Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-100-744/2020

   Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00049-2020-5

   Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.6; 21.11.10;

   21.11.11  

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 20 d.

Šiauliai

               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,

               teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarties.

               Teismas

n u s t a t ė :

I.        Priimtų sprendimų esmė

1.       Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – Institucijos) Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. V. 2020 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 73-ANR_N-173-2020 A. K. pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje bei 415 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas: pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį – 950 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių; pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 75 Eur dydžio bauda; pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 35 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė nuobauda – 950 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti atėmimu 15 mėnesių. A. K. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. sausio 16 d. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – vilkiką „Iveco AS440S48“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „Krone“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (kurios neapdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei neturi galiojančių techninių apžiūrų), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,45 promilės girtumas. Taip jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir 226 punktą (b. l. 5–6).

2.       A. K. apskundė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. V. 2020 m. sausio 28 d. nutarimą. Skundu prašė panaikinti šį nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 3–4). Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundas buvo atmestas (b. l. 39–42). Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, konstatavo, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. V. 2020 m. sausio 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagristas, todėl nėra pagrindo jį naikinti skunde nurodytais argumentais.

II.       Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą, paskiriant ją pagal ANK 422 straipsnio 2 dalį (b. l. 44–45).

3.1.        Skunde nurodyta, kad, patikrinęs neblaivumą, policijos pareigūnas dar 44 minutes pildė administracinio nusižengimo protokolą, todėl jis negalėjo pabėgti ir nuvykti į ligoninę anksčiau. Per 16 minučių jis negalėjo suspėti susirasti, su kuo nuvažiuoti į kitą miesto dalį (nes pats negalėjo vairuoti), patekti į gydytojo kabinetą. Taigi jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo realizuoti savo teisės atlikti kraujo tyrimą. Pareigūnai tik vieną kartą nustatė jam neblaivumą, jei būtų antrąkart tikrinę, nebūtų net administracinio nusižengimo bylos dėl ANK 422 straipsnio pažeidimo, nes ligoninėje jam buvo nustatytas gerokai mažesnis girtumas – tikrinant alkoholio matuokliu nustatyta 0,20 promilės, o kraujyje – 0,29 promilės.

3.2.        Apeliantas nesutinka su jam paskirtomis administracinėmis nuobaudomis pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis. Nurodo, kad jis tuo metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilkikas su priekaba priklauso jo darbdaviui. Už vilkiko ir priekabos techninę priežiūrą ir draudimą yra atsakingi kiti įmonės darbuotojai. Nors jis neturėjo su savimi šių dokumentų, negali patikėti, kad įmonės vadovybė būtų išleidusi jį į reisą užsienin neapdraudusi transporto priemonių, su negaliojančia technine apžiūra.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad neblaivumas Mažeikių ligoninėje A. K. buvo nustatytas praėjus dviem valandoms nuo policijos pareigūnų patikrinimo, todėl A. K. pagrįstai nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

               A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5.       ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 422 straipsnio 5 dalį.

Dėl nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį

6.       Vadovaujantis 569 straipsnio 4 dalimi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėjamų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

7.       ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Taigi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, tai yra pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus. Taigi turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai rodo asmens būseną vairavimo metu. Paprastai policijos pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018, 8 punktas). 

8.       Nagrinėjamu atveju įvykio vietoje 2020 m. sausio 16 d. 10.15 val. A. K. nustatytas 0,45 promilės girtumas (b. l. 15). Pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmens blaivumą alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, jei jis nesutinka su alkotesterio duomenimis, kad jis būtų dar kartą patikrintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12/2014, 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018, 8 punktas). Atsižvelgus į tai, kad A. K. įvykio vietoje neginčijo alkotesterio parodymų ir nereikalavo atlikti papildomo tikrinimo konstatuotina, kad šiuo atveju policijos pareigūnai neprivalėjo antrąkart tikrinti A. K. blaivumo, be to, alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatai jokių abejonių nekelia.

9.       Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 29 punkte numatyta, kad asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Tačiau jis tai turi padaryti ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra. Taigi vienos valandos terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo administracinio protokolo surašymo procedūros pabaigos, o nuo policijos pareigūnų atlikto tikrinimo, su kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko, momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Taisyklių 29 punkte įtvirtintas griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio arba aptikus gerokai mažesnę jo koncentraciją (kaip tai atsitiko nagrinėjamu atveju) bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018, 9 punktas).

10.       Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad policijos pareigūnai užtruko 44 minutes, kol surašė administracinio nusižengimo protokolą, o per likusį laiko tarpą (16 minučių) apeliantas dėl objektyvių priežasčių negalėjo realizuoti savo teisės nuvykti į medicinos įstaigą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad policijos pareigūnai suvaržė administracinėn atsakomybė traukiamam A. K. galimybę realizuoti Taisyklių 29 punkte įtvirtintą teisę pačiam nuvykti į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2020 m. sausio 16 d. 10.59 val. (b. l. 12), taigi po 44 minučių nuo A. K. patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad toks laiko tarpas, kol policijos pareigūnui surašo administracinio nusižengimo protokolą, nerodo nepagrįsto delsimo, dėl kurio būtų pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai suvaržė administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui galimybę realizuoti savo procesinę teisę pačiam nuvykti į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo.

11.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sveikatos priežiūros įstaigoje 2020 m. sausio 16 d. 11.56 val. buvo pradėta A. K. medicininė apžiūra neblaivumui, girtumui nustatyti (b. l. 7), 2020 m. sausio 16 d. 11.56 val. alkoholio kiekio matuokliu A. K. nustatytas 0,24 promilės girtumas (b. l. 11), 2020 m. sausio 16 d. 12.10 val. paimtas kraujo mėginys neblaivumui nustatyti, jame nustatyta mažiausia 0,29 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 7, 8, 9). 2020 m. sausio 16 d. 12.15 val. dar kartą patikrinus A. K. neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyta 0,20 promilės girtumas (b. l. 11). Atsižvelgus į tai, kad nuo pirminio patikrinimo alkoholio matuokliu iki A. K. neblaivumo nustatymo medicinos įstaigoje praėjo daugiau nei valanda, tai yra praėjus Taisyklių 29 punkte numatytam terminui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrįstai apylinkės teismas paliko galioti Institucijos 2020 m. sausio 28 d. nutarimą, kuriuo A. K. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,45 promilės neblaivumas. 

12.       Nors sveikatos priežiūros įstaigoje A. K. nustatytas girtumas mažesnis nei 0,4 promilės, tačiau tai nesuteikia pagrindo perkvalifikuoti veiką iš ANK 422 straipsnio 5 dalies į ANK 422 straipsnio 2 dalį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto apsvaigimo nuo alkoholio tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis gautų duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-2014, 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018, 9 punktas). Kaip minėta šios nutarties 11 punkte, po daugiau nei valandos asmeniui nuvykus į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo gauti duomenys nepaneigia įvykio vietoje nustatyto neblaivumo, kadangi, kaip jau buvo minėta, alkoholio kiekis iškvėptame ore (ir kraujyje) galėjo sumažėti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams. Anaiptol, sveikatos priežiūros įstaigoje A. K. nustatytas girtumas tik patvirtina aplinkybę, kad jo patikrinimo alkotesteriu metu iškvėptame ore galėjo būti 0,45 promilės. Taigi, įvykio vietoje A. K. nustačius 0,45 promilės girtumą, jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Remiantis išdėstytais argumentais, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas jo veiką perkvalifikuoti atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nubaudimo pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis

13.       Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis nesutinka su paskirtomis administracinėmis nuobaudomis pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, iš skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. ginčija savo kaltę.

14.       ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros vairavimą.

15.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. sausio 16 d. A. K. vairavo vilkiką „Iveco AS440S48“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba „Krone“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie nebuvo apdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei neturėjo galiojančių techninių apžiūrų (b. l. 14). Vien aplinkybė, kad transporto priemonės, kurias administracinio nusižengimo metu vairavo A. K., priklauso jo darbdaviui, kad už transporto priemonės atitiktį teisės aktų reikalavimus, jog jos galėtų dalyvauti viešajame eisme, yra atsakingi kiti įmonės darbuotojai, nepaneigia jo atsakomybės pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis. Šiuo konkrečiu atveju Institucijos 2020 m sausio 28 d. nutarimu A. K. nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei neturėjo galiojančios techninės apžiūros. Apeliaciniame skunde pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta, kad darbdavys jam neperdavė dokumentų, patvirtinančių, kad transporto priemonės yra draustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, joms atlikta privalomoji techninė apžiūra, todėl konstatuotina, kad administracinėn atsakomybės patrauktas asmuo pagrįstai nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes, prieš pradėdamas važiuoti, jis turėjo įsitikinti, kad jo vairuojamoms transporto priemonėms leidžiama dalyvauti eisme.

Dėl bylos procesinės baigties

16.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį – skundą atmesti ir palikti galioti Institucijos 2020 m. sausio 28 d. nutarimą nepakeistą, todėl ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

               palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinio skundo netenkinti. 

               Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                            Laisvydas Zederštremas