Civilinė byla Nr. 2-824/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 106.4 |
(S)

Lietuvos apeliacinis teismas
Nutartis
Lietuvos respublikos vardu
2009 m. rugpjūčio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB PAREX BANKAS atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-746-267/2009 pagal ieškovo AB PAREX BANKAS ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė:
Ieškovas AB PAREX BANKAS kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. S. dėl 461 508,58 eurų išduoto ir negrąžinto kredito, 13 079, 56 eurų palūkanų ir 441,93 eurų delspinigių išieškojimo pagal 2009 m. sausio 27 d. nutrauktą 2008 m. vasario 25 d. Kreditavimo sutartį Nr. PS/1996/002. Pagal šią sutartį kreditas buvo suteiktas UAB „Žydra“, kuriai 2009 m. vasario 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė Benediktą Didonį. Minėto kredito grąžinimas buvo užtikrintas 2008 m. vasario 26 d. laidavimo sutartimi Nr. LS/1996/002, pagal kurią atsakovas R. S. įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti bankui visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjas UAB „Žydra“ laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal kreditavimo sutartį.
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė priimti AB PAREX BANKAS ieškinį atsakovui R. S. dėl 475 030,07 eurų skolos priteisimo ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui, nes ieškinys neteismingas Šiaulių apygardos teismui. Nurodė, kad ieškovo AB PAREX BANKAS, kaip kreditoriaus, pagrindinis skolininkas yra bankrutuojanti UAB „Žydra“. Atsakovas R. S. , laidavęs už savo valdomo ir kontroliuojamo juridinio asmens (UAB „Žydra“) prievoles, yra ieškovo AB PAREX BANKAS skolininkas kaip UAB „Žydra“ dalyvis ir laiduotojas. Bankrutuojanti UAB „Žydra“ ir atsakovas R. S. yra solidariąją prievolę ieškovui AB PAREX BANKAS turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnis, Laidavimo sutartis Nr. LS/1996/002), todėl toks kreditoriaus reikalavimas turi būti pareiškiamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir nagrinėjamas UAB „Žydra“ bankroto byloje Kauno apygardos teisme, o R. S. bankroto byloje turėtų dalyvauti bendraatsakovu.
Atskiruoju skundu ieškovas AB PAREX BANKAS prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias solidariąją prievolę, laidavimą bei Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis. Jeigu skolininkų pareiga yra solidarioji, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį (CPK 6.6 str. 4 d.). Ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį ir kitiems bendraskoliams, tokiu atveju skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius. Jeigu solidarią prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Atsakovas R. S. laidavimo sutartimi prisiėmė įsipareigojimą atsakyti bankui visu jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu UAB „Žydra“ laiku ir tinkamai neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal kreditavimo sutartį. Laidavimo sutartyje yra numatyta, kad laiduotojas ir kredito gavėjas atsako bankui kaip solidarią prievolę turintys bendraskoliai. Banko kreditorinio reikalavimo patvirtinimas UAB „Žydra“ bankroto byloje neužkerta kelio bankui pareikšti ieškinį ir laiduotojui. Teisės aktai nenumato, kad kreditoriaus reikalavimai laiduotojams turi būti nagrinėjami įmonės bankroto byloje. Civilinio kodekso 6.88 straipsnio 1 dalyje numatytas imperatyvus įpareigojimas kreditoriui pareikšti reikalavimus laiduotojui per tris mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo. Bankas, reikšdamas ieškinį laiduotojui R. S. , įstatymų nustatyta tvarka realizavo savo teises. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad bankas reikalavimą atsakovui turi reikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir toks banko reikalavimas turi būti nagrinėjamas UAB „Žydra“ bankroto byloje Kauno apygardos teisme, o atsakovas šioje byloje turi būti bendraatsakovu.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje nagrinėjamas ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus (banko) ieškinį bankrutuojančios įmonės laiduotojui ir nurodė, kad kreditoriaus reikalavimas laiduotojui turi būti nagrinėjamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka bankroto byloje. Kolegija pastebi, kad Civilinio proceso kodekso 1 straipsnyje numatyta, jog civilinės, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo ir kitos iš privatinių teisinių santykių kylančios bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, kurias numato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus ieškinį bankrutuojančios įmonės laiduotojui, nurodė, kad toks reikalavimas turi būti pareiškiamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir nagrinėjamas bankroto byloje.
Įmonių bankroto įstatyme yra įtvirtinta, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra teismingas vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui (ĮBĮ 5 str. 3 d.). Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse taip pat numatyta, kad visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui, o bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų bankrutuojančios įmonės naudai, iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo, administratorius arba jo įgaliotas asmuo atstovauja nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Tie kreditoriai, pagal kurių reikalavimus bankrutuojančiai įmonei nėra iškeltos civilinės bylos, tačiau kuriems įmonė yra skolinga, savo teises gali realizuoti ĮBĮ nustatyta tvarka teismui pateikdami tvirtinti reikalavimus bankroto byloje (ĮBĮ 26 str.). ĮBĮ nuostatų analizė parodo, kad įmonės bankroto byloje nagrinėjami reikalavimai, kurie yra pareikšti bankrutuojančiai įmonei, tačiau jos nenumato, kad toje pačioje byloje turi būti nagrinėjamas ir reikalavimas solidariam skolininkui, tai yra laiduotojui. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas laiduotojui, o tuo pačiu ir bankrutuojančios įmonės vieninteliam dalyviui turi būti nagrinėjamas bankroto byloje. Ta aplinkybė, kad R. S. yra laidavęs už vieną bankrutuojančio įmonės prievolę nereiškia, kad jis turi būti įtrauktas į bankroto bylą bendraatsakovu. BUAB „Žydra“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl šiuo atveju negalima vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartyje Nr. 3K-3-428/2006 suformuota taisykle, kad tokiu kaip išnagrinėtos bylos atveju, kai kreditorius reiškia reikalavimą prievolės neįvykdžiusios individualios įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, solidariai bendraskolei -laiduotojai, kuri taip pat yra tos individualios įmonės, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės objekto, vienu iš dalyviu, toks kreditoriaus reikalavimas turi būti pareiškiamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir nagrinėjamas tos individualios įmonės bankroto byloje.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ĮBĮ nuostatomis, nepagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus (banko) ieškinį laiduotojui R. S. , todėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartis panaikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo Šiaulių apygardos teismui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir AB PAREX BANKAS ieškinio R. S. priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Šiaulių apygardos teismui.
Teisėjai | Virginija Čekanauskaitė Danutė Milašienė Vigintas Višinskis |