Civilinė byla Nr. e2-385-1067/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05561-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 2.2.2.3.1.5.; 2.2.2.9.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,

sekretoriaujant Kornelijai Butkutei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“ atstovui direktoriui M. P., advokatui Linui Kontrimui,

atsakovės viešosios įstaigos „Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro“ atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, 

trečiojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, atstovei G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“ patikslintą ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centrui, tretysis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos dėl dalies viešosios įstaigos įstatų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas

nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bandrovė (toliau - UAB) „Vakarų santechnika“ patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu viešosios įstaigos (toliau - VšĮ) „Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro“ įstatų, patvirtintų VšĮ „Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos“ 2020 m. liepos 10 d. visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu Nr. 5 „Dėl Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro įstatų tvirtinimo“ 47 punkto dalį dėl trijų balsų priskyrimo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai visuotiniame dalininkų susirinkime bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad buvo VšĮ „Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos“ (toliau - KLSRM) dalininkė, kuri nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, išregistravimo pagrindas - juridinio asmens pasibaigimas reorganizavimo būdu. KLSRM dalininkė taip pat buvo ir Lietuvos Respublika, kuri įstaigos valdymo teises bei pareigas įgyvendina per Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – Ministerija). Ieškovės ir Lietuvos Respublikos dalys viešojoje įstaigoje buvo lygios, kiekviena iš jų turėjo po vieną balsą balsuojant dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtais ir su įstaigos valdymu susijusiais klausimais. 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 420 Lietuvos Respublikos Vyriausybė sutiko, kad KLSRM ir VšĮ „Klaipėdos laivininkų mokykla“ (toliau – KLM) būtų reorganizuojamos sujungimo būdu į naują juridinį asmenį – VšĮ „Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centrą“ (toliau – JSDRC), kuriam pereitų visos reorganizuojamų viešųjų įstaigų teisės ir pareigos. Vyriausybė pavedė Ministerijai įgyvendinti valstybės, kaip po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos JSDRC dalininkės, teises ir pareigas. Įgyvendinant reorganizaciją, ieškovė, kaip KLSRM dalininė 2020 m. birželio 22 d. pranešimu Nr. D3-103 buvo informuota, jog 2020 m. liepos 10 d., 12 val. bus rengiamas KLSRM visuotinis dalininkų susirinkimas, kuris vyks adresu (duomenys neskelbtini). Visuotiniame dalininkų susinkime turėjo būti balsuojama dėl sekančių darbotvarkės klausimų: 1) dėl KLSRM 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo; 2) dėl KLSRM 2019 m. veiklos ataskaitos patvirtinimo; 3) dėl KLM ir KLSRM reorganizavimo; 4) dėl KLM ir KLSRM reorganizavimo sąlygų patvirtinimo; 5) dėl JSDRC įstatų tvirtinimo; 6) dėl JSDRC laikinojo vadovo skyrimo; 7) dėl konkurso organizavimo JSDRC vadovo pareigoms užimti. Su pranešimu ieškovei buvo pateikta susipažinti 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys, 2019 m. veiklos ataskaita, KLM ir KLSRM reorganizavimo sąlygos bei JSDRC įstatai. Iš KLM ir KLSRM reorganizavimo sąlygų 17 punkto buvo matyti, kad po reorganizacijos veiksiančios JSDRC dalininkai bus ieškovė ir valstybė. Valstybės ir ieškovės įnašai 2020 m. rugpjūčio 31 d. perdavimo - priėmimo aktais bus perduodami po reorganizavimo veiksiančiai JSDRC. Prieš įvyksiantį visuotinį dalininkų susirinkimą, ieškovės atstovas direktorius M. P. buvo informuotas, kad susirinkimas vyks nuotoliniu būdu. Iki šiol visi dalininkų susirinkimai vyko ne nuotoliniu būdu, o dalininkams posėdžiaujant KLSRM patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas apie ten pat vyksiantį susirinkimą buvo informuotas 2020 m. birželio 22 d. pranešimu. Apie tai, kad nuspręsta pakeisti visuotinio dalininkų susirinkimo tvarką, ieškovės atstovas raštu nebuvo informuotas, sutikimo rengti susirinkimą nuotoliniu būdu nedavė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šalyje karantinas jau buvo atšauktas, žmonių susibūrimai iki tam tikro asmenų skaičiaus buvo leidžiami, todėl ir objektyvios būtinybes organizuoti susirinkimą nuotoliniu būdu nebuvo. Ieškovės atstovas M. P. paskirtu laiku atvyko į susirinkimo vietą, tačiau dalininkės – Lietuvos Respublikos atstovai į susirinkimą neatvyko. Susirinkimo vietoje buvo paruoštas kompiuteris, kurio pagalba turėjo vykti susirinkimas. Ieškovės atstovas prieštaravo tokiai visuotinio susirinkimo vykdymo tvarkai, nes apie tai iš anksto raštu nebuvo informuotas ir siūlė balsuoti tik dėl dviejų pirmųjų darbotvarkės klausimų. Ieškovės atstovui M. P. 2020 m. liepos 24 d. buvo įteiktas KLSRM 2020 liepos 10 d. visuotinio dalininkų susirinkimo protokolas Nr. DAL-42 (toliau - Protokolas). Iš Protokolo matyti, kad susirinkimo metu neva tai dalyvavo visi KLRSM dalininkų atstovai, tame tarpe ir ieškovės atstovas M. P., tačiau M. P. balsavo tik dėl dviejų pirmųjų darbotvarkės klausimų, o nuo 13.54 val. nebedalyvavo susirinkime. Iš Protokolo taip pat matyti, kad susirinkimo metu buvo nuspręsta netvirtinti 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio, patvirtinti 2019 m. veiklos ataskaitą, reorganizuoti KLM ir KLSRM sujungimo būdu į naują juridinį asmenį - JSDRC, kuriam pereitų visos reorganizuojamų įstaigų teisės ir pareigos, patvirtintos Reorganizavimo sąlygos bei pavirtinti JSDRC įstatai, įpareigojant KLM direktoriaus pavaduotoją ugdymui, laikinai einančią KLM direktorės pareigas J. K., pasirašyti JSDRC įstatus. Taip pat paskirti ją laikinai eiti JSDRC direktoriaus pareigas iki kol konkurso būdu bus paskirtas direktorius ir įpareigoti Ministeriją organizuoti konkursą JSDRC vadovo pareigoms užimti. Nors ieškovės atstovas balsuojant dėl susirinkimo darbotvarkės 3, 4, 5, 6 ir 7 klausimų nedalyvavo, tačiau susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas tęsti susirinkimą ir balsuoti dėl visų darbotvarkės klausimų vadovaujantis tuo, jog Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo (toliau tekste - Profesinio mokymo įstatymas) 17 straipsnio 21 dalyje yra numatyta, jog visuotiniame dalininkų susirinkime priimant sprendimus, numatytus Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (toliau tekste - Viešųjų įstaigų įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 8, 9, 10, 11 punktuose, valstybė ar savivaldybė, arba jos kartu, jeigu ir valstybė, ir savivaldybė yra tos pačios profesinio mokymo įstaigos dalininkės, turi sprendžiamojo balso teisę ir, kad negali būti priimtas kitoks sprendimas, negu tas, už kurį balsuoja valstybė ar savivaldybė, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamojo balso teisę turi valstybė. Kadangi susirinkimo pirmininko nuomone darbotvarkės 3-5 klausimai buvo susiję su viešosios įstaigos reorganizavimu ir pateko į Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8-9 punktų reguliavimo sritį, todėl buvo nuspręsta balsuoti dėl sekančių darbotvarkės klausimų, nes nežiūrint kaip balsuotų ieškovės atstovas, priimtas sprendimas nuo to visiškai nepasikeistų. Ieškovei taip pat buvo pateikti susirinkimo metu patvirtinti ir įgalioto asmens pasirašyti JSDRC įstatai (toliau tekste - Įstatai). Įstatų 47 straipsnyje buvo numatyta, kad naujai įsteigtame juridiniame asmenyje sprendimai priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma, išskyrus sprendimus dėl įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo, dėl įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo, įstaigos pertvarkymo, likvidavimo ir jo atšaukimo, dėl kurių valstybė ar savivaldybė, arba jos kartu, jeigu ir valstybė ir savivaldybė yra tos pačios įstaigos dalininkės turi sprendžiamojo balso teisę. Negali būti priimtas kitoks sprendimas, negu tas, už kurį balsuoja valstybė ar savivaldybė, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, spendžiamojo balso teisę turi valstybė. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkai turi po vieną balsą, išskyrus Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kuri turi 3 balsus. Taigi, kaip matyti į naujai steigiamo juridinio asmens įstatus buvo perkeltos Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalyje numatytos išimtinės valstybės ir savivaldybės teises sprendžiant dėl kai kurių su viešąja įstaiga susijusių klausimų bei paskirstyti balsai visuotiniame dalininkų susirinkime suteikiant Ministerijai 3 balsus, o visiems kitiems dalininkams po 1. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad naujai įsteigtoje viešojoje įstaigoje yra tik du dalininkai, ieškovė, kaip dalininkė, turės tik vieną balsą, tuo tarpu kita dalininkė - Lietuvos Respublika, atstovaujama Ministerijos, turės tris balsus, todėl ieškovė visiškai eliminuojama iš viešosios įstaigos valdymo, nes jos balsas net ir tais klausimais, kuriuose įstatymas reikalauja kvalifikuotos balsų daugumos, jokios įtakos sprendimo priėmimui neturės. Nors iki reorganizacijos ieškovė ir Lietuvos Respublika turėjo po vieną balsą ir priimant daugelį sprendimų (apart Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalyje numatytų išimčių) susijusių su įstaigos veikla, nesant bendro sutarimo, sprendimas negalėjo būti priimamas. Ieškovė laiko, kad 2020 m. liepos 10 d. visuotinio dalininkų susirinkimo metu darbotvarkės 5 klausimu priimtas sprendimas patvirtinti įstatus, ir konkrečiai įstatų 47 punkto dalis dėl visuotiniame dalininkų susirinkime numatomo dalininkų balsų paskirstymo, yra priimtas pažeidžiant imperatyvais įstatymo normas ir priešingas ieškovės interesams, siekiant pašalinti ją iš viešosios įstaigos valdymo, todėl ieškovė prašo teismo panaikinti įstatų 47 punkto dalį dėl balsų paskirstymo visuotiniame JSDRC dalininkų susirinkime.

Atsakovė VšĮ „Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad viešųjų įstaigų KLSRM ir KLM reorganizacijos procesas buvo organizuotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 420 „Dėl sutikimo reorganizuoti viešąją įstaigą Klaipėdos laivininkų mokyklą ir viešąją įstaigą Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklą“, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.96 straipsnio 3 dalimi, 2.97 straipsnio 4 dalimi, Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalimi, Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsniu. Patikslintu ieškiniu, ieškovė atsisakė ginčyti JSDRC įstatus, kaip atsakovo veiklą reglamentuojantį juridinį pagrindą, todėl įstatai yra galiojantys ir tai ieškovas pripažįsta ieškinyje. Atsakovo įstatai priimti teisėtai, pagrįstai yra teisiškai įregistruoti (CK 2.47 straipsnis). Atsakovei neaišku, kokiu pagrindu ieškovė siaurina savo reikalavimus ir ginčija tik Įstatų 47 punkto dalį dėl trijų balsų priskyrimo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai visuotiniame dalininkų susirinkime, jei pripažįsta, kad Įstatai teisėtai patvirtinti (priimti), įregistruoti, išviešinti. Atsakovės nuomone, patikslintas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio keliamiems reikalavimams, nes yra nepagrįstais įrodymais, o ir teisinis pagrindas nurodytas neteisingai. Pažymi, kad jeigu ieškovė patikslintu ieškiniu pripažįsta, jog Įstatų priėmimo procedūra yra teisėta ir įstatai įregistruoti įstatymais nustatyta tvarka, be to, ieškovė neginčijo ir dabar neginčija Įstatų ar jų dalies teisinės registracijos (CK 2.62-2.63 straipsniai ir kiti CK straipsniai), tai patikslintame ieškinyje pritrūksta teisinio pagrindimo reikalavimui pripažinti Įstatų 47 punkto dalį negaliojančia. Atsakovės įstatuose nustatytas balsų pasiskirstymas neprieštarauja Mokyklų reorganizavimo sąlygoms, kurios buvo patvirtintos 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame dalininkų susirinkime ir yra reorganizavimo sprendimo dalis (CK 2.99 straipsnis bei Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovės pozicija šiuo klausimu deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta. Atsakovės Įstatai bei jų atskirų punktų redakcija neprieštarauja viešajam interesui. Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad viešosios įstaigos įstatai nustato sprendimų priėmimo tvarką. Atsakovės įstatų, patvirtintų 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame dalininkų susirinkime, 47 punktas numato, kad visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkai turi po vieną balsą, išskyrus Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kuri turi 3 balsus. Tokia Atsakovės įstatų 47 punkto nuostata užtikrina viešąjį interesą bei visuomeninę naudą priimant sprendimus Valstybinėje viešojoje įstaigoje. Viešosios įstaigos tikslai yra tenkinti viešuosius interesus, vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo ir kitokią visuomenei naudingą veiklą. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos, kurių savininkas ar vienas iš dalininkų yra Valstybė, vykdo profesinio mokymo programas, gauna valstybės biudžeto lėšas joms vykdyti, ūkio lėšas įvairioms ūkio reikmėms tenkinti, taip pat valdo bei naudoja Valstybės turtą. Šie principai maksimaliai įgyvendinti viešojoje įstaigoje, kurios viena dalininkių yra Valstybė, gali būti tik tuo atveju, jei Valstybė turės daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalimi mokykla, jei bent vienas jos dalininkas yra valstybė, yra laikoma valstybine mokykla. Tokio pobūdžio mokymo įstaiga yra ir VšĮ Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, atsiliepimu į patikslintą ieškinį, nurodo, kad patikslintas ieškinys yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Nurodė, kad viešųjų įstaigų KLSRM ir KLM reorganizacijos procesas buvo planuotas 2019 metais, tačiau ieškovas vilkino ir trukdė priimti sprendimus dėl reorganizavimo. Visuotinio dalininkų susirinkimo, vykusio 2019 m. rugsėjo 17 d., protokolo Nr. DAL-38 ieškovės atstovas net nepasirašė be jokio teisinio pagrindo. Taigi, dėl ieškovės veiksmų 2019 m. iki prasidedant mokslo metams reorganizavimas nebuvo įvykdytas, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi bei įvertinus tai, kad mokslo metų eigoje vykdant reorganizavimą nukentėtų ugdymo procesas, 2019–2020 mokslo metais reorganizavimas nebebuvo vykdomas. Atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė patikslintame ieškinyje neginčija visuotinio dalininkų susirinkimo, vykusio 2020  m. liepos 10 d., tačiau teigia, kad minėtame visuotiniame dalininkų susirinkime sprendimai, jos atstovo nuomone, buvo priimti nesilaikant informavimo apie susirinkimus tvarkos, susirinkimas buvo vykdomas įstatymuose ir KLSRM įstatuose nenumatytu būdu ir tai yra pagrindas naikinti visus susirinkime priimtus sprendimus. Su ieškovės teiginiais trečiasis asmuo kategoriškai nesutinka. Pažymėjo, kad visuotinio dalininkų susirinkimo vykdymas 2020 m liepos 10 d. mišriu/nuotoliniu būdu nepakeitė visuotinio dalininkų susirinkimo laiko, darbotvarkės. Toks susirinkimo organizavimo būdas neturi jokios įtakos priimamiems sprendimams, yra visuotinai pripažįstamas ir taikomas praktikoje, ypač ekstremalios situacijos šalyje laikotarpiu. Pabrėžė, kad pastaruoju metu organizuojami visuotiniai dalininkų susirinkimai ir toliau vykdomi nuotoliniu būdu, nors teisinis reglamentavimas nepasikeitė. Ieškovės atstovas dalyvauja nuotoliniuose visuotiniuose dalininkų susirinkimuose ir balsuoja juose svarstomais klausimais. Taigi, ieškovės teiginiai apie 2020 m. liepos 10 d. vykusį visuotinį dalininkų susirinkimą, jo vykdymo būdą ir jame priimtus sprendimus yra nepagrįsti. Taip pat kategoriškai nesutinka su ieškovės teiginiais, jog ministerija vienašališkai paskirstė balsus atsakovės įstatuose, numatant, kad ieškovės atstovas turi 1 balsą, o ministerijos atstovas 3 balsus ir tai yra neteisėta bei pažeidžia imperatyvias įstatymų normas, o Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalis nenumato išimtinės teisės valstybei reorganizavimo metu tvirtinti po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos įstatus. Nurodo, kad įgyvendinant teisės aktų nuostatas, 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame dalininkų susirinkime teisėtai buvo priimtas sprendimas dėl KLSRM ir KLM reorganizavimo kartu patvirtinant reorganizavimo sąlygas bei įstatus. Ieškovės teiginys, kad balsų paskirstymas atsakovės įstatuose priimtas be ieškovės pritarimo ar sprendimo neturi teisinio pagrindo, nes teisės aktai suteikia sprendžiamojo balso teisę priimant sprendimą dėl reorganizavimo, kartu tvirtinant reorganizavimo sąlygas bei įstatus, valstybei. Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalis aiškiai nurodo, kad negali būti priimamas kitoks sprendimas nei tas, už kurį balsuoja valstybė. Pabrėžia ir tai, kad ieškovės atstovas iš 2020 m. liepos 10 d. visuotinio dalininkų susirinkimo dalies, kuriame buvo svarstomi ir šiuo metu ieškovės ginčijami klausimai, pasišalino ir jokių prieštaravimų ginčijamu klausimu posėdyje nepateikė. Mano, kad įgyvendinant Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalyje suteiktą sprendžiamojo balso teisę, CK 2.96 straipsnio 3 dalimi bei Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalies nuostatas, 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame dalininkų susirinkime priimtas sprendimas dėl reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų tvirtinimo ir atsakovės įstatų, kuriame, įgyvendinant Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei 10 straipsnio 3 punktą numatyta ir sprendimų priėmimo tvarka, tvirtinimo yra teisėti ir priimti laikantis imperatyvių teisės aktų nuostatų. Pabrėžė, kad visi dokumentai buvo patvirtinti notaro ir įregistruoti Juridinių asmenų registre.

Teismo posėdyje ieškovės atstovai palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi, davė paaiškinimus. Ieškovės atstovai pažymėjo, kad ieškinį tikslino ir nebepalaikė pradinio ieškinio reikalavimų dėl to, jog nenori trukdyti mokymosi procesui. Patvirtino, kad neginčija dalininkų 2020 m. liepos 10 d. susirinkimo eigos, tačiau mano, jog Ministerija pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius dalyvauti viešosios įstaigos valdyme ir turėti lygias balsavimo teises, tokias, kokias turėjo iki viešųjų įstaigų reorganizavimo – vienas dalininkas – vienas balsas. Mano, kad Ministerija viršijo savo įgaliojimus Įstatų 47 punkte numatydama sau 3 balsų, o ieškovei 1 balso pasiskirstymą balsuojant dalininkų susirinkimuose. Nurodė, jog Ministerija niekaip nepagrindė, kodėl būtent tokia 3 balsai prieš 1 proporcija yra pagrįsta, o ieškovei nebuvo suteikta jokia galimybė tartis dėl balsų pasiskirstymo. Pažymi, kad Įstatų 47 punkto dalis, susijusi su balsų pasiskirstymu, pažeidžia ieškovės, kaip dalininkės, teises ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o būtent Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 daliai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad atsakovė yra valstybinė viešoji įstaiga, visą įstaigos veikimo procesą finansuoja valstybė, valstybės indėlis neabejotinai yra didžiausias, todėl toks balsų pasiskirstymas atsakovės įstatų 47 punkte yra aiškiai pagrindžiamas. Dalininkų balsų pasiskirstymo proporcija 3 balsai valstybei ir po 1 kitom dalininkėm yra vyraujanti praktika Lietuvoje. Atsakovės žiniomis šiuo metu iš 17 profesinių mokyklų 14 taikomas būtent toks dalininkų balsų pasiskirstymo modelis. Atsakovė nesutiko su ieškovės atstovų teiginiais, jog ieškovė, kaip atsakovės dalininkė yra išeliminuota iš viešosios įstaigos veiklos, ieškovei, kaip atsakovės dalininkei neatimta teisė ginčyti viešosios įstaigos organų priimtus sprendimus, naudotis kitomis viešosios įstaigos dalininkės teisėmis numatytomis viešųjų įstaigų įstatyme ir viešosios įstaigos įstatuose.

Teismo posėdyje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad 14 profesinių įstaigų, kuriose dalininkė yra valstybė, jai suteikti 3 balsai, kai tuo tarpu kitiem dalininkam po vieną – tai yra įprasta praktika atsižvelgiant į tai, kad profesinės mokyklos yra valstybinės, turi būti tenkinamas viešasis interesas, saugomas valstybės turtas, teikiama visuomenei nauda – ginčų su kitom profesinėm mokyklom dėl tokio balsų pasiskirstymo nėra. Pažymėjo, kad atsakovės įstatai yra galiojantys, patvirtinti notaro, įregistruoti registrų centre, o ieškovas nebeginčija įstatų patvirtinimo ir įregistravimo proceso, todėl neaišku kokiu pagrindu ieškovė prašo panaikinti Įstatų 47 punkto dalį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, proceso šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad viešoji įstaiga Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla (KLSRM), juridinio asmens kodas 193180433 ir Klaipėdos laivininkų mokykla (KLM), juridinio asmens kodas 190973856, 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo reorganizuotos į naują juridinį asmenį –  viešąją įstaigą Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centrą (JSDRC), juridinio asmens kodas 305616472. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vakarų santechnika“ buvo KLSRM dalininkė iki įstaigos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Naujam juridiniam asmeniui JSDRC perėmus reorganizuojamų viešųjų įstaigų  KLSRM ir KLM teises ir pareigas, JSDRC dalininkais pagal JSDRC įstatų 6 punktą tapo Lietuvos Respublika ir UAB „Vakarų santechnika“.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-305 „Dėl Valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas, tinklo vystymo 2018–2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto plano 2 priedo 14 ir 47 punktuose buvo numatytas Valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas reorganizavimas. Pirminėje plano redakcijoje buvo numatyta, kad KLSRM ir KLM bus reorganizuotos sujungiant. 2019 m. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. V-378 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-305 „Dėl valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas, tinklo vystymo 2018-2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“  reorganizavimo data nukelta į 2020 metus. Ministerija 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nr. SR-1766 pakartotinai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl sutikimo reorganizuoti KLSRM ir KLM. Vyriausybės Teisės grupė pateikė išaiškinimą, kad reorganizavimas gali būti vykdomas buvusio nutarimo pagrindu, vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi. 2020 m. liepos 10 d. buvo organizuotas visuotinis KLSRM dalininkų susirinkimas dėl KLSRM sujungimo su KLM. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2020 m. liepos 17 d. priėmė įsakymą Nr. V-1086 „Dėl viešosios įstaigos Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos ir Viešosios įstaigos Klaipėdos laivininkų mokyklos reorganizavimo“. 

2020 liepos 10 d. visuotinio dalininkų susirinkimo protokolo Nr. DAL-42 (toliau - Protokolas) duomenimis visuotiniame KLSRM dalininkų susinkime buvo balsuojama dėl sekančių darbotvarkės klausimų: 1) dėl KLSRM 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo; 2) dėl KLSRM 2019 m. veiklos ataskaitos patvirtinimo; 3) dėl KLM ir KLSRM reorganizavimo; 4) dėl KLM ir KLSRM reorganizavimo sąlygų patvirtinimo; 5) dėl JSDRC įstatų tvirtinimo; 6) dėl JSDRC laikinojo vadovo skyrimo; 7) dėl konkurso organizavimo JSDRC vadovo pareigoms užimti. Susirinkime dalyvavo KLSRM dalininkai – ieškovės atstovas direktorius M. P., Ministerijos atstovai D. D. ir A. D. Svarstant darbotvarkės 3-7 klausimus ieškovės atstovas nedalyvavo, susirinkimas tęstas ieškovės atstovui nedalyvaujant, darbotvarkės 3-7 klausimais sprendimai priimti vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalimi, kuris numato, jog visuotiniame dalininkų susirinkime priimant sprendimus, numatytus Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8, 9, 10, 11 punktuose, valstybė arba savivaldybė, arba jos kartu, jeigu ir valstybė, ir savivaldybė yra tos pačios profesinio mokymo įstaigos dalininkės, turi sprendžiamojo balso teisę. Negali būti priimtas kitoks sprendimas, negu tas, už kurį balsuoja valstybė ar savivaldybė, o jeigu jų balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamojo balso teisę turi valstybė. Protokolo duomenimis visuotiniame KLSRM dalininkų susinkime 5 klausimu Ministerijos dalininko atstovai balsavo „už“ JSDRC įstatų tvirtinimą, nutarta patvirtinti JSDRC įstatus ir įpareigoti KLM direktoriaus pavaduotoją ugdymui, laikinai einančią KLM direktorės pareigas, J. K. pasirašyti JSDRC įstatus. Protokole ties 5 klausimo svarstymu nurodyta, jog „Ministerijos dalininko atstovas ministerijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas D. D. pažymėjo, kad UAB „Vakarų santechnika“ dalininko atstovas M. P. su Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro įstatų projektu buvo nustatyta tvarka supažindintas, įstatų projektui jokių pastabų ar pasiūlymų nepateikė. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalyje nustatyta, jog visuotiniame dalininkų susirinkime priimant sprendimus, numatytus Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8, 9, 10, 11 punktuose, valstybė arba savivaldybė, arba jos kartu, jeigu ir valstybė, ir savivaldybė yra tos pačios profesinio mokymo įstaigos dalininkės, turi sprendžiamojo balso teisę. Negali būti priimtas kitoks sprendimas, negu tas, už kurį balsuoja valstybė ar savivaldybė, o jeigu jų balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamojo balso teisę turi valstybė. Atsižvelgiant į minėtas įstatymines nuostatas, ministerija, atstovaujanti Lietuvos Respublikos valstybei, priimant sprendimą darbotvarkės klausimu turi sprendžiamąjį balsą.“

Byloje pateiktas 2020 m. liepos 9 d. ieškovės akcininkų atstovo G. D. P. pasirašytas įgaliojimas „Dėl atstovavimo viešosios įstaigos Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklos dalininkų susirinkimui“ patvirtina, kad ieškovės atstovas M. P. buvo įgaliotas dalyvauti KLSRM visuotiniame dalininkų susirinkime, dėl viešosios įstaigos JSDRC įstatų tvirtinimo nepritarti ir balsuoti „PRIEŠ“. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas M. P. teigė neatsimenantis ar iki visuotinio KLSRM dalininkų susirinkimo buvo gavęs JSDRC įstatų projektą, pasirašytus JSDRC įstatus gavo 2020 m. liepos 24 d. kartu su Protokolu. JRSDC įstatų 47 punktas numato, jog „Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma, išskyrus sprendimus dėl Įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo, dėl Įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo, Įstaigos pertvarkymo, likvidavimo ir jo atšaukimo, dėl kurių valstybė arba savivaldybė, arba jos kartu, jeigu ir valstybė, ir savivaldybė yra tos pačios Įstaigos dalininkės turi sprendžiamojo balso teisę. Negali būti priimtas kitoks sprendimas, negu tas, už kurį balsuoja valstybė ar savivaldybė, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamojo balso teisę turi valstybė. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkai turi po vieną balsą, išskyrus Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kuri turi 3 balsus.“

Ginčo esmė, ginčą reglamentuojančių normų taikymas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2020 liepos 10 d. viešosios įstaigos KLSRM visuotinio dalininkų susirinkime protokolu Nr. DAL-42 patvirtintų viešosios įstaigos JSDRC įstatų 47 punkto dalies, kurioje įtvirtinta, kad „Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkai turi po vieną balsą, išskyrus Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kuri turi 3 balsus.“ Ieškovė prašo šią JSDRC įstatų 47 punkto dalį pripažinti negaliojančia kaip pažeidžiančią imperatyvias įstatymo normas, atsakovė ir trečiasis asmuo nesutinka su pareikštu reikalavimu ir mano, jog JSDRC įstatai patvirtinti nepažeidžiant jokių procedūrų, laikantis teisės aktų, o jų 47 punktas nepažeidžia imperatyvių teisės aktų nuostatų, atitinka viešojo intereso, proporcingumo bei protingumo principus, reorganizavimo sąlygas.

Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Joje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. CK 2.82 straipsnio 4 dalis nurodo tris juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindus – prieštaravimą imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams. Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje taip pat numatytos viešosios įstaigos dalininko neturtinės teisės, viena iš jų 3 punkte numato viešosios įstaigos dalininko teisę kreiptis į teismą su ieškiniu prašant panaikinti viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų viešosios įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, viešosios įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Ieškovė teigia, jog 2020 m. liepos 10 d. viešosios įstaigos KLSRM visuotinio dalininkų susirinkime protokolu Nr. DAL-42 patvirtintų viešosios įstaigos JSDRC įstatų 47 punkto dalis, kurioje įtvirtinta, kad „Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkai turi po vieną balsą, išskyrus Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kuri turi 3 balsus“ prieštarauja Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 punktui. Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 punktas reglamentuoja, kad „Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi viešosios įstaigos dalininkai. Vienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą, jei viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip. Viešosios įstaigos vadovas ir kitų organų nariai, jeigu jie nėra dalininkai, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.“

Pažymėtina, jog ieškovė pradiniu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2020 m. liepos 10 d. viešosios įstaigos KLSRM visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimą Nr. 5 „Dėl JSDRC įstatų tvirtinimo“, patikslintu ieškiniu ieškovė atsisakė reikalavimo ginčyti sprendimą dėl JSDRC įstatų tvirtinimo, visuotiniame dalininkų susirinkime 2020 m. liepos 10 d. patvirtinti JSDRC įstatai yra įregistruoti viešame Juridinių asmenų registre. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai taip pat palaikė poziciją nebeginčyti 2020 m. liepos 10 d. įvykusio viešosios įstaigos KLSRM visuotinio dalininkų susirinkimo tvarkos, procedūrų ir priimtų sprendimų (viso Protokolo), atsižvelgiant į JSDRC veiklos pobūdį, kuris susijęs su profesinio mokymo organizavimu, tačiau mano, jog siekiant apginti ieškovės, kaip dalininkės interesus turi būti pripažinti negaliojančia JSDRC įstatų 47 punkto dalis dėl balsų pasiskirstymo ir teismui teikdami argumentus dėl pažeistų ieškovės interesų vis dėl to remiasi aplinkybėmis dėl 2020 m. liepos 10 d. viešosios įstaigos KLSRM visuotinio dalininkų susirinkimo organizavimo procedūrų ir priimtų sprendimų teisėtumo. Ieškovė aiškina sistemiškai Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 5 dalį, kur numatyta jog viešosios įstaigos įstatus turi pasirašyti visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys, todėl daro išvadą, kad kitokia balsų paskirstymo tvarka nei numatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje gali būti priimama tik visų dalininkų bendru sutarimu, be to pažymi, jog Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalis nenumato išimtinės teisės valstybei reorganizavimo metu tvirtinti po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos įstatus. Šie ieškovės argumentai patvirtina, kad ir patikslintu ieškiniu ieškovė iš esmės ginčija 2020 m. liepos 10 d. viešosios įstaigos KLSRM visuotinio dalininkų susirinkime priimtų sprendimų teisėtumą.

Vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalimi priimant sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo turi būti patvirtinamos reorganizavimo sąlygos bei priimami po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos įstatai. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio 9 dalį reorganizavimas laikomas baigtu, kai juridinių asmenų registre įregistruojama po reorganizavimo sukurta nauja viešoji įstaiga ir jos įstatai ar įregistruojami tęsiančių veiklą viešųjų įstaigų įstatai. CK 2.96 straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimu dėl juridinio asmens reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti ar priimti nauji steigimo dokumentai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. birželio 29 d. nutarime Nr. KT15-N10/2018 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 38 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. XIII-1021 „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui“, taip pat konstatavo, kad CK 2.96 straipsnio 3 dalyje numatytos reorganizavimo sąlygos yra būtinas dokumentas reorganizavimui vykdyti, iš ko, daroma išvada, kad naujai priimti ar pakeisti įstaigos steigimo dokumentai taip pat, be šių dokumentų sprendimas negali būti priimamas, naujai sukurtas juridinis asmuo negalėtų veikti. Pagal Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 21 dalį visuotiniame dalininkų susirinkime priimant sprendimus, numatytus Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8, 9, 10, 11 punktuose, valstybė arba savivaldybė, arba jos kartu, jeigu ir valstybė, ir savivaldybė yra tos pačios profesinio mokymo įstaigos dalininkės, turi sprendžiamojo balso teisę. Negali būti priimtas kitoks sprendimas, negu tas, už kurį balsuoja valstybė ar savivaldybė, o jeigu jų balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamojo balso teisę turi valstybė. Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatoma, kad visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą dėl reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 6 punktą reorganizavimo sąlygose turi būti nurodomi asmenys, kurie pasirašys po reorganizavimo veiksiančio juridinio asmens įstatus. Reorganizavimo sąlygų, patvirtintų 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame dalininkų susirinkime, 18 punkte numatyta, kad po reorganizavimo veiksiančio Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro įstatus pasirašys KLM vadovas.

Įvertinus nurodytų teisės aktų nuostatas šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu ginčo atveju 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame dalininkų susirinkime priimtas sprendimas dėl KLSRM ir KLM reorganizavimo kartu patvirtinant reorganizavimo sąlygas bei įstatus visiškai atitiko Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas. Pažymėtina, jog ieškovės nurodoma Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, pagal kurią numatyta jog viešosios įstaigos įstatus turi pasirašyti visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys taikoma viešosios įstaigos įsteigimo atveju, todėl įvykusioms KLSRM ir KLM reorganizavimo procedūroms netaikoma. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovės nurodytas Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 punktas nėra imperatyvaus pobūdžio, o kaip tik numato galimą kitokį reguliavimą, kuris būtų įtvirtintas viešosios įstaigos įstatuose. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 3 punkto reglamentavimą, JSDRC įstatuose įtvirtintas įstatymo leidžiamas kitoks visuotinio dalininkų susirinkimo dalininkų balsų pasiskirstymas, Ministerijai suteikiant 3 balsus, o ieškovei 1 balsą. JSDRC įstatuose nustatytas balsų pasiskirstymas neprieštarauja Mokyklų reorganizavimo sąlygoms, kurios buvo patvirtintos 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame dalininkų susirinkime ir yra reorganizavimo sprendimo dalis. Ieškovė nenurodė kitų teisės aktų, pagal kuriuos jos vertinimu 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame dalininkų susirinkime priimtas sprendimas dėl KLSRM ir KLM reorganizavimo į JSDRC kartu patvirtinant reorganizavimo sąlygas bei JSDRC įstatus galėtų būti pripažintas neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms. Pažymėtina, kad ieškovė, kaip buvusi KLSRM dalininkė (dabar JSDRC dalininkė) nepasinaudojo suteikta teise iki organizuojamo 2020 m. liepos 10 d. visuotinio dalininkų susirinkimo teikti pastabas ir pasiūlymus dėl gautos iki susirinkimo darbotvarkės klausimų, susirinkime numatytų tvirtinti dokumentų turinio. Ieškovės teiginiai, jog ji galimai neturėjo JSDRC įstatų projekto iki 2020 m. liepos 10 d. visuotinio dalininkų susirinkimo, neturėjo galimybės išreikšti nuomonės dėl JSDRC įstatų turinio, tame tarpe ir 47 punkto, paneigiami kitais byloje esančiais įrodymais, tokiais, kaip ieškovės akcininkų įgaliojimas atstovauti susirinkime ir balsuoti prieš JSDRC įstatų tvirtinimą, taip pat susirinkimo Protokole užfiksuota ieškovės pasirinkta pozicija nebedalyvauti susirinkime svarstant darbotvarkės 3-7 klausimus, o būtent 4 darbotvarkės klausimu dėl KLM ir KLSRM reorganizavimo sąlygų patvirtinimo ir 5 darbotvarkės klausimu dėl JSDRC įstatų tvirtinimo nereiškiant jokių pastebėjimų. Ieškovės teiginiai, jog numatytas balsų paskirstymas JSDRC įstatuose priimtas be ieškovo pritarimo ar sprendimo pažeidžia imperatyvias įstatymo normas ar, kad 2020 m. liepos 10 d. visuotiniame dalininkų susirinkime Ministerijos atstovai balsavę 3-7 darbotvarkės klausimais nedalyvaujant ieškovei viršijo savo įgaliojimus, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovams buvo teikiami proceso šalių paaiškinimai dėl balsų proporcijos 3 su 1 pasiskirstymu, su kuriais teismas neturi pagrindo nesutikti. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija JSDRC įgyvendina valstybės kaip dalininkės teises. Ministerija, veikdama valstybės vardu, siekia viešųjų interesų tenkinimo, tinkamo švietimo principų, valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų įgyvendinimo. Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas viešosios įstaigos tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo ir kitokią visuomenei naudingą veiklą ir Lietuvos Respublikos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatyme (9 straipsnyje) įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai – valdant, naudojant ir disponuojant valstybės turtu turi būti siekiama visuomeninės naudos, racionalumo, efektyvumo. Valstybinės profesinio mokymo įstaigos, kurių savininkė ar viena iš dalininkų yra valstybė, vykdo profesinio mokymo programas, gauna valstybės biudžeto lėšų joms vykdyti, ūkio lėšų, taip pat valdo bei naudoja panaudos pagrindais valstybės turtą, todėl teismo vertinimu, tokios balsavimo tvarkos (3 balsai Ministerijai ir 1 ieškovei) nustatymas JSDRC įstatuose atitinka imperatyviąsias įstatymo normas, leidžia užtikrinti visuomeninę naudą, viešojo intereso apsaugą bei valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus. Pagal Lietuvos Respublikos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatyme įtvirtintus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, valdant, naudojant ir disponuojant valstybės turtu turi būti siekiama visuomeninės naudos, racionalumo, efektyvumo. Šie principai maksimaliai įgyvendinti viešojoje įstaigoje, kurios viena dalininkių yra valstybė, gali būti tik tuo atveju, jei valstybė turės daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime. Valstybė, atstovaujama ministerijos, 17 profesinio mokymo įstaigų, kurių teisinė forma viešoji įstaiga, yra dalininkė kartu su kitais juridiniais asmenimis, ir net 14 iš jų pagal įstatus turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime. Tokiais atvejais, kai ministerija, kaip valstybės dalininkės atstovė, neturi balsų daugumos ir sprendžiamojo balso teisės, nėra teisinių svertų užtikrinti naudą visuomenei, kurią turi duoti viešoji įstaiga pagal savo pobūdį. Tai pabrėžiama trečiojo asmens į bylą pateiktoje Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2019 m. sausio 22 d. išvadoje Nr. 4-01-656 „Dėl korupcijos rizikos analizės Švietimo ir mokslo ministerijos veiklos srityse“, kuris visiškai pagrindžia bendrą siekiamą valstybės politiką užtikrinti viešųjų interesų tenkinimą, tinkamo švietimo principų, valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų įgyvendinimą valstybei suteikiant balsų persvarą valstybinėse mokyklose prieš kitus dalininkus.

Vadovaudamasis nurodytų aplinkybių, byloje esančių įrodymų visuma teismas konstatuoja, jog ieškovės patikslintu ieškiniu iškelti reikalavimai, nurodyti argumentai, laikytini neįrodytais ir nepagrįstais, todėl atmestini. 

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal bylos duomenis VšĮ „Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras“ patyrė 1355,20 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, todėl ieškovės ieškinio netenkinus, bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, į bylą bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“ atsakovei viešajai įstaigai „Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras“ 1355,20 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 20 ct) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                            Justė Visakavičienė