Civilinė byla Nr. e2A-20-661/2024
(senas Nr. e2A-2468-661/2023)
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01377-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto Ir Rūtos Petkuvienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Globay Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Globay Logistics“ dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė, kaip eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės savininkė, kuri transporto priemonę buvo apdraudusi privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, privalo draudikui grąžinti 100 proc. šio išmokėtą draudimo išmoką.
2. Ieškovė ieškiniu prašė: priteisti ieškovei iš atsakovės 16 082,39 Eur išmokėtos draudimo išmokos; priteisti ieškovei iš atsakovės 6,00 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas už teisinę pagalbą.
3. Ieškinyje nurodė, kad 2021 m. kovo 24 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė transporto priemonės „Scania P410“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Ieškovė eismo įvykio metu buvo šios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudėja. Kadangi šios transporto priemonės valdytojas buvo atsakingas dėl eismo įvykio kilimo, ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą. Ieškovė išmokėjo 16 082,39 Eur draudimo išmoką. Atsakovei priklausančios transporto priemonės valdytojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl tos priežasties iš atsakovės šiuo pagrindu priteistina 100 proc. draudimo išmokos. Eismo įvykio dienai atsakovė buvo pažeidusi ir savo pareigą sumokėti draudimo įmoką. Draudimo sutartyje šalys susitarė dėl draudimo įmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos (Draudimo sutarties 1.3.2 p.). Pagal sutarties nuostatas atsakovė draudimo įmoką turėjo sumokėti 2021 m. kovo 18 d., tačiau eismo įvykio metu atsakovė nebuvo sumokėjusi draudimo įmokos, kurią buvo įsipareigojusi sumokėti pagal Draudimo sutartį. Dėl tos priežasties šiuo pagrindu iš atsakovės taipogi priteistina 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovė ragino atsakovę atlyginti žalą, tačiau ji nebuvo atlyginta (1 t., el. b. l. 1-3).
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutikti nėra jokio pagrindo. Ieškovė grąžinti draudimo išmoką reikalauja formaliai, visiškai neįsigilinusi į įvykio aplinkybes. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kopiją, Draudimo išmokos išmokėjimą patvirtinančius dokumentus, Pretenziją R0002869671 bei Prašymą dėl informacijos suteikimo, tačiau šie dokumentai nepatvirtina ieškovės teisės reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, remiantis TPVCAPDĮ 22 straipsniu (dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos). Pažymi, kad su ieškiniu pateikti dokumentai nepatvirtina nei eismo įvykio aplinkybių, nei kvalifikuoja eismo įvykį kaip vairuotojo pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Pažymi, kad 2021 m. kovo 24 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė transporto priemonės „Scania P410“, valstybinis Nr. JMG814, valdytojas, kuris buvo atsakovės darbuotojas, tačiau vairuotojo teigimu, jis įvykio metu, vairuodamas sunkiasvorį vilkiką, kabino kitą transporto priemonę, ir nepastebėjęs įvykusio eismo įvykio, tame tarpe neišlipęs iš vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo toliau. Pažymi, kad atsakovės darbuotojo vairuojama transporto priemonė yra sunkiasvorė ir įprastai pati sukelianti daug didesnį triukšmą nei kad lengvasis automobilis, dėl ko gali sumažėti galimybė išgirsti ir įvertinti kitus išorėje sklindančius garsus. Būtent dėl šios priežasties vairuotojas dėl transporto priemonės sukeliamo triukšmo ir gabaritų nejuto smūgio. Pažymi, kad vos tik iš įvykio vietos išvažiavusį vairuotoją praėjus labai trumpam laikui pasivijo policijos ekipažas ir sustabdė. Vairuotojas, būdamas blaivus ir nevengdamas jokios atsakomybės sustojo stabdomas, ir iš karto po sužinojimo apie įvykusį eismo įvykį informavo darbdavį UAB „Globay Logistics“.
6. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo pateiktam reikalavimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Atsakovas nurodė, kad ieškinio senaties terminas suėjo. Ieškovė nesutinka su tokiu atsakovo teiginiu ir nurodo, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai buvo įvykdyta pagrindinė prievolė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: ieškovei iš atsakovės priteista 16 082,39 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (16 082,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 432,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovės vairuotojo pasišalinimą iš įvykio vietos įrodinėjo Vokietijos kompetentingos institucijos surašyta Eismo įvykio deklaracija. Minėtoje deklaracijoje nurodyta, kad atsakovės vairuotojas yra atsakingas už eismo įvykį, kad pasišalino iš įvykio vietos, duodamas paaiškinimus vairuotojas nurodė, kad nepastebėjo, kad sukėlė eismo įvykį. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamoje situacijoje atsakovės vairuotojas turėjo girdėti kontaktą su kita transporto priemone, turėjo suprasti, kad sukėlė įvykį ir iš karto sustoti. Taigi, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.
9. Teismas taip pat nurodė, kad pagal draudimo sutarties 1.3.2 punktą atsakovė turėjo sumokėti ieškovei draudimo įmoką iki 2021 m. kovo 18 d., tačiau eismo įvykio dieną (2021 m. kovo 24 d.) atsakovė nebuvo sumokėjusi draudimo įmokos. Atsakovė šio fakto neneigia, tai kad eismo įvykio dieną nebuvo sumokėjusi draudimo įmokos pripažįsta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei iš atsakovės priteistina ieškovės sumokėta draudimo išmoka, į kurią įskaičiuojamos ir administravimo išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovė UAB „Globay Logistics“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti visiškai. Apeliantė (atsakovė) nurodė šiuos argumentus:
10.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį, to paties įstatymo 22 straipsnio 2 dalį bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 punktą, taip pat netinkamai aiškino ir taikė Sprendime nurodytą teismų praktiką, o tai lėmė neteisingo ir nepagrįsto Sprendimo priėmimą. T. y. Teismas nepagrįstai vertino, kad taikant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį būtina nustatyti tik draudimo įmokos savalaikio nesumokėjimo faktą, neatsižvelgiant į jokias kitas faktines aplinkybes (pvz. sutarties šalių tarpusavio santykius, nesumokėtos sumos dydį ir pan.) ir kitus reikšmingus kriterijus, dėl kurių buvo pavėluota sumokėti draudimo įmoką.
10.2. Nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinama: nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys, sutarties šalių tarpusavio santykiai ir jų pasirinktas bendravimo variantas, bei kitos reikšmingos aplinkybės.
10.3. Teismas nevertino atsakovės argumentų bei pateiktų rašytinių įrodymų, kad įmokos mokėjimo pavėlavimas kiek mažiau nei mėnesį buvo sąlygotas administracijos klaidos. Pažymėtina, kad 2021 m. kovo 18 d. turėjusi būti apmokėta įmoka buvo apmokėta 2021 m. balandžio 14 d. su kito mėnesio mokėjimais. Tai, kad įvyko administracijos klaida, patvirtina faktas, jog su ieškove tuo pačiu momentu buvo sudaryta ir KASKO draudimo sutartis (kartu su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikta sąskaita ir apmokėjimą patvirtinantis dokumentas), įmoka pagal kurią turėjo būti apmokėta iki 2021 m. kovo 24 d. KASKO draudimo įmoka nepraleidus termino apmokėta 2021 m. kovo 19 d. Teismas visiškai nevertino atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų apie gretimai sudarytą ir apmokėtą KASKO draudimo sutartį, o tai akivaizdžiai patvirtina įsivėlusią administracijos klaidą.
10.4. Įmokos pavėluotą sumokėjimą lėmė Covid pandemijos įtakoti suvaržymai: padidėjęs administracijos krūvis ir nesužiūrėjimas, nors buvo manyta, kad draudimo įmoka sumokėta laiku, stovinčios ir nevykdančios veiklos transporto priemonės ir pan. Pažymėtina, kad pradelsta sumokėti įmoka buvo sumokėta kitą mėnesį apskaitą tvarkančiam asmeniui atliekant mėnesinius įmonės mokėjimus. Nepaisant to, neaišku, kokio pobūdžio žalą patyrė ieškovė gavusi mažiau nei mėnesiu pavėluotą sumokėti draudimo įmoką.
10.5. Atsakovė nemano, kad pavėluotas draudimo įmokos, sudarančios vos 4,5 procento draudimo išmokos, sumokėjimas šiuo atveju gali reikšti kaip esminį draudimo sutarties pažeidimą, kuris būtų pagrindas sugrąžinti ieškovės trečiajam asmeniui sumokėtą, ir net siekiančią 100 proc. dydį draudimo išmoką.
10.6. Ieškovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Pažymėtina, kad nors ir draudimo įmoką buvo pavėluota sumokėti, tačiau AB „Lietuvos draudimas” neatsiuntė nei raginimo sumokėti įmoką, nei apie įmokos nesumokėjimą informavo (priminė) telefonu nei ėmėsi veiksmų nutraukti draudimo sutartį dar iki žalos atsiradimo, todėl laikytina, kad draudikas šio pažeidimo nelaikė nei esminiu, nei padariusiu žalą kažkokiems draudiko interesams. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad nesumokėta (tiksliau pavėluota sumokėti) draudimo įmoka yra tik 730,96 Eur ir sudaro tik 4,5 procento išmokėtos draudimo išmokos, todėl draudiko reikalavimas grąžinti sumokėtą draudimo išmoką yra nesąžiningas. Esant tokioms aplinkybėms manytina, kad ieškovės reikalavimas grąžinti draudimo išmoką šiuo pagrindu prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, taip pat teisiniam reglamentavimui bei teismų praktikai.
11. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas” pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė šiuos argumentus:
11.1. Atsakovė (apeliantė) melagingai teigia, jog ieškovė atsakovei (apeliantei) nebuvo atsiuntusi raginimo (priminimo), kad būtų sumokėta draudimo įmoka. Be to, šie įrodymai paneigia atsakovės (apeliantės) pateiktą pasiteisinimą dėl administracijos klaidos. Ieškovė, siekdama paneigti tokius melagingus apeliantės teiginius, su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia patį priminimą (pranešimą) dėl nesumokėtos skolos (Priedas Nr. 1) bei įrodymą iš ieškovės sistemos, jog šis pranešimas atsakovei buvo išsiųstas (Priedas Nr. 2). Iš šių įrodymų galima matyti, jog 2021-03-28 atsakovei buvo išsiųstas pranešimas, kuriame nurodyta, jog „Jeigu draudimo įmokos dar nesumokėjote, prašome tai padaryti per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo datos. Draudimo apsauga įsigalios jau kitą dieną po apmokėjimo. Deja, nesumokėjus įmokos per 30 dienų, Jūsų draudimo sutartis* bus vienašališkai nutraukta“.
11.2. Šie įrodymai paneigia atsakovės poziciją dėl neva administracijos klaidos. Juk šis priminimas buvo išsiųstas 2021-03-28, tačiau ir po šio priminimo iš atsakovės pusės nebuvo atliktas įmokėjimas už šią draudimo sutartį iki pat 2021-04-14. Tad jeigu buvo įvykusi administracijos klaida, tai tokiu atveju, po tokio pranešimo gavimo, atsakovė būtų ištaisiusi klaidą ir sumokėjusi draudimo įmoką. Tačiau atsakovė to nepadarė, tad akivaizdu, jog draudimo įmokos neįmokėjimas buvo ne administracijos klaida.
11.3. Iš pateikiamų įrodymų galima matyti, jog priminimas atsakovei buvo išsiųstas net 3 būdais: email, SMS žinute ir paprastu paštu. Tad akivaizdu, jog atsakovė turėjo žinoti apie gautą pranešimą bent jau vienu iš nurodytų būdų.
11.4. Nagrinėjamai bylai visiškai neaktualūs atsakovės pasiteisinimai dėl administracijos klaidos, kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir to neginčija. Be to, atsakovė niekaip neįrodė, jog buvo įvykusi administracijos klaida, o net atvirkščiai, ieškovė pateikė įrodymus, kurie paneigia atsakovės poziciją dėl administracijos klaidos.
11.5. Šiuo atveju, atsakovė pripažįsta ir neneigia, jog pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei – praleido draudimo įmokos įmokėjimo terminą, o įvykio metu šios įmokos vis dar nebuvo sumokėjusi. Akivaizdu, jog atsakovė yra sutartį pažeidusi sutarties šalis, kuri turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes. Kaip minėta, pagal draudimo sutarties 4.1 punktą, ieškovė turi teisę iš atsakovės susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką.
11.6. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino proporcingumo šioje nagrinėjamoje byloje ir kad ieškovės teisė neva nėra absoliuti reikalauti iš atsakovės draudimo išmokos. Ieškovės pagrindines ir didžiausias pajamas sudaro draudimo įmokos, tad jų surinkimas yra itin būtinas ieškovui. Šias draudimo įmokas yra būtina surinkti laiku, kadangi pagal gaunamų draudimo įmokų kiekius ieškovas planuoja savo pajamų/išlaidų dydžius, planuoja atsiskaitymų terminus draudimo išmokoms. Taigi, ieškovė yra draudimo bendrovė, kuri turi pareigą išmokėti draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims. O draudimo išmokos gali siekti tiek kelis tūkstančius, tiek šimtus tūkstančių eurų. Akivaizdu, jog ieškovei tenka pareiga mokėti ir didžiules draudimo išmokas, o tai yra finansinė našta ieškovei. Tad bet koks vėlavimas surinkti draudimo įmokas ieškovei gali greitai finansiškai pakenkti.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl naujų įrodymų
13. Ieškovė teismui pateikė pranešimas dėl nesumokėtos skolos ir išrašą iš ieškovės sistemos, jog pranešimas atsakovei buvo išsiųstas. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ieškovė naujus įrodymus pateikė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą. Atsižvelgdamas į pateiktų įrodymų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtus įrodymus priimti tikslinga, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atitinkamai priimtini ieškovės pateikti įrodymai apie tai, kad ji pranešė dėl draudimo įmokos įsiskolinimą apeliantei.
Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas
14. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio dieną 2021 m. kovo 24 d. atsakovė buvo pažeidusi savo pareigą sumokėti draudimo įmoką laiku. Draudimo sutartyje šalys susitarė dėl draudimo įmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos (Draudimo sutarties 1.3.2 p.). Pagal sutarties nuostatas atsakovė draudimo įmoką turėjo sumokėti 2021 m. kovo 18 d., tačiau eismo įvykio metu atsakovė nebuvo sumokėjusi draudimo įmokos, kurią buvo įsipareigojusi sumokėti pagal Draudimo sutartį. Dėl tos priežasties ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 100 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovė sutinka, kad jos ieškovei neapmokėta įmoka pagal transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą sudarė 730,96 Eur ir turėjo būti apmokėta iki 2021 m. kovo 18 d.
15. Pažymėtina, kad draudimo sutartis yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, t. y. draudimo sutarties šalių santykiuose, be kitų bendrųjų prievolių vykdymo principų (CK 6.38 straipsnis), yra ypač svarbus draudimo sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis).
16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais kriterijais dėl grąžinamos sumos dydžio nustatymo (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai: nustatytų pareigų pažeidimas, reikšmingos byloje aplinkybės ir Vyriausybės nustatyta Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka), taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012). Be to, turi būti įvertinami sutarties šalių tarpusavio santykiai ir jų pasirinktas bendravimo variantas – tarpusavio nesutarimus dėl draudimo sutarties tinkamo nevykdymo spręsti geranoriškai, sudarant sutartį–suderinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2013).
18. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti nurodytose teisės normose ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus bei atsižvelgti į visas reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes.
19. Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamoje byloje grąžinamos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į minėtus įstatyme ir kasacinio teismo suformuluotus kriterijus, taip pat į tai, jog ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų draudimas yra įprasta komercinė veikla ir jam kaip profesionaliam verslininkui keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai), o kitam – transporto bendrovei – pagrindinė veikla yra transporto paslaugos, krovinių vežimais keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą, ir kt. Priteisiant kompensavimo išlaidų dalį, svarbus ir gintinas draudiko interesas laiku gauti finansines įplaukas iš draudėjų, nes tik taip būtų garantuota draudikų stabili finansinė būklė, užtikrinanti efektyvų draudimo apsaugos teikimą. Tai atitinka ir draudėjų interesus gauti draudimo apsaugą, nes draudėjui naudojantis transportu tai neretai yra susiję su nuostoliais dėl eismo įvykių.
20. Šiuo atveju teismas įvertina ir tai, kad iš apeliantės į bylą pateiktų rašytinių įrodymus matyti, jog ieškovės neapmokėta įmoka pagal transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą sudarė 730,96 Eur ir turėjo būti apmokėta iki 2021 m. kovo 18 d., o 2021 m. kovo 19 d. sumokėta KASKO draudimo įmoka sudarė 7902,14 Eur, t. y. buvo beveik 11 kartų didesnė nei kad laiku neapmokėta draudimo įmoka. Nagrinėjamu atveju yra labiau tikėtina (CPK 185 str.), kad pavėluota sumokėti draudimo įmoka buvo neapmokėta tik dėl apeliantės minimos įsivėlusios administracijos klaidos – apskaitą tvarkančio asmens nesužiūrėjimo.
21. Šios aplinkybės atskleidžia, kad, viena vertus, draudėjas pavėlavo mokėti draudimo įmoką nustatytu laiku ir taip pažeidė sudarytą draudimo sutartį, kita vertus – draudikas pavėluotai sumokėtą įmoką priėmė, draudimo sutarčių nenutraukė.
22. Kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliantė UAB Globay Logistics pavėlavo sumokėti 730 Eur dydžio draudimo įmoką mažiau nei mėnesį. Toks termino praleidimas ginčo atveju nelaikytinas itin reikšmingu, kadangi tarp šalių buvo nevienkartiniai draudžiamieji santykiai ir pagal kitas draudimo sutartis įmokos buvo sumokėtos tinkamai ir laiku.
23. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, atsižvelgus į pavėluoto įmokų sumokėjimo aplinkybes bei praleistą terminą, priteistinas sumokėtos išmokos dydis buvo sumažinamas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013; 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-124/2013, 2013 m. balandžio 3 d. 3K-3-205/2013).
24. Atsižvelgus į tai, kad pradelsta sumokėti draudimo įmoka iš esmės buvo nedidelė (t. y. sudarė tik mažą dalį visų atsakovės ieškovei pagal draudimo sutartis mokamų įmokų) ir padelsta buvo neilgą laiko tarpą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovei grąžinamos sumos dydis nustatytinas kaip ¼ dalis prašomos priteisti sumos (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 2 dalis).
25. Dėl išvardintų priežasčių yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies ir ieškovei priteisti iš apeliantės (atsakovės) 4020,60 žalos atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
26. Teismui tenkinus ¼ arba 25 procentus ieškinio, atitinkamai perskaičiuojamos ir pirmosios instancijos teisme priteistinos bylinėjimosi išlaidos, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 17,52 Eur atstovavimo išlaidų ir 90,50 Eur žyminio mokesčio, iš viso 108,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje nėra duomenų apie atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų perskaičiavimo klausimas nesvarstomas.
Dėl bylos baigties
27. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, o būtent, kad atsakovės praleistas terminas sumokėti draudimo įmoką nėra esminis ir nepagrįstai priteisė ieškovei visą (100 proc.) žalos atlyginimą.
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas (CPK 93, 98 str.). Pirmosios instancijos teisme ieškinys buvo tenkintas 100 proc., apeliacinės instancijos teisme ieškinys tenkintas 25 proc., t. y. atmesta 75 proc. ieškinio reikalavimų, taigi ieškovei turi būti atlyginta 25 proc., o atsakovei 75 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
30. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 280 Eur, 25 proc. nuo šios sumos yra 70 Eur, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
31. Atsakovė sumokėjo 362 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 75 proc. nuo šios sumos yra 271,50 Eur, todėl atsakovei iš ieškovės priteisiama 271,50 Eur žyminio mokesčio.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Globay Logistics“, juridinio asmens kodas 302567924, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 4020,60 Eur (keturis tūkstančius dvidešimt eurų 60 centų) išmokėtos draudimo išmokos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4020,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 108,02 Eur (šimtą aštuonis eurus 2 centus) bylinėjimosi išlaidų“.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Globay Logistics“, juridinio asmens kodas 302567924, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 70 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Globay Logistics“, juridinio asmens kodas 302567924, 271,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 50 centų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Rūta Petkuvienė