidrumo principo, nes buvo suklysta, nustatant pirkimo sąlygas, jų keisti ir atitinkamai ištaisyti padėtį toliau vykdant pirkimą yra neįmanoma. Atsakovė teigė, kad pasiūlymo lentelėje suklydo, nurodydamas paslaugas, kurios buvo aktualios tik pandemijos laikotarpiu - Tarptautinės oro transporto asociacijai (IATA) priklausančių aviakompanijų bilietų be grąžinimo apribojimų parinkimo, rezervavimo ir pardavimo paslaugos - ir suteikdama šių paslaugų kainai didesnį lyginamąjį svorį (0,08), nei lėšų taupymo aspektu aktualiausiai paslaugai - Aviakompanijų, kurios nėra IATA asociacijos narės (žemų kainų oro bendrovių) bilietų parinkimo, rezervavimo ir pardavimo paslaugos- suteikdama mažiausią lyginamąjį svorį (0,04). Tarnybos manymu, perkančiosios organizacijos argumentai šioje dalyje yra vien tik deklaratyvūs, subjektyvaus pobūdžio ir nepagrindžia, kad tokia „klaida“ šiuo konkrečiu atveju lemia tai, kad ir tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas „užprogramuotų“ viešųjų pirkimų principų pažeidimą.

88.       Sutarties nutraukimo būtinybę atsakovė taip pat grindžia tuo, kad pasiūlymo formoje nebuvo apibrėžtos aptarnavimo mokesčio ir palyginamosios pasiūlymo kainos sąvokos, ko pasekoje tapo dviprasmiška Sutarties projekto 2.2 papunkčio nuostata, kad: „Paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų kainą sudaro faktinės užsakytų Paslaugų teikimo sąnaudos ir fiksuotas Paslaugų įkainis/nuolaida“, nes, anot atsakovės, nėra aišku, ar į sutartį turėtų būti perkeltas perskaičiuotas paslaugų įkainis/nuolaida, ar neperskaičiuotas. Perkančiosios organizacijos įsitikinimu, ši klaida turi įtakos ir pirkimo sutarties sudarymui, ir tolesniam jos vykdymui, todėl yra laikytina neaiškia ir neatitinkančia skaidrumo principo.

89.       Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje pateiktų duomenų nematyti, kad pirkime tiekėjai būtų teikę prašymus paaiškinti minėtą pirkimo sąlygą ar būtų kilęs ginčas dėl šios sąlygų turinio. Atsižvelgiant į tai, jog tiekėjams nekilo klausimų dėl aptariamos pirkimo sąlygos neaiškumo, bei į tai, jog Techninės specifikacijos dalyje „Paslaugų kaina“ nurodyta, kad kainą sudaro ir tiekėjo taikomas įkainis/nuolaida (4.3.1 p.), manytina, jog atsakovės argumentai dėl to, jog pasiūlymo formoje nebuvo nurodyta, kad perskaičiuotas įkainis bus naudojamas tik tiekėjų pasiūlymams palyginti ir į pirkimo sutartį jis nebus rašomas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovės minimas pirkimo sąlygų netikslumas/neaiškumas lemia, kad tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas pažeistų viešųjų pirkimų principus.

90.       Perkančioji organizacija taip pat nurodė, kad skelbdama pirkimą suklydo dėl galimybės kelionių organizavimo paslaugų pirkimą vykdyti per CPO kelionių portalą, nes nežinojo apie tokią galimybę. Atsakovė mano, kad kelionių organizavimo paslaugų pirkimo vykdymas per CPO kelionių portalą geriausiai atitiks VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus ir 17 straipsnio 2 dalyje perkančiosioms organizacijoms nustatytas pareigas ir užtikrins tinkamą VPĮ 82 straipsnio reikalavimų vykdymą. Pažymėtina, jog perkančiosios organizacijos turi pareigą prekes, paslaugas ar darbus įsigyti per CPO (su tam tikromis išimtimis).

91.       Tarnyba sutinka, kad pirkimai vykdomi per CPO paprastai yra efektyvesnis ir skatintinas įsigijimo būdas racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, tačiau šiuo atveju, kuomet perkančioji organizacija jau yra pradėjusi pirkimo procedūras (ir net sudariusi pasiūlymų eilę), vien ta aplinkybė, kad atsakovė suklydo dėl galimybės kelionių organizavimo paslaugų pirkimą vykdyti per CPO kelionių portalą, nes nežinojo apie tokią galimybę, negali būti laikoma pakankamu pagrindu imtis ultima ratio priemonės ir nutraukti pirkimą. Perkančioji organizacija negali piktnaudžiauti teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras, todėl siekdama pagrįsti konkretaus pirkimo procedūrų nutraukimą privalo pateikti ne tik deklaratyvius argumentus, tačiau objektyviai pagrįsti savo sprendimo teisėtumą.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

92.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) paskelbė tarptautinį kelionių organizavimo paslaugų pirkimą (skelbimo TED leidinyje Nr. (duomenys neskelbtini)) atviro konkurso būdu (Pirkimas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2022-09-01 atsakovė laimėjusiu Pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovės pasiūlymą, nes jis buvo ekonomiškai naudingiausias, vertinant pagal kainą (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini).

93.       2022-09-09 CVP IS priemonėmis gauta UAB „BPC Travel“ pretenzija „Dėl perkančiosios organizacijos 2022-09-01 sprendimo“. 2022-09-09 atsakovė sustabdė pirkimo procedūras, kol bus išnagrinėta pretenzija ir priimtas sprendimas (protokolo Nr. duomenys neskelbtini). 2022-09-16 atsakovės Tiekėjų pretenzijų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi UAB „BPC Travel“ pretenziją, nutarė tenkinti ją iš dalies, siūlant Viešųjų pirkimų komisijai panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą ir nutraukti pirkimą dėl galimo prieštaravimo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. 1 d. įtvirtintam skaidrumo principui“ (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini). 2022-09-19 atsakovė nusprendė panaikinti 2022-09-01 sprendimą Pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukti pirkimą dėl galimo prieštaravimo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam skaidrumo principui (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini). 2022-09-19 CVP IS priemonėmis Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyviai buvo informuoti apie priimtą sprendimą nutraukti pirkimo procedūras.

94.       2022-09-28 CVP IS priemonėmis gauta ieškovės pretenzija „Dėl sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą panaikinimo“, kuria ieškovė prašė panaikinti atsakovės 2022-09-19 sprendimą nutraukti Pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini). 2022-10-13 atsakovės Tiekėjų pretenzijų nagrinėjimo komisija nutarė ieškovės pretenzijos netenkinti, siūlant atsakovei palikti sprendimą nutraukti pirkimą dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimo nepakeistą (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini). 2022-10-13 atsakovė nutarė ieškovės pretenzijos netenkinti, palikti 2022-09-19 sprendimą nutraukti pirkimą dėl VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų pažeidimo nepakeistą (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl viešojo pirkimo nutraukimo

95.       Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalį bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. 

96.       Pagal kasacinio teismo praktiką perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras yra skųstinas sprendimas, kurį peržiūros institucija, nustačiusi atitinkamas aplinkybes, gali pripažinti neteisėtu ir panaikinti. Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą) bei perkančiosios organizacijos galimybes bei pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Ši kasacinė praktika koreliuoja su Teisingumo Teismo išaiškinimais, pagal kuriuos perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. Sprendimas Fracasso ir Leitschutz, C-27/98, Rink.1999, p. I-5697). Sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko, ar ne. Tai inter alia parodo perkančiosios organizacijos vėlesni veiksmai iš naujo skelbti pirkimą iš esmės panašiomis ar identiškomis sąlygomis, ar šio neskelbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013).

97.       Viešųjų pirkimų tarnyba į šią bylą pateiktoje išvadoje pagrįstai nurodė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra teisėtas tuo atveju, jei: 1) atsirado tam tikrų aplinkybių, dėl kurių viešasis pirkimas turi būti nutraukiamas, o perkančioji organizacija įrodo, kad tų aplinkybių ji negalėjo numatyti, 2) vykdant viešojo pirkimo procedūras tam tikrais veiksmais ar sprendimais buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai, o atitinkamos padėties kitaip nei nutraukiant viešojo pirkimo procedūras jau neįmanoma ištaisyti.

98.       Nagrinėjamu atveju atsakovė viešojo pirkimo procedūras nutraukė dėl galimo prieštaravimo VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintam skaidrumo principui. Iš atsakovės Pretenzijų nagrinėjimo komisijos posėdžio 2022-09-16 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad sprendimas nutraukti pirkimo procedūras priimtas įvertinus Viešųjų pirkimų tarnybos poziciją ir nurodant Tarnybos teiktų konsultacijų turinį, kuriuose išdėstyta, kad Tarnyba nerekomenduoja įsigyti kelionių organizavimo paslaugų tik pagal kainą. Manytina, kad, įsigyjant šias paslaugas, perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą turėtų išrinkti pagal kainos ir kokybės santykį. Tarnyba yra pastebėjusi, kad kelionių organizavimo pirkimuose kelionių organizatoriai ar kelionių agentai siūlo nulinius, minusinius (neigiamus) įkainius, o tai, Tarnybos nuomone, neatspindi tikrosios kainos. Perkančioji organizacija turėtų pirkimo dokumentuose nurodyti, jog neigiamų ir nulinių įkainių bei nuolaidų siūlyti negalima, apsibrėžti, ką ji laikys neįprastai maža kaina ir pan. Neigiama kaina pasiūlyme nėra toleruotina, nes gali lemti neskaidrų sutarties vykdymą. Jei tiekėjams draudimo nebuvo dėl neigiamų įkainių teikimo, įkainį buvo leista pateikti su minusu, t.y. nuolaidos forma, tai atitinkamai tokie pasiūlymai ir buvo teikiami. Šiuo atveju manytina, kad perkančioji organizacija turėtų svarstyti dėl pirkimo nutraukimo. VPT rekomendacijos dėl pasiūlymų vertinimo ne pagal kainą atsirado po teismų sprendimų, kad itin svarbu vertinti ne tik kainą, bet ir kokybę. Pati neigiama kaina nėra draudžiama viešuosiuose pirkimuose, jei tiekėjai geba pagrįsti ir pan., tačiau dėl jų neleidimo šiuose konkrečiuose pirkimuose - tokios VPT rekomendacijos atsirado dėl šios rinkos specifikos, atliekant kelionių organizavimo pirkimus.

99.       Kaip nurodė atsakovei pateiktoje konsultacijoje ir Viešųjų pirkimų tarnyba, teismų praktikoje yra pasisakyta, jog viešajame pirkime pasiūlymo kaina gali būti neigiama (minusinė), todėl nulinių ir minusinių kainų pasiūlymai viešuosiuose pirkimuose yra galimi ir patys savaime negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Neįprastai maža pasiūlyta kaina savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti – tik tokia kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad už pasiūlytą kainą jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, sudaro pagrindą perkančiajai organizacijai atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-576-381/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010 nurodė, jog viešuosiuose pirkimuose iš esmės galima ir minusinė siūloma pirkimo kaina. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet ir gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014). Taigi, viešajame pirkime nėra draudžiama tiekėjo pasiūlymo minusinė kaina, jeigu ji yra pagrindžiama, t. y. pagrindžiamas tiekėjo pajėgumas tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį pateikto pasiūlymo sąlygomis.

100.       Iš ieškovės paaiškinimų ir bylos dokumentų matyti, kad ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą, kuriame nurodė, kad vieno iš dešimties kelionių organizavimo produkto pardavimo organizavimui taikys nuolaidą, ieškovės pasiūlymo palyginamoji kaina sudarė 12,00 eurų. Atsakovei paprašius pagrįsti pateikto pasiūlymo kainą, ieškovė pateikė atsakovei detalų savo pasiūlymo kainos pagrindimą. Atsakovė byloje neginčijo, kad ieškovės kainos pagrindimas buvo netinkamas ar kėlęs abejonių. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovė 2022-09-01 pranešimu informavo ieškovę apie sudarytą pasiūlymų eilę, kurioje ieškovės pasiūlymui teko pirmoji vieta, jis buvo pripažintas laimėjęs pirkimą.

101.       Iš Viešųjų pirkimų tarnybos į šią bylą pateiktos išvados matyti, kad Tarnyba bendrai, t. y. nevertinant kiekvieno konkretaus atvejo individualių aspektų, iš tikrųjų laikosi pozicijos, kad, įsigyjant kelionių organizavimo paslaugas, ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas turėtų būti išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį, o neigiama pasiūlymo kaina kelionių organizavimo paslaugų pirkimuose gali lemti neskaidrų sutarties vykdymą. Tačiau, kita vertus, į bylą pateiktoje išvadoje Tarnyba nurodė, kad, teikdama konsultacijas, ji neatlieka išsamaus vykdomo pirkimo sąlygų, tiekėjo pateikto pasiūlymo, paklausėjo pateiktų dokumentų bei kitų konkrečių aplinkybių tyrimo ir vertinimo, kuris yra būtinas, siekiant priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą konkrečiu atveju, t. y. Tarnyba teikia bendro pobūdžio konsultacijas. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendimo nutraukti pirkimą, kuriame įsigyjant kelionių organizavimo paslaugas tiekėjams buvo leidžiama siūlyti minusines kainas (nuolaidos išraiška) ir kuriame ekonomiški naudingiausias pasiūlymas buvo išrinktas tik pagal kainą, teisėtumo vertinimas priklauso ir nuo to, ar, perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė tam tikrus saugiklius, padedančius visai išvengti ar sumažinti neskaidraus sutarties vykdymo rizikas. Todėl teismas pažymi, kad bendro pobūdžio konsultacija nesudaro pagrindo ją taikyti formaliai ir nutraukti pirkimą.

102.       Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos nėra besąlygiškai privalomos perkančiajai organizacijai. Pagal ieškovės nurodytą kasacinio teismo praktiką VPT rekomendacijos – ne norminio pobūdžio teisės aktas, nepatenkantis į pozityviosios teisės reglamentavimo sritį. Atsižvelgiant į tai, perkančioji organizacija negali pateisinti ginčijamų konkurso sąlygų vien tik remiantis atitiktimi VPT rekomendacijų nuostatoms (nagrinėjamu atveju sprendimo nutraukti pirkimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-02 nutartys, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017 ir civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017). Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaip nurodoma ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje, teismas daro išvadą, kad vien aplinkybės, jog pirkime atsakovė leido tiekėjams siūlyti minusines kainas (nuolaidos forma) ar kad pasiūlymus vertino pagal kainą, nenustačius kitų pirkimo sutarties vykdymo rizikų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad sprendimas nutraukti pirkimo procedūras yra teisėtas.

103.       Iš 2022-09-16 atsakovės Tiekėjų pretenzijų nagrinėjimo komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo priimtas 2022-09-19 atsakovės sprendimas nutraukti pirkimą dėl galimo prieštaravimo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam skaidrumo principui (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad, išnagrinėjus tiekėjo UAB ,,BPC Travel‘‘ pretenziją, buvo rekomenduota, rengiant naujo kelionių organizavimo paslaugų pirkimo sąlygas, į jas įtraukti aiškias nuostatas dėl sutarties vykdymo kontrolės, prašant tiekėjo pateikti faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus ne tik dėl bilietų kainų (techninės specifikacijos 3.1.1.11), bet ir dėl visų tiekėjų prašomų išlaidų (viešbučių, draudimo paslaugos) (Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 30.1 p.) bei pasiūlymus vertinti ne pagal kainą, o pagal kainos ir kokybės santykį.

104.       Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tuo atveju, jeigu sutartyje su neįprastai maža kaina (nuline arba neigiama) nėra aiškiai apibrėžta tvarka, pagal kurią tiekėjas privalo atlikti galutinių paslaugų teikėjų atranką perkančiosios organizacijos pavedimu (nereglamentuota, kokiose ir keliose interneto svetainėse atlikta skrydžių ir viešbučių paieška bus laikoma tinkama, nenumatyta, ar tiekėjas gali naudotis tik pačių skrydžių bendrovių ir viešbučių ar ir kitose interneto svetainėse esančiomis paieškos ir rezervavimo sistemomis ir pan.), ir galimybė užtikrinti sutarties tinkamą vykdymą numatoma tik per perkančiosios organizacijos teisę pasirinkti, ar ir kada pareikalauti pateikti įrodymus kaip buvo pasirinktas galutinis paslaugų teikėjas, ir ar tai atitinka efektyvų lėšų panaudojimą, yra pagrindas pripažinti, kad tokios pirkimo sąlygos pažeidžia VPĮ principus.

105.       Su sutarties vykdymo kontrole susijusios nuostatos yra numatytos Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ nuostatose. Jose numatyta, kad paslaugų teikėjas privalo priimti galutinį užsakymą ir išrašyti perkančiajai organizacijai buhalterinės apskaitos dokumentą (PVM sąskaitą faktūrą, sąskaitą faktūrą), kuriame turi būti nurodyta suteiktų kelionių organizavimo paslaugų kaina, į kurią turi būti įskaičiuota aviakompanijos kaina (tarifas), visi privalomi mokesčiai (oro uosto, kuro, saugos ir panašūs mokesčiai, įskaitant ir vieno registruojamo bagažo vieneto kainą), paslaugų teikėjo taikomi paslaugų įkainiai/nuolaidos už kelionių oro, sausumos ir vandens transportu, apgyvendinimo viešbutyje, draudimo ir vizos organizavimo paslaugas (jei tokie taikomi), suteiktų papildomų nuolaidų (jei tokias taikė paslaugų teikėjas) dydis bei kitos faktiškai patirtos sutarties vykdymo išlaidos, taip pat nurodyta į kelionę vykstančiojo darbuotojo vardas, pavardė, kelionės datos, apgyvendinimas, kita susijusi informacija. Perkančiajai organizacijai paprašius, paslaugų teikėjas turi pateikti paslaugų kainą pagrindžiančių paslaugų įsigijimą ir įkainius patvirtinančių dokumentų kopijas (Techninės specifikacijos 4.2.14 p.). Jeigu perkančioji organizacija per 1 val. nuo paslaugų teikėjo galutinio užsakymo patvirtinimo savarankiškai atlikusi paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų kainų patikrinimą, nustatys, kad lėktuvų bilietai, bilietai kitoms transporto rūšims, apgyvendinimo viešbučiuose paslaugos ir kitos paslaugos, atitinkančios Techninės specifikacijos reikalavimus, paslaugų teikėjo buvo pasiūlytos už didesnę nei rinkos (viešai skelbiamą) arba konkretaus maršruto, dėl kurio kainos perkančioji organizacija susitarė su aviakompanija (kaip numatyta 4.2.17 p.) kainą, perkančioji organizacija turi teisę pareikalauti, kad paslaugų teikėjas per 1 val. pagrįstų savo nurodytą paslaugų kainą, o nepagrindus paslaugų teikėjui kainos perkančioji organizacija gali taikyti 4.3.7. p. numatytas sankcijas (Techninės specifikacijos 4.3.6 p.). Paslaugų teikėjas privalo turėti ir perkančiosios organizacijos pareikalavimu pateikti išlaidas pagrindžiančius trečiųjų šalių dokumentus (ar patvirtintas jų kopijas) (pvz. IATA lėktuvo bilietų pardavimo ataskaita (angl. Billing and S. P.) arba lėktuvo bilietų ataskaitos momentinė ekrano kopija (angl. print screen), lėktuvo bilietų įsigijimo dokumentų kopija, kai įsigyjami bilietai iš IATA nepriklausančių avialinijų bendrovių, viešbučio ar viešbučio konsolidatoriaus išrašyta sąskaita faktūra su viešbučio užsakymo išklotine arba iš konsolidatoriaus rezervavimo sistemos pateikiama momentine ekrano kopija (angl. print screen), autobuso, traukinio bilietus, jeigu juose nurodyta kaina ir pan.) (Techninės specifikacijos 4.3.9 p.). Teikdamas apgyvendinimo (viešbučių ar kitų apgyvendinimo įstaigų) variantus, paslaugų teikėjas privalo nurodyti viešbučio klasę, kambario tipą bei galutinę kainą, pateikdamas visas sudėtines kainos dalis – apgyvendinimo viešbutyje kainą, paslaugų teikėjo taikomą paslaugų įkainį/nuolaidą už apgyvendinimo viešbutyje organizavimo paslaugas (jei toks taikomas), visus kitus privalomus mokesčius, rezervacijos atšaukimo/anuliavimo sąlygas (Techninės specifikacijos 4.2.4 p.). Paslaugų teikėjas, atsižvelgiant į užsakytas paslaugas, perkančiajai organizacijai po galutinio užsakymo pateikia: viešbučio ar kt. apgyvendinimo įstaigos rezervaciją patvirtinančius dokumentus, nurodydamas galutinę kainą ir visas sudėtines kainos dalis – apgyvendinimo viešbutyje kainą, paslaugų teikėjo taikomą paslaugų įkainį/nuolaidą už apgyvendinimo viešbutyje organizavimo paslaugas (jei toks taikomas), visus kitus privalomus mokesčius (Techninės specifikacijos 4.2.12.2 p.).

106.        Atsakovė šioje byloje neįrodinėjo, kuo toks Techninėje specifikacijoje numatytas sutarties vykdymo kontrolės mechanizmas yra ydingas, vadovaudamasi tik bendrais kasacinio teismo išaiškinimais. Atsakovė teigia, kad su sutarties vykdymu susijusios sąlygos turi atitikti kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 30.1 punkto reikalavimus. Šis punktas numato, kad pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi numatyti konkrečias išlaidas (pavyzdžiui, nurodydamas jų grupes, rūšis, sritis ar panašiai), įskaitytinas į tiekėjui pagal sutartį mokėtiną kainą. Sutartyje turi būti numatyta, kad pirkimo vykdytojui pareikalavus, tiekėjas privalo per sutartyje nustatytą terminą pateikti išlaidas pagrindžiančius trečiųjų šalių dokumentus. Tiekėjui, vadovaujantis kainodaros taisyklėmis, neturi būti sudėtinga šias išlaidas pagrįsti, o pirkimo vykdytojui neturi būti sudėtinga patikrinti šių išlaidų pagrįstumą. Išlaidas, kurios susijusios su kitomis tiekėjo veiklomis ar tiekėjo veiklomis pagal kitus užsakymus, tiekėjas apmoka pats. Tuo tarpu atsakovė neargumentavo ir nepagrindė, kodėl jos paskelbtos pirkimo sąlygos dėl sutarties vykdymo kontrolės neatitinka Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 30.1 punktui.

107.       Iš Technnėje specifikacijoje numatytų pirkimo sąlygų matyti, kad jose numatytos aiškios nuostatos dėl sutarties vykdymo kontrolės, susijusios ir su bilietų kainomis, ir su visomis tiekėjos patiriamomis faktinėmis išlaidomis (viešbučių, draudimo paslaugos). Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė pirkimą dėl to, kad į pirkimo sąlygas būtina įtraukti aiškias nuostatas dėl dėl sutarties vykdymo kontrolės.

108.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė savo sprendimą nutraukti ginčo pirkimą iš esmės motyvavo dvejopo pobūdžio argumentais – kad pagal gautą Viešųjų pirkimų tarnybos konsultaciją nerekomenduojama įsigyti kelionių organizavimo paslaugų tik pagal kainą, neigiama kaina pasiūlyme nėra toleruotina, nes gali lemti neskaidrų sutarties vykdymą (pirmasis sprendimo motyvas); kad į konkurso sąlygas galėtų būti įtrauktos aiškios nuostatos dėl sutarties vykdymo kontrolės, remiantis kuriomis būtų galimybė patikrinti visas tiekėjo patiriamas išlaidas, o ne tik dėl bilietų kainų (antrasis sprendimo motyvas). Ieškovė nurodė, kad būtent dėl nurodytų argumentų ir motyvų ji yra pateikusi pretenziją ikiteisminėje ginčo stadijoje. Ieškovės nuomone, atsakovės sprendimo, apie kurį nurodyta komisijos 202-09-16 protokole Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovės pretenzijos argumentai apsprendžia ginčo ribas. Todėl, ieškovės teigimu, būtų neteisinga byloje nagrinėti įvairiausių naujų atsakovės motyvų, kuriuos ji sugalvojo, nagrinėdama ieškovės pretenziją ir ieškodama, kaip dar kitaip pagrįsti priimtą sprendimą, tokiu būdu būtų nepateisinamai išplėstos ginčo ribos, kas neleistina pagal nusistovėjusią teismų jurisprudenciją. Ieškovė savo poziciją grindžia 2022 m. sausio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022 ( 45 p.).

109.       Tačiau teismas pažymi, jog minėtoje nutartyje nurodyta, kad viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys. Šis ribojimas pirmiausia buvo nustatytas jurisprudencijoje ir tik tiekėjų atžvilgiu. Kasacinio teismo konstatuota, kad sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai. Tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo nurodyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti. Vėliau aptariamas ribojimas atsirado ir teisiniame reguliavime, o jo taikymas pagal kasacinio teismo praktiką išplėstas ir perkančiųjų organizacijų atžvilgiu. Jei ieškovas (tiekėjas) procese ribojamas pretenzijos turinio atžvilgiu, tai ir atsakovė (perkančioji organizacija) atsiliepime į ieškinį ar triplike negali remtis naujomis faktinėmis aplinkybėmis ar teisiniais argumentais, kurie nebuvo tiekėjui nurodyti atsakyme į pretenziją. Minėtoje nutartyje išdėstyti motyvai rodo, kad perkančiajai organizacijai nėra ribojimo atsakyme į pretenziją nurodyti papildomų argumentų, kurie nebuvo nurodyti ginčijamame sprendime.

110.       Atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, kad, jos įsitikinimu, tolesnis pirkimų procedūrų vykdymas neatitiks skaidrumo principo, nes buvo suklysta, nustatant pirkimo sąlygas, jų keisti ir atitinkamai ištaisyti padėtį toliau vykdant pirkimą yra neįmanoma. Atsakovė teigė, kad pasiūlymo lentelėje suklydo, nurodydamas paslaugas, kurios buvo aktualios tik pandemijos laikotarpiu - Tarptautinės oro transporto asociacijai (IATA) priklausančių aviakompanijų bilietų be grąžinimo apribojimų parinkimo, rezervavimo ir pardavimo paslaugos - ir suteikdama šių paslaugų kainai didesnį lyginamąjį svorį (0,08), nei lėšų taupymo aspektu aktualiausiai paslaugai - Aviakompanijų, kurios nėra IATA asociacijos narės (žemų kainų oro bendrovių) bilietų parinkimo, rezervavimo ir pardavimo paslaugos - suteikdama mažiausią lyginamąjį svorį (0,04). Atsakovės teigimu, buvo suklysta nustatant šias Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, turėjusias esminę įtaką pasiūlymų eilei, o jų pakeitimas šiame etape yra negalimas, sudarant sutartį su ieškove nebūtų pasiektas VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tikslas siekti racionaliai naudoti lėšas.

111.       Ieškovė su tokiais argumentais nesutiko ir nurodė, kad pirmasis COVID-19 atvejis Lietuvoje buvo patvirtintas 2020 m. vasario 28 d., dėl pandemijos šalyje 2020 m. kovo 16 d. buvo įvestas karantinas, karantinas atšauktas nuo 2021 m. liepos 1 d. Atsakovė ginčo pirkimą paskelbė (duomenys neskelbtini), todėl neįtikėtinai atrodo atsakovės argumentai, jog ji suklydo dėl konkurso sąlygų, orientuodamasi į kelionių organizavimo paslaugas, kurios labiau aktualios karantino laikotarpiu. Aviabilietai be apribojimų juos grąžinti yra kokybiškai kitokia, žymiai pranašesnė paslauga nei aviabilietai, kurių perkančioji organizacija negali grąžinti arba gali grąžinti su baudomis, tokia šių aviabilietų pridėtinė vertė niekur nedingsta ir ne karantino laikotarpiu. Kadangi atsakovė viešąjį konkursą paskelbė po pandemijos atšaukimo, teismas sutinka, kad nėra pagrindno teigti, kad šių pirkimo sąlygų nustatymas buvo sietinas su pandemijos laikotarpiu. Kita vertus, ieškovė teisingai pažymėjo, jog viešo konkurso paskelbimo metu buvo prognozuojama, kad COVID-19 virusas gali tapti sezonine liga ir niekas negalėjo numatyti, kokia apimtimi jis pasireikš 2022 m. rudenį.

112.       Teismas sutinka su ieškove, kad aviabilietai be apribojimų juos grąžinti yra kokybiškai kitokia, žymiai pranašesnė paslauga nei aviabilietai, kurių perkančioji organizacija negali grąžinti arba gali grąžinti su baudomis, tokia šių aviabilietų pridėtinė vertė niekur nedingsta ir ne karantino laikotarpiu, taip pat, jog atsakovė neįrodė, kad jos poreikius atitinkantys IATA aviakompanijų aviabilietai be grąžinimo apribojimų būtinai bus brangesni, nei IATA asociacijai nepriklausančių oro skrydžių bendrovių aviabilietai su grąžinimo apribojimais.

113.       Ir Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, kad atsakovės argumentai šioje dalyje yra vien tik deklaratyvūs, subjektyvaus pobūdžio ir nepagrindžia, kad tokia „klaida“ šiuo konkrečiu atveju lemia tai, kad ir tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas „užprogramuotų“ viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad minėtu aspektu suklydo dėl pirkimo sąlygų.

114.       Sutarties nutraukimo būtinybę atsakovė taip pat grindžia tuo, kad pasiūlymo formoje nebuvo apibrėžtos aptarnavimo mokesčio ir palyginamosios pasiūlymo kainos sąvokos, ko pasekoje tapo dviprasmiška Sutarties projekto 2.2 papunkčio nuostata, kad: „Paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų kainą sudaro faktinės užsakytų Paslaugų teikimo sąnaudos ir fiksuotas Paslaugų įkainis/nuolaida“, nes, anot atsakovės, nėra aišku, ar į sutartį turėtų būti perkeltas perskaičiuotas paslaugų įkainis/nuolaida, ar neperskaičiuotas.

115.       Tačiau teismas visų pirma pažymi, kad aplinkybė, jog nei vienas tiekėjas nepateikė atsakovei dėl to jokių prašymų paaiškinti konkurso sąlygas, bet pateikė pasiūlymus, rodo, kad tiekėjams ši sąlyga buvo pakankamai aiški. Konkurso sąlygose aiškiai išskirtos „Paslaugų įkainio“ ir „Perskaičiuoto įkainio“ sąvokos (Pasiūlymo formos 4.4. punktas). Konkurso sąlygų 6 priedo „Sutarties projekto“ 2.2. punkte aiškiai nurodyta, kad paslaugų teikėjo teikiamų paslaugų kainą sudaro faktinės užsakytų paslaugų teikimo sąnaudos ir fiksuotas paslaugų įkainis/nuolaida. Tiekėjo įkainiai/nuolaidos fiksuojamos sutarties 2.2.1. – 2.2.5. punktuose. Techninės specifikacijos dalyje „Paslaugų kaina“ nurodyta, kad kainą sudaro ir tiekėjo taikomas įkainis/nuolaida (4.3.1 p.). Iš minėtų pirkimo dokumentų matyti, kad juose aiškiai nurodyta, jog pagal atsakovės pasirinktas formules perskaičiuoti tiekėjų įkainiai yra skirti pasiūlymų palyginimui, o tiekėjų pasiūlyti įkainiai įrašomi į viešojo pirkimo sutartį kaip teikiamų paslaugų kainos dalis, kurios privaloma laikytis. Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje taip pat nurodyta, kad atsakovės argumentai dėl to, jog pasiūlymo formoje nebuvo nurodyta, kad perskaičiuotas įkainis bus naudojamas tik tiekėjų pasiūlymams palyginti ir į pirkimo sutartį jis nebus rašomas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovės minimas pirkimo sąlygų netikslumas ar neaiškumas lemia, kad tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas pažeistų viešųjų pirkimų principus. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės argumentai šiuo aspektu dėl neaiškių pirkimo sąlygų nepagrįsti.

116.       Atsakovė, skelbdama konkursą, nurodė taip pat suklydusi dėl galimybės kelionių organizavimo paslaugų pirkimą vykdyti per CPO kelionių organizavimo sistemą, nes nežinojo apie tokią galimybę. Atsakovė nurodė, kad kelionių organizavimo paslaugų pirkimo vykdymas per CPO kelionių organizavimo sistemą geriausiai atitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus ir 17 straipsnio 2 dalyje perkančiosioms organizacijoms nustatytas pareigas ir užtikrina tinkamą VPĮ 82 straipsnio reikalavimų vykdymą.

117.       Centrinė perkančioji organizacija Viešoji įstaiga CPO LT nacionaliniu mastu vykdo centralizuotus viešuosius pirkimus ir padeda perkančiosioms organizacijoms skaidriai ir efektyviai įsigyti prekes, paslaugas ir darbus. Tai nacionalinė centrinė perkančioji organizacija, vykdanti standartizuotus viešuosius pirkimus per el. katalogą, pirkimus kitų perkančiųjų organizacijų pavedimu, konsoliduotus pirkimus. Teismas sutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad pirkimai vykdomi per CPO paprastai yra efektyvesnis ir skatintinas įsigijimo būdas racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, tačiau šiuo atveju, kuomet perkančioji organizacija jau yra pradėjusi pirkimo procedūras (ir net sudariusi pasiūlymų eilę), vien ta aplinkybė, kad atsakovė suklydo dėl galimybės kelionių organizavimo paslaugų pirkimą vykdyti per CPO kelionių portalą, nes nežinojo apie tokią galimybę, negali būti laikoma pakankamu pagrindu imtis ultima ratio priemonės ir nutraukti pirkimą.

118.       Kaip jau buvo minėta pagal kasacinio teismo praktiką sprendimas nutraukti višąjąjį pirkimą yra išimtinio pobūdžio priemonė, o jo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko, ar ne. Tai inter alia parodo perkančiosios organizacijos vėlesni veiksmai iš naujo skelbti pirkimą iš esmės panašiomis ar identiškomis sąlygomis, ar šio neskelbti.

119.       Atsakovė nurodė, kad, paaiškėjus aplinkybei dėl galimybės vykdyti pirkimus per CPO, atsakovė prarado interesą Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) objekto egzistavimu, t. y. suinteresuotumas Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) objektu išnyko. Pridedamos atsakovės darbuotojų el.laiškų su CPO atsakingais už sutarties sudarymą asmenimis kopijos patvirtina, kad atsakovė inicijavo sutarties su CPO pakeitimą dar 2022-10-06, o pasirašė 2022-11-15. Iki atnaujintos sutarties su CPO sudarymo, kaip jau minėta, atskirus kelionių pirkimus, kurių vertė neviršija 10 000 eurų be PVM, atsakovė vykdė neskelbiamos apklausos būdu, nes VPT aiškiai nurodo, kad perkančiosios organizacijos gali nepirkti iš CPO, kai atliekant neskelbiamą apklausą numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur (be PVM).

120.       Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad yra praradusi suinteresuotumą Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) objekto egzistavimu, tačiau jos sprendimo motyvai nutraukti viešąjį pirkimą prieštarauja jos deklaruojamai pozicijai. Atsakovės teigimu, ji viešąjį pirkimą nutaukė todėl, jog ketinio pakeisti viešojo pirkimo sąlygas, kad jos neprieštarautų skaidrumo principui – pakeisti pasiūlymų vertinimo būdą, numatyti sutarties vykdymo kontrolės mechanizmą, kt. Be to, pati atsakovė nurodė, kad iki atnaujintos sutarties su CPO sudarymo atskirus kelionių pirkimus, kurių vertė neviršija 10 000 eurų be PVM, atsakovė vykdė neskelbiamos apklausos būdu. Aplinkybė, kad ji atnaujino sutartį su CPO, rodo, kad atsakovė ruošiasi vykdyti ir didesnės, nei 10 000 eurų be PVM vertės, pirkimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovės  sprendimas dėl kelionių organizavimo paslaugų pirkimo atviro konkurso būdu (Pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

111. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 5273,00 Eur sumokėtas   žyminis mokestis ir 6 050,00 Eur išlaidos už advokato pagalbą. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl tiek žyminio mokesčio, tiek atstovavimo išlaidos - viso 11 323,00 Eur - priteistinos ieškovei iš atsakovės.  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

         Ieškinį patenkinti.

         Panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą dėl kelionių organizavimo paslaugų pirkimo atviro konkurso būdu (Pirkimo Nr. duomenys neskelbtini) nutraukimo.  

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,ZIP travel‘‘ (įmonės kodas 135474614) iš atsakovės biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (juridinio asmens kodas 121442211) 11 323,00 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja                                                                      Lina Muchtarovienė